LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJOS (kodas 14) METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Transkriptio

1 SUDERINTA Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius 2016 m. lapkričio 11 d. PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. ĮV-888 LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJOS (kodas 14) METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS 2016 Vilnius

2 2 I. MISIJA IR STRATEGINIAI POKYČIAI MISIJA Sudaryti sąlygas šalies meno ir kultūros raiškai, jos sklaidai Lietuvoje ir užsienyje, Lietuvos kultūros tapatumo išsaugojimui, kūrybinių industrijų plėtrai bei visuomenės dalyvavimui kultūroje, užtikrinti viešosios informacijos ir kokybiškų kultūros paslaugų plėtrą, sklaidą ir prieinamumą visiems šalies gyventojams, dalyvauti formuojant ir įgyvendinant tautinių santykių darnumo politiką. VEIKLOS PRIORITETAI 1. Kultūros paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas mažinant kultūrinę bei socialinę atskirtį Svarbiausi darbai 1. Atlikti Pietryčių Lietuvos regiono savivaldybių kultūros infrastruktūros ir kultūros įstaigų veiklos analizę, pateikti siūlymus jų veiklai tobulinti 2. Organizuoti nacionalinį seniūnijų konkursą Valstybę kuriame mes, siekiant skatinti kultūrą regionuose 3. Atlikti kultūros paslaugų prieinamumo neįgaliems žmonėms poreikių analizę, bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Neįgalių žmonių forumu parengti rekomendacijas dėl kultūros paslaugų prieinamumo didinimo 4. Aprūpinti bibliotekas socialinės bei informacinės atskirties gyventojų grupėms skirta įranga bei priemonėmis. 5. Atlikti tyrimą, siekiant nustatyti kultūros paveldo objektų valdytojų ir tvarkybos darbų projektuotojų nuomonę apie kultūros paveldo apsaugos paslaugų kokybės pokyčius Įgyvendinimo terminas, ketvirtis III IV I IV II IV III IV Eil. Vertinimo kriterijai Nr. 1. Seniūnijų, dalyvavusių konkurse Valstybę kuriame mes dalis, nuo visų seniūnijų skaičiaus (procentai) 2. Kultūrinėse veiklose dalyvaujančių gyventojų dalis mažuose miesteliuose ir kaimuose (procentai) Siektina reikšmė 2017-ais metais 30,0 30,88 2. Konkurencingos bei kūrybingos visuomenės ugdymas, kultūrinės tapatybės stiprinimas darniai naudojant kultūros ir švietimo sistemų išteklius (prisideda prie LRV 2017 m. II veiklos prioriteto Viešųjų paslaugų kokybės ir viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas 5 prioritetinės krypties Atviros Vyriausybės ir visuomenės dalyvavimo valdyme skatinimas įgyvendinimo) Svarbiausi darbai 1. Užtikrinti sėkmingą pasirengimą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui ir dainų švenčių tradicijos tęstinumą (LRV VP darbas) 2. Atlikti tyrimą vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos būklei įvertinti 3. Tobulinti minimalaus finansinio skatinimo mechanizmą, kurį taikant savivaldybėms, įvairioms organizacijoms ir privačiam sektoriui būtų sudaromos palankios sąlygos planuoti ir skirti lėšas (investuoti) kultūros paveldo tyrimams, atskleidimui ir tvarkybai (LRV VP darbas) Įgyvendinimo terminas, ketvirtis I IV II IV IV

3 3 Eil. Nr. Vertinimo kriterijai 1. Į edukacinę veiklą įtrauktų vaikų ir jaunimo skaičius (asmenys) Siektina reikšmė 2017-ais metais ,0 3. Kultūros ir kūrybinių sektorių tarptautinių veiklos galimybių didinimas ir eksporto skatinimas Svarbiausi darbai 1. Parengti Kultūros ir kūrybinių sektorių tarptautinių veiklos galimybių didinimo ir nacionalinės kultūros sklaidos užsienio valstybėse strategines plėtros kryptis ir veiksmų planą 2. Parengti finansavimo tvarką nevalstybinių profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklai skatinti, siekiant suvienodinti nevalstybinių ir valstybinių įstaigų konkurencingumo sąlygas pristatant profesionalųjį scenos meną Lietuvoje ir užsienio šalyse 3. Dalyvauti ir pristatyti Lietuvą viešnios teisėmis 2017 m. Leipcigo knygų mugėje bei pasirengti Baltijos šalių literatūros, leidybos ir inovacijų leidybos srityje pristatymui Londono knygų mugėje 2018 m. Įgyvendinimo terminas, ketvirtis IV I I IV Eil. Vertinimo kriterijai Nr. 1. Užmegztų profesionalių kontaktų dėl literatūros sklaidos tarptautinėse knygų mugėse skaičius (vienetai) 2. Pasiektų susitarimų dėl lietuvių literatūros vertimų į anglų ir vokiečių bei kitas užsienio kalbas skaičius (vienetai) Siektina reikšmė 2017-ais metais 70,0 30,0 4. Skaidrios ir išorinėms grėsmėms atsparios visuomenės informavimo aplinkos kūrimas, ugdant visuomenės informacinį raštingumą (prisideda prie LRV 2017 m. III veiklos prioriteto Europos Sąjungos ir užsienio politikos, nacionalinio saugumo stiprinimas 5 prioritetinės krypties Informacinio ir kibernetinio saugumo didinimas įgyvendinimo) Svarbiausi darbai 1. Sukurti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą, siekiant užtikrinti šio sektoriaus dalyvių duomenų ir veiklos viešumą, skaidrumą ir patikimumą (LRV VP darbas) 2. Prisijungti prie Europos Komisijos iš dalies finansuojamo projekto Saugesnis internetas veiklos ir valdymo grupės, siekiant ugdyti visuomenės informacinį raštingumą, kritišką požiūrį į visuomenės informavimo procesus, populiarinant kultūros ir moralės vertybėmis paremtą viešosios informacijos sklaidą internete 3. Visuomenės informavimo klausimams koordinuoti įsteigti patariamąją tarybą prie Kultūros ministerijos Įgyvendinimo terminas, ketvirtis IV IV IV Eil. Nr. Vertinimo kriterijai 1. Asmenų, dalyvavusių žiniasklaidos raštingumo ir kritinio mąstymo skatinimo iniciatyvose, skaičius (vienetai) Siektina reikšmė 2017-ais metais 800,0

4 4 Asignavimai veiklos prioritetams įgyvendinti Eil. Asignavimai Prioriteto pavadinimas Nr. tūkst. eurų 1. Kultūros paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas mažinant kultūrinę bei socialinę atskirtį 166,0 2. Konkurencingos bei kūrybingos visuomenės ugdymas, kultūrinės tapatybės stiprinimas darniai naudojant kultūros ir švietimo sistemų išteklius 2857,0 3. Kultūros ir kūrybinių sektorių tarptautinių veiklos galimybių didinimas ir eksporto skatinimas 700,0 4. Skaidrios ir išorinėms grėsmėms atsparios visuomenės informavimo aplinkos kūrimas, ugdant visuomenės informacinį raštingumą - PAGRINDINĖS TEISĖKŪROS INICIATYVOS 1. Parengti teisės aktus, skirtus neprižiūrimų (apleistų, bešeimininkių) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų sutvarkymo skatinimo sistemai sukurti. VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS 1. Tobulinti ir efektyvinti strateginio planavimo ir valdymo procesus Kultūros ministerijoje ir kultūros ministro valdymo srityse veikiančiose įstaigose diegiant informacinę sistemą. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI 2016-ųjų (patvirtintas) 2017-ųjų 2018-ųjų 2019-ųjų Pareigybių skaičius (vnt.) 3935, , , ,00 Išlaidos darbo užmokesčiui (tūkst. eurų) 30056, , , ,0

