VP1-4.3-VRM-03-V )

Transkriptio

1 Projekto Sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimo diegimas (projekto Nr. VP1-4.3-VRM-03-V ) veiklos Probleminių prioritetinių sričių analizė, poveikio verslui vertinimo prioritetinėse srityse atlikimas ir/ar poveikio verslui vertinimo priežiūros atlikimas ATASKAITA

2 Projekto Sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimo diegimas (projekto Nr. VP1-4.3-VRM-03-V ) veiklos Probleminių prioritetinių sričių analizė, poveikio verslui vertinimo prioritetinėse srityse atlikimas ir/ar poveikio verslui vertinimo priežiūros atlikimas ATASKAITA Vilnius 1

3 ATASKAITA PARENGTA ĮGYVENDINANT PROJEKTO SPRENDIMŲ IR JŲ PROJEKTŲ POVEIKIO VERTINIMO DIEGIMAS (PROJEKTO NR. VP1-4.3-VRM-03-V ) veiklą : Probleminių prioritetinių sričių analizė, poveikio verslui vertinimo prioritetinėse srityse atlikimas ir/ar poveikio verslui vertinimo priežiūros atlikimas PROJEKTO TIKSLAS: Efektyvinti sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimą, užtikrinti poveikio vertinimo kokybę. PROJEKTO VYKDYTOJAS: LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTERIJA. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pagal m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-03-V Ekonominės veiklos reglamentavimo tobulinimas, kita verslo aplinka 2

4 Turinys Įžanga... 5 Apie ataskaitą... 6 Poveikio vertinimo prioritetinės sritys Darbo santykiai Probleminių klausimų analizė ir konsultacijos su verslu Poveikio verslui vertinimas Poveikio verslui vertinimo priežiūra Sveikatos apsauga Probleminių klausimų analizė ir konsultacijos su verslu Poveikio verslui vertinimas Poveikio verslui vertinimo priežiūra Mokesčių administravimas Probleminių klausimų analizė ir konsultacijos su verslu Poveikio verslui vertinimas Poveikio verslui vertinimo priežiūra Energetika Probleminių klausimų analizė ir konsultacijos su verslu Poveikio verslui vertinimas Poveikio verslui vertinimo priežiūra Aplinka Probleminių klausimų analizė ir konsultacijos su verslu Poveikio verslui vertinimas Poveikio verslui vertinimo priežiūra Statyba Probleminių klausimų analizė ir konsultacijos su verslu Poveikio verslui vertinimas Poveikio verslui vertinimo priežiūra Teritorijų planavimas Probleminių klausimų analizė ir konsultacijos su verslu Poveikio verslui vertinimas Poveikio verslui vertinimo priežiūra Susisiekimas Probleminių klausimų analizė ir konsultacijos su verslu Poveikio verslui vertinimas Poveikio verslui vertinimo priežiūra Kitos verslui probleminės sritys Poveikio verslui vertinimas Poveikio verslui vertinimo priežiūra Rekomendacijos poveikio vertinimo sistemai gerinti PRIEDAI Priedas Nr. 1. Kontaktų duomenų bazė Priedas Nr. 2. Poveikio vertinimas dėl darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme Priedas Nr. 3. Poveikio vertinimas dėl vidutinio darbo užmokesčio pagal profesijų grupes ir lytis viešinimas Priedas Nr. 4. Poveikio vertinimas dėl išeitinių išmokų mokėjimo iš specialaus fondo Priedas Nr. 5. Poveikio vertinimas dėl LR darbo kodekso 95¹, 109, 129, 130, 140, 144, 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP Priedas Nr. 6. Poveikio vertinimas dėl privalomos moterų kvotos įmonių valdybose Priedas Nr. 7. Poveikio verslui analizė dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvoje

5 Priedas Nr. 8. Poveikio verslui analizė dėl darbdavių, darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo Priedas Nr. 9. Poveikio vertinimas dėl kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazinės kainos nustatymo konkurso būdu Priedas Nr. 10. Poveikio vertinimas dėl netradicinės medicinos praktikos veiklos reglamentavimas.186 Priedas Nr. 11. Poveikio vertinimas dėl Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pakeitimo projekto Priedas Nr. 12. Poveikio vertinimas dėl gerosios higienos praktikos taisyklių viešosioms maitinimo įmonėms prieinamumo gerinimas Priedas Nr. 13. Poveikio vertinimas dėl mažmeninės prekybos tabako ir alkoholio gaminiais licencijavimo tobulinimo Priedas Nr. 14. Poveikio verslui analizė dėl prievolės turgaus administratoriams pranešti apie šešėlinę prekybą turgavietėse Priedas Nr. 15. Poveikio vertinimas dėl FR0572, FR0573 ir SAM03 formų apjungimo Priedas Nr. 16. Poveikio vertinimas dėl kompensacijų už antstolių nurodytus atlikti apskaitos išskaitymus Priedas Nr. 17. Poveikio vertinimas dėl NPD taikymo metinėse gyventojų pelno mokesčio deklaracijose Priedas Nr. 18. Poveikio vertinimas dėl avansinių pelno mokesčio ataskaitų deklaracijų atsisakymo220 Priedas Nr. 19. Poveikio vertinimas dėl prievolės teikti FR0438 panaikinimo Priedas Nr. 20. Poveikio vertinimas dėl prievolės teikti FR0471 panaikinimo Priedas Nr. 21. Poveikio vertinimas Miško kirtimo atliekų terminologija Priedas Nr. 22. Poveikio vertinimas Biokuro pirminė tvari gamyba ir plėtra Lietuvoje Priedas Nr. 23. Poveikio vertinimas Naftos produktų atsargų saugojimo tvarkos pakeitimas Priedas Nr. 24. Poveikio vertinimas Atliekų susidarymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių pakeitimas Priedas Nr. 25. Poveikio vertinimas LR reklamos įstatymo pakeitimas Priedas Nr. 26. Poveikio vertinimas Permokėto PVM grąžinimo termino trumpinimas Priedas Nr. 27. Poveikio vertinimas Infrastruktūros plėtros įstatymo projektas Priedas Nr. 28. Poveikio vertinimas Deklaracijos apie statybų užbaigimą Priedas Nr. 29. Poveikio vertinimas privalomo finansinių ataskaitų audito ūkio subjektams, dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose Priedas Nr. 30. Poveikio vertinimas dėl keleivių vežimo deklaravimo tvarkos tobulinimo Priedas Nr. 31. Poveikio vertinimas dėl transporto priemonių mokesčio administravimo tvarkos tobulinimo Priedas Nr. 32. Poveikio vertinimas dėl naštos, susijusios su įmonių bankroto administravimo tvarka, mažinimo Priedas Nr. 33. Poveikio vertinimas dėl įmonių bankroto administravimo tvarkos pažeidimų prevencijos tobulinimo Priedas Nr. 34. Poveikio vertinimas dėl įmonių bankroto administravimo tvarkos pažeidimų prevencijos tobulinimo Priedas Nr. 35. Poveikio vertinimas Nacionalinis MVĮ konsultantų tinklas

6 Įžanga Lietuvoje institucijos ne visada kokybiškai įvertina sprendimų ir jų projektų sąnaudas ir naudą verslui. Institucijos taip pat nepakankamai konsultuojasi su verslo atstovais, konsultacijų rezultatai atsispindi tolesniuose teisėkūros iniciatyvų vystymo etapuose, verslui retai pateikiamas grįžtamasis ryšys. Siekiant pagerinti institucijų analitinius ir metodinius įgūdžius, reikalingus kokybine, kiekybine ir pinigine išraiška įvertinti reguliavimo iniciatyvų poveikį ekonomikai ir verslui, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija įgyvendino projektą Sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimo diegimas, (projekto Nr. VP1-4.3-VRM-03-V ), finansuojamą iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų (toliau Projektas). Vykdydama Projektą LR ūkio ministerija siekė sukurti sprendimų ir jų projektų poveikio verslui vertinimo sistemą valstybės tarnautojams ir sprendimų priėmėjams bei užtikrinti šios sistemos veikimą. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas (toliau poveikio vertinimas) tai projekto (sprendimo) rengimo proceso etapas, kurio metu renkama, analizuojama, sisteminama informacija apie galimas projekto įgyvendinimo teigiamas ir neigiamas, trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes (finansines, ekonomines, socialines, aplinkosaugines ir kita), naudą ir sąnaudas. Poveikio vertinimo metu turi būti aiškiai apibrėžiamos problemos, nustatomi tikslai, kurių bus siekiama (norima pasiekti situacija), taip pat nustatomos galimos problemų sprendimo ir tikslų pasiekimo alternatyvos ir įvertinamas jų poveikis verslui. Poveikio vertinimo taikymas sprendimų priėmimo procese užtikrina įrodymais pagrįstų sprendimų priėmimą sprendimų priėmėjams sudaro sąlygas priimti geriau apgalvotus, aiškiais argumentais ir įrodymais pagrįstus viešosios politikos sprendimus. Remiantis tarptautine gerąja praktika, atliekant poveikio vertinimą į sprendimų rengimą įtraukiama daugiau suinteresuotų grupių, taip didinant sprendimų priėmimo skaidrumą. Be to, sistemingai taikant poveikio vertinimą, priimami efektyvesni ir mažiau kainuojantys sprendimai. Itin daug dėmesio skirta konsultacijoms su ūkio subjektais ir asocijuotomis verslo struktūromis - siekta, kad viešas konsultavimasis su ūkio subjektais taptų neatsiejama teisės aktų rengimo proceso dalimi, o konsultacijos su verslu būtų rengiamos tinkamu laiku ir keletą kartų pirminėje stadijoje prieš rengiant numatomo sprendimo projektą ir parengus siūlymą dėl optimaliausio sprendimo. Didžiausias dėmesys skirtas 8-ioms prioritetinėms sritims darbo santykiai, sveikatos apsauga, mokesčių administravimas, energetika, aplinka, statyba, teritorijų planavimas ir susisiekimas. 5

7 Apie ataskaitą Šią ataskaitą sudaro pagrindinė dalis ir priedai. Pagrindinėje ataskaitos dalyje pristatoma Projekto ekspertų sukaupta informacija apie verslui kylančias problemas pasirinktose prioritetinėse srityse ir šių problemų analizė. Prieduose pateikiami atlikti poveikio vertinimai, o kai kuriais atvejais gilesnė prioritetinių sričių problemų analizė. Prioritetinė sritis Pateikiama informacija apie pasirinktos srities aktualumą verslui, trumpai aptariami sričiai taikomų pasaulinio konkurencingumo reitingų Lietuvos įvertinimai ir srities svarbą pagrindžianti statistinė informacija. Probleminių klausimų analizė Pateikiama verslui kylančių problemų tam tikroje srityje analizė. Problemos nustatytos konsultacijų su asocijuotomis verslo struktūromis ir pavieniais ūkio subjektais metu, bendradarbiaujant su valstybės institucijomis, analizuojant teisės aktus, mokslinę literatūrą ir žiniasklaidos priemonėse pateikiamą informaciją. Poveikio vertinimų priežiūra Projekto metu ekspertai atliko poveikio vertinimų priežiūrą poveikio ekonomikai ir verslui atžvilgiu analizavo ir vertino LR ūkio ministerijai teikiamus teisės aktų ir poveikio vertinimų projektus ir teikė jiems pastabas. Atlikos poveikio vertinimų kokybės stebėsenos pagrindu trumpai aptariamos poveikio vertinimo problemos su kuriomis susiduria valstybės institucijos. Poveikio verslui vertinimas Pateikiama projekto laikotarpiu ekspertų atliktų poveikio verslui vertinimų santrauka. Kitos verslui probleminės sritys Pateikiamos verslui kylančios problemos ir atlikti poveikio verslui vertinimai kitose verslui probleminėse srityse. Rekomendacijos Šioje skiltyje, remiantis projekto ekspertų sukaupta patirtimi ir įžvalgomis, pateikiamos rekomendacijos kaip gerinti Lietuvos poveikio vertinimo sistemą. Priedai Pateikiamas išsamus Verslo asociacijų sąrašas, kuriuo rekomenduojama naudotis valstybės institucijoms, konsultuojantis su verslo atstovais. Prieduose taip pat pateikiami projekto ekspertų atlikti poveikio verslui vertinimai. 6

8 Poveikio vertinimo prioritetinės sritys Darbo santykiai 8 psl. Sveikatos apsauga 29 psl. Mokesčių administravimas 43 psl. Energetika 53 psl. Aplinka 65 psl. Statyba 74 psl. Teritorijų planavimas 82 psl. Susisiekimas 87 psl. Kitos verslui probleminės sritys 98 psl. 7

9 1. Darbo santykiai Trumpai Samdomų darbuotojų skaičius siekia 1,1594 mln. Per metus vienas darbuotojas vidutiniškai sukuria eurų bendrosios pridėtinės vertės Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2014 m. sudarė 677,4 euro 8

10 Darbo santykiai vienas iš sudėtinių darbo rinkos, kuri yra ekonomikos dalis, elementų. Reguliuojant darbo santykius daroma įtaka valstybės vidaus ekonomikai, ir valstybės tarptautiniam konkurencingumui, pavyzdžiui pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir perėjus nuo planinės prie rinkos ekonomikos iš esmės pasikeitė darbo rinkos struktūra, dėl to didėjo nedarbas, susiformavo šešėlinė darbo rinka, darbuotojų pasiūla nebeatitiko paklausos. Neigiamą poveikį turėjo ir didėjanti gyventojų emigracija, vykstantys globalūs pokyčiai. Šie veiksniai, o taip pat ir Lietuvos tapimas Europos Sąjungos nare, lėmė poreikį tobulinti darbo rinkos, o tame tarpe ir darbo santykių, reglamentavimą m. atlikta Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau LR darbo kodeksas) peržiūra ir, laikantis europinių tendencijų, pamažu per pastarąjį dešimtmetį bandyta žengti lankstesnių darbo santykių įteisinimo link. Vis dėlto, darbo santykių reglamentavimo pokyčiai vykdyti selektyviai ir darbo santykių lankstumas, lyginant su kitų Europos šalių reguliavimu, padidintas tik minimaliai. Įdomu ir tai, kad šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse dalis nuostatų tebėra išlikusios nuo tarybinio laikotarpio ir pripažįstamos kaip nebeatitinkančios šių dienų darbo rinkos bei ekonomikos poreikių. Darbo santykių reglamentavimas, kaip svarbi sąlyga verslo kūrimui ir plėtrai, lyginamas ir tarptautiniu mastu. Pasaulio konkurencingumo indekso m. tyrimo duomenimis Lietuvos darbo rinkos lankstumas įvertintas tik 106 vieta, nors pagal bendrą konkurencingumo indeksą Lietuva ir pakilo iš 48 į 41 vietą (2013 m. 48, 2012 m. 45), o pagal bendrą darbo rinkos efektyvumą užima 53 vietą. Lyginant Lietuvos ir Latvijos bei Estijos darbo santykių lankstumo reitingus (plačiau žr. 1 lentelę), Lietuva itin išsiskiria iš Baltijos šalių konteksto. 1 lentelė. Baltijos šalių darbo santykių srities reitingų palyginimas pagal Pasaulio konkurencingumo indeksą. Vieta reitinge Metai Vertintinas aspektas Lietuva Latvija Estija Darbo rinkos lankstumas Įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarka Atleidimo iš darbo išlaidos Gebėjimas pritraukti talentus Gebėjimas išlaikyti talentus Įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarka Atleidimo iš darbo išlaidos Gebėjimas pritraukti talentus Gebėjimas išlaikyti talentus Šaltinis: Pasaulio ekonomikos forumas. Panašiai ir Pasaulio banko skelbiamas pasaulinis Doing Business tyrimas, lygindamas šalyse esamą darbo santykių reglamentavimą, patvirtina, kad darbo santykiai Lietuvoje reguliuojami griežtai. Tai mažina Lietuvos patrauklumą tarptautinių investuotojų akyse. Taip pat ir Europos Sąjungos Taryba specialiai Lietuvai skirtose rekomendacijose ne vienerius metus iš eilės nurodė reformų poreikį šioje srityje. Lietuvai rekomenduota išsamiai, įtraukiant socialinius partnerius peržiūrėti darbo teisę ir nustatyti lanksčias darbo sutarčių sąlygas, atleidimo nuostatas ir darbo laiko tvarką. Nors nuo 2004 m. jau kelios Vyriausybės iš eilės bandė įgyvendinti tam tikrus darbo santykių lankstumo ir darbuotojų apsaugos didinimo principus, XVI-oji Vyriausybė ėmėsi reformuoti darbo santykių reglamentavimą iš esmės ir numatė pirmą kartą Lietuvoje įdiegti lankstisaugos principą (angl. flexicurity), kurį Europos Sąjungos valstybės narės, siekdamos spręsti darbo rinkos problemas, įtvirtino 9

11 2000 m. Lisabonos strategijoje. Šis siekis atsispindi nacionaliniuose strateginio planavimo dokumentuose, kaip Valstybės pažangos strategija Lietuva 2030 ir aukščiausių valstybės institucijų veiklos programose. Reglamentavimo tobulinimui įgyvendinamas projektas Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio - administracinio modelio sukūrimas. DARBO SANTYKIŲ STATISTIKA Darbdavių ir verslo organizacijos vienija 15,3 proc. visų veikiančių ūkio subjektų ( juridinių asmenų) Profesinės sąjungos atstovauja apie 8 proc. šalies samdomų darbuotojų 4551 veikiantis ūkio subjektas, kuriame dirba 50 ir daugiau darbuotojų. Kartu jie įdarbina x darbuotojų. Per metus atleidžiama apie 500 tūkst. darbuotojų. Iš jų apie 90 proc. iš darbo išeina savo noru ar šalių susitarimu. Maksimalus per metus leidžiamas viršvalandžių skaičius 180 val. Terminuotos sutartys sudaro tik 2,4 proc. sudaromų darbo sutarčių. Darbuotojai atstovaujami 36,7 proc. ūkio subjektų Probleminių klausimų analizė ir konsultacijos su verslu Nuosekliai konsultuojantis ir bendradarbiaujant su verslo atstovais nustatyta, kad Lietuvoje verslas susiduria su didžiuliais darbo politikos sąlygojamais iššūkiais, reikalaujančiais valstybės institucijų neatidėliotinai imtis struktūrinių pokyčių įgyvendinimo. Projekto metu išskirti keli verslui aktualių ir spręstinų klausimų blokai, susiję su darbo politika: 1. Darbo santykių reglamentavimas (nelankstūs darbo santykiai, reikalavimai darbdaviams užtikrinant darbuotojų saugą); 2. Žmogiškieji ištekliai ir imigracijos politika (emigracija ir specialistų trūkumas, darbo jėgos kvalifikacijos poreikiams neatitikimas, žemas darbuotojų mobilumas šalies viduje, sudėtingos procedūros ir itin siaurai nubrėžti reikalavimai, sudarantys nepagrįstas kliūtis pritraukti talentus ir investuotojus iš užsienio); ir 3. Mokestinės sistemos našta (didelės socialinio draudimo įmokos ir darbo mokesčiai, Sodros lubų nebuvimas, darbdaviui priskirtas socialinės apsaugos teikėjo vaidmuo, nepakankamas neapmokestinamas pajamų dydis). Visos išvardintos problemos jau daugelį metų daro neigiamą poveikį Lietuvoje veikiančiam verslui, tai atsiliepia šalies ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, užsienio investicijų į Lietuvą pritraukimui. 1. Darbo santykių reglamentavimas 2013 m. gruodžio 2 d. didžiausios šalies verslą vienijančios organizacijos asociacija Investors Forum, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, pasirašė memorandumą dėl Lietuvos verslo tarybos steigimo, kuriame nepakankamas darbo rinkos lankstumas buvo įvardytas kaip vienas iš iššūkių žmogiškųjų išteklių srityje. Asociacijos Investors' Forum 2014 m. gegužės mėn. paskelbto Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis, net 80 proc. iš 56 Lietuvoje veikiančių užsienio 10

12 kapitalo bendrovių darbo santykių reguliavimo sritį įvardijo kaip probleminę. Tiesa, po tais pačiais metais priimtų LR darbo kodekso pakeitimų, kurie sumažino reguliavimo naštą, 2015 m. I ketvirčio apklausos duomenimis šis procentas sumažėjo iki 59 proc. Poreikis lanksčiau reguliuoti darbo santykius juntamas ir tarp pačių darbuotojų m. Spinter tyrimai atliktų apklausų rezultatais, net 79 proc. darbuotojų būtų dirbę sezoninį arba laikiną darbą, jeigu tai būtų sudarę galimybę daugiau užsidirbti, o net 82 proc. darbdavių būtų samdę daugiau darbuotojų, jeigu būtų paprasčiau sudaryti terminuotas sutartis. Socialinio modelio rengėjų atlikti tyrimai taip pat rodo, kad lankstesnis darbo santykių reglamentavimas skatintų naujų darbo vietų sukūrimą, jų prognozuojama apie 85 tūkst m. liepos 14 d. pristatytas Lietuvos pramoninkų konfederacijos atliktas 2015 m. III ketvirčio apdirbamosios pramonės lūkesčių indeksas, rodo - 44,8 proc. apklaustųjų tvirtina, kad palengvinus terminuotųjų sutarčių sąlygas šios įmonės įdarbintų papildomų darbuotojų. Klausimas dėl didesnio atleidimų iš darbo reguliavimo lankstumo taip pat parodė darbdavių pozityvų nusiteikimą - 47,9 proc. apklaustųjų teigė, kad toks lankstumas skatintų darbdavius sukurti daugiau darbo vietų įmonėse. Vykdytų dvišalių konsultacijų su verslo atstovais metu itin probleminėmis įvardintos su darbo santykių reglamentavimo lankstumu susijusios LR darbo kodekso nuostatos. Šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas numato imperatyvias darbo teisės normas ir beveik nepalieka vietos individualiam darbdavio ir darbuotojo susitarimui, riboja lankstumą darbdavio atžvilgiu. Verslo išskirtos dvi kryptys, kurias būtina tobulinti darbo santykių srityje: Lankstus darbo laiko reguliavimas: darbo laiko trukmė, viršvalandžiai, atleidimo įspėjimo terminai, motinystės/tėvystės atostogų trukmė ir atostogų laikas, naktinis darbas; terminuotos darbo sutartys nuolatinio pobūdžio darbams, nemokamos atostogos darbdavio ir darbuotojo sutarimu dėl bet kokių priežasčių, darbuotojo įspėjimo apie išėjimą iš darbo prailginimas ir kt. Naštos verslui mažinimas: išeitinių išmokų dydžiai, priėmimas po neteisėto atleidimo (išmoka vietoje priėmimo), perteklinė specialių kategorijų darbuotojų apsauga; užsieniečių įdarbinimas; didelė našta ir atsakomybė tenkanti darbdaviams įgyvendinant darbuotojų saugą ir sveikatą; įvairaus pobūdžio administracinė našta (grafikai, darbo pažymėjimai, sutarčių žurnalai, atlyginimo lapeliai). 2 lentelė. Problemų darbo santykių srityje sąrašas Viršvalandžiai Problema Darbo laiko trukmė Naktinis darbas Atleidimo įspėjimo terminai Išeitinės išmokos Užsieniečių įdarbinimas Kasmetinės atostogos Darbuotojų grafikai Darbuotojų pažymėjimai Darbuotojų specialios Status quo ir verslo atstovų siūlymai Šiuo metu maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti 48 valandų, o viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus. Taip pat jei nėra kolektyvinės sutarties, vidutiniškai per savaitę viršvalandžių galima dirbti 2 val. 20 min. Siūloma lanksti. Šiuo metu darbo dienos trukmė neturi viršyti 8 valandų, darbo savaitės 40 val. (pagal ES reguliavimą vidutiniškai, o ne maksimaliai 48 val.), išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys. Siūloma lankstanti. Šiuo metu trumpinamas 1 val. o mokama 1,5 karto daugiau. Kitose šalyse to nėra, siūloma atsisakyti 1 val. darbo trumpinimo. Šiuo metu įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai 2 ir 4 mėnesiai. Vieni ilgiausių ES, nesiejami su išdirbtu laiku. Siūloma trumpinti. Šiuo metu išeitinės išmokos dydis priklausomai nuo stažo toje darbovietėje gali siekti iki 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Išeitinės išmokos yra vienos didžiausių ES, neproporcinga našta verslui. Siūloma mažinti. Siūlyta atsisakyti reikalavimo kreiptis į Darbo biržą ir laukti mėnesį kol patikrins, ar nėra tinkamo darbuotojo Lietuvoje. Siūloma atostogas suteikti darbo dienomis. Siūlyta atsisakyti privalomo derinimo su darbuotojais, taip pat kad grafikus būtų reikalinga skelbti tik tuomet, jei jie kinta. Siūlyta atsisakyti darbuotojų pažymėjimų. Siūloma atsisakyti ar mažinti specialių kategorijų darbuotojų apsaugą. 11

13 kategorijos Atostoginių išmokėjimas Terminuotos sutartys Darbuotojų įtraukimas Neteisėtas atleidimas Tėvystės atostogos Darbuotojų sauga ir sveikata Siūloma, kad darbuotojui, einančiam tik vieną dieną atostogų, būtų neprivaloma atostoginius išmokėti prieš tris dienas. Šiuo metu neleidžiama sudaryti terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui, išskyrus kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys arba kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą. Siūloma lankstinti. Siūloma neapmokestinti darbuotojų akcijų su sąlyga, kad jos bus tam tikrą laiką išlaikytos (neparduotos). Siūloma tik tada grąžinti darbuotoją į pareigas jei darbdavys sutinka. Jei darbdavys nesutinka, tuomet tokiam darbuotojui turėtų būti išmokama išmoka. Siūloma tėvams leisti pasirinkti, kada per 12 mėnesių jie nori eiti mėnesio atostogų. Siūloma, kad profesinėse mokyklose kartus su diplomu būtų įgyjamas ir darbų saugos pažymėjimas (galiotų 5 metus), kuris leistų dirbti (atitinkant darbų saugos kvalifikaciją) iš karto po mokyklos baigimo, nes nereikėtų lankyti papildomų kursų. Pažymėtina, kad 2014 m. atlikti LR darbo kodekso pakeitimai išsprendė dalį probleminių, naštą verslui keliančių klausimų: panaikinti privalomi reikalavimai vesti darbo sutarčių registravimo žurnalą, darbuotojams išduoti darbo pažymėjimą, naudoti privalomą Vyriausybės patvirtintą darbo sutarties formą bei atsisakyti popierinių darbo grafikų. Vis dėlto, paliktas privalomas reikalavimas darbuotojams kas mėnesį teikti atsiskaitymo lapelius apie darbo užmokestį, nors suteikta galimybė tai daryti elektroniniu būdu. LR ūkio ministerija tuomet siūlė atsiskaitymo lapelius teikti esant darbuotojo prašymui. Audito įmonės Deloitte paskaičiavimais kasmet verslas šio reikalavimo įvykdymui išleidžia apie 8 mln. eurų. Kiti LR darbo kodekso nuostatų pakeitimai pasiūlyti LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu parengus naujo socialinio modelio projektą. Projekto metu šio modelio analizei ir poveikio verslui vertinimui buvo skiriama daugiausia dėmesio. LR darbo kodekso projektas ir socialinis modelis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama LR Vyriausybės veiklos prioritetus ir siekdama kurti tvaresnį socialinį modelį 1, parengė ir 2015 m. kovo mėn. pristatė Vyriausybei, LR trišalei tarybai (socialiniams partneriams) ir visuomenei Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelį (toliau socialinį modelį), apimantį 37-ių teisės aktų projektus. Šio paketo šerdį sudaro septyni teisės aktų projektai Darbo kodeksas, Užimtumo, Valstybės socialinio draudimo, Pensijų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymų projektai. Nuo 2015 m. kovo mėn. socialiniai partneriai verslo ir darbuotojų atstovai, LR trišalėje taryboje intensyviai nagrinėja ir tarpusavyje derina siūlomo LR darbo kodekso projekto nuostatas, o š.m. rugsėjo mėnesį numatoma pateikti rekomendacijas dėl LR darbo kodekso projekto LR Seimui. Valstybinio socialinio draudimo reformos įstatymų projektai nagrinėti Sodros Fondo taryboje, jiems pritarta. Socialinio modelio teisės aktų projektų paketas taip pat buvo pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms. Atsižvelgus į dalį socialinių partnerių ir institucijų pastabas (Projekto ekspertai atliko poveikio vertinimus ir teikė analitinį vertinimą), socialinio modelio paketo projektas buvo iš dalies pakoreguotas m. birželio 9 d. Vyriausybė paketą patvirtino ir perdavė Seimui svarstyti. Numatomas socialinio modelio projekto svarstymas - svarbiausias darbas Seimo rudens sesijos darbų sąraše. Pastebėtina, kad siūlomo LR darbo kodekso ir viso socialinio modelio projekto sėkmė didele dalimi priklauso nuo socialinių partnerių sutarimo ir politinės valios. Nors verslo atstovai itin palaiko 1 Kartu su viešosiomis įstaigomis Vilniaus universitetu ir Mykolo Romerio universitetu bei biudžetine įstaiga Lietuvos socialinių tyrimų centru. 12

14 darbo santykių liberalizavimo reformą ir sutinka į LR darbo kodekso projektą įtraukti kai kurias verslui mažiau palankias nuostatas, tačiau profesinėms sąjungoms daugelis siūlymų nėra priimtini. Nors iš demokratinės pilietinės pozicijų socialinio modelio projektas ir yra kritikuotinas, kadangi jo pirminiame parengime socialiniai partneriai nedalyvavo, tačiau reformos būtinybė išlieka. Artėjant 2016 m. LR Seimo rinkimams kyla pavojus, kad kai kurios politinės jėgos, pradėdamos išankstinę rinkiminę agitaciją, sieks pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir atitolins socialinio modelio projekto priėmimą, kai bus išrinktas naujas Seimas. Tuomet, geriausiu atveju, socialinio modelio nuostatos įsigaliotų tik 2018 m., o kai kurios ir dar vėliau. Manytina, kad laiku nepriėmus LR darbo kodekso pakeitimų, susvyruotų pasitikėjimas Lietuvos patikimumas tarptautinėje plotmėje, nebūtų įgyvendintos Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijos. Tai darytų neigiamą poveikį pritraukiant į Lietuvą investuotojus, o vietiniam verslui nebūtų sudarytos galimybės tapti labiau konkurencingam, žala ekonomikai būtų didžiulė. Šiame procese būtina tinkamai įvertinti ir žiniasklaidos, kuri informuoja visuomenę ir formuoja jos požiūrį, vaidmenį. Nors socialinio modelio, ir ypač LR darbo kodekso projektas ypač dažnai komentuotas nacionalinėse ir regioninėse žiniasklaidos priemonėse, tačiau dažniausiai informacija pateikta populistiniu stiliumi, didžioji dauguma žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų nukreipti į neigiamo visuomenės požiūrio formavimą. Remiantis jau minėto Investors Forum paskelbto 2015 m. II ketv. Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso duomenimis, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir socialinio modelio rengėjų vykdyta informacijos sklaida apie siūlomą naują socialinį modelį investuotojų yra vertinama blogai: taip visuomenės informavimas buvo įvertintas net 76 proc. apklaustųjų. Iš kitos pusės, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės Sprinter tyrimai š.m. birželio d. atlikta apklausa parodė, kad 40 proc. Lietuvos gyventojų nežino, kad šiuo metu yra svarstomas naujas LR darbo kodeksas. Netinkamas informavimas ar informacijos trūkumas taip pat gali tapti politiniu įrankiu ir turėti neigiamą poveikį šio teisės akto priėmimui. Siūlomo socialinio modelio tikslai Kuriant naują socialinį šalies modelį Lietuvoje pirmą kartą siekiama įgyvendinti flexicurity darbo santykių lankstumo ir saugumo principą, t. y. sukuriant lankstų darbo santykių reglamentavimą tuo pačiu užtikrinamas ir darbuotojų saugumas. Pirmiausia, įgyvendinant šią reformą siekiama suteikti naujų paskatų šalies ekonomikos plėtrai, kuriai yra reikalingi kur kas lankstesni darbo santykiai, skatinantys tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą, naujų darbo vietų kūrimą (mokslininkai skaičiuoja apie 85 tūkst. naujų darbo vietų), prisidedantys prie nedarbo mažinimo, jaunimo įdarbinimo, mažinantys paskatas dirbti nelegaliai ar neįforminant realiai dirbto laiko, modernizuojantys darbo rinką. Atsižvelgiant į socialinio modelio poveikį verslui ir į tai, kad viena iš prioritetinių projekto sričių yra darbo santykiai, aktualiausias socialinio modelio paketo dalis parengtas darbo santykius reguliuojančio teisės akto Lietuvos Respublikos darbo kodekso projektas (kartu su lydinčiaisiais teisės aktais), nustatantis lankstesnį darbo santykių reguliavimą ir užtikrinantis užimtumo saugumą. Nauju LR darbo kodekso projektu siūloma spręsti Projekto ekspertų konsultacijų su verslo atstovais metu nustatytas problemas: lanksčiau reguliuoti darbo laiką, atsižvelgiant į poilsio laiko reguliavimą (kasmetinių, papildomų atostogų suteikimas); pritaikyti atleidimo iš darbo nuostatas prie rinkos sąlygų (įspėjimo terminai, išeitinės išmokos, garantijos atleidžiant iš darbo); mažinti darbdavių administracinės naštą (atsisakant tam tikrų veiksmų formalizavimo, dokumentų pildymo); nustatyti daugiau sutarčių rūšių. 13

15 Siūlomi LR darbo kodekso pakeitimai ir jų poveikis verslui Parengtame LR darbo kodekso projekte rengusi mokslininkų grupė numatyta nemažai pakeitimų, kuriais siekiama subalansuoti darbdavio ir darbuotojo interesus. Dalis LR darbo kodekso projekto nuostatų jau buvo pakoreguotos atsižvelgiant į socialinių partnerių ir valstybės institucijų pastabas, į kurias savo indėlį įdėjo ir projekto ekspertai. LR Seimui pateikta pakoreguota LR darbo kodekso projekto ir lydinčiųjų teisės aktų redakcija (kartu su kitais socialinio modelio paketo teisės aktais). Konsultuojantis su verslo asocijuotomis struktūromis, vertinant jų pateiktas rašytines pozicijas, buvo išskirtos svarbiausios LR darbo kodekso projekto nuostatos, kurios turėtų būti priimtos siekiant gerinti darbo santykių reglamentavimą ir tos nuostatos, kurios verslui sudarytų perteklinę administracinę naštą, prisitaikymo sąnaudas ir turėtų neigiamos įtakos verslo vystymuisi, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimui. Darbdaviai vieningai sutaria, kad bet kokiu atveju turi būti 1) mažinamos išeitinės kompensacijos ir trumpinami įspėjimo dėl atleidimo iš darbo terminai, įtvirtinta galimybė darbuotoją atleisti darbdavio valia ; 2) lanksčiau reguliuojamas darbo laikas, viršvalandžiai; 3) įtvirtinta darbo sutarčių rūšių įvairovė ir galimybė darbo sutarties sąlygas darbdaviui ir darbuotojui derinti individualiai. Šie LR darbo kodekso projekto aspektai yra kertinės darbo santykių lankstesnio reguliavimo nuostatos, ir jos turėtų būti išlaikytos derinant siūlomą socialinį modelį arba, jeigu socialinio modelio projektas ir liktų projekto stadijoje, šios nuostatos turi būti priimtos atskirai. Tai akcentuoja ir verslo atstovai, ir LR prezidentė savo 2015 m. metiniame pranešime. LR darbo kodekso projekto poveikis verslui Teigiamas Įdarbinimas Atleidimas Darbo laikas Neigiamas Privalomos darbo tarybos Darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme Palengvintas streikų skelbimas Tuo tarpu nemažai siūlomo LR darbo kodekso projekto nuostatų verslas nurodo kaip tobulintas. Trimis verslui svarbiausiais klausimais galima įvardinti: 1) privalomą darbo tarybų steigimą darbdaviams, turintiems vidutiniškai 50 ir daugiau darbuotojų: didelės prisitaikymo sąnaudos ir administracinė našta verslui, darbo tarybas turėtų steigti darbuotojai savo iniciatyva, o darbdavys turėtų organizuoti rinkimus 2) darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme: pažeistų akcininkų teisę laisvai pasirinkti valdymo organų narius, padidintų informacijos nutekinimo tikimybę, silpnintų bendrovių valdymo institutą ir neigiamai paveiktų Lietuvos konkurencingumą pritraukiant užsienio investuotojus; ir 3) galimybė rengti streiką turint ¼ profesinės sąjungos narių sutikimą: streikai turi neigiamą poveikį įmonės veiklai, o numatyta minimali kvota yra neproporcinga. LR darbo kodekso projekte buvo pasiūlyta nemažai nuostatų, didinančių verslo prisitaikymo sąnaudas, administracinę naštą, turinčios įtakos verslo konkurencingumui ir pan. Vis dėlto, galima išskirti keletą svarbesnį poveikį verslui turinčių siūlomų darbo santykių reguliavimo pakeitimų: Interneto puslapyje skelbti darbo užmokesčio sistemą įmonėse, vidutiniškai įdarbinančiose 50 ir daugiau darbuotojų: įmonės dažnai neturi vieningos darbo užmokesčio sistemos, o tokios sistemos įdiegimas sąlygotų dideles prisitaikymo sąnaudas, ir administracinę naštą verslui dėl darbo užmokesčio dydį lemiančių skirtingų veiksnių, atsiranda prievolė įmonėms turėti interneto puslapį. Darbo užmokestis taip pat yra individualaus susitarimo dalykas, tokia sistema sumažintų darbo užmokesčio nustatymo lankstumą. Dalis įmonių darbo užmokestį laiko konfidencialia informacija. 14

16 Darbo užmokesčio pagal profesijų grupes ir lytis skelbimas interneto puslapyje: atsiranda prievolė įmonėms turėti interneto puslapį, sukuriamos papildomos prisitaikymo ir administracinės sąnaudos verslui, atskleidžiama jautri įmonių informacija. Privalomas darbuotojų informavimas ir konsultavimas darbdaviams, vidutiniškai įdarbinantiems 50 ir daugiau darbuotojų: ilgai užsitęsusi konsultavimosi procedūra apsunkintų darbdavio sprendimų priėmimą. Konsultavimasis dėl grupės darbuotojų atleidimo apsunkintų bankroto procedūras. Darbo vietos išsaugojimas įmonės darbuotojui, jam tapus įmonės vadovu, tol kol jis eina šias pareigas: sukuriama papildomos prisitaikymo sąnaudos ir našta verslui, kadangi saugoti darbo vietą gali tekti ne vienerius metus, tektų atleisti į jo vietą priimtą darbuotoją ir kita Draudimas atšaukti juridinio asmens vadovą diskriminaciniu ar kitu žmogaus teises pažeidžiančiu pagrindu: remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įmonės valdymo organas turi absoliučią teisę atšaukti bendrovės vadovą. Minimalaus darbo užmokesčio mokėjimas tik už nekvalifikuotą darbą: minimalus darbo užmokestis siejamas su darbo pobūdžiu, o nebe su rezultatais ir patirtimi. Nacionalinės ar teritorinės šakos kolektyvinės sutarties atskirų nuostatų taikymas ir sutarties nepasirašiusioms šalims: šalys negali išreikšti valios dėl kolektyvinės sutarties sudarymo. Įvedamas darbo ginčų arbitražas, kurio sprendimas privalomai sudaryti kolektyvinę darbo sutartį neatitinka kolektyvinių derybų esmės. LR trišalės tarybos sudėtis: Tarybai nepriklausančios darbdavių organizacijos, Smulkaus verslo atstovai kelia objektyvių atstovavimo kriterijų ir rotacijos įvedimo klausimą. LR darbo kodekso projektą derinant su suinteresuotomis valstybės institucijomis padaryta nemažai verslo atžvilgiu teigiamų pakeitimų. Pavyzdžiui, darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme apribotas tik valstybės ir savivaldybės įmonėmis, numatant įvesti šio klausimo stebėseną, atsisakyta kvotų moterims įmonių valdybose (tačiau atkreiptinas dėmesys, kad LR Seimo narių iniciatyva buvo užregistruotas įstatymo projektas dėl 30 proc. moterų kvotos įvedimo). Tik viešojo juridinio asmens darbuotojui tapus jo vadovu saugoma darbo vieta, pagerintos darbdavio bankrotą ir nemokumą reglamentuojančios darbo kodekso nuostatos, atsisakyta prievolės įmonėms turėti interneto puslapį. Dėl tam tikros dalies nuostatų jau pasiekti socialinių partnerių sutarimai LR trišalėje taryboje, tačiau lieka pagrindiniai klausimai kuriais nesutariama. Taip pat nemažai nuostatų dar yra tobulintinos. Tą patvirtina ir Lietuvos investuotojų nuomonė - net 40 proc m. II ketv. Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo apklaustųjų mano, kad LR darbo kodekso projektą reikia tobulinti Žmogiškieji ištekliai ir imigracijos politika 2014 m. buvo laisvų darbo vietų m. I ketv. užregistruota laisvos darbo vietos daugiausia apdirbamojoje gamyboje, mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje, transporte ir saugojime ir statybose. Esama darbo rinkos situacija, kai darbdaviams trūksta reikiamų specialistų, lėtina šalies ekonomikos plėtrą. Dėl emigracijos ir prastos demografinės padėties mažėjant darbo jėgos ištekliams Lietuva praras ir patrauklumą investuotojams m. vasario mėn. Investuotojų patarėjų taryba Lietuvai pateikė rekomendacijas gerinti darbo pasiūlos ir paklausos suderinamumą tokiomis priemonėmis kaip švietimo sistemo sistemos tobulinimas, efektyvios trūkstamų specialistų analizės ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas dar iki 2016 m. ir mokslo ir verslo partnerystės skatinimas. 2 Lietuvos investuotojų 2015 m. II ketv. pasitikėjimo indeksas. 15

17 Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ūkio ministerijos parengtas Profesinių kvalifikacijų žemėlapis ir trūkstamų profesijų prognozavimas turėtų paskatinti jaunuolius renkantis studijas geriau įvertinti įsidarbinimo galimybes po studijų ir, žinoma, įtakoti jų sprendimą. Tačiau visai netolimoje ateityje reikiamų profesijų prognozavimo priemonės turėtų tapti ir imigracijos srautų valdymo įrankiu, kaip tai, pavyzdžiui, daroma Naujojoje Zelandijoje. Kitu atveju abejotina, ar Lietuvai, norinčiai užsitikrinti ekonomikos augimą ir dėl senėjančios visuomenės patirsiančiai vis didėsiantį socialinį spaudimą, pakaks savų žmogiškųjų išteklių. Vis dėlto, pirmiausia, kaip ir numatyta Lietuvos migracijos politikos gairėse 3, laikantis darbo jėgos kompensavimo principo, darbuotojai iš trečiųjų šalių pasitelkiami tik kai trūkstamos darbo jėgos negali kompensuoti vietinė darbo jėga. Taigi, bandoma stiprinti vietinės darbo jėgos resursus. Jau ne kartą minėtas siūlomas naujas socialinis modelis taip pat siūlo spręsti šį klausimą formuojant visą gyvenimą besimokančią ir tobulėjančią kvalifikuotą darbo jėgą. Tuo tarpu migracijos ekspertai jau seniai pastebi, kad Lietuvos imigracijos politika koreguojama gaisrų principu, kada verslo atstovai ima garsiai išsakyti nepasitenkinimą esama tvarka ir specialistų trūkumu, kas buvo ypač matoma ekonominio pakilimo metais m. išduotas rekordinis 7819 leidimų gyventi skaičius. Projekto metu nustatyta, kad 2014 m. atlikti LR užsieniečių padėties įstatymo pakeitimai gana atitiko tuometinius vietos darbdavių poreikius ir lūkesčius. Pavyzdžiui, aukštos kvalifikacijos specialistų įdarbinimo procedūros sutrumpintos nuo 4 mėnesių iki 2 savaičių, nors tokiu atveju darbdavys įdarbinamam darbuotojui turėtų mokėti nemažesnį nei trigubą Labiausiai trūkstamos profesijostojai Tolimųjų reisų vairuotojai/-os Laivų korpusų surinkėjai/-os Suvirintojai/-os Virėjai/-os Siuvėjai/-os Lietuvos darbo biržos duomenys šalies bruto vidutinį atlyginimą. Taip pat aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių prailginta leidimo laikinai gyventi trukmė nuo 1 iki 3 metų, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam nei 3 metų laikotarpiui toks leidimas išduodamas darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams. Iš kitos pusės, to paties įstatymo pakeitimai itin apsunkino verslo Lietuvoje įkūrimą užsieniečiams, numatant apribojimus užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo Lietuvoje pagrindu. Vis dėlto, remiantis VšĮ Investuok Lietuvoje informacija, realybėje leidimų gyventi Lietuvoje gavimo ir pratesimo procedūros užtrunka daug ilgiau, ir net šalies investuotojai susiduria su atvykimo į Lietuvą sunkumais. Po 2015 m. imta tobulinti esamą reglamentavimą bei sudaryti palankesnes sąlygas strateginiams šalies investuotojams. Aukščiausi šalies vadovai pažymi, kad Lietuva turi tapti talentų traukos centru ir vykdyti aktyvų aukštos kvalifikacijos piliečių iš trečiųjų šalių pritraukimą. 3. Mokestinės sistemos našta Nors valstybinio socialinio draudimo įmokos dydis tik nežymiai viršija 28 Europos Sąjungos valstybių narių vidurkį, Lietuvoje darbdaviui tenkanti socialinio draudimo įmokos dalis (30,98 proc.) sudaro didžiąją darbo jėgos apmokestinamų pajamų dalį, pagal šį rodiklį Lietuva lenkia net 17 Europos Sąjungos šalių. 5 Pagal Pasaulio banko Doing Business reitingą Lietuvoje socialinio draudimo 3 Lietuvos migracijos politikos gairės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr Sipavičienė A., Jeršovas M., Darbo jėgos migracija: poreikis ir politika Lietuvoje, Tarptautinė migracijos organizacija, Vilnius, 2010 m. 5 Eurostat duomenys. 16