5 METŲ STRATEGINIAI TIKSLAI IR PROGRAMOS 1 strateginis tikslas 2 strateginis tikslas 3 strateginis tikslas 4 strateginis tikslas 5 strateginis tikslas K Ū R Y B I N G U M A S. Skatinti Lietuvos profesionaliojo meno kūrybą, meno ir kultūros sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių aukšto lygio apsaugą, plėtoti kūrybines industrijas. A T M I N T I S. Formuoti bendrą integralią paveldo apsaugos politiką, saugoti valstybinę kalbą Ž I N I O S. Užtikrinti informacijos prieinamumą visuomenei P R I E I N A M U M A S ir D A L Y V A V I M A S. Skatinti kultūros prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms ir jų dalyvavimą kultūroje puoselėjant kultūros tradicijas bei kultūrinės raiškos įvairovę S Ą L Y G O S. Sudaryti sąlygas kultūros paslaugų plėtrai 1 programa 1 programa 1 programa 1 programa 1 programa Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje, autorių ir gretutinių teisių apsauga, kūrybinių industrijų plėtra Asignavimai, iš viso 32829,0 tūkst. eurų, iš jų DU 15463,0 tūkst. eurų Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas, aktualizavimas ir populiarinimas, valstybinės kalbos apsauga Asignavimai, iš viso 35017,0 tūkst. eurų, iš jų DU 9010,0 tūkst. eurų Visuomenės informacinis aprūpinimas ir viešosios informacijos sklaida Asignavimai, iš viso 9954,0 tūkst. eurų, iš jų DU 4624,0 tūkst. eurų Kultūros prieinamumo visoje Lietuvoje didinimas ir visuomenės dalyvavimo kultūroje skatinimas Asignavimai, iš viso 1740,0 tūkst. eurų, iš jų DU 491,0 tūkst. eurų Lietuvos kultūros infrastruktūros modernizavimas bei kultūros politikos įgyvendinimo administravimas Asignavimai, iš viso 41729,0 tūkst. eurų, iš jų DU 2313,0 tūkst. eurų Programa Kultūros rėmimo fondas Asignavimai, iš viso 17179,0 tūkst. eurų, iš jų DU 0 tūkst. eurų

6 METŲ ASIGNAVIMŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL PROGRAMAS

7 7 VALDYMO IŠLAIDOS 1 lentelė ųjų metų programų asignavimai ir valdymo išlaidos 2017-ųjų metų asignavimai Iš jų Numatomi 2018-ųjų metų asignavimai Iš jų (tūkst. eurų) Numatomi 2019-ųjų metų asignavimai Iš jų Eil. Programos pavadinimas Išlaidoms Išlaidoms Išlaidoms Nr. Iš jų Turtui Iš jų Turtui Iš jų Turtui darbo įsigyti darbo įsigyti darbo įsigyti užmok užmok užmok esčiui esčiui esčiui 1. Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje, autorių teisių ir 32829, , ,0 244, , , ,0 216, , , ,0 216,0 gretutinių teisių apsauga, kūrybinių industrijų plėtra iš jų valdymo išlaidos 0,0 0,0 0,0 2. Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas, aktualizavimas ir 35017, ,0 9010,0 759, , ,0 8972,0 0, , ,0 8972,0 0,0 populiarinimas, valstybinės kalbos apsauga iš jų valdymo išlaidos 0,0 0,0 0,0 3. Visuomenės informacinis aprūpinimas ir viešosios informacijos 9954,0 9748,0 4624,0 206,0 9976,0 9773,0 4624,0 203,0 9976,0 9773,0 4624,0 203,0 sklaida iš jų valdymo išlaidos 0,0 0,0 0,0 4. Kultūros prieinamumo visoje Lietuvoje didinimas ir visuomenės 1740,0 1740,0 491,0 0,0 1740,0 1740,0 491,0 0,0 1740,0 1740,0 491,0 0,0 dalyvavimo kultūroje skatinimas iš jų valdymo išlaidos 0,0 0,0 0,0 5. Kultūros rėmimo fondas 17179, ,0 0,0 0, , ,0 0,0 0, , ,0 0,0 0,0 iš jų valdymo išlaidos 0,0 0,0 0,0 6. Lietuvos kultūros infrastruktūros modernizavimas bei kultūros 41729, ,0 2313,0 5573, , ,0 2313,0 6752, , ,0 2313, ,0 politikos įgyvendinimo administravimas iš jų valdymo išlaidos 3343,0 3339,0 2045,0 4,0 3548,0 3546,0 2045,0 2,0 3378,0 3378,0 2045,0 0,0 asignavimų programoms , , ,0 6782, , , ,0 7171, , , , ,0 Iš jų valdymo išlaidos 3343,0 3339,0 2045,0 4,0 3548,0 3546,0 2045,0 2,0 3378,0 3378,0 2045,0 0,0 Valdymo išlaidų dalis, procentais 2% 3% 6% 0% 2% 2% 6% 0% 2% 2% 6% 0%