18 įmokoms apskaičiuoti ir sumokėti darbdavys per metus skiria net 85 valandas iš 175 valandų 6, t. y. beveik pusę viso mokesčių sumokėjimui skiriamo laiko. Jis vidutiniškai per metus tam išleidžia apie 371, 45 euro, o visi darbdaviai kartu tam per metus skiria apie ,65 eurų. Palyginimui, tai net 8 milijonais eurų daugiau nei reikėtų lėšų papildomoms atleidžiamų darbuotojų išeitinėms išmokoms, kurios priėmus sprendimą, galėtų būti mokamos iš specialaus fondo, finansuojamo darbdavių įmokomis. Neproporcingas darbo jėgos apmokestinimo paskirstymas tarp darbuotojo ir darbdavio įmokų iškreipia ir šalyje mokamo bruto atlyginimo dydį, nors darbdavio išlaidos, skiriamos darbo vietai yra didesnės jos nėra parodomos. Patobulinus sistemą Lietuvoje mokamas nominalus atlyginimas padidėtų ir priartėtų prie geriau atrodančių Europos Sąjungos šalių, būtų mažinamas nelegalus darbas mokant atlyginimus vokelyje, būtų skatinamas smulkusis verslas. Iš kitos pusės, numatomi pokyčiai turėtų lemti esamų mokesčių didinimą ar naujų įvedimą. Naujojo socialinio modelio projekte numatyta perkelti pagrindinės pensijos dalies finansavimą į valstybės biudžetą iš bendrųjų mokesčių. Tai būtų įgyvendinama nuo 2017 m. kasmet mažinant darbdavio socialinio draudimo įmokos tarifą 1 procentiniu punktu nuo 31 iki 19 procentų. Ši pertvarka sumažintų tiesioginį darbo pajamų apmokestinimą ir verslo atstovų yra vertintina itin teigiamai. Tiesa, kadangi socialiniai partneriai sprendžia klausimą dėl papildomų išeitinių išmokų atleidžiamiems darbuotojams mokėjimo iš specialaus išeitinėms išmokoms skirto fondo, pasiūlyta, realiai socialinio draudimo įmoką sumažinti 0,7 proc., o likusią 0,3 proc. įmoką pervesti į išeitinių išmokų fondą. Kadangi Lietuvoje mokesčiai ir įmokos nėra mokami vieno langelio principu, tai bent jau ateinančius 12 metų darbdaviams nesudarytų papildomų prisitaikymo sąnaudų ir administracinės naštos dėl naujos įmokos apskaičiavimo ir mokėjimo. Taip pat verslo, ypač smulkaus, atstovai mokesčių sistemos problema įvardino ir nedidinamą neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), kas būtent ir padidintų realias gyventojų pajamas, sumažintų skurdą, tačiau nesudarytų papildomų išlaidų Siūlomi verslui palankūs socialinio draudimo pakeitimai Kasmet mažinti darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas 1 procentiniu punktu nuo dabartinių 31 proc. iki 19 proc. Nustatyti lubas socialinio draudimo įmokoms. verslui. Siūlomu socialiniu modeliu numatoma padidinti NPD šeimoms, turinčioms vaikų. Kita problema socialinio draudimo įmokoms nėra taikomos vadinamosios lubos darbuotojo pajamos, virš kurių nėra mokamos socialinio draudimo įmokos, nors socialinio draudimo išmokoms riba yra taikoma. Šį klausimą aktyviai daugelį metų kelia Investor s Forum ir kiti verslo atstovai metais dirbusi mokesčių reformos darbo grupė buvo pateikusi siūlymą įvesti socialinio draudimo įmokos lubas nuo 7740 litų, o kiek vėliau Seime Darbo partija buvo įregistravusi siūlymą nustatyti 5 tūkst. litų ribą. Įvedus lubas socialinio draudimo įmokoms, tikėtina, kad darbdaviai sutaupytas lėšas skirtų aukštos kvalifikacijos darbuotojų atlyginimų didinimui. Tai taip pat didintų Lietuvos konkurencingumą pritraukiant investicijas ir skatintų steigti naujas aukštą pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas. Siūlomame socialiniame modelyje numatyta tokia lubas įvesti pradedant nuo 10 vidutinių darbo užmokesčio dydžių ir palaipsniui iki 2021 metų pereinant iki 5 vidutinių darbo užmokesčio dydžių ribos. Tiesa, jeigu iš karto būtų pereita prie 5 vidutinių darbo užmokesčių ribos, Valstybinio socialinio draudimo fondo metinės pajamos sumažėtų 77,2 mln. eurų. 7 Tačiau LLRI skaičiavimais praradimai ne tik kad būtų žymiai mažesni, nes juos kompensuotų išaugęs gerai apmokamų darbo vietų skaičius ir naujai pritrauktų užsienio investuotojų mokami pelno, nekilnojamo turto ir kiti mokesčiai, bet ir galutinis poveikis viešiesiems finansams būtų teigiamas. 6 Doing Business duomenys, 2015 m. 7 Uždavinio Nr. 2-1 Sukurti darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį-administracinį modelį sukurto teisinio-administracinio socialinio modelio ataskaita, Vilniaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Socialinių tyrimų centras, 2015 m. kovo mėn. 17

19 Konsultacijos darbo santykių srityje Projekto metu, siekiant geriau suprasti verslui aktualias problemas, suinteresuotų pusių nuomones ir konkrečius interesus bei atliekant poveikio vertinimus, darbo santykių klausimais buvo konsultuotasi: su socialiniais partneriais: VšĮ Investuok Lietuvoje, asociacija Investors Forum, VšĮ Versli Lietuva, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Lietuvos laisvosios rinkos institutu, Smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, profesinėmis sąjungomis. su pavieniais asmenimis: LR darbo kodekso projekto rengėjais, akademikais, advokatais. Projekto laikotarpiu taip pat siekiant nustatyta problemas verslui ir atliekant poveikio vertinimus bendradarbiauta su valstybės institucijomis:: LR Vyriausybės kanceliarija, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybine darbo inspekcija, Nacionaline teismų administracija, SODROS valdyba, Statistikos departamentu Poveikio verslui vertinimas Atsižvelgiant į A) siūlomas prioritetines teisėkūros inicatyvas, B) konsultacijų metu su verslu identifikuotas problemas darbo santykių srityje, C.) verslo atstovų išsakytus prašymus, D) klausimų svarbą socialinio modelio priėmimui ir E) siūlomus įstatymų projektus, reguliuojančius verslo sąlygas, darbo santykių srityje Projekto laikotarpiu buvo atlikti poveikio verslui vertinimai: Darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme (A); Darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio pagal profesijų grupes ir lytis viešinimas (C); Išeitinių išmokų mokėjimas iš specialaus fondo (D); Darbo kodekso 95 1, 109, 129, 130, 140, 144, 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2028 (C); Privalomos moterų kvotos įmonių valdybose (E). Parengta poveikio verslui analizė dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvoje (B) ir dėl poreikio tobulinti darbuotojų saugos ir sveikatos reglamentavimą (B). (1) Darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme PROBLEMA LR Vyriausybė, įgyvendindama Šešioliktosios Vyriausybės metų programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, socialinės politikos srityje numatė parengti teisės aktų projektus, sudarysiančius teisines prielaidas darbuotojams dalyvauti įmonių valdyme. Už Šešioliktosios Vyriausybės metų programos įgyvendinimo prioritetinę priemonę Sudaryti teisines prielaidas darbuotojams dalyvauti įmonių valdyme yra atsakinga LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su LR ūkio ministerija m. vasario 25 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos LR trišalės tarybai buvo pateiktas Darbo kodekso 22, 47 ir 98 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriame buvo numatyta, kad darbuotojų atstovai galėtų dalyvauti ir pasisakyti įmonės valdymo organų 18

20 posėdžiuose dėl grupės darbuotojų atleidimo, įmonės reorganizacijos, verslo dalies perdavimo, ir kitų sprendimų galinčių turėti esminės įtakos darbuotojų teisinei padėčiai. LR trišalės tarybos posėdyje darbdavių ir darbuotojų atstovų nuomonėms išsiskyrus, minėti Darbo kodekso pasiūlymai buvo grąžinti tobulinti. Viena pagrindinių nesutarimo priežasčių darbdavių prieštaravimas pateiktam siūlymui iš esmės, akcentuojant neproporcingas darbdaviui tenkančias išlaidas, neaiškią laukiamą naudą ir blogėjančią investicinę aplinką. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Alternatyva Nr. 3 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Situacija nesikeistų ir teigiamų pokyčių siekiant didesnio visuomenės pasitikėjimo verslu, darbuotojų motyvacijos dirbti ir darbo našumo padidėjimo būtų sunku tikėtis, o darbuotojų kaitos tendencijos, kurios galėtų neigiamai paveikti įmonių pajamas, taip pat nepakistų. Įvertinus tai, kad 2014 m. galima tūkst. darbuotojų kaita privačiame sektoriuje, o vieno darbuotojo kaitos išlaidos prasideda nuo 4702,2 Lt arba 1361,85 eurų, galimos minimalios sąnaudos Lt arba eurų. Papildyti Lietuvos Respublikos įstatymus naujomis nuostatomis dėl tam tikrais atvejais tiesioginio darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme. Darbdaviai patirtų neproporcingai didelę naštą, lyginant su laukiamais rezultatais, blogėtų investicinė aplinka, todėl tikėtinas ir atvirkštinis rezultatas, t. y. darbdavių ir darbuotojų susipriešinimas. Vieno darbuotojo tiesioginio dalyvavimo išlaidos - 496,8 Lt arba 143,88 eurai, o bendra visų įmonių našta Lt arba eurų (JAR duomenimis šalyje 2013 m. buvo įmonės, kuriose sudarytos valdybos). Papildyti Darbo kodeksą naujomis teisinėmis nuostatomis dėl darbuotojų atstovų dalyvavimo įmonės organų veikloje, kai įmonės darbuotojų skaičius pasiekia tam tikrą skaičių. Vadovaujantis apklausos rezultatais, atsižvelgus į Alternatyvos Nr. 1 rezultatus ir sekant kitų šalių pavyzdžiu galėtų būti nustatytas darbuotojų slenkstis, būtų sudarytos teisinės sąlygos darbuotojų dalyvavimui įmonių valdyme, tačiau darbuotojų dalyvavimo įmonės organų veikloje laukiama nauda verslui skaitine išraiška būtų sunkiai įvertinama. Pažymima, kad atitinkamai įmonėse reikėtų diegti naujus žmogiškųjų išteklių vadybos principus, organizuoti darbuotojų mokymus kas be savanoriškų darbdavio iniciatyvų ir darbuotojų pastangų praktiškai neįgyvendinama. 32 įmonėms vieno darbuotojo tiesioginio dalyvavimo išlaidos Lt (1995 eurų) per metus, taip pat būtų patiriamos papildomos išlaidos darbuotojų mokymo programoms, žmogiškųjų išteklių vadybos diegimui. Darbuotojų dalyvavimą stiprinti skatinamosiomis priemonėmis. Atsižvelgiant į verslo atstovų kritiką dėl privalomo darbuotojų dalyvavimo įmonės organų veikloje ir į pagrindinį tikslą siekti tvaraus socialinio dialogo stiprinant svarbiausių versle dalyvaujančių grupių (įmonių, investuotojų ir darbuotojų) bendravimą, manytina, kad Alternatyvos Nr. 3 siūlomos priemonės būtų arčiausiai siekiamo tikslo. Ypač turint omenyje ir tai, kad Lietuvoje nėra gilių darbuotojų (jų atstovų) dalyvavimo sprendimų priėmime tradicijų, įmonėse veikiančios profesinės sąjungos silpnos, darbo tarybos, kolektyvinės sutartys nėra populiarios, o Darbo kodekse plačiai numatomomis darbuotojų dalyvavimo galimybėmis praktikoje nesinaudojama. Darbdaviams savanoriškai suteikus darbuotojams daugiau galimybių susipažinti su įmonės veikla, gauti reikalingą informaciją ir tam tikru lygiu prisidėti prie sprendimų priėmimų, galėtų padidėti pasitikėjimas darbdaviais, pakilti darbuotojų motyvacija, darbo našumas. Tai prisidėtų prie šalies ūkio augimo ir strategijos Europa 2020 tikslų. REZULTATAS Įvertinus galimą neigiamą poveikį verslui, buvo rekomenduotina įgyvendinti Alternatyvą Nr. 3 - darbuotojų dalyvavimą stiprinti įvairiomis skatinimo priemonėmis m. kovo mėn. pateiktame pirminiame naujo LR darbo kodekso projekte pasiūlyta įvesti darbuotojų dalyvavimą įmonėse (tiek valdybose, tiek stebėtojų tarybose) m. birželio mėn. pateiktoje naujoje redakcijoje Seimui pasiūlyta įtraukti darbuotojų atstovus į valstybių ir savivaldybių įmonių valdymą ir įvesti šio klausimo stebėseną. (Detaliau žr. Priedą Nr.2) 19

21 (2) Darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio pagal profesijų grupes ir lytis viešinimas PROBLEMA LR Šešioliktosios Vyriausybės metų programoje, LR Valstybinėje moterų ir vyrų lygių galimybių programoje numatyta mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį. Siekiant šio tikslo parengtos atitinkamos naujo LR darbo kodekso projekto nuostatos. Pastaraisiais metais nebemažėjantis moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis (pastarasis Lietuvoje lygus 13,7 proc.; palyginimui - ES vidutinis atotrūkis lygus 16,4 proc.). Tiesa, atskiruose sektoriuose moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas Lietuvoje yra didelis, pavyzdžiui finansų ir draudimo apie 40 proc., informacijos ir ryšių - apie 28 proc., profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje apie 20 proc. papildoma problema - nemažėjantis nelegalaus darbo mastas (apie 1/3 įmonių moka vokeliuose). LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įgyvendinant projektą Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas, parengtas naujo LR darbo kodekso projektas. Siekiant didinti darbo santykių lankstumą ir užimtumą, taip pat didinama lyčių lygybė, įvairiomis priemonėmis skatinant darbo užmokesčio skaidrumą ir darbuotojų paskatas rinktis legalų darbą ir mažinant moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį, ir mažinti nelegalų darbą m. kovo mėn. pateiktame darbo kodekso projekto 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad: darbdavys kurio darbuotojų vidutinis skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, interneto puslapyje privalo skelbti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie <...> darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Alternatyva Nr. 3 Alternatyva Nr. 4 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Viešai skelbiami tik viešojo sektoriaus darbdavių (valstybės tarnautojų), valstybės įmonių (vadovų ir pavaduotojų) ir biržoje listinguojamų įmonių atlyginimai. Verslui poveikis nenumatomas Skatinti darbdavius savanoriškai viešinti informaciją apie darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytis. Nustatyti įpareigojimą viešojo sektoriaus darbdaviams, įskaitant ir valstybės ir savivaldybės valdomas įmones, viešinti informaciją apie darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytis. Verslui poveikis nenumatomas. Tokį įpareigojimą būtų galima įvesti viešajame sektoriuje, tačiau priemonė taip pat nebūtų efektyvi, nes didžioji problemos dalis privačiajame sektoriuje. Nustatyti įpareigojimą privalomai viešinti informaciją apie darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytis daliai darbdavių. Įmonėms, kurios neturi internetinio puslapio atsirastų prievolė tokį puslapį turėti (apie 217 įmonių). Vien joms šio įpareigojimo įgyvendinimas pirmaisiais metais kainuotų apie eurų sąnaudų, arba net 1182 eurų sąnaudų vienai tokiai įmonei. Papildoma administracinė našta ir prisitaikymo sąnaudos, galimas darbuotojų ar darbdavio ir darbuotojų susipriešinimas. Nustatyta, kad teikiant informaciją apie darbo užmokestį ji gali būti netiksli, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, o darbo užmokestis gali skirtis dėl skirtingos darbuotojų kompetencijos ir sukuriamos pridėtinės vertės. Darbo užmokestis yra konkurencinio pranašumo dalis, todėl šios informacijos paviešinimas gali turėti neigiamos įtakos įmonių konkurencingumui. Įvertinus tai, kad naujo darbo kodekso projekte numatoma nemažai kitų įpareigojimų įmonėms, turinčioms vidutiniškai daugiau kaip 50 darbuotojų, galimos šalutinės rizikos dalis įmonių atsisakys plėtros ir nesukurs naudų darbo vietų, gali padidėti nelegalaus darbo tikimybė ar gali būti skatinamas įmonių skaidymasis. Bendrai įmonės pirmaisiais metais patirtų eurų sąnaudų, ir eurų kasmet. Nustatyti įpareigojimą darbdaviams teikti informaciją apie darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytis darbuotojų atstovams (darbo tarybai). Poveikis problemos sprendimui būtų iš dalies teigiamas, tačiau taip pat turėtų neigiamų pasekmių verslui, kurios būtų beveik tokios pačios kaip ir 3 alternatyvos atveju. Vienas darbdavys pirmaisiais metais patirtų maždaug apie 104 Eur sąnaudų (buhalterinės programos atnaujinimas, darbo užmokesčių apskaičiavimas ir darbuotojų informavimas). Visos

22 Alternatyva Nr. 5 įmonių pirmaisiais metais patirtų apie Eur sąnaudų. Kasmet viena įmonė patirtų 44 Eur sąnaudas, o visos įmonės bendrai Eur sąnaudų. Vienuoliktais metais nuo įpareigojimo taikymo pradžios šios alternatyvos bendra sąnaudų suma būtų didesnė už 3 alternatyvos sąnaudas. Privalomai viešinti visų darbdavių apdraustiesiems asmenims mokamų pajamų, nuo kurios mokamos įmokos Sodrai, vidurkį (viešinimą atlieka Sodra). Šiuo atveju nebūtų prisidedama prie moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio mažinimo, tačiau darbo užmokesčio skaidrumas padidėtų. Numatomas neigiamas poveikis, ypač verslą pradedančioms, labai mažoms įmonėms dėl jautrios informacijos atskleidimo, tačiau duomenis skelbs Sodra ir dėl to darbdaviai nepatirs administracinės naštos. REZULTATAS Įvertinus neigiamą poveikį verslui ir išaugsiančias sąnaudas, rekomenduota palikti galioti status quo. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. kovo mėn. pateiktame pirminiame naujo LR darbo kodekso projekte pasiūlytos darbo santykių lankstinimo priemonės ir geresnės sąlygos šeiminių ir profesinių įsipareigojimų derinimui bei LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra numačiusi priemones moterų ir vyrų lygybės didinimui, manytina, kad netgi nenumačius privalomo darbo užmokesčių išviešinimo situacija ims gerėti. Remianti atliktu poveikio vertinimu, LR Vyriausybės 2015 m. birželio 10 d. pateiktoje naujo LR darbo kodekso redakcijoje Seimui numatyta, kad darbdavys, turintis vidutiniškai daugiau kaip penkiasdešimt darbuotojų, informaciją apie darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytis turi ne skelbti interneto puslapyje, o apie tai informuoti darbo tarybą. Poveikio vertinimas buvo pristatytas LR trišalės tarybos 2015 m. liepos 14 d. posėdyje. Pažymėtina, kad šis klausimas taip pat pateko į DELFI portalo akiratį: pirmą kartą po Vyriausybės 2015 m. birželio 9 d. posėdžio, kuriame buvo patvirtintas socialinio modelio paketo projektas. Šio posėdžio metu, Ūkio ministerija, remdamasi ekspertės atlikto poveikio vertinimo rezultatais, pakartojo poziciją, kad įmonėms (turinčioms daugiau nei 50 darbuotojų) neturėtų būti taikoma prievolė teikti darbo tarybai informaciją apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytis. Antrą kartą klausimas sulaukė dėmesio po ekspertės pristatymo 2015 m. liepos 14 d. LR trišalės tarybos posėdyje. (Detaliau žr. Priedą Nr.3) (3) Išeitinių išmokų mokėjimas iš specialaus fondo PROBLEMA Atsižvelgiant į dabartinio darbo santykių reglamentavimo nelankstumą, ką patvirtina ir nuolatinė verslo atstovų nuomonė, tarptautinius reitingus ir Europos sąjungos Tarybos rekomendacijas Lietuvai, naujai parengtame LR darbo kodekso projekte pasiūlyta nebesieti atleidžiamiems darbuotojams mokamos išeitinės išmokos su darbo stažu ir nustatyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos dydį, o darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi iki vienerių metų 2 savaičių dydžio išeitinę išmoką. Profesinėms sąjungoms aktyviai prieštaraujant šiam siūlymui, LR Vyriausybė 2015 m. birželio mėn. pateiktame LR darbo kodekso projekto variante pasiūlė numatyti 2 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos dydį. Tačiau profesinės sąjungos kartu su verslo atstovais pasiūlė išeitines išmokas ir toliau sieti su darbo stažu ir jas išmokėti iš specialaus išeitinių fondo, kurio biudžetą sudarytų papildomos darbdavių įmokos. 21

23 ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Alternatyva Nr. 3 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Palikti galioti esamą reglamentavimą, kai išeitinės išmokos dydis siejamas su darbuotojo darbo stažu vienoje darbovietėje. Išeitinių dydžiai siekia nuo 1 iki 6 mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžių, tačiau net 90 proc. darbuotojų išeidami iš darbo negauna išeitinių išmokų, o iš tų kuriems tokiu atveju kompensuojama didžioji dauguma dirba viešajame sektoriuje. Realiai LR darbo kodekso nuostata, numatanti darbuotojo apsaugą neveikia, tačiau sudaro kliūtis pritraukti užsienio investuotojus, kurie sąžiningai laikosi nustatytų reikalavimų. Atleidžiamiems darbuotojams mokėti 2 mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas, o darbuotojams, su kuriais darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus 2 savaičių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas. Padidinamas darbo santykių lankstumas darbuotojo atleidimo atveju, verslui sumažinama tenkanti našta, gerinama verslo ir investicinė aplinka. Atleidžiamiems darbuotojams mokėti išeitines išmokas iš specialaus fondo. Padidinamas darbo santykių lankstumas darbuotojo atleidimo atveju, verslui sumažinama tenkanti našta, gerinama verslo ir investicinė aplinka. Be to, padaugėtų atvejų, kai darbuotojams išmokamos išeitinės išmokos. Vertinti įvairūs išeitinių išmokų mokėjimo variantai/ Vienas optimalesnių mokėti iš išeitinių išmokų fondo išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams, kurie išdirbo paskutinėje darbovietėje bent 5 metus ir yra atleidžiami pagal LR darbo kodekso projekto 56 straipsnį (dėl ekonominių ir technologinių priežasčių, ar kai darbdavio netenkina darbuotojo rezultatai). Priklausomai nuo darbuotojo stažo būtu mokama nuo 1 iki 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. šiais pagrindais per metus būtų išmokama apie išeitinių išmokų, tam reikėtų daugiau nei 26 mln. eurų kasmet. Tiesa, darbdaviams numatomos papildomos įmokos, kurios galėtų siekti apie 0, proc. 220 tūkst. eurų sudaryti išeitinių išmokų fondo administravimo išlaidos. Be to, ateinančius 12 metų darbdaviai neturėtų mokėti papildomų įmokų, kadangi į išeitinių išmokų fondą lėšos būtų nukreipiamos iš Sodros iš numatomo kasmet mažinti socialinio draudimo įmokų tarifo dydžio 1 procentiniu punktu. Įvesti asmenines dirbančiųjų kaupiamąsias sąskaitas, susietas su asmens įmokomis pensijai. Lietuvoje pensijų kaupimo sistema nėra gerai išvystyta, todėl šios alternatyvos įgyvendinimas sudarytų papildomų sunkumų. Nors tokia sistema laikytina teisingesne, kadangi kiekvienas darbuotojas turi savo asmeninę sąskaitą, iš kurios atleidimo atveju gali pasiimti lėšas kaip išeitinę išmoką arba sumą kaupti ir išsiimti sulaukus pensinio amžiaus, siekiamo tikslo darbo santykių lankstumo didinimas atleidžiant darbuotojus, būtų pasiektas ne pačiu efektyviausiu būdu, patiriant dideles siūlymo įgyvendinimo sąnaudas. REZULTATAS 2015 m. rugpjūčio 5 d. LR socialiniai partneriai darbdavių ir darbuotojų atstovai, pritarė Alternatyvai Nr. 2. Šiuo metu yra derinamas išeitinių išmokų fondo veikimo mechanizmas. (Detaliau žr. Priedą Nr.4) (4) LR darbo kodekso 95 1, 109, 129, 130, 140, 144, 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2028 PROBLEMA Darbo teisės nuostatų ir situacijos realioje darbo rinkoje atotrūkis, LR darbo kodeksas nelanksčiai reglamentuoja darbo santykius. LR darbo kodeksas nepagrįstai daug apsaugos skiria ir detaliai reguliuoja darbo sutarties sąlygas darbuotojų, kurie yra konkurencingi darbo rinkoje ir gali išsiderėti didelį darbo užmokestį. Darbo teisėje pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas tiems darbuotojams, kurių darbo užmokestis nėra didelis, o mažos galimybės pasirinkti darbą apsunkina jų derybas dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų. Kita vertus, LR darbo kodeksas nepagrįstai taiko vienodus suvaržymus visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo įmonėje vyraujančių darbdaviodarbuotojo santykių. Pagal LR darbo kodeksą šiuo metu: 22