8 8 II. STRATEGINIŲ TIKSLŲ IR PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS VEIKLOS KONTEKSTAS Kultūros ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą kultūros ministrui pavestose šiose valdymo srityse: profesionalusis menas, autorių teisės, atlikėjų ir kitos gretutinės teisės, nacionalinės kultūros sklaida užsienyje, kultūros paveldas, etninė kultūra, mėgėjų meninė veikla, valstybinė kalba, valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimo koordinavimas, kultūrinės ir kūrybinės industrijos, kultūrinė edukacija, tautinių mažumų politikos koordinavimas, dokumentų ir archyvų valstybės politika. Kultūros ministerija planuodama savo veiklą, vadovaujasi patvirtintais ilgalaikiais bei vidutinės trukmės strateginiais dokumentais. Vykdama jai pavestas funkcijas, Kultūros ministerija vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetais ir prisideda prie šių 2017 m. prioritetinių krypčių įgyvendinimo: 2.5. Atviros Vyriausybės ir visuomenės dalyvavimo valdyme skatinimas bei 3.5. Informacinio ir kibernetinio saugumo didinimas. Kultūros prieinamumo ir kultūrinio gyventojų aktyvumo netolygumai yra tiesiogiai susiję su socialinės sanglaudos stoka, gyvenimo kokybės lygio skirtumais bei pasenusia ir visuomenės poreikiams nepritaikyta kultūros infrastruktūra, todėl tolygi kultūros sklaida, jos prieinamumas visoje šalies teritorijoje, tinklinė kultūros plėtra yra svarbi gyvenimo kokybės visoje šalyje sąlyga. Lietuvoje didelė visuomenės dalis nedalyvauja kūrybinėje meninėje veikloje net 62,8 proc. visuomenės narių nedalyvauja jokioje su kultūra susijusioje veikloje 1. Būtina skatinti kultūrines iniciatyvas ir skirti nuolatinį dėmesį Lietuvos regionams, ypač Pietryčių Lietuvai. Kultūros ministerija siekdama skatinti kultūrą regionuose organizuos nacionalinį seniūnijų konkursą Valstybę kuriame mes. Svarbu atkreipti dėmesį į kultūros paslaugų prieinamumą žmonėms su negalia. Jungtinių Tautų vertinimu Lietuvos politika šių asmenų atžvilgiu yra izoliuojanti bei nepakankamai užtikrinanti paslaugų prieinamumą. Bendradarbiaujant su Lietuvos neįgaliųjų forumu bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numatoma atlikti kultūros paslaugų neįgaliems žmonėms poreikių analizę bei pateikti rekomendacijas dėl paslaugų tobulinimo m. vasario 16 d. Lietuvos valstybė minės reikšmingą ir išskirtinį Lietuvos istorijos įvykį šimtąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Kultūros ministerija 2017 m. sieks užtikrinti sklandų pasirengimą Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimui: 2014 m. Lietuvos dainų šventės Čia mano namai metu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas 2 rodo, jog gyventojai mano, kad Dainų šventė svarbi Lietuvai dėl šalies kultūrinio paveldo puoselėjimo 65 proc., 42 proc. galvoja, kad ji auklėja jaunimą patriotizmo dvasia, 41 proc. vienija tautą, 31 proc. skatina kūrybiškumą. Dainų šventė pasirinkta kaip svarbiausias visą Lietuvą apimantis valstybės atkūrimo jubiliejinių metų įvykis. Dainų šventė, įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, yra ne vienkartinis renginys, bet nenutrūkstantis procesas, ugdantis visuomenės tautiškumą, patriotizmą, kūrybiškumą, todėl šios tradicijos tęstinumą užtikrinančios priemonės turėtų būti finansuojamos kaip ilgalaikė, tęstinė veikla, užtikrinanti valstybės kultūros politikos uždavinių įgyvendinimą ir garantuojanti proceso nenutrūkstamumą. Lietuvos gyventojų kūrybiškumo ir inovatyvumo potencialas vis dar naudojamas per mažai. Mastrichto universiteto atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva pagal kūrybingumo klimatą ES užima 25 vietą. 3 Pernelyg didelė visuomenės dalis nedalyvauja kūrybinėje meninėje veikloje. Menko 1 Kultūros ministerijos užsakymu UAB Socialinės informacijos centras, UAB ESTEP Vilnius atliktas tyrimas Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis, Vilnius, Duomenys: Lietuvos kultūros tyrimų institutas 3 Hollanders, H. and A. van Cruysen, Design, Creativity and Innovation: A Scoreboard Approach, INNO Metrics 2008 report, Brussels: European Commission, DG Enterprise, 2009

9 9 visuomenės domėjimosi kultūra problemą atskleidžia ir 2014 m. Kultūros ministerijos užsakymu atlikto tyrimo rezultatai. Nesidomėjimas kultūrine veikla būdingas ketvirtadaliui tyrimo dalyvių. Todėl siekiama skatinti kūrybiškumą, dalyvavimą kultūrinėje veikloje ir stiprinti vaikų ir jaunimo lyderystę. Kultūros paslaugų vartojimas yra svarbus kultūrinio ugdymo vieno iš neformalaus švietimo būdų metais Europos mastu atlikto vartotojų nuomonės apie viešos interneto prieigos viešosiose bibliotekose naudą tyrimo 4 duomenimis viešosios bibliotekos teikia ypač daug neformalaus suaugusiųjų švietimo galimybių. Šio tyrimo duomenys parodė, kad net 75 proc. Lietuvos gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi viešųjų bibliotekų paslaugomis, tai darė neformalaus švietimo tikslais (dalyvavo paskaitose ar diskusijose, ieškojo pagalbos atliekant namų darbus, dalyvavo kompiuterinio raštingumo mokymuose, tobulino darbui reikalingus gebėjimus ir pan.). Pažymėtina, kad tai didžiausias skaičius lyginant su kitomis tirtomis ES šalimis. Kultūros įstaigos taip pat papildo vaikų ir jaunimo formalųjį švietimą prisidėdamos prie kultūrinių kompetencijų vystymo, kūrybiškumo ugdymo, tapatybės formavimo ir stiprinimo procesų. Nors esama sėkmingų kultūros ir švietimo sektorių bendradarbiavimo iniciatyvų, vis dar trūksta sisteminio požiūrio ir glaudesnio bendradarbiavimo šioje srityje. Svarbu nustatyti priemones susijusias su vaikų ir jaunimo edukacija, kultūros įstaigų indėliu į formaliojo, neformaliojo bei mokymosi visą gyvenimą programas ir kartu spręsti Lietuvos visuomenei svarbias problemas, siekiant maksimalaus kultūros ir švietimo sričių potencialo panaudojimo. Siekdama kultūros ir kūrybinių sektorių tarptautinių veiklos galimybių didinimo ir eksporto skatinimo, Kultūros ministerija parengs strategines plėtros kryptis ir veiksmų planą. Kultūros ir kūrybinių produktų ir paslaugų sklaida suteikia galimybę didinti kultūros atvirumą, stiprinti kultūrinius, politinius bei ekonominius ryšius, gerinti Lietuvos įvaizdį. Lietuvos kultūros pristatymas prestižiniuose tarptautiniuose renginiuose ypač kelia Lietuvos kultūros žinomumo lygį m. Lietuva dalyvaus viešnios teisėmis Leipcigo knygų mugėje. Garbės viešnios teisės suteiks galimybę Lietuvai būti mugės dėmesio centre, pristatyti Lietuvos knygos meną, paskatinti lietuvių literatūros vertimus į vokiečių kalbą, padidinti galimybes pažinti lietuvių literatūrą ir kultūrą vokiškai kalbančiose šalyse bei užtikrinti Lietuvos matomumą Europos kultūrų kontekste. Taip pat bus rengiamasi Lietuvos pristatymui Baltijos šalių literatūros, leidybos ir inovacijų leidybos srityje Londono knygų mugėje 2018 m. Kultūros ministerija jau ne vienerius metus diskusijose tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu pasisako už pilietiškai atsakingos bei kritiškai mąstančios žiniasklaidos vaidmens stiprinimą. Atsižvelgiant į valstybės geopolitinę situaciją, kai Lietuva gyvena informacinio karo sąlygomis: visuomenės informavimo priemonėse Lietuvos gyventojams yra kryptingai skleidžiama dezinformacija, kuria siekiama sumenkinti Lietuvos valstybę, skatinamas visuomenės nepasitikėjimas savo valstybe, jos istorija, kariuomene, naryste ES ir NATO. Skirtingomis kryptimis ir formomis visuomenės informavimo priemonėse vykdomas informacinis karas prieš Lietuvą turi didelį neigiamą poveikį Lietuvos informacinės erdvės saugumui ir visuomenės informavimo kokybei. Atsižvelgiant į esamą situaciją, Kultūros ministerija 2017 m. numato priemones, ugdančias visuomenės informacinį raštingumą bei prisidedančias prie skaidrios ir išorinėms grėsmėms atsparios visuomenės informavimo aplinkos kūrimo. 4 _Cross-European_Library_Impact.pdf

10 Strateginiai tikslai kūrybingumas Skatinti Lietuvos profesionaliojo meno kūrybą, meno ir kultūros sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių aukšto lygio apsaugą, plėtoti kūrybines industrijas atmintis Formuoti bendrą integralią paveldo apsaugos politiką, saugoti valstybinę kalbą žinios Užtikrinti informacijos prienamumą visuomenei dalyvavimas Skatinti kultūros prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms ir jų dalyvavimą kultūroje puoselėjant kultūros tradicijas bei kultūrinės raiškos įvairovę sąlygos Sudaryti sąlygas kultūros paslaugų plėtrai