24 neleidžiama sudaryti terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui, išskyrus kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys arba kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą (nuostata dėl naujai steigiamų darbo vietų galiojo iki 2015 m. rugpjūčio 1 d.); įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai yra nevienodi skirtingoms darbuotojų kategorijoms (2 ir 4 mėnesiai); išeitinės išmokos dydis priklausomai nuo stažo toje darbovietėje gali siekti iki 6 mėnesių atleidžiamo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 valandų; išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys; maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų; darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. ALTERNATYVA Galiojančiam LR darbo kodeksui siūloma alternatyva - Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 1, 109, 129, 130, 140, 144, 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2028 (toliau Projektas). Juo siekiama didinti darbo santykių lankstumą, pritraukti investuotojus ir didinti užimtumą. Siūloma įtvirtinti sąlygas, kurias atitinkantis darbdavys su daugiau uždirbančiais darbuotojais, t. y. kurių darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, galėtų sulygti dėl kitokių terminuotų darbo sutarčių sudarymo, darbo sutarties nutraukimo ir darbo laiką reglamentuojančių sąlygų. Siūloma klasifikuoti įmones į rizikingo ir mažiau rizikingo pobūdžio, ir numatyti mažesnių apribojimų taikymą įmonėms, kurios savo praktika įrodo kad, užtikrina saugesnes darbo sąlygas, moka didesnį darbo užmokestį ir vysto socialinį dialogą įmonėje. Vadinamas patikimas darbdavys turėtų atitikti tam tikras sąlygas, t. y.: 1) darbuotojai, kurie gauna minimalią mėnesinę algą, įmonėje sudaro mažiau kaip 10 procentų nuo visų įdarbintų asmenų; 2) per pastaruosius 5 metus įmonėje nebuvo nelegalaus darbo atvejų; 3) įmonėje sudaryta kolektyvinė sutartis, arba įmonėje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba; ir apie tai praneštų Valstybinei darbo inspekcijai, 4) darbdavys pateiktų darbdavių organizacijos rekomendaciją, būtų laikomas patikimu. Toks darbdavys su darbuotojais, kurių darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio, tarpusavyje galėtų sulygti dėl: terminuotų sutarčių sudarymo nuolatinio pobūdžio darbams; įspėjimo apie atleidimą terminų, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą darbovietėje: iki trejų metų prieš vieną mėnesį; daugiau kaip trejų metų prieš du mėnesius. atleidimo išeitinės išmokos atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: iki trejų metų vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio; nuo trejų metų iki dešimties metų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; daugiau kaip dešimties metų trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. 23

25 ne ilgesnės kaip 12 val. per dieną darbo trukmės, išlaikant tokių darbuotojų minimalaus nepertraukiamo vienuolikos valandų paros ir trisdešimt penkių valandų nepertraukiamą savaitės poilsio laiką. kitokios viršvalandinio darbo per dvi dienas iš eilės trukmės ir kitokios metinės viršvalandinių darbų trukmės, bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus. REZULTATAS Iš esmės turės teigiamą poveikį verslui, užimtumui. Tačiau dėl specialių kriterijų darbdaviui galimas nežymus neigiamas poveikis konkurencijai. Be to, siūlomi pakeitimai būtų taikomi labai mažai daliai ūkio subjektų, ir jie nebūtų pakankami Lietuvai siekiant įgyvendinti Europos Komisijos rekomendacijas dėl lankstesnio darbo santykių reglamentavimo. Todėl rekomenduotina įgyvendinti lakstesnį darbo santykių reglamentavimą pilna apimtimi, ir jį taikyti visiems darbo rinkos dalyviams. (Detaliau žr. Priedą Nr.5) (5) Privalomos moterų kvotos įmonių valdybose PROBLEMA Moterys Lietuvoje nepakankamai atstovaujamos sprendimų priėmimo procese, ypač versle. Įmonių kolegialiuose priežiūros ir valdymo organuose nepakankamas lyčių balansas; jis nesiekia ir ES šalių vidurkio. Lietuvos vertybinių popierių biržoje listinguojamų įmonių valdybose moterys tesudaro 16,5 proc. Lyčių balansą darbo rinkos susireguliavimo atveju būtų galima pasiekti po 30 metų m. liepos mėn. keletas LR Seimo narių parengė LR moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo numatoma užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, biržinių bendrovių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų valdybose būtų ne mažiau 30 proc. vienos lyties atstovų. Šią nuostatą siūloma įvesti kaip laikiną pozityvios diskriminacijos priemonę. Numatyta, kad ji įsigaliotų nuo 2018 m., jeigu iki to laiko nebūtų pasiektas 30 proc. vienos lyties atstovų dalyvavimas valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, biržinių bendrovių valdybose. ALTERNATYVOS Siekiant spręsti moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio problemą, suformuluotos ir nagrinėtos kelios alternatyvos, kurios turėtų padidinti moterų dalyvavimą įmonių valdyme ir sumažinti lyčių disbalansą. Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Alternatyva Nr. 3 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Nėra įvedamos kvotos moterims įmonių valdybose. Lyčių balansas valdybose būtų pasiektas po 30 metų. Verslui poveikis nenumatomas. Nustatyti 30 proc. moterų kvotą įmonių valdybose visoms įmonėms. Priemonė efektyvi tik numačius sankcijas. Verslui būtų daromas neigiamas poveikis. Kvotos įvedimas apribotų įmonių konkurencingumą, ypač trumpuoju laikotarpiu dėl privalomo valdybos narių pakeitimo galėtų sumažėti įmonių pelningumas ir padidėti įmonių sprendimų priėmimo priežiūra, o tai galėtų ir apriboti įmonėms būtinų sprendimų priėmimą. Nustatyti 30 proc. moterų kvotą įmonių valdybose tik valstybės ir savivaldybių įmonėms. Priemonė gali būti efektyvi lyčių balanso atžvilgiu, jeigu būtų numatytos sankcijos. Galėtų atlikti pilotinio projekto funkciją, veikti kaip pavyzdys privataus sektoriaus įmonėms. Reikalavimas apimtų 412 įmonių, iš jų 8 listinguojamas Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Verslui poveikis nenumatomas. Nustatyti 30 proc. moterų kvotą įmonių valdybose tik biržoje NASDAQ OMX Vilnius listinguojamoms įmonėms. Priemonė gali būti efektyvi lyčių balanso atžvilgiu, jeigu būtų numatytos sankcijos. 24

26 Alternatyva Nr. 4 Alternatyva Nr. 5 Reikalavimas apimtų tik dalį įmonių ir tik keletą privačių įmonių. Verslas patirtų neigiamą poveikį. Būtų paveiktos 437 įmonės, iš jų 25 privačios. 1. Kvotos įvedimas apribotų įmonių konkurencingumą, ypač trumpuoju laikotarpiu dėl privalomo valdybos narių pakeitimo galėtų sumažėti įmonių pelningumas. Padidėtų įmonių sprendimų priėmimo priežiūra, o tai galėtų ir apriboti įmonėms būtinų sprendimų priėmimą. Remiantis Norvegijos praktika, dalis įmonių gali pasitraukti iš NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos. Lietuva išsiskirtų iš regiono, kadangi tokio reikalavimo kitose šalyse nėra. 2. Papildoma administracinė našta ir prisitaikymo sąnaudos įmonėms. Įtvirtinti 30 proc.moterų kvotos įmonių valdybose rekomendaciją NASDAQ OMX Vilnius etikos kodekse. Lyčių balanso atžvilgiu poveikis būtų teigiamas, tačiau nežymus. Poveikis verslui būtų iš dalies neigiamas. Įmonės turėtų arba laikytis kodekso, arba motyvuotai paaiškinti jo nesilaikymą. Taigi, biržoje listinguojamos įmonės turėtų laikytis šios rekomendacijos, o jos poveikis būtų panašus kaip Alternatyva Nr. 3 atveju. Moterų įtraukimą į įmonių valdybas stiprinti skatinamosiomis priemonėmis. Lyčių balanso atžvilgiu poveikis numatomas nežymus, tačiau verslas nepatirtų neigiamų pasekmių, nes įvesti kvotas ar ne, būtų atskiras įmonės pasirinkimas. REZULTATAS LR Seimo rudens sesijoje turėtų būti svarstomas LR moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimo projektas, numatantis 30 proc. kvotų moterims įmonių valdybose įvedimą. Rekomenduojama įgyvendinti Alternatyvą Nr. 4, kuri jau yra ir numatyta papildant NASDAQ OMX Vilnius etikos kodeksą, ir Alternatyvą Nr. 5, kuri nuolatos skatintų įmones didinti lyčių balansą įmonių valdybose ir taip užtikrinti geresnį moterų dalyvavimą sprendimų priėmime. Rekomenduoama įvesti monitoringą stebint, ar vyksta ir kaip vyksta pokyčiai šioje srityje. (Detaliau žr. Priedą Nr.6) (6) Trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas Lietuvoje PROBLEMA Nepaisant to, kad šalyje nedarbas tebėra aukštas (2015 m. II ketvirtį siekė 9,4 proc. 8 ), tačiau šalyje registruojama nemažai laisvų darbo vietų (2015 m. vien I ketvirtį užregistruotos laisvos darbo vietos), darbdaviai sunkiai randa kvalifikuotų specialistų. Tą patvirtina nuolatos atliekamos darbdavių apklausos, pavyzdžiui PricewaterhouseCoopers International atliktame 2015 m. Lietuvos įmonių vadovų tyrime 50 proc. apklausoje dalyvavusių vadovų teigė, kad nepakankama reikiamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla yra labai svarbi grėsmė jų verslui (2014 m. taip teigė 39 proc.). Prastėjant Lietuvos demografinei situacijai, švietimo sistemos parengiamiems specialistams neatitinkant darbo rinkos poreikių, šalyje jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Net ir išsprendus švietimo sistemos trūkumus Lietuva ateityje nesugebės savęs aprūpinti reikiamais žmogiškaisiais ištekliais gyventojų gimstaumas mažas, vidutinė gyvenimo trukmė gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos šalių, o vietos protų nutekėjimo globalizacijos kontekste išvengti nepavyks. Todėl Lietuva, siekdama užsitikrinti pakankamus žmogiškuosius išteklius, išlaikyti Lietuvos įmonių konkurengumą ir sudaryti sąlygas investicijų pritraukimui turi reformuoti savo imigracijos politiką. Nors šiuo metu LR Seime užregistruoti LR užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projektas, numatantis palengvinti aukštos kvalifikacijos specialistų atvykimo į šalį procedūras, tai nėra pakankama priemonė siekiant išlaikyti Lietuvos konkurencingumą ir užsitikrinti šalies ekonomikos gyvybingumą. ALTERNATYVOS 8 Lietuvos statistikos departamentas. Šaltinis: 25

27 Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Alternatyva Nr. 3 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Palikti galioti esamą reglamentavimą ir išlaikyti šalies imigracijos politiką, kai įstatymai koreguojami ad hoc principu, iškilus tam tikroms krizėms darbo rinkos sektoriuje. Tobulinti esamą reglamentavimą efektyviau įgyvendinant ekonominių migrantų pritraukimo Paklausos (darbdavio) modelį. Tobulinamas esamas reglamantavimas trumpinant imigracijos procedūras, tačiau darbdaviui paliekant centrinį vaidmenį ekonominių migrantų iš trečiųjų šalių pritraukime. Tobulinti esamą reglamentavimą įgyvendinant ekonominių migrantų pritraukimo Pasiūlos (žmogiškųjų išteklių) modelį. Tobulinamas esamas reglamentavimas trumpinant imigracijos procedūras ir trečiųjų šalių darbuotojų patekimui į Lietuvą taikant taškų sistemą. Paraleliai įgyvendama pasyvi ir aktyvi imigracijos kampanija. Tobulinti esamą reglamentavimą įgyvendinant ekonominių migrantų pritraukimo mišrų modelį. Tobulinamas esamas reglamentavimas trumpinant imigracijos procedūras ir apjungiant imigrantų atrinkimui taikomą taškų sistemą ir darbdavio galimybę pasirinkti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Paraleliai įgyvendama pasyvi ir aktyvi imigracijos kampanija. REZULTATAS Siūlytina Lietuvai įgyvendinti Alternatyvą Nr.3, kuri panaudojant taškų sistemą, leistų suformuoti užsienio talentų banką, ir tuo pačiu užtikrintų ekonominių migrantų pritraukimo sistemos lankstumą, sudarant galimybes darbdaviams savo iniciatyva pasikviesti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš trečiųjų šalių Poveikio verslui vertinimo priežiūra Vykdant poveikio vertinimo priežiūrą darbo santykių srityje buvo atliekama LR ūkio ministerijai teikiamų teisės aktų projektų ir jų poveikio vertinimų pažymų analizė bei teikiamos pastabos dėl galimo poveikio verslui dėl: darbo teisės, užimtumo ir darbo rinkos politikos, darbuotojų saugos ir sveikatos, ir valstybės socialinio draudimo. Projekto laikotarpiu svarbiausia iniciatyva darbo santykių ir socialinės apsaugos srityje tapo 2014 metų prioritetinė teisėkūros iniciatyva tobulinti darbo santykių teisinį reguliavimą, įtvirtinant lankstesnį darbo santykių reglamentavimą 9. Vis dėlto, pastebėtina, kad nepaisant darbo teisės aktų projektų paketo (ir viso socialinio modelio projekto) parengimo svarbos visuomenei, šios iniciatyvos pateikimas geresnio reglamentavimo požiūriu kritikuotinas. Pirma, socialinis modelis buvo parengtas socialiniams partneriams jame nedalyvaujant. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinių partnerių įtraukimas buvo minimas Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijose Lietuvai. Antra, socialinio modelio pateikimas LR Vyriausybei vėlavo. Trečia, taikyta ydinga teisėkūros proceso praktika įvertinant sprendimo poveikį. Poveikio vertinimo pažymos dėl naujo LR darbo kodekso projekto ir valstybės socialinio draudimo pertvarkos buvo pateiktos tik 2015 m. gegužės 18 d., kartu su derinimui pateiktais teisės aktų projektais, nors laikantis procedūrų ir gerosios praktikos poveikio vertinimas turėtų būti atliktas ir pristatytas dar iki teisės aktų projektų parengimo. Žinoma, šiuo atveju galima teigti, kad LR Vyriausybė jau buvo tvirtai apsisprendusi iš esmės keisti darbo santykių reglamentavimą. Vis dėlto, poveikio vertinimo tikslas yra parodyti sprendimų priėmėjams ir numatomą reguliavimo poveikį, ir metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašas, patvirtintas 2014 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 258 Dėl 2014 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo patvirtinimo. 26

28 efektyviausią reguliavimo įgyvendinimo būdą. Deja, atliktas poveikio vertinimas dėl LR darbo kodekso keitimo laikytinas nekokybišku, jame nepateiktas vertinimas dėl atskirų LR darbo kodekso projekto nuostatų, kurios, jeigu priimtos, turėtų žymų poveikį verslui ir šalies ekonomikai (ir žinoma socialinei sričiai). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijos neturėjo galimybės vertinti atlikto poveikio vertinimo ir pateikti išsamių pastabų, o poveikio vertinimo rezultatai nebuvo pristatyti LR Vyriausybėje. Projekto metu LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija dėl rengiamo socialinio modelio projekto, institucijoms derinti pateikė santykinai ne daug teisės aktų projektų, susijusių su darbo kodekso liberalizavimu. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2014 m. gruodžio 17 d. pateikė derinimui su suinteresuotoms institucijomis LR Vyriausybės išvadą dėl Seime užregistruoto Darbo kodekso 95 1, 109, 129, 130, 140, 144, 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2028, kuriuo siekiama didinti darbo santykių lankstumą, pritraukti investuotojus ir didinti užimtumą. LR Vyriausybės išvadoje siūlyta numatyti Įstatymo projekto XIIP-2028 nesvarstyti, nes tuo metu dar buvo teberengiamas naujas LR darbo kodekso projektas. Vis dėl to, atsižvelgiant į LR ūkio ministerijos pastabas, LR Vyriausybė pasiūlė Įstatymo projekto XIIP-2028 nuostatas įvertinti svarstant naujos redakcijos LR darbo kodekso projektą. Projekto ekspertų atliktas kokybinis įstatymo projekto vertinimas panaudotas teikiant LR ūkio ministerijos pastabas LR Vyriausybės išvadai. Kitas pavyzdys Lietuvos Respublikos darbo kodekso 75(1), 98, 268, 287, 288 ir 293 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 11(1) straipsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, teikdama pasiūlymus dėl pakartotinio žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos patikrinimo (atestavimo) atsisakymo atsižvelgė į LR ūkio ministerijos LR Seimo siųstą raštą nariams dėl darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų bei darbdavių, vykdančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos patikrinimo (atestavimo), kuriame buvo siūloma: 1) visiškai atsisakyti privalomo darbdavių ar jiems atstovaujančių asmenų žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos patikrinimo (atestavimo); 2) apsvarstyti galimybę atsisakyti privalomo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų bei darbdavių, vykdančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos patikrinimo (atestavimo). Projekto ekspertų atliktus skaičiavimus LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė projekto aiškinamajame rašte: 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama <...> Projekto 3 straipsniu siūloma nenustatyti privalomo pakartotinio darbdavio atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Tai sumažintų naštą (laiko sąnaudos, finansinės išlaidos) darbdaviams. Ūkio ministerijos apytiksliais vertinimais, darbdavių, darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų žinių patikrinimo mokymo įstaigoje kaštai sudaro apie 709,7 tūkst. Lt per metus, o šių asmenų pasirengimo žinių patikrinimo kaštai per metus siekia apie 2,8 mln. Lt. Sričiai būdingos problemos Darbo santykių sritis apima skirtingus verslo ir darbuotojų interesus, todėl ypač svarbu prieš rengiant sprendimų projektus tinkamai ir proporcingai konsultuotis su socialiniais partneriais. Tuo tarpu netgi vykdant darbo santykių reglamentavo peržiūrą iš esmės tinkamai konsultuotasi su socialiniais partneriais nebuvo, Tai sąlygojo neigiamą profesinių sąjungų reakciją į siūlomus pakeitimus ir sukėlė realų pavojų kompromiso tarp socialinių partnerių pasiekimui ir sprendimo dėl socialinio modelio, ir 27

29 visų pirma dėl LR darbo kodekso projekto, priėmimui. Be to, nepaisant to, kad darbo santykių klausimai svarstomi LR trišalėje taryboje, joje nėra atstovaujami smulkaus verslo interesai, neužtikrinamas ir kitų didelių darbdavių asociacijų dalyvavimas suteikiant joms galimybę dalyvauti sprendimų priėmime lygiomis teisėmis. Taigi, ne visi darbdaviai (taip pat ir profesinės sąjungos) gali daryti vienodą įtaką darbo santykių reglamentavimui, kuris jiems yra ar bus taikomas. REKOMENDACIJOS DARBO SANTYKIŲ SRITYJE Darbo santykių srityje, visų pirma, rekomenduojama priimti ir įgyventi siūlomą naują LR darbo kodeksą ir visą socialinį modelį. Tai ženkliai pagerintų verslo aplinką ir Lietuvos patrauklumą pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas, atneštų naudą visuomenei didinant užimtumą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuva turi šiais metais įgyvendi Europos Komisijos rekomendacijas, t. y. reformuoti darbo santykių reglamentavimą. Tuo atveju, jeigu naujas LR darbo kodeksas nebūtų priimtas, turėtų būti atlikti pakeitimai esminėse srityse išplečiant darbo sutarčių rūšis, lanksčiau reglamentuojant darbuotojų priėmimą ir atleidimą bei darbo laiką. LR Seime užregistruotas įstatymo pakeitimos projektas Nr. XIIP-2028 galėtų būti tam tikra alternatyva, tačiau jo apimtis nepakankama Europos Komisijų įgyvendinimui ir taip pat galėtų diskriminuoti dalį ūkio subjektų. Kitas svarbus klausimas, kurio Lietuvos aukščiausios institucijos, atsižvelgiant į šalies demografinę padėtį ir siekį nestabdyti, o plėtoti šalies ekonomiką, turėtų imtis aukštos kvalifikacijos specialistų iš užsienio (daugiausia trečiųjų šalių) pritraukimas. Šio tikslo įgyvendinimas pareikalautų Lietuvos imigracijos politikos peržiūros ir aktyvios nuolatinės komunikacijos kampanijos vykdymo. Lietuvai rekomenduojama įgyvendinti mišrų ekonominių migrantų pritraukimo modelį, kai šiame procese dalyvauja ir darbdavys, ir valstybė, atsižvelgdama į darbo rinkos poreikius pati, vadovaudamasi taškų sistema, sudaro talentų bankų. Tai padidintų ir smulkaus verslo galimybes pritraukti talentus iš užsienio. Be to, Lietuvai rekomenduojama ne tik sukurti internetinį portalą WorkInLithuania, bet ir aktyviai dalyvauti tarptautinėse parodose, mugėse ieškant talentų ir skatinant juos atvykti dirbti į Lietuvą. Darbo santykių sritis taip pat yra glaudžiai susijusi su mokesčių sritimi. Darbdavys ne tik moka socialinio draudimo įmokas, bet ir teikia įvairią, dažnai perteklinę, informaciją apie darbuotojus. Rekomenduojama Lietuvai įgyvendinti mokesčių administravimo sistemos reformą, sudarant galimybę darbdaviams sumokėti visus mokesčius vieno langelio principu. Atkreiptinas dėmesys, kad darbdaviui priskiriami arba tobulinami įpareigojimai darbo santykių srityje dažnai didina darbdavio administracinę naštą ir prisitaikymo sąnaudas, arba net gali turėti neigiamą poveikį įmonių konkurencingumui. Todėl būtina rasti balansą tarp darbdavio ir darbuotojo interesų bei įvertinti galimą naudą ir sąnaudas. Rekomenduojama prieš priimant darbdaviams naujus reikalavus pirmiausia aktyviau atlikti poveikio verslui vertinimą ir apsvarstyti alternatyvias priemones darbuotojų interesams užtikrinti. Rengiant ir priimant sprendimus rekomenduojama daugiau ir išsamiau konsultuotis su socialiniais partneriais. Įvertinus tai, kad LR trišalėje taryboje, kurioje svarstomi svarbiausi darbo santykių klausimai, nėra įvestas rotacijos principas, joje nėra atstovaujami visų profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai (pavyzdžiui, joje visiškai nėra smulkaus verslo atstovų), neproporcingai atstovaujamos valstybės institucijos (pavyzdžiui, reikėtų įtraukti LR finansų ministerijos atstovą) yra būtinas šio trišalio mechanizmo reformavimas. Kartu reformuojant LR trišalę tarybą turėtų būti sustiprinamas jos ekspertinis lygmuo. 28

30 2. Sveikatos apsauga Trumpai Sveikatos apsaugos (įskaitant vaistų gamybą) sektoriuje sukuriama apie 3 proc. BVP Sveikatos apsaugos sektoriuje dirba 5,2 proc. visų užimtųjų Veikia 2840 privačios sveikatos priežiūros įstaigos 29

31 Pasaulio ekonomikos forumas, sudarydamas kasmetinį Pasaulio konkurencingumo indeksą vertina šalies socialinę darną, kuri apima ir sveikatos apsaugos prieinamumą kuo geresnė visuomenės sveikata, tuo geriau vertinamas valstybės konkurencingumas. Manytina, kad kuo sveikesnė visuomenė, tuo didesnė jos dalis gali kurti pridėtinę vertę įsiliedama į darbo rinką ir dalyvaudama šalies ekonominiame gyvenime. Tai gerina šalies konkurencingumą pasauliniu mastu m. Pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva pagal sveikatos apsaugos prieinamumą yra vertinama gerai - iš 189 valstybių yra 53-oje vietoje (6.6 iš 7 galimų balų). Tačiau šio tyrimo apklausos duomenimis 0,3 proc. apklaustųjų prastą visuomenės sveikatą įvardino kliūtimi verslui. Labiausiai probleminiai sveikatos klausimai Lietuvai aukštas sergamumas tuberkulioze (66 atvejai/1 tūkst. gyventojų) ir nepakankamai ilga gyvenimo trukmė (73,9 metai), kurią sąlygoja aukštas sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, didelis alkoholio vartojimo lygis. Siekiant gerinti visuomenės sveikatą šiam sektoriui skiriamos išlaidos nuolat auga - šiuo metu tam skiriama 6,5 proc. nuo šalies BVP. Tačiau iš kitos pusės, šis sveikatos apsaugos sektorius kasmet sukuria vis didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikoje. Šiuo metu vaistų gamybos sektorius ir žmonių sveikatos priežiūros veiklos sektoriai sukuria apie 3 proc. šalies BVP. Tai yra tarp labiausiai inovacijas kuriančių ir jų plėtrą skatinančių sektorių. Sveikatos sektoriaus statistika BVP dalis (palyginamosiomis kainomis) 2013 m. Žmonių sveikatos priežiūros veikla sudarė 929,066 mln. eurų arba 2,92 proc. viso sukuriamo BVP. Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba sudarė 92,566mln. eurų arba 0,29 proc. viso sukuriamo BVP. Privačios sveikatos priežiūros įstaigos 2014 m. Veikia 2840 privačios sveikatos priežiūros įstaigos, iš jų 302 nevykdė veiklos: 7 ligoninės 8 dienos chirurgijos centrai 207 pirminės sveikatos priežiūros įstaigos 399 gydytojų kabinetai ir poliklinikos 2 greitosios medicinos pagalbos 1173 odontologijos įstaigos 15 medicininės reabilitacijos įstaigų. Privačios pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudaro 64 proc. visų tokių įstaigų skaičiaus ir aptarnauja 30 proc. visų pacientų. Išlaidos sveikatos sektoriui 2014 m. Išlaidos sveikatai sudaro 6,5 proc. BVP, vienam gyventojui tenka eurų išlaidų per metus. Darbuotojai 2014 m. Sveikatos priežiūros veiklos įstaigose Sveikatos priežiūros sektoriuje dirba darbuotojų ( proc. nuo visų užimtųjų): gydytojai, iš jų praktikuojančių 2756 odontologai 3112 vaistininkai 1478 farmokotechnikai kiti medicinos specialistai, iš jų slaugytojai kiti darbuotojai Pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyboje dirba 623 darbuotojai. Darbo užmokestis 2015 m. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudaro 716 euro. Vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis sudaro 4,52 euro. 30

32 2.1. Probleminių klausimų analizė ir konsultacijos su verslu Projekto metu, konsultuojantis su asocijuotomis verslo struktūromis ir ūkio subjektais nustatytos keturios verslo atžvilgiu probleminės sveikatos apsaugos sritys: 1.Sveikatos apsaugos sistema (sutarčių sudarymo su ligonių kasomis kriterijų įvedimas; papildomi kriterijai paslaugų apmokėjimams iš PSDF lėšų; teisės imti priemokas už brangesnes paslaugas suvaržymas ir paslaugų kainų reguliavimas; sveikatos draudimas; odontologijos įstaigų licencijavimo perdavimas valstybei); 2. Farmacija (kompensuojamų vaistų kainų mažinimas, kompensuojamų vaistų bazinės kainos nustatymas konkurso būdu, privalomas kompensuojamų vaistų asortimentas vaistinėse, vaistinių preparatų reklamos draudimas, specialūs reikalavimai vaistinėms, trumpesnis farmacininkų darbo laikas, draudimas prekiauti nereceptiniais vaistais degalinėse); ir 3. Maisto higiena (informacijos, būtinos verslui pradėti ir vykdyti, neprieinamumas); 4. Prekybos alkoholio gėrimais ir tabako gaminiais kontrolė (licencijų prekybai alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais išdavimas tik juridiniams asmenims, licencijos teisės perdavimas kitam juridiniam asmeniui, tabako licencijos tipas, draudimas degalinėse prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 2016 m. sausio 1 d.) 1.Sveikatos apsaugos sistema Lietuvos sveikatos apsaugos srities finansavimui ir organizavimui taikoma mišri finansavimo sistema, t. y. lėšos sukaupiamos iš surenkamų mokesčių ir valstybės biudžeto. Verslas patiria 40 proc. visų sveikatos apsaugos finansavimo išlaidų (2 proc. nuo BVP). Sveikatos apsaugos sistemoje veikia viešasis ir privatus sektorius. Nors pirmajam LR Konstitucija numato prievolę rūpintis žmogaus sveikata ir jam susirgus suteikti gydymą 10 ( LR Konstitucinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutarimu nemokamai privaloma teikti tik būtinąją medicininę pagalbą), ir tam reikia didesnės dalies privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tačiau privačiam sektoriui taip pat turi būti sudaryta sąžiningos konkurencijos laisvė. Siekiant paskatinti investicijas į sveikatos apsaugą ir privataus sektoriaus plėtrą buvo sudarytos galimybės konkurso tvarka Valstybinei ir teritorinėms ligonių kasoms sudarinėti sutartis su privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms dėl jų teikiamų paslaugų finansavimo iš PSDF biudžeto. Vis dėlto, nors ir privatus sektorius išsiplėtė bei siekia užimti vis didesnę rinkos dalį, dėl ES struktūrinės paramos sustiprėjo ir valstybinis sveikatos apsaugos sektorius. Tenkant dalintis lėšas, valstybė siekia sumažinti privataus sektoriaus teisę į PSDF biudžeto lėšas ir reguliuoti: a) privačių sveikatos priežiūros įstaigų steigimąsi (skatinant medicinos tinklo plėtrą atokesnėse vietovėse), b) jų teikiamų paslaugų kokybę, ir c) valstybės lėšų panaudojimą. Pažymėtina, kad 2011 m. LR Seimo patvirtintuose LR sveikatos sistemos metų plėtros metmenyse 11 numatyta sukurti efektyvesnę ir konkurencingesnę sistemą, kuri skatintų sveikatos priežiūros paslaugų rinkos plėtrą sąžiningos konkurencijos sąlygomis, didintų sistemos dalyvių paskatas veikti skaidriai ir siektų užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir saugą. Įvertinus tai, kad valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos palyginti dar stokoja investicijų ir nėra vienos pajėgios užtikrinti efektyvios sveikatos apsaugos sistemos, turi būti sudarytos palankios sąlygos šio sektoriaus privataus verslo plėtrai. Taip pat turi būti gerinamas prieinamumas prie vaistų, mažinama jų kaina, 10 LR Konstitucija 1992 m. patvirtinta LR Seimo. 11 Patvirtinti LR Seimo 2011 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. XI

33 gerinamas tiekimas. Tačiau realybėje siūlomi teisės aktų pakeitimai turėtų atvirkštinį efektą. Verslui sveikatos apsaugos sistemos problemos: Šiuo metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau - ASPĮ), norinčioms, kad dalis jų teikiamų paslaugų būtų finansuojamos iš PSDF biudžeto, ir siekiančioms sudaryti sutartį su valstybine Valstybinė ar teritorinės ligonių kasa, pakanka turėti galiojančią licenciją. Tačiau siūloma keisti LR sveikatos draudimo įstatymo Nr. I ir 27 straipsnių nuostatas, nustatant kriterijus sutarčių su ligonių kasomis sudarymui (pavyzdžiui, nustatyti paslaugos teikimo tam tikroje teritorijoje pakankamumą, teikiamų paslaugų kokybės kriterijus). Tokie pakeitimai neigiamai paveiktų privačių įstaigų finansinį stabilumą ir plėtrą (naujų ūkio subjektų steigimąsi), ir kartu sąlygotų mažesnį kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Šiuo metu LR sveikatos ministerijoje šiam klausimui sudaryta darbo grupė, kurioje kartu su verslu bandoma rasti bendrą sutarimą. Šiuo metu yra rengiama poveikio vertinimo pažyma, preliminariais duomenimis ją planuojama pristatyti 2015 m. spalio mėn. Kaip ir anksčiau, gydymo įstaigoms, norinčioms pasirašyti sutartį su ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis, keliamas reikalavimas turėti licenciją paslaugoms ir licencijuotus specialistus m. metais peržiūrėta tvarka PSDF lėšoms už kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas gauti. Tokios paslaugos teikiamos gydymo įstaigoje turi atitikti Vyriausybės nustatytus kriterijus, pavyzdžiui, tokius kaip gebėjimas suteikti tam tikras paslaugas per nustatytą terminą, gebėjimas suteikti nustatytą paslaugų skaičių, gebėjimas teikti paslaugas nustatytą valandų skaičių per savaitę ir kt. Be to, jei gydymo įstaiga nori teikti paslaugas, kurios ankstesniais metais nebuvo apmokamos PSDF lėšomis, sutartis dėl šių paslaugų gali būti pasirašoma tik tuomet, jei šių paslaugų trūksta. Šie pakeitimai sumažino privataus sektoriaus ASPĮ galimybes pretenduoti į PSDF lėšas. LR sveikatos apsaugos ministerija, siekdama organizuoti kokybišką, saugią ir prieinamą sveikatos priežiūrą, numatė įvykdyti sveikatos sistemos valdymo ir asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programas, kurių įgyvendinimui pateikė teisės aktų projektų paketą. Numatyti LR sveikatos sistemos įstatymo I ir 49 straipsnių pakeitimai verslo atstovų ne kartą buvo įvardinti kaip labiausiai probleminiai. Šiais pakeitimais siūlyta atsisakyti nuostatos, leidžiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ) imti priemokas už brangiau kainuojančias asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei pacientai, turintys teisę į nemokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras. Vėlesniame etape pasiūlyta, kad pacientas turėtų tokią teisę į brangesnes paslaugas, už kurias galėtų mokėti ne pilną kainą, o tik skirtumą tarp realios paslaugos kainos ir bazinės kainos, tačiau tik tuo atveju, kai tam pritarė gydytojų konsiliumas. Be to, kartu taip pat siūlyta keisti ir LR sveikatos draudimo įstatymo Nr. I straipsnį, numatant reguliuoti pacientams teikiamų maitinimo, apgyvendinimo ar aptarnavimo kainas (paslaugų kaina negalėtų viršyti 1 bazinės socialinės išmokos dydžio už 1 lovadienį), kai šie pasirenka kitokias paslaugas, nei tas, už kurias įstaigai kompensuoja valstybė. Verslo atstovai pabrėžė, kad tokiais įstatymų pakeitimais reguliuojamos kainos, varžoma ūkio subjektų laisvė pasirinkti ir vykdyti ūkinę veiklą, privačioms ASPĮ sudaromos nevienodos konkurencinės sąlygos. Siūlomi pakeitimai sudarytų finansinių sunkumų privačioms ASPĮ, o pacientams nebebūtų įmanoma suteikti jų pasirinktų aukštesnės kokybės paslaugų. Šis klausimas jau tris kartus buvo teiktas LR Vyriausybei ir visus kartus gražintas tobulinti. Šiuo metu įstatymo pakeitimai taip pat svarstomi aukščiau minėtoje darbo grupėje. 32

34 Smulkaus verslo atstovai ne vienerius kelia privalomojo sveikatos draudimo dvigubos įmokos klausimą. Smulkaus verslo atstovų vertinimu įmoka turėtų būti mokama tik vieną kartą, o ne nuo kiekvieno darbo užmokesčio ar pajamų, kadangi paslauga asmeniui teikiama tik vieną kartą. LR Seime užregistruotas LR odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo projektas, numatantis odontologų savireguliacijos institucijai griežtesnius reikalavimus, pavyzdžiui nustatyti privalomą auditavimą, riboti Rūmų pirmininko profesinę veiklą ir kita. Taip pat siūloma odontologijos priežiūros įstaigų licencijavimo ir akreditavimo funkciją perduoti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VASPVT), kuri šią funkciją anksčiau ir atlikdavo. Lietuvos odontologų rūmai nepritaria reguliavimo pakeitimams, ir nurodo, kad tai varžytų asociacijų laisvę, yra nepagrįsti ir sumažintų sveikatos paslaugų kokybės kontrolės efektyvumą. 2.Farmacija LR sveikatos apsaugos ministerija, siekdama gerinti vaistų prieinamumą gyventojams ir užtikrinti, kad Lietuvoje būtų teikiami geros kokybės, saugūs ir veiksmingi vaistai, patvirtino Nacionalinę vaistų politikos programą. Šios programos įgyvendinimui numatytas vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo ir jų prieinamumo gerinimo priemonių planas, tris jų verslo atstovai įvardino kaip problemines: Priemonė Nr.1. Siekiant nustatyti kainų mažinimo įpareigojimus vieno gamintojo vaistams, kurių duomenų išimtinumo ir rinkos išimtinumo laikotarpiai pasibaigę, tačiau Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne nėra įrašyta analogų, parengti analizę dėl galimybės įteisinti priemones, kurios sąlygotų tokių vaistų kainų mažėjimą 25 proc. Verslo atstovai šią priemonę vertina neigiamai: pagal LR Vyriausybės nutarimą Nr. 994, atėjus į rinką generiniams analogams, jų kaina turėtų sumažėti 100 proc., lyginant su pradine patentinio vaisto kaina (25 proc proc.) o tai yra neįmanoma. Be to, patento nesaugomi vaistai, neturintys generinių analogų, sudaro labai mažą išlaidų dalį. Priemonė Nr.2. Išanalizuoti teisines galimybes dėl kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos nustatymo kainos konkurso būdu. Vaistų sektoriaus atstovų vertinimai išsiskyrė. Generinių vaistų atstovų nuomone, kainos konkursus tikslinga rengti tik ypatingai brangiems arba retų ligų gydymui skirtiems vaistiniams preparatams. Etinių vaistų gamintojai šiai priemonei pritartų. Projekto ekspertams atlikus šios priemonės poveikio vertinimą, pateikta rekomendacija taikyti kainos konkursus tik labai brangiems arba retų ligų gydimui skirtiems vaistams. Priemonė Nr.3. Parengti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2010 m. kovo 2 d. direktoriaus įsakymo Nr.1K-40 pakeitimo projektą, išplečiant privalomą kompensuojamųjų vaistų asortimentą vaistinėse. Vaistinių asociacijos nuomone, didėjant vaistinėse būtinų turėti vaistų skaičiui, ypač mažoms ir kaimo vietovių vaistinėms būtų labai sunku užtikrinti platų vaistų asortimentą, nes taip būtų įšaldomos apyvartinės lėšos, o vaisto nepardavus per jo tinkamumo galiojimo laikotarpį, šį vaistą tektų nurašyti ir prisiimti visus su tuo susijusius nuostolius. Vaistinių asociacijos duomenis kasmet dėl privalomo kompensuojamų vaistų sąrašo patiriama apie 9000 eurų faktinių nuostolių. Pavyzdžiui, 2013 m. privalomų kompensuoti vaistų nurašyta suma siekė 434 eurus, vaistų sunaikinimas 174 eurus. Privalomų vaistų sąraše yra 56 pavadinimai, o kiekvienas privalomas vaistas per metus generuoja apie 78 eurus nuostolio. Taigi, padidinus vaistinėms privalomų turėti kompensuojamų vaistų sąrašą šie nuostoliai dar padidėtų. LR sveikatos apsaugos ministerija inicijavo LR farmacijos įstatymo Nr. X ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūlyta uždrausti bet kokiais būdais ir priemonėmis reklamuoti gyventojams vaistinių preparatų ar jų grupių kainų sumažinimą, paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistinius preparatus ar jų grupes sumažinimą, taip pat gyventojų pritraukimo tikslais nurodyti teiginius, pateikti informaciją vaizdinėmis priemonėmis ar kitokiais būdais, kurie sudaro prielaidą manyti, kad tam tikroje vaistinėje ar vaistinėse galima įsigyti pigesnių vaistinių preparatų. Verslo atstovų vertinimu: 1) siūlomas pakeitimas pažeidžia informacijos laisvę, įtvirtintą LR Konstitucijoje, o, remiantis LR Konstitucinio teismo išaiškinimu, bet kokie apribojimai turi pagrįsti, kad vaistinių preparatų reklama tikrai kenkia žmogaus sveikatai. 2) ribojimai nėra tinkama priemonė siekiant užkirsti kelią neracionaliam vaistų vartojimui ir savigydai, 3) pasiūlymas 33

35 varžo ūkinės veiklos laisvę, riboja konkurencija tarp paslaugų teikėjų. Vaistinių preparatų prekyba užsiimantys ūkio subjektai nepagrįstai diskriminuojami kitų ūkio subjektų atžvilgiu, kuriems reklama nėra draudžiama. Projekto ekspertams atlikus verslo atstovų apklausą, nustatyta, kad per metus medikamentų reklamos išlaidos žiniasklaidos priemonėse sudaro apie 37,6 mln. eurų, neįskaitant galimų vaistų pardavėjų nuostolių dėl reklamos ribojimo. Dėl ypač didelio poveikio verslui siūlytina geriau apsvarstyti galimos žalos ir naudos santykį. Verslo vertinimu problemų kelia ir specialūs reikalavimai vaistinėms: 1) Turėti minimalų vaistinės patalpų ploto limitą (mieste visuomeninės vaistinės bendras plotas (neįskaitant tam tikrų reikalavimų) turi būti ne mažesnis kaip 60 kv. m., o labdaros vaistinės plotas - ne mažesnis nei 30 kv. m. ploto ). 2) Draudimas steigti vaistines (jų filialus tame pačiame pastate ir tuo pačiu adresu, kuriuo jau įsteigta vaistinė ar jos filialas). LLRI teigimu toks reikalavimas išduodant licenciją yra patekimo į rinką apribojimas, taip mažinama vaistinių konkurencija. LR sveikatos apsaugos ministerija pritarė siūlymui atsisakyti šio draudimo ir parengė įstatymo pakeitimo projektą. 3) Reikalavimas vaistinių filialams, neatitinkantiems nustatytų reikalavimų, nutraukti savo veiklą nuo 2016 m. sausio 1 d. LLRI atliktos apklausos duomenimis, 14 iš apklausoje dalyvavusių vaistinių turi 63 filialus neatitinkančius vaistinėms keliamų reikalavimų, iš jų 41 filialas neatitinka ploto reikalavimo. Kadangi vaistinės planuoja dalį filialų uždaryti arba pertvarkyti, tai pareikalaus nemažai lėšų. 4) Nuo 2016 m. vaistinės darbo laiku turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, t. y. vienas farmokotechnikas dirbti vaistinėje nebegalėtų, todėl dalį jų įmonės privalėtų atleisti. Tai dar labiau padidintų vaistininkų trūkumo problemą (LLRI 2015 m. kovo mėn. apklausos duomenimis beveik kas ketvirta šalies vaistinė susiduria su vaistininkų trūkumu), mažintų vaistų prieinamumą. Įstatymo pakeitimai priimti siekiant perkelti ES teisę į nacionalinę teisę, tačiau Europos teisės departamentas pažymėjo, kad šie reikalavimai nėra kildintini iš ES teisės reikalavimų. LLRI pabrėžia, kad farmokotechnikai gali dirbti vaistinėje vieni, prižiūrimi vaistininko nuotoliniu būdu (ryšio priemonėmis). LR sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Europos Komisiją dėl šio reikalavimo vykdymo atidėjimo vykdymo iki 2019 m. sausio 1 d. Tuo tarpu LR Seimas priėmė LR farmacijos įstatymo pakeitimą, numatantį šio reikalavimo atidėjimo vykdymą iki 2021 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad visiems šiems pasiūlymams, kurie buvo pristatyti LLRI 2015 m. balandžio 2 d. Geresnio reguliavimo priežiūros komisijos posėdyje, pritarta. Teisės aktuose numatyta, kad dėl padidintos protinės, emocinės įtampos, padidintos rizikos darbo sąlygų farmacininkams nustatyta 36 valandų darbo savaitė ir 35 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos. Kitiems darbuotojams Lietuvos darbo teisės aktais nustatyta 40 valandų darbo savaitė ir 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetinės atostogos. Nors Vaistinių asociacija aktyviai kelia šį klausimą jau ne vienerius metus, vedant derybas su farmacininkų profesinėmis sąjungos pasiekta rezultatų nebuvo m. balandžio mėn. LR trišalės tarybos darbo santykių komisijoje nutarta, prieš imantis sprendimų, palaukti sutarimo dėl naujo LR darbo kodekso, kurio priminiame projekte (2015 m. kovo 17 d. redakcija) buvo numatyta, kad trumpesnė darbo savaitė ir ilgesnės kasmetinės atostogos didesnę protinę, emocinę įtampą patiriantiems arba padidintos rizikos darbo sąlygomis dirbantiems darbuotojams yra nustatoma kolektyvinėmis sutartimis, numatant pereinamąjį laikotarpį iki 2017 m. gruodžio 31 d. Vis dėl to, LR Vyriausybės pateiktame LR Seimui siūlomo LR darbo kodekso projekte siūloma likti prie esamos tvarkos, t. y. kai tokiems darbuotojams darbo savaitės ir kasmetinių atostogų tvarka yra nustatoma LR Vyriausybės. 34

36 LLRI šį klausimą pristatė 2015 m. balandžio 2 d. Geresnio reguliavimo priežiūros komisijos posėdyje, kuriame buvo pritarta siūlymui atsisakyti farmacininkams taikomos trumpesnės darbo savaitės ir ilgesnių kasmetinių atostogų trukmės, nes tai stokoja pagrįstumo. Pavyzdžiui, gydytojams chirurgams nustatyta 37 val. darbo savaitė, išimtinio farmacininkų darbo laiko reguliavimo netaiko daugelis ES valstybių. Šiuo metu Lietuvoje tėra tik 70 vaistinių, kuriose gaminami vaistai, tad daugeliui specialistų netenka susidurti su pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Higienos instituto duomenimis per 15 metų užregistruoti tik du farmacijos profesinės ligos atvejai. Draudimas prekiauti nereceptiniais vaistais degalinėse išskiriamas kaip atskira problema, kadangi pagal galiojantį LR Farmacijos įstatymą vaistais gali būti prekiaujama tiktai vaistinėse. 3.Maisto higiena Ūkio subjektai, norėdami pradėti viešojo maitinimo verslą, pirmiausia turi įgyti maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą. Vienas iš reikalavimų šio pažymėjimo įgijimui įmonė turi atitikti higienos reikalavimus. Laikoma, kad įmonė atitinka higienos reikalavimus, kai įmonė taiko rizikos valdymo taškų sistemą (RVASVT), arba naudojasi šakinėmis gerosios higienos praktikos taisyklėmis viešojo maitinimo įmonėms (GHPT). Pastarosiomis naudojasi apie 87 proc. maisto tvarkymo subjektų, ypač smulkusis verslas. Smulkaus verslo atstovai nurodė, kad GHPT kaina yra neadekvati, jos platinamos tik spaudos būdu, dėl autorinių teisių jų negalima kopijuoti. Verslo atstovai pasiūlė gerinti šių taisyklių prieinamumą. Tai būtų pasiekta valstybei parengus naują taisyklių redakciją ir taisykles platinant internete nemokamai. Pasiūlymui pritarta Geresnio reguliavimo priežiūros komisijos 2015 m. sausio 29 d. posėdyje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba siūlo parengti projektą, kurio lėšomis būtų finansuojamas visų 15 gerosios higienos praktikos taisyklių, taikytinų įvairiems maisto subsektoriuje veikiantiems ūkio subjektams. 4.Prekybos alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais kontrolė Licencijos prekybai alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais išduodamos tik juridiniams asmenims, tuo tarpu fiziniai asmenys, pavyzdžiui, užsiimantys individualia veikla tokios galimybės neturi. Smulkaus verslo atstovų nuomone, turėtų būti sudaryta galimybė fiziniams asmenims užsiimti mažmenine šių gaminių prekyba. Dabartinė licencijos prekybai tabako gaminiais tvarka neleidžia taikyti modelio, kuomet įmonė samdo ne darbuotoją, o perka administravimo ir prekybos vietos eksploatavimo paslaugas iš kito juridinio asmens (pavyzdžiui, mažosios bendrijos) ir jam pagal sutartį perduoda teisę verstis įmonės turimose licencijose numatyta mažmeninės prekybos tabako gaminiais veikla. Draudimas degalinėse prekiauti alkoholiniais gėrimais, įsigaliosiantis nuo 2016 m. sausio 1 d. verslo atstovų vertinimu, tokie apribojimai mažina mažmeninės prekybos įmonių, prekiaujančių degalais, konkurencines sąlygas kitų ūkio subjektų atžvilgiu. 35