11 11 STRATEGINIS TIKSLAS (01) KŪRYBINGUMAS: skatinti Lietuvos profesionaliojo meno kūrybą, meno ir kultūros sklaidą Lietuvoje ir užsienyje, užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių aukšto lygio apsaugą, plėtoti kūrybines industrijas Kūrybingumas tai modernios visuomenės ir valstybės pažangos veiksnys, svarbiausias kultūros ekonomikos išteklius. Lietuvoje ir Europos Sąjungos šalyse kūrybingumas vis plačiau pripažįstamas svariausiu visuomenės ir šalies pažangos veiksniu. Sparti informacinių technologijų plėtra ir augantis jų vartojimas visoje Lietuvoje, didėjantis gyventojų mobilumas skatina didesnį kultūros vartojimą bei kelia vis aukštesnius reikalavimus kultūros kokybei bei įvairovei. Skatindama kūrybingiausios Lietuvos visuomenės dalies profesionalių kultūros ir meno kūrėjų veiklą, valstybė didina visuomenės konkurencingumą, ugdo jos estetinį skonį, kritinio mąstymo gebėjimus, skatina pilietiškumą, patriotizmą, pasididžiavimą savo šalies kultūra. Strateginis tikslas apima Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 kultūros ministrui pavestas valdymo sritis: profesionalusis menas, autorių teisės, atlikėjų ir kitos gretutinės teisės, nacionalinės kultūros sklaida užsienyje, kultūrinės ir kūrybinės industrijos, kultūrinė edukacija. Strateginis tikslas įtvirtina siekį kelti Lietuvos meno lygį ir derinti profesionalaus meno kūrėjų interesus, atsižvelgiant į visuomenės kultūrinius poreikius, sudarant tinkamas sąlygas kūrybai bei kultūrinių kompetencijų ugdymui (sąlygos nacionaliniam profesionaliajam scenos menui puoselėti ir plėtoti, profesionaliam kino menui kurti ir skleisti, visuomenę supažindinti su šiuolaikiniu menu, skatinti meno kūrėjų kūrybinę raišką ir jos pristatymą visuomenei, užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą), taip pat sustiprinant kultūrinių ir kūrybinių industrijų vaidmenį šalies ūkyje (Lietuvos kūrybinių industrijų gebėjimą konkuruoti pasaulio rinkose, laimėti šioje konkurencinėje kovoje, sulaukti naujų investicijų į įvairių sričių kūrybines industrijas). Strateginiam tikslui įgyvendinti parengta programa Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje, autorių ir gretutinių teisių apsauga, kūrybinių industrijų plėtra. Prie strateginio tikslo įgyvendinimo prisideda programa Kultūros rėmimo fondas. Vertinimo kriterijaus kodas E E E Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas, mato vienetas Teatrų ir koncertinių įstaigų žiūrovų skaičiaus pokytis, lyginant su praėjusiais metais (proc.) Kolektyvinio teisių administravimo būdu autoriams, atlikėjams, fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojams surenkamo atlyginimo didėjimas (proc.) Profesionalaus meno ir kultūros sklaidos projektų Lietuvoje ir užsienyje, iš dalies finansuotų valstybės biudžeto lėšomis, skaičiaus pokytis (proc.) 2016-ųjų metų 2017-ųjų metų 2018-ųjų metų 2019-ųjų metų 0,5 0, ,5 3,5 3,5

12 12 STRATEGINĮ TIKSLĄ (01) ĮGYVENDINANTI PROGRAMA MENO KŪRYBOS PLĖTRA IR SKLAIDA LIETUVOJE IR UŽSIENYJE, AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ APSAUGA, KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ PLĖTRA (KODAS 01-02) BENDROJI INFORMACIJA APIE PROGRAMĄ Programa įgyvendina šiuos ilgos ir vidutinės trukmės planavimo dokumentus: Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977 Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo, numatytas kaitos kryptis užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių aukšto lygio apsaugą, didinti Lietuvos kūrėjų intelektinį kapitalą ir juo pagrįstą kūrybinių industrijų konkurencingumą bei konceptualiai, kryptingai siekiant ilgalaikių tikslų, skleisti Lietuvos kultūrą užsienyje. Meno kūrėjų socialinės apsaugos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 316 Dėl Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos. Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programą, patvirtintą kultūros ministro 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. ĮV-258 Dėl Kūrybinės veiklos, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos aprašo, paraiškos, sutarties, išlaidų sąmatos, išlaidas patvirtinančių dokumentų sąrašo ir ataskaitos formų patvirtinimo. Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos metų plėtros kryptis, patvirtintas kultūros ministro 2015 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. ĮV-524 Dėl Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos metų plėtros krypčių patvirtinimo. Profesionalusis menas nacionalinės kultūros dalis, atspindinti aukščiausio lygmens kūrybiškumo, kuris laiduoja tautos kultūros savitumą ir patrauklumą pasauliui, įtvirtinimą valstybės gyvenime. Profesionaliojo meno pažinimas siejamas su visuomenės išprusimu ir teigiamu valstybės įvaizdžiu. Meno vertybių kūrėjai dėl profesijos specifikos, kuri ženkliai skiriasi nuo kitų profesijų veiklos pobūdžio tuo, kad nėra susieta su darbdaviu ir reguliariomis pajamomis, nėra pakankamai socialiai apsaugoti. Europos Sąjunga skatina valstybes nares užtikrinti kūrybinių profesijų atstovams socialinį saugumą, todėl Europos Sąjungos valstybės narės taiko įvairias priemones, kad kūrybinių profesijų atstovai turėtų galimybę laisvai kurti ir būti socialiai saugūs. Lietuvoje veikia meno kūrėjų socialinės apsaugos programa, kurios paskirtis užtikrinti mažas ir nereguliarias pajamas gaunančių meno kūrėjų, taip pat meno kūrėjų, patiriančių kūrybines prastovas, socialines garantijas. Autorių teisės ir gretutinės teisės yra privačios teisės, todėl vienas svarbiausių jų apsaugos veiksnių yra sudaryti sąlygas patiems teisių turėtojams jas efektyviai įgyvendinti. Autorių teisių ir gretutinių apsaugos politikos formavimas ir įgyvendinimo koordinavimas turi būti grindžiamas teisių turėtojų ir visuomenės interesų derinimu, kuris ypač svarbus naujų skaitmeninių technologijų sąlygomis. Autorių teisių ir gretutinių teisių objektai yra svarbūs visoms kultūros sritims (teatro ir koncertinių įstaigų repertuarai, kinas, radijas, televizija, periodinių leidinių ir knygų leidyba, meno galerijų ir muziejų ekspozicijos, bibliotekų bei muziejų fondai ir t.t.), todėl kultūros įvairovė tiesiogiai priklauso nuo gerai subalansuotos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos ir nuo efektyvaus autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimo. Atsižvelgiant į autorių teisių ir gretutinių teisių objektų panaudojimo specifiką, šių teisių įgyvendinimas iš esmės remiasi kolektyviniu teisių administravimu, kurį atlieka teisių turėtojų įsteigtos autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos. Kultūros ministerija, formuodama ir koordinuodama autorių teisių apsaugos politika, vykdo kolektyvinio teisių administravimo asociacijų veiklos valstybinę priežiūrą. Atsižvelgiant į poreikį modernizuoti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą skaitmeninėje aplinkoje, šios Programos tikslai ir finansuojami projektai suderinti su Komisijos 2015 m. gruodžio 9