37 Konsultacijos sveikatos apsaugos srityje Projekto metu, siekiant geriau suprasti verslui aktualias problemas, identifikuoti verslui aktualiausius klausimus sveikatos apsaugos srityje ir teikiant pastabas teikiamiems teisės aktų projektams ir atliekant poveikio vertinimus konsultuotasi su: asocijuotomis verslo struktūromis, ūkio subjektais: vaistinėmis, Vaistinių asociacija, Nacionalinė vaistų prekybos asociacija, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA), Vaistų gamintojų asociacija (VGA), LWG (Local American Working Group), farmacijos kampanija Krka, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija, Medicinos turizmo klasteriu, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmais, šiaurietiško ėjimo asociacijomis, ICC Lietuva, Lietuvos smulkaus verslo asociacija, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija. verslo interesus atstovaujančiomis advokatų bendrijomis: LAWIN, Sorainen, Raidla Lejins&Norcous. Taip pat Lietuvos laisvosios rinkos institu. Pažymėtina, kad verslo atstovai noriai dalyvavo konsultacijose ir teikė informaciją apie pasiūlymų galimas pasekmes verslui. Todėl gerinant teisės aktų rengimo ir jų laikymosi kultūrą yra būtina plėtoti bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi. Taip pat renkant informaciją poveikio vertinimams, analizuojant prioritetinės srities sveikatos apsauga problemas, bendradarbiauta su valstybės institucijomis: LR sveikatos apsaugos ministerija, Valstybine ligonių kasa, Valstybine vaistų kontrolės tarnyba, valstybinėmis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, Valstybiniu turizmo departamentu, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, LR Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos standartizacijos departamentu Poveikio verslui vertinimas Projekto metu sveikatos apsaugos srityje atlikti poveikio verslui vertinimai dėl: Kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazinės kainos nustatymas konkurso būdu; Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo (2); Netradicinės medicinos praktikos veiklos reglamentavimo; Viešojo maitinimo įmonių steigimosi kaštų mažinimas (Gerosios higienos praktikos taisyklių prieinamumo didinimas); Taip pat atlikti ekonominiai skaičiavimai dėl Prievolės turgaus administratoriams pranešti apie šešėlinę prekybą turgavietėse (LR tabako kontrolės įstatymo ir LR alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektai), kurių rezultatai atspindėti teisės aktų projektų aiškinamajame rašte. Poveikio vertinimai pristatyti Geresnio reguliavimo priežiūros komisijoje; panaudoti rengiant Aiškinamuosius teisės aktų projektų raštus ir teikiant pastabas LR sveikatos apsaugos ministerijai. (1)Kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazinės kainos nustatymas konkurso būdu PROBLEMA SAM 2014 m. vasario mėn. pateikė diskusijoms Vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo priemonių plano projektą, kuriame numatoma parengti teisės aktus, įteisinant galimybę kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazinę kainą nustatyti kainos konkurso būdu. Pasiūlymo tikslas - galimybe įteisinti kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazinę kainos nustatymą kainos konkurso būdu siekiama sumažinti bazines kompensuojamų vaistų kainas. Siekiant išsiaiškinti siūlomos priemonės galimą poveikį ūkio subjektams, vykdantiems atitinkamą veiklą farmacijos srityje, Ūkio ministerija paskelbė konsultacijas. 36

38 Apibendrinus apklausos duomenis, gautos tokios išvados: dalis ūkio subjektų (generinių vaistų atstovų, vaistinių asociacijų) neigiamai vertina tokias galimas teisės aktų nuostatas, kadangi tai turėtų labai didelę įtaką vaistų kainoms bei lemtų tam tikrų ūkio subjektų sumažėjimą rinkoje. Kiti ūkio subjektai (patentinių vaistų atstovai) pritartų tokiam reglamentavimui, kadangi, jų nuomone, tai sumažintų generinių vaistų kainas rinkoje, o likusias nepanaudotas lėšas būtų galima skirti patentinių vaistų atsiradimo rinkoje skatinimui. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazinės kainos nustatymas kainos konkurso būdu. Kompensuojamųjų tik labai brangių ir retų vaistinių preparatų, vakcinų bazinės kainos nustatymas kainos konkurso būdu.. REZULTATAS Įvertinus Europos Sąjungos šalių patirtį ir nustačius galimą didelį neigiamą poveikį verslui, siūlytina palikti status quo arba įgyvendinti Alternatyvą Nr. 1 pasiūlymą. Priešingu atveju yra tikėtina, kad nelaimėję kainų konkurso gamintojai gali išeiti iš rinkos (dėl didelių registravimo, pakuočių gamybos mokesčių ir apyvartų nebuvimo), o vaistinės neteks dalies pelno (pirkėjaipirks tik tą vieną kompensuojamąjį vaistą), taip pat rinka bus monopolizuota. (Detaliau žr. Priedą Nr.9) (2) Mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo Pagal dabar galiojančius teisės aktus, ūkio subjektas, norėdamas gauti licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais (toliau licencija), turi savivaldybės institucijai pateikti paraišką ir laukti 30 dienų, kol licencija bus išduota. Tai reiškia, kad šitas 30 dienų ūkio subjektas negali vykdyti savo veiklos, taip prarasdamas pajamas ir nesumokėdamas mokesčių į valstybės biudžetą. Projektu siekiama įstatyme numatytą licencijos išdavimo modelį G (griežtas) pakeisti į modelį D (deklaravimas), nurodytus 2012 m. LRV nutarimo Nr. 937 Dėl licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo nuostatose. Pakeitus savivaldybių išduodamų licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais modelį, verslo subjektai gaus ekonominę naudą - sutrumpėjus paslaugos suteikimo trukmei 30 d., ūkio subjektams bus suteikta galimybė greičiau gauti pajamas iš prekybos tabako gaminiais. Skaičiuojama, kad metinė nauda dėl greitesnio pajamų gavimo bus 6,05 mln. Lt per metus. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Licencija turi būti išduota arba rašytinis motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos ir tinkamai įformintų dokumentų, kurių reikia licencijai išduoti, gavimo licencijas išduodančioje institucijoje dienos ( G arba griežtas modelis). Numatytą licencijos išdavimo modelį G (griežtas) pakeisti į modelį D (deklaravimas). Ūkio subjektas, pateikdamas paraišką deklaruotų, kad jis atitinka visus privalomus reikalavimus licencijos gavimui, t. y. neturi nepriemokų biudžetui ir Sodrai, neturi jokių sankcijų iš kitų institucijų, kaip reikalaujama įstatyme, kt., ir galėtų pradėti vykdyti veiklą jau kitą dieną nuo deklaracijos. REZULTATAS Šiuo metu taikomą prekybos mažmenine tabako gaminiais licencijos išdavimo modelį G (griežtas) pakeisti į modelį D. (Detaliau žr. Priedą Nr.11) 37

39 (3) Netradicinės medicinos praktikos veiklos reglamentavimas LR Šešioliktosios Vyriausybės metų programoje numatyta reglamentuoti netradicinę mediciną m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 258 patvirtintame 2014 m. prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąraše įtraukta iniciatyva: Reglamentuoti netradicinės medicinos praktiką, kurios tikslas yra įteisinti iki šio nereglamentuotus visuomeninius santykius sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos praktiką Lietuvoje; reglamentuoti natūraliosios medicinos specialistų veiklą, natūraliosios medicinos paslaugų teikimą, išskyrus tuos atvejus, kai natūraliosios medicinos paslaugos įtrauktos į licencijuojamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikia sveikatos priežiūros specialistai, sąrašą. LR sveikatos apsaugos ministerija 2014 m. pateikė siūlomą reglamentuoti sveikatos rekreaciją (per praktinę veiklą visuomenei diegiami sveikos gyvensenos įgūdžiai), papildomą ir alternatyviąją mediciną (veikla, naudojama šalia biomedicinos ir skirta ligos sukeltų negalavimų palengvinimui, naudojant žmonijos istorinių patirčių keliu sukauptas žinias, būdus bei metodus) ir kitą netradicinės medicinos praktiką (produktus). Pasiūlymo tikslas užtikrinti vartotojams teikiamų netradicinės medicinos paslaugų saugumą, plėtoti šią sritį. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Nereglamentuoti netradicinės medicinos praktikos. Reglamentuoti visas projekte numatytas veiklas, patenkančias į sveikatos rekreacijos, papildomos ir alternatyvios medicinos bei kitos netradicinės medicinos praktikos sritis.. Reglamentuoti tam tikras netradicinės medicinos praktikos veiklas, galinčias turėti žymų poveikį visuomenės sveikatai arba yra atliekamos invazinės procedūros į žmogaus organizmą. REZULTATAS Įvertinus tai, kad su projektu nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių būtinybę reglamentuoti visas veiklas, priskirtinas prie netradicinės medicinos, ir atsižvelgus į Europos Sąjungos patirtį šioje srityje, taip pat įvertinus proporcingumo ir būtinumo kriterijus bei poreikį apsaugoti vartotojų sveikatą, pasiūlyta pasirinkti 2 alternatyvą m. gruodžio mėn. LR sveikatos apsaugos ministerija pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimo pažymą, kuri buvo tobulinama atsižvelgiant į pateiktas pastabas m. birželio mėn. pristatyta LR Vyriausybės strateginiame komitete. Nuspręsta poveikio vertinimo pažymą grąžinti LR sveikatos apsaugos ministerijai tobulinti - parengti papildomą alternatyvą dalį netradicinės medicinos praktikos veiklų paliekant savireguliacijai. (Detaliau žr. Priedą Nr.10) (4) Viešojo maitinimo įmonių steigimosi kaštų mažinimas PROBLEMA Smulkaus verslo atstovai pateikė siūlymą valstybei parengti ir nemokamai internete skelbti Gerosios higienos praktikos taisykles viešojo maitinimo įmonėms (GHPT), kurias kaip minimalią priemonę higienai užtikrinti turi įsigyti kiekviena naujai besisteigianti viešojo maitinimo įmonė, norinti tapti maisto tvarkymo subjektu. Skatinant smulkaus verslo steigimąsi, pasiūlymu siekiama sumažinti viešojo maitinimo įmonių steigimosi kaštus šiuo metu veiklos pradžiai būtiną pirkti informaciją - GHPT, pateikti internete. Parengus ir nemokamai platinant GHPT būtų skatinamas ir palengvinamas verslo kūrimas viešojo maitinimo sektoriuje. Tai taip pat sudarytų pagrindą tolesniam panašių taisyklių prieinamumo gerinimui. 38

40 Įsigydamos vieną spausdintą GHPT leidinį viešojo maitinimo įmonės moka 37 eurus. Leidinys yra neelektroninis, jo kopijuoti negalima. Ūkio subjektai nurodo, kad leidinyje pateikiamos informacijos naudingumas tesiekia 50 proc. Apžvelgus Europos Sąjungos šalių praktiką, nustatyta, kad daugelyje GHPT viešojo maitinimo įmonėms platinamos nemokamai, elektroniniu būdu. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Paliekama esama situacija. GHPT rengia verslo sektoriaus atstovai, o jų spausdintą, mokamą versiją platina viena įmonė. Viešojo maitinimo įmonės, įsigydamos GHPT, ir toliau patirs 38,03 euro sąnaudų (leidinio kaina ir patiriamos sąnaudos jo įsigijimui). Per metus GHPT įsigijimas verslui kainuoja apie 7606 eurus. Naujos GHPT redakcijos įsigijimas verslui kainuotų ,21 eurų. GHPT viešojo maitinimo įmonėms skelbti išimtinai internete nemokamai. Valstybė, bendradarbiaudama su verslo sektoriumi, parengtų naują GHPT redakciją, kuri būtų skelbiama internete, jas būtų galima atsisiųsti elektroniniu būdu. Valstybė tam patirtų 3000 eurų vienkartinių išlaidų, kurios galėtų būti padengtos Europos Sąjungos lėšomis. Nauda viršytų sąnaudas jau po 5 mėnesių. Per metus viešojo maitinimo įmonės sutaupytų 7538 eurus (skaičiuojant dabartinės GHPT redakcijos kainą ir sumažėjusias laiko sąnaudas jos įsigijimui), o darant prielaidą, kad naujai rengiama GHPT redakcija nebrangs ir papildomai ,83, eurų už jos įsigijimą. GHPT viešojo maitinimo įmonėms skelbti internete, o spausdintą variantą parduoti už spausdinimo ir realizavimo kaštus. GHPT būtų skelbiamos viešai internete ir jas būtų galima atsisiųsti elektroniniu būdu (sąnaudos ir sutaupymas būtų lygus 1 alternatyvos atvejui), arba viešojo maitinimo įmonės galėtų įsigyti taisykles už spausdinimo kainą. Taisykles turėtų platinti VMVT arba Lietuvos standartizacijos departamentas. Pastarajai tai būtų padaryti paprasčiau, kadangi yra sukurtas mechanizmas standartų platinimui. Spausdintas GHPT variantas) galėtų kainuoti nuo 1,16 iki 1,7 euro (neįskaitant pašto išlaidų, jeigu būtų siunčiama paštu). Valstybė patirtų papildomų išlaidų dėl išankstinio spausdintų GHPT įsigijimo ir papildomos administracinę naštos. REZULTATAS Nustatyta, kad optimalus sprendimas alternatyva Nr. 1, kurią įgyvendinus bus taupomos ūkio subjektų lėšos, gerinamas informacijos, būtinos verslo pradžiai, prieinamumas m. sausio mėn. Geresnio reguliavimo priežiūros komisija pritarė siūlymui parengti ir nemokamai internete skelbti GHPT. Šis sprendimas perduotas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri siūlo valstybės institucijoms parengti projektą, kurio lėšomis būtų finansuojamas naujos GHPT redakcijos parengimas. (Detaliau žr. Priedą Nr.12) (5) Dėl mažmeninės prekybos tabako ir alkoholio gaminiais licencijavimo tobulinimo PROBLEMA Siūlomas įdiegti naujas prekybos modelis, kuriame darbo santykiai keičiami civiliniais. Pagal šį modelį asmens prekiaujančio prekybos vietos pajamos iš dalies priklausytų nuo pardavimų. Poveikio verslui vertinimo metu identifikuota problema: pagal galiojantį reguliavimą atvejais, kai bendrovė, iš trečiųjų asmenų pirkdama prekybos vietų eksploatavimo ir administravimo paslaugas, šioms bendrovėms pagal sutartį perduoda teisę verstis bendrovės turimose licencijose numatyta mažmeninės prekybos tabako gaminiais veikla, pažeidžiamas LR tabako ir kontrolės įstatymas. Didžiausia problema šio poveikio vertinimo metu nustatyti atsakomybę asmenims, pažeidusiems prekybos licencijuojama veikla teisės aktų reikalavimus, nes civiliniams santykiams būdingas dizpozityvumas, kas iš esmės reiškia, jog įstatymų leidėjui į juos kištis labai ribotos galimybės. 39

41 alternatyvos. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Atlikus konsultacijas su suinteresuotais subjektais bei skaičiavimus suformuotos tokios Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Nepakeitus reguliavimo nebus kuriamos naujos inovatyvios verslo formos, galiojančios kaimynėse Estijoje, Latvijoje. Nebus skatinamas darbuotojų versliškumas. Dvigubų leidimų sistema, kai vieną leidimą gauna pagrindinis subjektą, o dar papildomą leidimą jis suteikia kitam asmeniui su kuriuo sudaro civilinius santykius ir kuriam perleidžią teisė prekiauti licencijuojamomis prekėmis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme įsivesti trečiojo asmens sąvoką, kuris įrašomas į licencijos turėtojo licenciją, ir kuriam tenka tokia pati atsakomybė kaip ir licencijos turėtojui. Poveikio verslui vertinimo metu paskaičiuota, jog perėjus į minėtą civilinių santykių modelį, bendri pardavimai padidėja 7,6 proc, bendrasis pelnas 12,9 proc, darbo užmokesčio fondui skiriama suma 54 proc. Darbo užmokesčiui per mėnesį vidutiniškai buvo skiriama eurų, o naujo modelio atveju eurų. REZULTATAS Išanalizavus atsakomybės aspektus, juos suderinus su valstybės institucijomis ir kitais suinteresuotais asmenimis siūloma Alternatyva Nr. 3. Ši alternatyva įtvirtina naują modelį bei padeda užtikrinti, kad būtų laikomasi licencijų turėtojams keliamų griežtų reikalavimų. Šis modelis pristatytas Geresnio reguliavimo komisijos priežiūros posėdyje, kuriame pasiūlymui pritarta. Šiuo metu derinamos konkrečios įstatymų nuostatos, kad modelis būtų pristatytas LR Vyriausybei. (6) Prievolės turgaus administratoriams pranešti apie šešėlinę prekybą turgavietėse PROBLEMA LR Šešioliktosios Vyriausybės m. programoje kaip neatidėliotinas prioritetas numatytas šalies ūkio finansinis tvarumo užtikrinimas ir nuoseklus viešųjų lėšų fondų pajamų didinimas, kontrabandos ir šešėlinio verslo ekonomikoje pažabojimas. Didinant valstybės biudžeto pajamas ypatingas dėmesys skiriamas kovai su kontrabanda. Rengiant LR tabako kontrolės, LR alkoholio kontrolės ir LR administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, į jas įtrauktos nuostatos, stiprinančios kovą su nelegalia tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų mažmenine prekyba. numatyti pareigą turgaviečių (fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams) administratoriams įtarus ar pastebėjus, kad jų administruojamose turgavietėse asmenys vykdo galimai neteisėtą veiklą prekiauja, gabena ar laiko tabako gaminius/alkoholio gėrimus, pranešti valstybės priežiūros ir teisėsaugos institucijoms policijai, teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai arba Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui, apie nelegalią prekybą tabako gaminiais ir alkoholio gėrimais turgavietėse. Už pareigos nevykdymą siūloma turgavietes administruojantiems fiziniams asmenims, juridinių asmenų vadovams nustatyti nuo vieno iki trijų tūkstančių Lt (nuo 289 iki 868 eurų) baudas. Projektu siekiama sumažinti nelegalios prekybos minėtais gaminiais apimtis ir sustiprinti turgavietėse vykdomos veiklos kontrolę. Paskaičiuota, kad iki 5 proc. nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais pajamų pereitų į legalią prekybą, t.y. nauda dėl legalios prekybos padidėjimo siektų iki 5,7 mln. Lt per 40

42 metus, kurių mokesčių dalis (akcizas bei PVM) sudarytų 3,8 mln. Lt, o 1,9 mln. Lt pajamos verslui (remiantis 2012 m. duomenimis). Turgavietes administruojantiems asmenims sukuriama administracinė našta, tačiau jokia nauda nebus gauta. Vien policijos reagavimo į gautus pranešimus kaštai siektų 9,2 mln. Lt per metus. REZULTATAS Projekto rengėjams pateikta rekomendacija atsižvelgiant į sąnaudų ir naudos analizę, rekomenduojama palikti status quo ir su nelegalia prekyba kovoti kitais būdais. Poveikio vertinimo metu atliktos sąnaudų-naudos analizės rezultatai panaudoti Įstatymų projektų aiškinamajame rašte. Įstatymų projektai derinti su suinteresuotomis valstybės institucijomis ir pakartotinai teikti svarstyti LR Vyriausybei. Įstatymų ir Kodekso pakeitimai įsigaliojo 2015 m. gegužės 1 d Poveikio verslui vertinimo priežiūra Atliekant poveikio verslui vertinimo priežiūrą sveikatos apsaugos srityje buvo analizuoti ir vertinti poveikio verslui vertinimo aspektu LR ūkio ministerijai teikiami derinti poveikio vertinimų pažymų projektai ir teisės aktų projektai (viso: 18) visose sveikatos apsaugos veiklos srityse. Projekto ekspertų poveikio verslui ir metodikos atžvilgiu vertinti teisės aktų projektai ir numatomo reguliavimo parengtų poveikio vertinimo pažymų kokybė dėl šių klausimų: Netradicinės medicinos praktikos; Farmacinės veiklos reguliavimo; Biomedicinių tyrimų etikos; Sveikatos sistemos tobulinimo; Sveikatos draudimo sistemos tobulinimo ir atitikties Konstitucijai; Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos; Žalos pacientams atlyginimo mechanizmo; Specialiųjų reikalavimų medicininės reabilitacijos, sanatorinių įstaigų veiklai; IŠ PSDF biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų; Alkoholio ir tabako gaminių kontrolės Pažymėtina, kad per šį laikotarpį buvo numatytos dvi prioritetinės teisėkūros iniciatyvos: Iniciatyvos pavadinimas ir tikslas Reglamentuoti netradicinės medicinos praktiką. Įteisinti iki šiol nereglamentuotus visuomeninius santykius sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos praktiką Lietuvoje. Reglamentuoti natūraliosios medicinos specialistų veiklą, natūraliosios medicinos paslaugų teikimą, išskyrus tuos atvejus, kai natūraliosios medicinos paslaugos įtrauktos į licencijuojamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikia sveikatos priežiūros specialistai, sąrašą. Tobulinti sveikatos draudimo sistemą. Išnagrinėti galimas sveikatos draudimo sistemos pakeitimo alternatyvas, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą dėl Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio atitinkamų dalių atitikimo Konstitucijai. Dėl pirmosios iniciatyvos projekto ekspertai atliko poveikio vertinimą, ir kaip minėta, rezultatai panaudoti rengiant LR ūkio ministerijos pastabas. Pateikus pastabas tiek dėl poveikio vertinimo rengimo metodikos, tiek dėl poveikio verslui, buvo imta glaudžiau bendradarbiauti su projekto rengėjais, toliau teikta metodinė pagalba papildomos alternatyvos parengimui. Pastebėtina, kad dėl antrojoje prioritetinėje teisėkūros iniciatyvoje parengtoje poveikio vertinimo pažymoje nebuvo nagrinėjamas tiesiogiai su LR Konstitucinio teismo sprendimu susijęs poreikis iš esmės tobulinti sveikatos sistemą, o nagrinėtas atskiras sveikatos draudimo įmokų mokėjimo klausimas. 41

43 Nustatytos sričiai būdingos problemos Vykdant poveikio vertinimo priežiūrą pastebėta, kad sveikatos apsaugos srities teisės aktų projektų rengėjams ir poveikio vertintojams yra būdingos ir kitose srityse dažniausiai pasitaikančios poveikio vertinimo atlikimo klaidos, kaip: 1) neaiškiai nurodoma ar nenurodoma problema, jos mastas ir pagrindimas faktais, 2) pateikiamas nepakankamas alternatyvų skaičius arba suformuluotos alternatyvos yra identiškos, 3) neatliekama sąnaudų ir naudos analizė, arba ji yra nepakankama, 4) neįvertinamas arba nepakankamai įvertinamas poveikis verslui, 5) nenurodoma su kuo konsultuotasi atliekant poveikio vertinimą ir 6) nėra aiškiai nurodomas reguliavimo įgyvendinimo, įskaitant verslo priežiūrą, mechanizmas. Pastebėta, kad glaudesnis bendradarbiavimas su metodinę poveikio vertinimo atlikimo pagalbą teikiančiomis institucijomis yra ypač naudingas - tai leidžia pagerinti poveikio vertinimo, kurio pagrindu sprendimų priėmėjai priima sprendimą, kokybę. Sveikatos apsaugos srityje dažnai siekiama reguliuoti verslo sąlygas, tačiau poveikis verslui nėra vertinamas. Iš dalies tai sąlygoja ir Numatomo poveikio vertinimo metodika, kuri nenumato privalomo poveikio verslui vertinimo, išskyrus, kai rengiamas naujas teisės aktas ar reguliavimas keičiamas iš esmės, arba, kai rengiama iniciatyva yra įtraukta į prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašą. Projekto laikotarpiu nustatyta, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai poveikio vertinimo atlikimas laikomas formalia procedūra, toks požiūris kyla tiek iš apačios, tiek iš viršaus. Tokiais atvejais atitolinamas numatomo reguliavimo parengimas ir vilkinamas sprendimo priėmimo procesas. Kadangi reguliuojant sveikatos apsaugos sektorių siekiama rūpintis žmogaus gerove ir mažinti galimą riziką žmogaus sveikatai ir gyvybei, projektų rengėjai yra labiau linkę perdaug optimistiškai vertinti siūlomas iniciatyvas ir neįvertinti poveikio ekonomikai. Griežtas srities reguliavimas per se vertintinas pozityviai, o tai sudaro prielaidas situacijoms, kuomet nėra ieškoma alternatyvių reguliavimo būdų ar nėra atkreipiamas pakankamas dėmesys į numatomo reguliavimo galimą sąnaudų ir naudos santykį. Ypač reikėtų nuodugniai įvertinti tas reguliavimo iniciatyvas, kurios gali turėti priešingą nei norima efektą, t. y. dėl griežto reguliavimo gali būti sumažintas visuomenei teikiamų sveikatos apsaugos paslaugų ir produktų prieinamumo ir kokybės lygis. 42

44 3. Mokesčių administravimas Trumpai Veikia apie 80 tūkst. įmonių Jose samdoma apie 800 tūkst. darbuotojų 43

45 Mokesčių administravimo sritis Projekto ekspertų buvo pasirinkta ženklią įtaką Lietuvos ekonomikai turinčių sričių. Pažymėtina, kad mokesčių administravimo reguliavimas veikia visas 80 tūkst. privataus sektoriaus įmonių. Jose samdoma net 800 tūkst. darbuotojų. Be to, svarbus indikatorius, žymintis, kad mokesčių administravimo srityje verslas susiduria su pertekline reguliavimo našta - sąlyginai žemas Pasaulio banko Doing business Paying taxes reitingas. Pagal šį mokesčių sistemos patrauklumo verslui reitingą Lietuva 2014 m. užėmė 42 vietą. Tokį įvertinimą nevertinant Lietuvoje galiojančių mokesčių tarifų, taip pat nulėmė ženklus įmokų skaičius (33 vieta) ir laikas, kurį verslas skiria mokesčių administravimui (151 vieta). Remiantis Pasaulio banko duomenimis, pernelyg sudėtingos ir neefektyvios mokesčių administravimo sistemos skatina mokesčių vengimą, šešėlinį verslą, mažesnį biudžeto surinkimą, korupcijos didėjimą, investicijų mažėjimą ir neigiamai veikia darbo rinkai ir ekonomikos augimui. Mokesčių administravimas yra Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos kompetencijos sritis Probleminių klausimų analizė ir konsultacijos su verslu Finansų ministerijos metų strateginiame veiklos plane, nurodyta, jog vienas iš prioritetų - mokesčių sistemos pertvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės prioritetas 01-03) atsižvelgiant į kompleksinės mokesčių sistemos peržiūros rezultatus, parengti teisės aktų, nustatančių mokesčių apskaičiavimo, mokėjimo ir administravimo tvarką, pataisų projektus (daugiausia dėmesio skiriant mokesčių administravimo tobulinimui). Siekiant nustatyti verslo patiriamas problemas mokesčių administravimo srityje buvo konsultuojamasi su pagrindinėmis Lietuvos buhalterių asociacijomis (Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, Nacionaline buhalterių asociacija). Jų atstovai buvo paraginti pateikti problemas, su kuriomis susiduria verslas surengto susitikimo su Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos nariais metu buvo identifikuotos toliau nurodytos problemos verslui: 1. Besidubliuojančių duomenų teikimo Sodrai ir VMI prie FM panaikinimas. 2. Nagrinėta problema: dabartiniu reguliavimu ūkio subjektai turi deklaruoti besidubliuojančius duomenis VMI prie FM ir Sodrai (pvz. SAM03, FR0572, FR0573), kas sukuria perteklinę naštą, kuri itin ženkli labai mažose įmonėse. NPD taikymo metinėse GPM deklaracijose įtvirtinimas. Nagrinėta problema: pagal galiojančią tvarką pritaikius NPD gyventojų susigrąžinamų GPM sumos nėra itin, tačiau buhalteriai turi rinkti perteklinę (asmeninę) informaciją apie darbuotojus. Šie duomenys nėra reikalingi buhalteriams ir įmonėms verslo procese. Už tokių duomenų deklaravimą užsienio šalyse pvz. JAV yra atsakingi fiziniai asmenys. 3. Avansinių pelno mokesčio ataskaitų formų laukelių integravimas į metinių pelno mokesčio deklaracijų formas. Nagrinėta problema: dabartinė prievolė ūkio subjektams pildyti avansines pelno mokesčio ataskaitų deklaracijas yra perteklinė ir sukelianti neproporcingą administracinę naštą. 4. Prievolės teikti FR0438 metinę ataskaitas apie akcininkus panaikinimas. 44

46 Nagrinėta problema: dabartinė prievolė ūkio subjektams pildyti deklaracijas FR0438 apie akcininkus yra perteklinė administracinė našta. Informacija apie akcininkus finansinėse ataskaitose yra teikiama Registrų centrui. Tačiau pagal galiojančią tvarką, ūkio subjektai privalo papildomai teikti besidubliuojančią informaciją pildydami metinę formą FR0438 ir ją kas metus atnaujinti. 5. Išimties įtvirtinimas GPMĮ, pagal kurią įmonės, turinčios pirkimų sandorių iš asmenų, vykdančių individualią veiklą, būtų atleistos nuo prievolės deklaruoti (formoje FR0471) pirkimus, kurių vienkartinė išmoka neviršija 100 Eur. Nagrinėta problema: GPMĮ numatyta prievolė įmonėms informuoti mokesčių administratorių apie visus pirkimus iš asmenų, kurie vykdo individualią veiklą, yra perteklinė našta. 6. Individualią veiklą vykdantiems gyventojams skirtų Sodros deklaracijų formų laukelių integravimas į metinės pajamų deklaracijos formą GPM308. Nagrinėta problema: gyventojams, vykdantiems individualią veiklą, dabar galiojanti tvarka, pagal kurią jie privalo pildyti atskiras GPM ir Sodros deklaracijas, yra perteklinė našta. 7. Ūkio subjektų finansinių ataskaitų kokybės ir patikimumo gerinimas. Nagrinėta problema: ženklios ūkio subjektų dalies finansinės ataskaitos neatitinka teisės aktų reikalavimų; didelė ūkio subjektų dalis pateikia skirtingus finansinių ataskaitų duomenis valstybės institucijoms, viešųjų pirkimų konkursams ir bankams m. VMI prie FM nustatė virš apskaitos taisyklių pažeidimo atvejų. 8. Elektroninio sprendimo įdiegimas, kuris automatizuotų ūkio subjektų likvidavimo formų teikimo procesus atitinkamoms institucijoms: Valstybinei Mokesčių Inspekcijai, Sodrai, savivaldybių archyvams ir Registrų centrui. Nagrinėta problema: pagal galiojančią tvarką likviduojamas vienetas patiria administracinę naštą, kadangi turi tarpininkauti keturiose pažymų teikimo valstybinėms institucijoms procedūrose. 9. Kompensavimo ūkio subjektams už kiekvieną antstolių nurodytą atlikti buhalterinį išskaitymą įtvirtinimas. 10. Nagrinėta problema: dabartinė prievolė ūkio subjektams nemokamai atlikti įvairius antstolių nurodytus buhalterinius išskaitymus verslui sukelia ženklią administracinę naštą ir nekompensuojamai eikvoja jos resursus. Minėti išskaitymai (pvz. darbuotojui priteista skola vaikams) yra nesusiję su verslo procesais. Besidubliuojančių duomenų deklaravimo Sodrai, Registrų centrui ir Statistikos departamentui sumažinimas, nustatant tvarką, pagal kurią Statistikos departamentas pasiektų ūkio subjektų Sodrai ir Registrų centrui teiktus aktualius duomenis. Nagrinėta problema: prievolė Statistikos departamentui teikti tam tikrą informaciją, kurią ūkio subjektai yra pateikę Sodrai ir Registrų centrui, yra perteklinė. Susitikimo metu buvo išnagrinėti praktiniai išvardintų problemų aspektai. Vėliau buvo vykdomos internetinės ūkio subjektų apklausos, taip pat buvo konsultuojamasi su Nacionaline buhalterių asociacija ir buvo atlikti poveikio vertinimai. 45

47 Dalyvavimas darbo grupėje ir teikta metodinė poveikio vertinimo pagalba Projekto metu projekto ekspertas dalyvavo LR Vyriausybės pasitarimo protokolo Nr dalies 5 punkto įgyvendinimo pagrindu sudarytoje darbo grupėje. Darbo grupėje projekto ekspertas pristatė Projekto veiklą ir galimą suteikti metodinę pagalbą. Vienas iš darbo grupės tikslų sujungti deklaracijų formas FR0572, FR0573 ir SAM03 siekiant sumažinti besidubliuojančių duomenų teikimą ir susijusią naštą verslui. Projekto ekspertas parengė internetinę apklausą, konsultavosi su buhalterių asociacijų atstovais ir atlikęs poveikio vertinimą, apskaičiavo kiek verslui kainuoja kiekvienos iš minėtų formų pildymas. Tai darbo grupei buvo naudinga, siekiant nustatyti, kokiu būdu geriausia apjungti formas: jų administravimą suteikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Poveikio verslui vertinimas (1) Ūkio subjektų finansinių ataskaitų kokybės ir patikimumo gerinimas PROBLEMA LR Seimo Audito komiteto ir LR finansų ministerijos atstovų požiūriu, šiuo metu metinių finansinių ataskaitų audito prievolė yra taikoma nepakankamai plačiai t. y. ūkio subjektų, kuriems galioja prievolė audituoti metines finansines ataskaitas, dalis yra sąlyginai maža: už 2013 m. privalomą auditą atliko (4,2 proc.) iš įmonių. Manytina, jog ūkio subjektų, kuriems netaikoma minėta prievolė, finansinės ataskaitos dažnai yra žemesnės kokybės nei ūkio subjektų, kurie turi atestuoto auditoriaus audituotas finansines ataskaitas. Ūkio subjektų neaudituotos finansinės ataskaitos gali būti parengtos nesilaikant visų finansinės buhalterinės apskaitos taisyklių ir standartų. Dėl šios priežasties nėra užtikrinama, kad neaudituotose finansinėse ataskaitose yra parodoma tikra ir teisinga ūkio subjektų finansinė būklė, pagal kurią finansinių ataskaitų informacijos naudotojai galėtų priimti teisingus sprendimus. LR finansų ministerijos atstovų teigimu ženkli ūkio subjektų dalis Juridinių asmenų registrui pateikia teisės aktų reikalavimų neatitinkančias finansines ataskaitas; didelė jų dalis pateikia skirtingus finansinių ataskaitų duomenis valstybės institucijoms, viešųjų pirkimų konkursams ir bankams. Be to, ūkio subjektų neaudituotos finansinės ataskaitos gali lemti jų tam tikra dalimi neteisingai apskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius. Pažymėtina, kad 2013 m. 861 įmonė (arba 1,55 proc. iš viso įmonių) atliko auditą savanoriškai 13, t. y. pagal galiojančią tvarką neturint prievolės atlikti auditą. Tai gali būti vertinama kaip ūkio subjektų pripažinimas, jog finansinės ataskaitos, kurios yra audituotos atestuoto auditoriaus, yra labiau patikimos ir taip suteikia naudą ūkio subjektui bei jo finansinių ataskaitų informacijos naudotojams. LR Seimo Audito komiteto ir LR finansų ministerijos nuomone neaudituotų finansinių ataskaitų mažesnio patikimumo už audituotas ataskaitas problema yra itin ryški viešųjų pirkimų srityje, kadangi Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenurodo prievolės ūkio subjektams, dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose, turėti audituotas finansines ataskaitas. Dabartinis reguliavimas neužtikrina lygių konkuravimo galimybių ūkio subjektams, dalyvaujantiems viešųjų pirkimų konkursuose. Įgyvendinus prievolę ūkio subjektams, dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose, turėti audituotas finansines ataskaitas, būtų suvienodintas finansinių ataskaitų skaidrumas ir patikimumas, o tai leistų lygesnes konkuravimo viešuosiuose konkursuose galimybes. 12 Remiantis Juridinių Asmenų Registru viso buvo įmonių, tačiau remiantis Lietuvos Statistikos departamentu Lietuvos Respublikos Finansų ministerija. 46

48 ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Alternatyva Nr. 3 Alternatyva Nr. 4 Alternatyva Nr. 5 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Įvesti prievolę atlikti auditą arba peržvalgą visiems ūkio subjektams, dalyvaujantiems viešųjų pirkimų konkursuose. Įvesti prievolę ūkio subjektams atlikti auditą arba peržvalgą, kai teikiamų metinių paraiškų dėl viešųjų pirkimų suma yra nuo Eur. Įvesti prievolę ūkio subjektams atlikti auditą arba peržvalgą, kai teikiamų metinių paraiškų dėl viešųjų pirkimų suma yra nuo Eur. Įvesti prievolę ūkio subjektams atlikti auditą arba peržvalgą, kai teikiamų metinių paraiškų dėl viešųjų pirkimų suma yra nuo Eur. Įvesti prievolę ūkio subjektams atlikti auditą arba peržvalgą, kai teikiamų metinių paraiškų dėl viešųjų pirkimų suma yra nuo Eur. REZULTATAI Atlikus poveikio vertinimą finansinių ataskaitų kokybės ir patikimumo gerinimo srityje, buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. Seimo įstatymo projekte numatyto įsigalioti privalomo profesinės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės bei mokesčių egzamino našta verslui siektų apie 10,4 mln. eurų. Atlikus konsultacijas su LR Finansų ministerijos ir verslo atstovais buvo nustatytas efektyvesnės alternatyvos. Tai paskatino panaikinti įstatymo projektą, numačiusių privalomą buhalterių egzaminavimą, ir pastūmėjo įteisinti buhalterio profesionalo vardą bei svarstyti dėl kitų finansinių ataskaitų kokybės gerinančių priemonių įgyvendinimo. (2) Formų FR0572, FR0573 ir SAM03 apjungimas, siekiant sumažinti besidubliuojančius deklaruotinus duomenis PROBLEMA Konsultavimosi metu su Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija ir kitais ūkio subjektais nustatyta, kad dabartinė prievolė deklaruoti besidubliuojančius duomenis yra perteklinė ir verslo sąlygas apsunkinanti finansinė našta: už darbuotojams išmokėtas algas bei autorinius atlyginimus tie patys duomenys kas mėnesį yra deklaruojami SAM03 ir FR0572 formose (vardas, pavardė, asmens kodas ir deklaruojama suma), be to ūkio subjektai iš jau deklaruotų duomenų papildomai pildo metinę deklaraciją FR0573. Dabartiniu reguliavimu ūkio subjektai turi deklaruoti besidubliuojančius duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (VMI) ir Sodrai, kas sukuria perteklinę naštą, kuri itin ženkli labai mažose įmonėse. Labai mažų įmonių pardavimo sąskaitų skaičius dažnai yra mažesnis už deklaracijų, teiktų valstybinėms institucijoms, skaičių. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Alternatyva Nr. 3 Alternatyva Nr. 4 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Siūloma nustatyti tvarką, pagal kurią vienetai teiktų pajamų mokesčių deklaravimo formas SAM03 Sodrai (t. y. Sodros ir GPM deklaravimas vyktų kaupimo principu). Siūloma automatizuoti FR0573 formos laukelių pildymą pagal galiojančią tvarką teikiamus duomenis iš duomenų, kurie būtų pateikti formoje SAM03. Jungtinis Alternatyvos Nr. 1 ir Nr. 2 siūlymas. Siūloma automatizuoti FR0573 formos laukelių pildymą pagal galiojančią tvarką teikiamus duomenis iš duomenų, kurie būtų pateikti formoje FR

49 Rekomenduojama įgyvendinti Alternatyva Nr. 3 siūlomą reguliavimą, kas verslui padėtų sutaupyti daugiau nei kitos alternatyvos t. y eurus į metus. Šio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai buvo pateikti LR finansų ministerijos atstovams tolesniam nagrinėjimui. (3) Mažinti verslo patiriamą naštą vykdant antstolių nurodytus atlikti išskaitymus iš darbuotojų atlyginimo PROBLEMA Konsultavimosi metu su Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija ir kitais ūkio subjektais nustatyta, kad dabartinė prievolė ūkio subjektams nemokamai atlikti įvairius antstolių nurodytus buhalterinius išskaitymus verslui sukelia ženklią administracinę naštą ir nekompensuojamai eikvoja jos resursus. Minėti išskaitymai (pvz. darbuotojui priteista skola vaikams) yra nesusiję su verslo procesais. Ūkio subjektai, kuriuose dirba didelė dalis mažai kvalifikuotų darbuotojų gauna daugiausia raštų iš antstolių, reikalaujančių atlikti buhalterinius išskaitymus. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Siūloma skirti kompensacijas ūkio subjektams už kiekvieną nurodytą atlikti buhalterinį išskaitymą. Siūloma skirti 50% kompensaciją ūkio subjektams už kiekvieną nurodytą atlikti buhalterinį išskaitymą. Rekomenduojama įgyvendinti alternatyvą Nr. 1, nes tai sumažina verslo patiriamą administracinę naštą ir labiau atitinka ekonominio teisingumo principą nei status quo ar alternatyva Nr. 2. Tai sumažintų verslo patiriamą naštą apie eurus į metus. Šio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai buvo pateikti LR Finansų ministerijos atstovams tolesniam nagrinėjimui. (4) Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymo perkėlimas gyventojų atsakomybei PROBLEMA Konsultavimosi metu su Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija ir kitais ūkio subjektais nustatyta, kad pagal galiojančią tvarką pritaikius NPD gyventojų susigrąžinamų gyventojų pajamų mokesčių (GPM) sumos nėra itin ženklios (apytiksliai 12 Eur į mėnesį nuo minimalios algos), tačiau buhalteriai turi rinkti perteklinę (asmeninę) informaciją apie darbuotojus: jų deklaruotą gyvenamąją vietą, ar vaikui sukako 18 metų, ar vaikas lanko mokyklą, ar vyras ir žmona neišsiskyrę, kuriam iš buvusių sutuoktinių yra priteistas vaikas, ar jam suteiktas invalidumas ir kt. Šie duomenys nėra reikalingi buhalteriams ir įmonei verslo procese. Už tokių duomenų deklaravimą užsienio šalyse pvz. JAV yra atsakingi fiziniai asmenys. Be to, pagal galiojančią tvarką nėra efektyvaus būdo patikrinti, kurie gyventojai neteisėtai taiko NPD: VMI duomenimis pasitaiko daug piktnaudžiavimo/neteisingo deklaravimo atvejų: gyventojas taiko NPD pajamoms, gaunamoms dirbant daugiau nei viename darbe, arba abu sutuoktiniai taiko NPD už tą patį vaiką. VMI neefektyviai administruoja šią GPM lengvatą, nes neturi duomenų, kurie padėtų nustatyti ar NPD taikomas teisėtai. Pasitaiko atvejų, kad gyventojo pajamos (iš nekilnojamojo turto ar dividendų) yra ženklios, tačiau jam mokamos socialinės išmokos (pvz.. kompensacija už šildymą dėl mažų su darbo santykiais susijusių pajamų). 48

50 Be to, remiantis teismų praktika, ūkio subjektai patiria neproporcingą riziką, jog VMI nustačius, kad ūkio subjektai netinkamai apskaičiavo ir darbuotojams pritaikė NPD, ūkio subjektai būtų priversti už darbuotoją sumokėti neteisingai apmokėtų mokesčių skirtumą. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Siūloma patvirtinti tvarką, pagal kurią gyventojai patys būtų atsakingi už neapmokestinamojo pajamų dydžio (įskaitant NPD už vaikus) taikymą savo metinėse pajamų deklaracijose. Siūloma skirti kompensacijas ūkio subjektams už kiekvieną atliktą NPD lengvatos pritaikymą. Rekomenduojama įgyvendinti alternatyvą Nr. 1, nes tai sumažina verslo patiriamą administracinę naštą ir labiau atitinka ekonominio teisingumo principą nei status quo. Įgyvendinus šią alternatyvą, verslas sutaupytų apie eurų į metus. Šio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai buvo pateikti LR finansų ministerijos atstovams tolesniam nagrinėjimui. (5) Avansinių pelno mokesčio ataskaitų deklaracijų atsisakymas PROBLEMA Konsultavimosi metu su Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija ir kitais ūkio subjektais nustatyta, kad dabartinė prievolė ūkio subjektams pildyti avansines pelno mokesčio ataskaitų deklaracijas yra perteklinė administracinė našta. Avansinėse deklaracijose yra pažymimas metodas (pagal ankstesnius metus arba pagal prognozę), kurį ūkio subjektas naudoja avansiniam pelno mokesčiui apskaičiuoti. Dėl galiojančios tvarkos vyrauja praktika, pagal kurią ūkio subjektai avansinėse deklaracijose turi pakartotinai įrašyti skaičių, kuris jau būna deklaruotas VMI prie FM, padalinti jį iš 4 ir įrašyti keliuose skirtinguose laukeliuose. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Siūloma atsisakyti avansinių pelno mokesčio ataskaitų deklaracijų, jose deklaruojamų duomenų laukelius perkelti į metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204). Rekomenduojama įgyvendinti alternatyvą Nr. 1, nes tai sumažina verslo patiriamą administracinę naštą lyginant su status quo. Tai sumažintų verslo patiriamą naštą apie eurus į metus. Šio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai buvo pateikti LR finansų ministerijos atstovams tolesniam nagrinėjimui. (6) Prievolės teikti FR0438 panaikinimas PROBLEMA Konsultavimosi metu su Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija ir kitais ūkio subjektais nustatyta, kad dabartinė prievolė ūkio subjektams pildyti deklaracijas FR0438 apie akcininkus yra perteklinė administracinė našta. Informacija apie akcininkus finansinėse ataskaitose yra teikiama 49