13 13 d. komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui Nr. COM (2015) 626 final Šiuolaikiškos ir labiau visai Europai pritaikytos autorių teisių sistemos kūrimas Šiame dokumente pripažįstama strateginė autorių teisių svarba bendrosios skaitmeninės rinkos plėtrai, kartu atkreipiamas dėmesys, kad modernizuojant autorių teisių apsaugą ir sudarant palankesnes sąlygas autorių teisių ir gretutinių teisių licencijavimui, turi būti užtikrintas aukštas intelektinės nuosavybės apsaugos lygis, skatinama kūrybinė veikla ir kultūrų įvairovė. PROGRAMOS VERTINIMAS 2014 metais atliktas Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas, kurį Kultūros ministerijos užsakymu vykdė UAB Socialinės informacijos centras ir UAB ESTEP Vilnius. Pagrindinės tyrimo išvados: Tyrėjai vertindami kultūros paslaugų prieinamumo pokytį Lietuvoje (remiantis paslaugų vartotojų vertinimu), konstatavo, kad tirtų kultūros sričių: scenos meno, vaizduojamojo meno, kino filmų sričių paslaugos vartotojų suvokiamos kaip labiau prieinamos nei prieš metus. Didžiausi pokyčiai pastebėti kino filmų paslaugų prieinamume, o mažiausi scenos meno renginių prieinamume. Kino filmų paslaugų padidėjimą pastebėjo 50 proc. kino mėgėjų, tai asmenys iki 50 metų. Scenos meno renginių prieinamumo pokytį geriausiai vertina kultūros srities darbuotojai, moterys, metų asmenys, didžiųjų miestų gyventojai, dirbantys vadovaujamą darbą ir specialistai bei disponuojantys didesnėmis pajamomis, tačiau mažiausią pokytį pastebi senjorai. Didžiausias teigiamas vaizduojamųjų menų ir parodų prieinamumo pokytis metų besimokančiųjų grupės vertinimu, o mažiausias 60 metų ir vyresnių grupėje. Tyrimo duomenimis visose tirtose kultūros srityse matyti ir teigiamas kokybės pokytis. Reikšmingi kokybės pokyčiai fiksuojami vertinant kino filmus bei vaizduojamuosius menus. Kultūros kokybės pokytis (įvertinant skirtumą tarp vartotojų, matančių teigiamus kokybės pokyčius ir matančių neigiamus kokybės pokyčius) 38 proc. Kino filmų kokybės gerėjimu labiausi patenkinti asmenys iki 30 metų amžiaus, dirbantys, nedirbantys ir besimokantys gyventojai, mažas pajamas gaunantys gyventojai. Mažesnį kino kokybės pagerėjimą mato 60 metų ir vyresni žiūrovai. Vaizduojamuosiuose menuose ir amatuose didžiausią kokybės augimą pastebi ir metų asmenys, mažiausią dirbantys vadovaujamą darbą, specialistai ir pensininkai. Didžiausią scenos meno renginių kokybės pagerėjimą mato jauniausieji metų žiūrovai, taip pat gyventojai, savo darbinę veiklą susieję su kultūra, mažiausią kokybės paslaugų pokytį pastebi 70 metų ir vyresni žiūrovai. Pastebėtina, kad mažiausią kultūros paslaugų prieinamumo pokytį ir kokybės pokytį pastebi senjorai, todėl Kultūros ministerija, siekdama pagerinti kultūros paslaugų prieinamumą, naujos redakcijos Scenos meno įstatymo projekte numatė priemonę, kurios tikslas kompensuoti įstaigoms patiriamus nuostolius, kai yra taikomos nuolaidos bilietams tam tikroms asmenų grupėms, tarp jų ir senjorams. Siekiama, kad įstaigos šioms asmenų grupėms ne tik nedidintų kainų, bet ateityje ir sumažintų m. atliktas Nevyriausybinių scenos meno organizacijų veiklos efektyvumo tyrimas, kurį Lietuvos kultūros tarybai finansiškai parėmus atliko viešoji įstaiga Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras. Tyrimo metu buvo įvertintas nevyriausybinių profesionaliojo scenos meno įstaigų teisinis reglamentavimas, finansavimas ir veiklos efektyvumas. Tyrimas atskleidė šiuos esminius aspektus: Atkurtos nepriklausomybės pradžioje atsiradusios nevyriausybinės scenos menų įstaigos ilgainiui savo veikla lėmė valstybės finansavimo struktūrinius pokyčius. Valstybės sukurtos naujos finansavimo programos suteikia galimybę nevyriausybinėms scenos meno įstaigoms vykdyti įvairią veiklą. Spektaklių ir žiūrovų santykis tirtose nevyriausybinėse profesionaliojo scenos meno įstaigose yra optimalus į kiekvieną spektaklį surenkama tiek žiūrovų, kiek žiūrovų salėje yra žiūrovų vietų.

14 14 Nevyriausybinės scenos meno įstaigos per tiriamąjį laikotarpį iš savo veiklos gavo vidutiniškai 1,7 karto daugiau pajamų negu valstybė joms skyrė finansavimo. Nevyriausybinių profesionaliojo scenos meno įstaigų rodikliai rodo, kad šios įstaigos sukuria ženkliai didesnę pridėtinę vertę už joms skiriamą dalinį finansavimą ir nuosekliai vykdo tarpvalstybinį kultūrinį bendradarbiavimą. Nevyriausybinės profesionaliojo scenos meno įstaigos lėšų naujiems kūriniams sukurti ir skleisti gali gauti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų, dalyvaudami atitinkamuose konkursuose, tačiau nėra nustatytų finansinių priemonių šių įstaigų veiklos stabilumui užtikrinti darbuotojų darbo užmokesčiui ir pastatų išlaikymui iš dalies finansuoti bei iš dalies suvienodinti nevyriausybinių ir vyriausybinių profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos sąlygas m. atliktas tyrimas Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo priemonių taikymo apibendrinimas. Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo priemonių taikymo tyrime pateikiamas išnagrinėtų autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimų bylų Lietuvoje skaičius, išanalizuota Lietuvos teismų praktika, kurioje buvo taikomi Lietuvos teisės aktuose numatyti autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo būdai. Remiantis šia analize įvertinta, ar teisių gynimo būdai efektyvūs (ypatingai atkreipiant dėmesį į pažeidimus, daromus elektroninėje erdvėje bei Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo taikymą). Tyrime apžvelgta į Latvijos ir Estijos valstybių, kurių ekonominio išsivystymo lygis panašus kaip Lietuvoje, teisių gynimo būdų taikymą. Statistiniai duomenys apie išnagrinėtas bylas gauti iš Nacionalinės teismų administracijos bei Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM tvarkomo Nusikalstamų veikų žinybinio registro m. atlikta Kolektyvinio teisių administravimo sistemos pertvarkos galimybių studija. Studija užsakyta įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/26/ES Dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje bei siekiant pertvarkyti Lietuvoje autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo sistemą ir užtikrinti jos valstybinę priežiūrą. Atlikę tyrimą, tyrėjai pateikė išvadas, kad trijų asociacijų - LATGA, AGATA, AVAKA pajamos per pastaruosius trejus metus didėjo. Pajamų didėjimo priežastys įvairios: bendri ekonominiai rodikliai, didesnis surinkimo aktyvumas, visuomenės švietimo poveikis ir t.t. Tyrime pateiktos rekomendacijos/siūlymai dėl reglamentavimo tobulinimo. PROGRAMOS VYKDYMAS: tęstinis PROGRAMOS VYKDYTOJAI: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija: Profesionalaus meno skyrius Autorių teisių skyrius Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyrius Kultūros atašė Įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija: Kauno valstybinis muzikinis teatras Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Lietuvos rusų dramos teatras Klaipėdos dramos teatras Šiaulių dramos teatras Juozo Miltinio dramos teatras Valstybinis jaunimo teatras Valstybinis Vilniaus mažasis teatras Kauno valstybinis lėlių teatras

15 15 Vilniaus teatras Lėlė Koncertinė įstaiga Šiaulių valstybinis kamerinis choras Polifonija Koncertinė įstaiga valstybinis dainų ir šokių ansamblis Lietuva Koncertinė įstaiga Valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras Trimitas Koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras Koncertinė įstaiga Kauno valstybinė filharmonija Koncertinė įstaiga valstybinis choras Vilnius VšĮ Vilniaus keistuolių teatras VšĮ Teatras Meno fortas VšĮ Baltijos cirkas Šiuolaikinio meno centras Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos Lietuvos kultūros institutas Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos, kurių veiklą prižiūri Kultūros ministerija: Asociacija LATGA; Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA; Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija AVAKA; AGICOA Europe (Baltic), asociacija; Muzikos kūrinių autorių teisių asociacija NATA; Gretutinių teisių asociacija GRETA. PAREIGYBIŲ SKAIČIUS PROGRAMAI 2017 METAMS PROGRAMOS KOORDINATORIAI 1859,25 (Kultūros ministerija ir jai pavaldžios institucijos) Programos tikslų koordinatorius viceministras Arnas Neverauskas, tel.: , el. paštas:

16 16 Tikslo, uždavinio, priemonės kodas 2 lentelė ųjų metų programos tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas 01 Programos tikslas: Skatinti ir plėtoti nacionalinį profesionalųjį scenos meną Uždavinys: Siekti profesionalaus scenos meno kūrybinių programų, projektų įvairovės ir sklaidos Priemonė: Pristatyti visuomenei valstybės teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinės veiklos programas ir užtikrinti valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklą Priemonė: Kompensuoti teatrų ir koncertinių įstaigų projektų sklaidos išlaidas Priemonė: Didinti nevalstybinių scenos meno įstaigų konkurencingumą 02 Programos tikslas: Skatinti ir plėtoti profesionalųjį kino meną Uždavinys: Sudaryti sąlygas nacionalinių ir bendros gamybos filmų gamybai ir sklaidai Priemonė: Vykdyti priemones, skirtas ilgalaikiam kino srities vystymuisi ir konkurencingumui skatinti bei užtikrinti Lietuvos kino centro veiklą Priemonė: Dalyvauti tarptautinių kino organizacijų ir fondų veikloje Priemonė: Užtikrinti nacionalinių ir bendros gamybos filmų gamybą Priemonė: Vykdyti kino sklaidą ir edukaciją Priemonė: Formuoti nacionalinę filmoteką 2017-ųjų metų asignavimai Išlaidoms Iš jų Iš jų darbo užmokesčiui Turtui įsigyti (tūkst. eurų) Numatomi 2018-ųjų metų asignavimai Numatomi 2019-ųjų metų asignavimai Tarpinstit. veiklos Iš jų Iš jų plano Išlaidoms Išlaidoms kodas, Vyriau- Iš jų Turtui Iš jų Turtui sybės darbo įsigyti darbo įsigyti prioriteto užmo- užmo- kodas kesčiui kesčiui 23820, , ,0 216, , , ,0 216, , , ,0 216, , , ,0 216, , , ,0 216, , , ,0 216, , , ,0 216, , , ,0 216, , , ,0 216,0 170,0 170,0 0,0 0,0 220,0 220,0 0,0 0,0 220,0 220,0 0,0 0,0 50,0 50,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 4619,0 4619,0 177,0 0,0 3519,0 3519,0 177,0 0,0 3519,0 3519,0 177,0 0,0 4619,0 4619,0 177,0 0,0 3519,0 3519,0 177,0 0,0 3519,0 3519,0 177,0 0,0 359,0 359,0 177,0 0,0 359,0 359,0 177,0 0,0 359,0 359,0 177,0 0,0 139,0 139,0 0,0 0,0 139,0 139,0 0,0 0,0 139,0 139,0 0,0 0,0 3930,0 3930,0 0,0 0,0 2830,0 2830,0 0,0 0,0 2830,0 2830,0 0,0 0,0 116,0 116,0 0,0 0,0 116,0 116,0 0,0 0,0 116,0 116,0 0,0 0,0 75,0 75,0 0,0 0,0 75,0 75,0 0,0 0,0 75,0 75,0 0,0 0,0

17 17 03 Programos tikslas: Skatinti kultūros ir meno kūrėjų kūrybinę raišką ir jos pristatymą visuomenei Uždavinys: Sudaryti palankias sąlygas meninei kūrybai ir kultūros įvairovės sklaidai Priemonė: Skirti kultūros ir meno kūrėjams Nacionalines, Vyriausybės, Kultūros ministerijos premijas ir garbės ženklus Priemonė: Vykdyti meno kūrėjų socialinės apsaugos programą Priemonė: Pristatyti visuomenei Lietuvos ir užsienio šiuolaikinio meno tendencijas ir meno raidos įvairovę, užtikrinti Šiuolaikinio meno centro veiklą 04 Programos tikslas: Tobulinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą, didinti Lietuvos kūrėjų intelektinį kapitalą ir juo pagrįstą kūrybinių industrijų konkurencingumą Uždavinys: Užtikrinti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių reikalavimus atitinkančią autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą Priemonė: Dalyvauti įgyvendinant tarptautines intelektinės nuosavybės konvencijas, bendradarbiauti su Europos Sąjungos vidaus rinkos derinimo tarnyba autorių teisių gynimo srityje Priemonė: Rinkti ir registruoti informaciją apie nenustatytų teisių turėtojų kūrinius vieningoje Europos Sąjungos duomenų bazėje, išmokėti kompensacinį atlyginimą atsiradusiems teisių turėtojams Priemonė: Vykdyti autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo sistemos valstybinę priežiūrą 05 Programos tikslas: Skleisti Lietuvos kultūrą užsienyje, plėsti Lietuvos kultūros erdvę Uždavinys: Sudaryti sąlygas ilgalaikei Lietuvos kultūros sklaidai užsienyje 01 Priemonė: Užtikrinti dalyvavimą tarptautinėse organizacijose, renginiuose ir programose, kultūros atašė tinklo veiklą užsienyje 2825,0 2800,0 367,0 25,0 2671,0 2671,0 367,0 0,0 2672,0 2672,0 367,0 0,0 2825,0 2800,0 367,0 25,0 2671,0 2671,0 367,0 0,0 2672,0 2672,0 367,0 0,0 612,0 612,0 0,0 0,0 460,0 460,0 0,0 0,0 460,0 460,0 0,0 0,0 1474,0 1474,0 0,0 0,0 1474,0 1474,0 0,0 0,0 1475,0 1475,0 0,0 0,0 739,0 714,0 367,0 25,0 737,0 737,0 367,0 0,0 737,0 737,0 367,0 0,0 55,0 55,0 0,0 0,0 55,0 55,0 0,0 0,0 55,0 55,0 0,0 0,0 55,0 55,0 0,0 0,0 55,0 55,0 0,0 0,0 55,0 55,0 0,0 0,0 19,0 19,0 0,0 0,0 19,0 19,0 0,0 0,0 19,0 19,0 0,0 0,0 19,0 19,0 0,0 0,0 19,0 19,0 0,0 0,0 19,0 19,0 0,0 0,0 17,0 17,0 0,0 0,0 17,0 17,0 0,0 0,0 17,0 17,0 0,0 0,0 1510,0 1507,0 297,0 3,0 1510,0 1510,0 297,0 0,0 1510,0 1510,0 297,0 0,0 1510,0 1507,0 297,0 3,0 1510,0 1510,0 297,0 0,0 1510,0 1510,0 297,0 0,0 851,0 851,0 108,0 0,0 851,0 851,0 108,0 0,0 851,0 851,0 108,0 0,0

18 18 02 Priemonė: 659,0 656,0 189,0 3,0 659,0 659,0 189,0 0,0 659,0 659,0 189,0 0,0 Įgyvendinti tarptautines kompleksines Lietuvos kultūros pristatymo užsienyje programas ir užtikrinti Lietuvos kultūros instituto veiklą 1. Viso Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 32829, , ,0 244, , , ,0 216, , , ,0 216,0 iš jo: 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0, bendrojo finansavimo lėšos 1.2. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0, tikslinės paskirties lėšos ir pajamų įmokos 4928,0 4684,0 1254,0 244,0 4928,0 4712,0 1254,0 216,0 4928,0 4712,0 1254,0 216,0 2. Kiti šaltiniai (ES finansinė parama projektams 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 įgyvendinti ir kitos teisėtai gautos lėšos) programai finansuoti (1+2) 32829, , ,0 244, , , ,0 216, , , ,0 216,0

19 19 3 lentelė. Programos tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės ųjų metų Vertinimo kriterijaus kodas Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai Vertinimo kriterijų reikšmės 2016-ųjų 2017-ųjų 2018-ųjų 2019-ųjų 1 tikslas: 01, Skatinti ir plėtoti nacionalinį profesionalųjį scenos meną R Valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų parduotų bilietų skaičius, tenkantis 100 tūkst , , , ,0 gyventojų (vienetai) 1 tikslo 1 uždavinys: 01-01, Siekti profesionalaus scenos meno kūrybinių programų, projektų įvairovės ir sklaidos P Valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų spektaklių ir koncertų Lietuvoje skaičius 2300,0 2300,0 2350,0 2350,0 (vienetai) P Valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų spektaklių ir koncertų užsienyje skaičius 65,0 66,0 67,0 67,0 (vienetai) 2 tikslas: 02, Skatinti ir plėtoti profesionalųjį kino meną R Nacionalinių ir bendro gamybos filmų, pristatytų A klasės tarptautiniuose - 56,0 60,0 60,0 festivaliuose ir mugėse, dalis nuo sukurtų nacionalinių ir bendros gamybos filmų skaičiaus (procentai) 2 tikslo 1 uždavinys: 02-01, Sudaryti sąlygas nacionalinių ir bendros gamybos filmų gamybai ir sklaidai P Sukurtų nacionalinių ir bendros gamybos filmų skaičius (vienetai) 9,0 9,0 10,0 10,0 P Iš Rusijos Federacijos Gosfilmfond'o įsigytų lietuviškų vaidybinių filmų laikmenų 10,0 5,0 5,0 5,0 skaičius (vienetai) 3 tikslas: 03, Skatinti kultūros ir meno kūrėjų kūrybinę raišką ir jos pristatymą visuomenei R Šiuolaikinio meno centro lankytojų skaičius (asmenys) 20000, , , ,0 3 tikslo 1 uždavinys: 03-01, Sudaryti palankias sąlygas meninei kūrybai ir kultūros įvairovės sklaidai P Darbingo amžiaus meno kūrėjų, už kuriuos buvo mokamos privalomojo sveikatos - 500,0 500,0 500,0 draudimo įmokos, skaičius (asmenys) (asmenys) P Darbingo amžiaus meno kūrėjų, už kuriuos buvo mokamos valstybinio socialinio ,0 1500,0 1500,0 draudimo įmokos, skaičius (asmenys) 4 tikslas: 04, Tobulinti autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą, didinti Lietuvos kūrėjų intelektinį kapitalą ir juo pagrįstą kūrybinių industrijų konkurencingumą R Lietuvos autorių, atlikėjų, audiovizualinių kūrinių ir fonogramų gamintojų, kurių 9800,0 9900, , ,0 teisės kolektyviniu būdu įgyvendinamos Lietuvoje, skaičius (asmenys) R Surenkamo kompensacinio atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ir fonogramose - 7,0 7,0 7,0 įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais didėjimas (proc.) (procentai) 4 tikslo 1 uždavinys: 04-01, Užtikrinti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių reikalavimus atitinkančią autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą

20 20 P Sukurtų produktų (paslaugų), skatinančių kūrybingumą, kūrybinių ir kultūrinių 35,0 35,0 37,0 37,0 industrijų plėtrą ir autorių teisių apsaugos modernizavimą, skaičius (vienetai) P Užsiregistravusių vieningoje Europos Sąjungos nenustatytų teisių turėtojų kūrinių 20,0 30,0 40,0 40,0 duomenų bazėje naudotojų skaičius (vienetai) 5 tikslas: 05, Skleisti Lietuvos kultūrą užsienyje, plėsti Lietuvos kultūros erdvę R Kultūros atašė ir Lietuvos kultūros instituto inicijuotų, įgyvendintų ir koordinuotų , , , ,0 kultūros ir meno pristatymų užsienyje žiūrovų skaičius (asmenys) 5 tikslo 1 uždavinys: 05-01, Sudaryti sąlygas ilgalaikei Lietuvos kultūros sklaidai užsienyje P-01 Kultūros atašė ir Lietuvos kultūros instituto inicijuotų, įgyvendintų ir koordinuotų 250,0 400,0 400,0 400,0 kultūros ir kūrybinių sektorių veiklų užsienyje skaičius (vienetai) P-02 Surengtų seminarų ir konferencijų dalyvių skaičius (asmenys) 850,0 850,0 900,0 900,0 P-03 Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos ir sekretoriato parengtų dokumentų skaičius (vienetai) - 6,0 6,0 6,0

21 21 STRATEGINIS TIKSLAS (02) ATMINTIS: Formuoti bendrą integralią paveldo apsaugos politiką, saugoti valstybinę kalbą Kultūros paveldas ir valstybinė kalba neatskiriama šalies ir jos piliečių tapatumo dalis, vienas svarbiausių valstybės nacionalinio saugumo garantų. Kultūros paveldas plačiąja prasme suprantamas kaip materialusis jį sudaro kilnojamosios ir nekilnojamosios vertybės, ir nematerialusis jo esmė yra iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, žinios ir gebėjimai, kultūrinis istorinis kraštovaizdis, atspindintis žmogaus sambūvį su aplinka. Paveldo išsaugojimas ir panauda šiuolaikinės visuomenės poreikiams, akademiniai tyrimai, paveldo atskleidimas ir įvertinimas, jo prieinamumas, svarbaus Lietuvai paveldo užsienyje nustatymas visa tai yra neatskiriama valstybės kultūros politikos dalis. Tokia politika užtikrina nacionalinės kultūros gyvybingumą, saugumą, telkia visuomenę, suteikia jai bendrų vertybių, bendrų tapatumo atpažinimo bruožų, apibrėžia šiuolaikinio gyvenimo sąlygas ir skatina kūrybą. Paveldas tai svarbi, pridėtinę vertę kurianti ūkio dalis, kurią tvarkant ir naudojant turi būti išsaugotos visos paveldo vertės ir nepažeistos ateinančių kartų teisės. Strateginis tikslas apima Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 kultūros ministrui pavestas valdymo sritis: kultūros paveldas, valstybinė kalba, kultūrinė edukacija. Strateginiam tikslui įgyvendinti parengta programa: Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimas, aktualizavimas ir populiarinimas, valstybinės kalbos apsauga. Prie strateginio tikslo įgyvendinimo prisideda programa: Kultūros rėmimo fondas. Vertinimo kriterijaus kodas E E Efekto vertinimo kriterijaus pavadinimas, mato vienetas Gyventojų nuomonė apie kultūros paveldo apsaugos paslaugų kokybės pokyčius (gyventojai, manantys, kad paslaugų kokybė gerėja) (proc.)* Muziejų teikiamų paslaugų kokybės pokytis (proc.)* 2016-ųjų metų 2017-ųjų metų 2018-ųjų metų 2019-ųjų metų * Gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas atliekamas kas trejus metus

22 22 STRATEGINĮ TIKSLĄ (02) ĮGYVENDINANTI PROGRAMA LIETUVOS KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMAS, AKTUALIZAVIMAS IR POPULIARINIMAS, VALSTYBINĖS KALBOS APSAUGA (KODAS 02-04) BENDROJI INFORMACIJA APIE PROGRAMĄ Programa įgyvendina šiuos ilgos ir vidutinės trukmės planavimo dokumentus: Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977 Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo, numatytas kaitos kryptis: formuoti bendrą integralios paveldo apsaugos politiką, užtikrinti Lietuvos darnų vystymąsi, derinant paveldosaugos ir aplinkosaugos tikslus su urbanistine plėtra ir erdviniu planavimu metų nacionalinės pažangos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr Dėl metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo. Kultūros objektų aktualizavimo m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-708 Dėl Kultūros objektų aktualizavimo metų programos patvirtinimo metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto Kultūra tarpinstitucinį veiklos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 269 Dėl metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto Kultūra tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo. Globalios Lietuvos užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą kūrimo metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1219, įgyvendinimo metų tarpinstitucinį veiklos planą. Nacionalines kultūros paveldo apsaugos politikos gaires, patvirtintas kultūros ministro 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-811 Dėl Nacionalinių kultūros paveldo apsaugos politikos gairių patvirtinimo. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos metų programą, patvirtintą 2015 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. ĮV-750 Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos metų programos patvirtinimo bei jo įgyvendinimo metų veiksmų planą. Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 940 Dėl Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo metų programos patvirtinimo ir šios programos priežiūros komisijos sudarymo. Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms metų darbų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 690 Dėl Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų išsaugojimo ir pritaikymo. Šv. Jokūbo kelio per Lietuvą objektų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 532 Dėl Šv. Jokūbo kelio per Lietuvą m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programas LT06 Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas ir LT07 Europos kultūros paveldo kultūros ir menų įvairovės skatinimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ir valstybių donorių 2011 m. gegužės 18 d. susitarimo memorandumu dėl m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo įgyvendinimo. Muziejų plėtros strategines kryptis metams, patvirtintas 2015 m. balandžio 16 d. kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-247 Dėl Muziejų plėtros strateginių krypčių metams patvirtinimo.

23 23 Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. XII-140 Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos, patvirtintas lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo programas. Valstybės švenčių dienų minėjimo organizavimo komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. sausio 15 d. dekretu Nr. 1K-532,,Dėl valstybės švenčių dienų minėjimo organizavimo komisijos sudarymo, patvirtintas valstybės švenčių dienų minėjimo programas. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 904,,Dėl Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos patvirtinimo. Kultūros paveldo apsauga Pagrindinė valstybės misija kultūros paveldo apsaugos srityje išsaugoti Lietuvos kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms kaip tautos savasties išlikimo garantą, kraštovaizdžio sudėtinę dalį bei Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonę, sudarant sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Kultūros ministerija, įgyvendindama programos priemones kultūros paveldo apsaugos srityje, formuoja valstybės politiką saugomų teritorijų, istorinių nacionalinių parkų, valstybinių kultūrinių draustinių ir kultūros paveldo srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą m. buvo patvirtintos Nacionalinės kultūros paveldo apsaugos politikos gairės politinis dokumentas, nustatantis sisteminius valstybinės kultūros paveldo apsaugos planavimo ir įgyvendinimo prioritetus ir kryptis. Gairių pagrindu 2015 m. buvo parengta ir patvirtinta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos metų programa pagrindinis strateginis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos dokumentas, kuriuo siekiama išsaugoti nekilnojamąjį kultūros paveldą, racionaliai išnaudojant valstybės išteklius ir įtraukiant dalyvauti visuomenę bei jo įgyvendinimo metų veiksmų planas metais bus minimi Piliakalnių metai. EEE finansinio mechanizmo programų lėšomis atliekami 19-os nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų tvarkybos ir pritaikymo visuomenės reikmėms darbai, taip pat 11-a tarptautinių kultūros ir meno projektų, kurie bus užbaigti 2017 metais. Mechanizmo lėšomis kasmet organizuojami įvairūs su kultūros paveldu susiję mokymai ir paskaitos visuomenei, skatinantys geriau pažinti ir saugoti kultūros paveldą. Muziejai ir archyvai Kultūros ministerija, įgyvendindama programos priemones muziejų bei archyvų srityje, užtikrina muziejų ir archyvų veiklą bei juose esančių kultūros paveldo vertybių išsaugojimą ir populiarinimą m. patvirtintos Muziejų plėtros strateginės kryptys metams, kuriomis siekiama tenkinti gyventojų kultūrinius poreikius žinių visuomenės plėtros kontekste, gerinti visuomenės kultūrinio raštingumo bei pilietinio ugdymo sąlygas muziejuose, stiprinti muziejų strateginę vadybą, sudarant tinkamas sąlygas juose kaupti, saugoti, restauruoti, tyrinėti ir skleisti paveldo vertybes, formuoti teigiamą muziejų įvaizdį, kelti muziejininko profesijos prestižą, didinant muziejų reikšmę visuomenei. Istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimas Kultūros ministerija, įgyvendindama programos priemones, dalyvauja rengiant ir įgyvendinant valstybės švenčių, Lietuvos kultūrai ir istorijai nusipelniusių asmenybių jubiliejų, atmintinų dienų ir istorinių datų minėjimų programas. Šiems reikšmingiems valstybei įvykiams skirta veikla kasmet vykdoma, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus metais numatoma minėti šias istorines datas ir Lietuvos kultūrai ir istorijai nusipelniusių asmenybių jubiliejus: Reformacijos 500 metų sukaktį; semiotiko, kalbininko Algirdo Juliaus Greimo 100-ąsias gimimo metines; poeto Kazio Bradūno 100-ąsias gimimo metines; diplomato, kompozitoriaus Česlovo Sasnausko 150-ąsias gimimo metines. Įgyvendinant lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo iniciatyvas, Kultūros ministerija kasmet organizuoja Kalbos vakarą, kurio metu įteikiama Kalbos ( Felicijos ) premija už darbą