51 Registrų centrui. Tačiau pagal galiojančią tvarką, ūkio subjektai privalo papildomai teikti besidubliuojančią informaciją pildydami metinę formą FR0438 ir ją kas metus atnaujinti. Ūkio subjektai, kurie nepateikia metinės deklaracijos FR0438, būna nubausti, nepaisant to, kad informacija nebūna pasikeitusi. Deklaracijoje pateikiama besidubliuojanti informacija apie akcininkus: vardas, pavardė, asmens kodas, adresas ir t.t. Be to, FR0438 formos versija yra be pagrindo dažnai atnaujinama, kas didina administracinę naštą verslui. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Siūloma panaikinti prievolę ūkio subjektams teikti metines ataskaitas apie akcininkus pildant formą FR0438 jei akcininkų struktūra nesikeitė. Siūloma panaikinti prievolę ūkio subjektams teikti metines ataskaitas apie akcininkus pildant formą FR0438. Rekomenduojama įgyvendinti alternatyvą Nr. 2, nes tai sumažina verslo patiriamą administracinę naštą labiau nei Alternatyva Nr. 1. Tai sumažintų verslo patiriamą naštą apie eurais į metus 14. Šio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai buvo pateikti Finansų ministerijos atstovams tolesniam nagrinėjimui. (7) Prievolės teikti FR0471 panaikinimas PROBLEMA Įmonės atsiskaitydamos su individualią veiklą vykdančiais gyventojais (jiems išmokėdamos B klasės pajamas), jų neapmokestina, - tokias pajamas gyventojas deklaruoja ir apmokestina savo metinėje GPM deklaracijoje. Tačiau, įmonės, išmokėjusios B klasės pajamas, pasibaigus kalendoriniams metams turi prievolę informuoti mokesčių administratorių apie tokias išmokas, pildant Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymą (formą FR0471). Verslo atstovų (Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos) požiūriu, GPMĮ numatyta prievolė įmonėms informuoti mokesčių administratorių apie visus pirkimus iš asmenų, kurie vykdo individualią veiklą, yra perteklinė našta. Įmonės vykdo itin daug tokio tipo mažos vertės sandorių pvz.: gėlių, puodelių, raktų gamybos paslaugų pirkimų. Tai lemia didelę apskaitos dokumentų apimtį ir resursus, kuriuos įmonės privalo paskirti pildant metinę formą FR0471 (pvz., suvedant individualios veiklos asmenų, iš kurių buvo vykdyti pirkimai, kodus ir sumas). Palyginti, asmenys, vykdantys individualią veiklą, neturi palyginamos prievolės informuoti mokesčių administratorių apie visus įvykdytus pirkimus iš įmonių. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Siūloma panaikinti prievolę įmonėms, išmokėjusioms B klasės pajamas, pasibaigus kalendoriniams metams informuoti mokesčių administratorių apie tokias išmokas, pildant Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymą (formą FR0471). 14 Remiantis internetine apklausa laikytina, kad 2/3 vienetų (iš ) sutaupytų 15 min. laiko. 50

52 Alternatyva Nr. 2 Siūloma nustatyti tvarką, pagal kurią VMI prie FM kompensuotų įmonėms už kiekvieną pateiktą Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymą (formą FR0471). Alternatyva Nr. 1 sumažintų verslo patiriamą reguliavimo naštą ir labiau atitinka ekonominio teisingumo principą nei status quo. Rekomenduojama įgyvendinti alternatyvą Nr. 1, nes alternatyvą nr. 2 tikėtinai būtų sudėtingiau įgyvendinti, o našta verslui sumažėtų tiek pat. Alternatyvos nr. 1 įgyvendinimas sumažintų verslo patiriamą naštą apie eurais į metus 15. Šio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai buvo pateikti LR finansų ministerijos atstovams tolesniam nagrinėjimui. SRIČIAI BŪDINGOS PROBLEMOS Verslo atstovai teikė keletą pasiūlymų, kurių įgyvendinimui reikalingos didelės kompensacijos arba kurios perkeltų administracinę naštą nuo verslo, kitai subjekto grupei - gyventojams. Pavyzdžiui, verslo atstovai teikė siūlymus suteikti kompensacijas už jų patiriamą naštą už verslo procese nenaudojamus, tačiau įstatymiškai privalomas buhalterines prievoles: NPD lengvatos pritaikymas darbuotojams; antstolių nurodymai atlikti buhalterinius išskaitymus iš darbuotojų atlyginimo. Tokio tipo pasiūlymai politiškai yra sunkiai įgyvendinami, nepaisant to, kad ekonominio teisingumo požiūriu būtų teisinga verslui skirti kompensacijas už verslo procesuose nenaudojamus bet įstatymiškai šiuo metu verslui privalomą duomenų tvarkymą ir buhalterinius išskaitymų atlikimą. Kitos pastebėtinos panašios poveikio vertinimo atlikimo problemos, kaip ir kitose prioritetinėse srityse: nepakankamas dėmesys reikiamų duomenų surinkimui, per mažai pagalbos ir metodinės medžiagos, kaip kokybiškai atlikti poveikio vertinimus. REZULTATAS Projekto metu teiktos pastabos dėl institucijų atliktų poveikio vertinimų prisidėjo prie nacionalinės poveikio vertinimo sistemos vienodumo užtikrinimo ir kokybės gerinimo. Be to, atlikti aukščiau išvardinti poveikio vertinimai gali būti laikomi geraisiais pavyzdžiais, kurie buvo sudaryti vykdant plačias konsultacijas su visomis suinteresuotomis pusėmis: buhalterių asociacijų atstovais, buhalteriais, Finansų ministerijos atstovais, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovais ir kitomis institucijomis. Parengtų poveikio vertinimų metodika ir jos įvairovė (tiek naudojant tikslius duomenis, tiek naudojant duomenis, sudarytus konsultacijų metu) gali būti naudinga susijusių institucijų valstybės tarnautojams, atliekant poveikio vertinimus ateityje Poveikio verslui vertinimo priežiūra Mokesčių administravimo srityje poveikio vertinimo aspektais buvo teiktos pastabos dėl Finansų ministerijos pateikto derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo,,dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3624 (Nr. ( )-3-; Nr. ( )-6K ) įstatymo projekto ir kitų teisės aktų. Šio projekto 2 punkte Seimui siūloma apsvarstyti Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytos pajamų ribos (300 tūkst. eurų) padidinimą, dėl kurio Projekto ekspertas atkreipė dėmesys, kad bet kokia nustatyta 15 Remiantis internetine apklausa laikytina, kad 2/3 vienetų (iš ) sutaupytų 60 min. laiko. 51

53 kiekybinė riba turi būti objektyviai pagrįsta, t.y. nustatyta remiantis skaidriais, objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. REKOMENDACIJOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO SRITYJE Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje mokesčio administravimas sukuria didelę naštą daugiausiai todėl kad tai reikalauja itin daug laiko, būtų tikslinga ateityje siekti atlikti daugiau susijusių poveikio vertinimų. Mokesčių administravimo srityje rekomenduojama mažinti ūkio subjektų patiriamą mokesčių administravimo prievolių vykdymo naštą, daugiausia: mažinant deklaracijų skaičių (pvz. panaikinant reikalavimus teikti duomenis, kurie dubliuojasi su kitoms valstybės institucijoms arba toms pačioms institucijoms anksčiau pateiktais duomenimis; sudarant galimybes viena forma pateikti deklaruojamus duomenis už keletą mokesčių arba keletai institucijų); mažinant deklaracijų teikimo ir formų pildymo dažnumą (pvz. tam tikros ataskaitos Statistikos departamentui turi būti tiekiamos per 7 d. nuo finansinių metų pabaigos, kai buhalterių krūvis yra itin didelis; pakeičiant tam tikras mėnesines ataskaitas į ketvirtines pvz. PVM); suteikiant galimybę suformuoti metines deklaracijas iš duomenų, pateiktų mėnesinėse ataskaitose; suteikiant galimybę automatiškai užpildyti dažnai naudojamus deklaracijų laukelius; pagerinti elektroninio mokesčių administravimo naudojimo sąlygas ir skatinti jo naudojimą; palengvinti mokesčių administravimą mažoms ir vidutinėms įmonėms; sumažinant formų įvesties langelių pakeitimų dažnumą (formų ir deklaracijų atnaujinimą tam, kad mokesčių mokėtojai galėtų patogiai naudotis mokesčių ir statistinių duomenų administravimo programomis). Lietuvoje Doing business vertinimu įmonės turi atlikti 11 mokestinių mokėjimų per metus ir sugaišti 175 valandas mokesčių administravimui. Geruoju pavyzdžiu galėtų būti laikomas Honkongas, kuriame, remiantis Doing Business standartiniu įmonės tyrimu, įmonės turi atlikti 3 mokesčių mokėjimus per metus (mažiausiai mokėjimų pasaulyje). Singapūre įmonės turi atlikti 5 mokėjimus taip pat vieną mažiausių mokesčių mokėjimų skaičių pasaulyje. Airijoje pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio ir darbo mokesčių bei įmonių prievolių vykdymas trunka tik 80 valandų per metus arba 10 darbo dienų. Šie skaičiai pagrindžia kodėl šios trys šalys patenka į šalių, kuriose yra lengviausia mokėti mokesčius, dešimtuką. Tam, kad būtų efektyvinimas mokesčių administravimas, siūlytina inicijuoti už tam tikrą mokesčių administravimo reguliavimo tobulinimą atsakingų darbo grupių sudarymą, pvz. remiantis LR Vyriausybės pasitarimo protokolo Nr dalies 5 punkto įgyvendinimo pagrindu sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės pobūdžiu. Atsakingų institucijų atstovai paskirtų poveikio vertintojus, kurie atliktų darbo grupių inicijuotų sprendimų ir jų projektų poveikio verslui vertinimus. Manytina, kad tai padėtų efektyviai tobulinti mokesčių administravimo reguliavimą. 52

54 4. Energetika Trumpai Veikia 1021 įmonė Jose įdarbinama 13 tūkst. darbuotojų 53

55 Duomenys* Sektorius Metai Energetika Lietuva Veikiantys ūkio subjektai, vnt Darbuotojai, vnt Darbo užmokestis, mėn., EUR Bruto Neto Mokesčiai, tūkst. EUR Pelno PVM NT *Šaltinis Lietuvos statistikos departamentas. Energetika Lietuvoje yra LR energetikos ministerijos kompetencijos sritis, kurią Projekto ekspertų pasirinko kaip viena iš prioritetinių sričių dėl jos strateginės svarbos šaliai. Lietuvos vieni pagrindinių tikslų ir didžiausių darbų šiuo metu iki 2020 m. užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Lietuva labai atsilieka pagal Doing Business 2015 Getting electricity rodiklį ir užima tik 105 vietą tarp visų 189 šalių. Lietuvos energetikos sektorių pagal EVRK (D sekcija) klasifikaciją apibendrintai sudaro: 1) gamtinių dujų, 2) elektros, 3) atsinaujinančių išteklių energetika ir 4) šilumos energijos sektoriai. 1. Gamtinių dujų sektorius: Dujų perdavimo veiklą vykdė 1, skirstymo 6, tiekimo 11, rinkos operatoriaus veiklą 1 rinkos dalyvis. Gamtinių dujų sektoriaus pajamos 2013 m., palyginti su 2012 m., smuko 13,3 proc., o, palyginti su 2008 m., didėjo 3,9 proc., nuo 2101,2 mln. Lt iki 2183,9 mln. Lt m. importuotų gamtinių dujų apimtys siekė 2700,9 mln. m3 ir buvo 18,7 proc. mažesnės nei 2012 m., o išlaidų importuojamoms dujoms mažėjimas (nevertinant AB Achema importo išlaidų) siekė 18,4 proc., išlaidoms sumažėjus nuo 2455,8 iki 2003,7 mln. Lt m. gamtines dujas importavo 5 įmonės. Palyginti su 2012 m., importuojamų gamtinių dujų kiekis sumažėjo 18,7 proc. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo AB Lietuvos dujos, UAB Dujotekana, UAB Haupas ir AB Achema importuojamų gamtinių dujų kiekio mažėjimas. Importuojamų dujų kiekis, palyginti su 2012 m., augo tik UAB Kauno termofikacijos elektrinėje, jis sudarė 1,2 proc m. gamtinių dujų perdavimo rinkoje veikė vienas operatorius iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. gamtinių dujų perdavimo veiklą vykdė AB Lietuvos dujos, kuriai licencija vykdyti dujų perdavimo veiklą buvo išduota 2001 m. gruodžio 17 d., nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. AB Amber Grid, kuriai 54

56 Komisija terminuotą gamtinių dujų perdavimo licenciją išdavė 2013 m. liepos 18 d. Licencijuojamos veiklos teritorija apima visas 10 Lietuvos apskričių. Tranzito veikla, kaip tai nustatyta Gamtinių dujų įstatymo 20 straipsnyje, nėra licencijuojama, šią veiklą vykdo perdavimo tinklo operatorius AB Amber Grid m. perdavimo sistema transportuota tūkst. m3 gamtinių dujų, t. y. 11,3 proc. mažiau nei 2012 m. Perdavimo Lietuvos vartotojams apimtys sumažėjo 18,4 proc. (perdavimo apimtys buitiniams vartotojams sumažėjo 15,3 mln. m3, o nebuitiniams vartotojams 584,5 mln. m3), tranzito apimtys smuko 0,7 proc. Pajamos už gamtinių dujų perdavimą Lietuvos vartotojams 2013 m., palyginti su 2012 m., sumažėjo 4,1 proc. ir sudarė 123,1 mln. Lt (2012 m. 128,3 mln. Lt). Gamtinių dujų skirstymo rinkoje 2013 m. veikė 6 įmonės: AB Achema, AB agrofirma Josvainiai, AB Lietuvos dujos, UAB Druskininkų dujos, UAB Fortum Heat Lietuva ir UAB Intergas m., palyginti su 2012 m., gamtinių dujų skirstymo sistema buvo transportuotas 12,9 proc. mažesnis gamtinių dujų kiekis (879,6 mln. m3): buitiniams vartotojams paskirstytas gamtinių dujų kiekis sumažėjo 9,1 proc. (nuo 169,5 mln. m m. iki 154,2 mln. m m), nebuitiniams vartotojams 13,6 proc. (nuo 840,0 mln. m m. iki 725,4 mln. m m). Gamtinių dujų tiekimo rinkoje 2013 m. licencijas veiklai turėjo 28 įmonių, iš jų veiklą vykdė 12 įmonių: AB Achema, AB agrofirma Josvainiai, AB Lietuvos dujos, UAB Druskininkų dujos, UAB Dujotekana, UAB Fortum Heat Lietuva, UAB Intergas, UAB Kauno termofikacijos elektrinė, UAB Grata group, AB Šiaulių energija, SKY Energy Group, UAB ir UAB Haupas. Tiekimo rinkoje 2013 m., palyginti su 2012 m., buvo parduotas 11,6 proc. mažesnis gamtinių dujų kiekis (1434,4 mln. m3): didmeninėje tiekimo rinkoje parduotų gamtinių dujų kiekis mažėjo 17,0 proc. ir siekė 6,9 mln. m3 gamtinių dujų, mažmeninėje tiekimo rinkoje kiekis mažėjo 11,6 proc. (1427,5 mln. m3). Gamtinių dujų importo kaina tiesiogiai priklauso nuo alternatyvių kuro rūšių, t. y. 1 proc. sieringumo mazuto ir dyzelinio kuro (0,1) kainos pasaulinėje rinkoje bei euro ir JAV dolerio kurso santykio. 2. Elektros sektorius: Remiantis viešai prieinamais duomenimis, didžiausių elektros energetikos sektoriaus įmonių, kurių akcijomis yra prekiaujama NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje, akcininkais, be Lietuvos valstybės, yra Lietuvos ir Vokietijos ūkio subjektai: UAB EPSO-G, Lietuvos energija, AB, AB LESTO, Lietuvos energijos gamyba, AB, E.ON Ruhrgas International GMBH (Vokietija), LITGRID AB, AB Klaipėdos nafta, BALTPOOL UAB metais elektros energetikos sektoriuje buvo išduotos 3 nepriklausomo tiekimo licencijos (1 įmonė, turėjusi nepriklausomo tiekimo licenciją, išregistruota), išduotas 1761 elektros energijos gamybos leidimas (96,5 proc. iš jų saulės elektrinėms), elektros energijos gamybos veiklą pradėjo vykdyti 1124 nauji juridiniai ir fiziniai asmenys m. pabaigoje elektros energijos rinkoje veikė 1655 rinkos dalyviai. Didžiąją jų dalį sudarė elektros energijos gamybos leidimus turintys asmenys metais, palyginti su 2012-aisiais, Lietuvoje importas mažėjo 11,2 proc., eksportas 66,0 proc metais importo apimtys augo 4,5 karto, eksportas mažėjo 74,9 proc. Gamyba 2013 metais, palyginti su 2012-aisiais, mažėjo 6,5 proc., nuo 4,7 TWh iki 4,4 TWh metais gamybos apimtys sumažėjo 68,6 proc metais, palyginti su 2012-aisiais, Lietuvoje elektros energijos suvartojimas mažėjo 1,9 proc., nuo 12,3 iki 12,1 TWh: patiektos vartotojams elektros energijos apimtys liko beveik nepakitusios (0,1 proc. mažėjimas), nuostoliai elektros tinkluose mažėjo 2,2 proc., elektros energijos savoms 55

57 reikmėms poreikis mažėjo 26,0 proc., elektros energijos, reikalingos Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei užkrauti, apimtys didėjo 6,9 proc m. iš iškastinio kuro buvo pagaminta ir į elektros energijos tinklus patiekta 53,6 proc. elektros energijos, iš AEI pagamintos ir į tinklus patiektos elektros energijos dalis sudarė 34,1 proc., likusią dalį (12,3 proc.) sudarė elektros energija pagaminta Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje. Elektros energijos perdavimo rinkoje veikia 1 įmonė LITGRID AB metais perdavimo tinklams patiekta 11,6 TWh elektros energijos, 1,8 proc. mažiau nei 2012-aisiais. Elektros energijos skirstymo rinkoje veikia 6 rinkos dalyviai: AB Achema, AB Lifosa, AB Akmenės cementas, UAB E Tinklas ir UAB Korelita, vykdančios skirstymo veiklą savo įmonių teritorijose, bei AB LESTO, vykdanti skirstymo veiklą likusioje Lietuvos teritorijoje metais, palyginti su 2012-aisiais, į vidutinės įtampos tinklus buvo gautas panašus (0,02 proc. mažesnis) elektros energijos kiekis (9,3 TWh): elektros energijos kiekis, paskirstytas į žemosios įtampos tinklus, mažėjo 0,6 proc., nuo 6,31 iki 6,27 TWh, vartotojams, prijungtiems prie vidutiniosios įtampos skirstomojo tinklo, paskirstytos elektros energijos kiekis didėjo 2,3 proc., nuo 2,57 iki 2,63 TWh, nuostoliai vidutiniosios įtampos tinkluose ir elektros energija savoms reikmėms vidutiniajame tinkle sumažėjo 5,1 proc., nuo 404,4 iki 383,9 GWh metų vasario mėn. duomenimis, Nord Pool Spot elektros biržoje buvo 360 aktyvių biržos dalyvių, 19 iš jų Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys metais, palyginti su 2012-aisiais, elektros biržoje suprekiautas elektros energijos kiekis sumažėjo 29,4 proc., nuo 7525,2 iki 5311,0 GWh. 3. Atsinaujinančių energetikos išteklių (toliau AEI) sektorius: Iki 2013 m. pabaigos buvo išduoti 2212 leidimų gaminti elektros energiją (Leidimas gaminti) gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius (AEI). Šie Leidimai gaminti išduoti 1611 skirtingų ūkio subjektų (fiziniai asmenys 626; juridiniai asmenys 985). Iš viso 2013 m. išduota 1753 Leidimai gaminti, t. y. 7,2 karto daugiau nei 2012 m. (242 Leidimai gaminti) metų pabaigoje elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių gamino ir į tinklus tiekė 1553 fiziniai ir juridiniai asmenys (96 proc. turinčių Leidimus gaminti asmenų), t. y. 5,8 karto daugiau nei 2012 metų pabaigoje metų pabaigoje elektros energijos gamintojų, gaminusių ir tiekusių į tinklus elektros energiją, pagamintą iš AEI, elektrinių įrengtoji galia (toliau ĮG) siekė 569,4 MW: saulės jėgainių ĮG 68,4 MW, vėjo jėgainių ĮG 281,7 MW, hidroelektrinių ĮG 127,5 MW, biomasės jėgainių ĮG 76,9 MW, biodujų jėgainių ĮG 14,9 MW. Didžiausią rinkos dalį pagal ĮG 2013 metais sudarė vėjo jėgainės 49,5 proc., mažiausią biodujų jėgainės (2,6 proc.) metais pagamintas elektros energijos kiekis, naudojant AEI, sudarė 1423,7 GWh: daugiausia buvo pagaminta vėjo jėgainėse 42,1 proc. ir hidroenergijos jėgainėse 36,3 proc. Biomasės jėgainėse pagamintos elektros energijos kiekis bendroje rinkos struktūroje sudarė 15,8 proc., biodujų 2,7 proc., saulės 3,1 proc metais Elektrinių, naudojančių atsinaujinančius išteklius, skaičius Lietuvoje siekė 2108, iš jų 89,1 proc. sudarė saulės jėgainės, 4,6 proc. hidro, 5,1 proc. vėjo. Biodujų ir biokuro jėgainės rinkos struktūroje pagal skaičių užėmė nežymią dalį, atitinkamai 0,8 proc. ir 0,4 proc metais AEI naudojančių elektros energijos gamintojų pajamos už parduotą elektros energiją perdavimo bei skirstomųjų tinklų operatoriams sudarė 334,68 mln. Lt, pajamos iš VIAP administratoriaus sudarė 182,6 mln. Lt, t. y. 1,5 karto daugiau nei 2012 metais (108,4 mln. Lt) metais vėjo jėgainėse pagamintos elektros energijos supirkimo tarifai, priklausomai nuo įrengtosios galios, siekė ct/kwh (be PVM), hidroenergijos jėgainėse ct/kwh (be PVM), 56

58 biomasės jėgainėse ct/kwh (be PVM), biodujų jėgainėse ct/kwh (be PVM), saulės jėgainėse ct/kwh (be PVM) metais Komisijos licencijuojamų šilumos tiekėjų ir reguliuojamų šilumos gamintojų nupirktas biokuro kiekis sudarė 232,4 tūkst. tne ir buvo 24,6 proc. didesnis nei 2012 metais. Didžiausią dalį 2013 metų biokuro struktūroje sudarė biokuro mišinys ir skiedros, atitinkamai 61,7 ir 32,1 proc. Palyginti su 2012-aisiais, 2013 metais biokuro mišinio ir skiedrų paklausa augo atitinkamai 35,0 proc. ir 16,8 proc., o pjuvenų, malkinės medienos, medienos granulių ir medžio drožlių paklausa mažėjo atitinkamai 27,9 proc., 12,3 proc., 7,2 proc. ir 4,5 proc metų gruodžio mėn. šilumos tiekėjams biokurą tiekė 118 skirtingų biokuro tiekėjų, t. y. 1,7 karto daugiau nei 2012 metų gruodžio mėn. tuomet biokuro tiekėjų skaičius siekė Šilumos energijos sektorius: Šilumos energijos sektoriuje Komisija reguliuoja šilumos energijos kainas tų šilumos tiekėjų, kurių parduodamos šilumos energijos kiekis viršija 10 GWh per metus (mažesnių šilumos tiekėjų tiekiamos šilumos energijos kainas reguliuoja savivaldos institucijos) m. Komisija reguliavo 50 šilumos tiekėjų (33 yra valdomi savivaldybių, 17 privačių operatorių) pagrindais veikiančios įmonės) ir 8 nepriklausomus šilumos gamintojus. Šilumos tiekėjų pagal nuosavybės valdytoją skaičius pastaruosius penkerius metus beveik nekito m., palyginti su 2012 m., Komisijos reguliuojami šilumos tiekėjai patiekė 5,98 proc. mažiau šilumos energijos: savivaldybių valdomos šilumos įmonės patiekė 7,59 proc. mažiau šilumos energijos, nuomos pagrindais veikiantys šilumos tiekėjai 3,66 proc. mažiau šilumos energijos m. savivaldybių valdomi šilumos tiekėjai aprūpino šilumos energija 59,73 proc. vartotojų (2012 m. 59,1 proc.). Tarp nuomos pagrindais veikiančių įmonių didžiausią vartotojų dalį 37,84 proc. (2012 m. 38,6 proc.) aptarnavo įmonių grupės Dalkia įmonės (UAB Vilniaus energija ir UAB Litesko, turinti 8 filialus ir tiekianti šilumos energiją 10 skirtingų teritorijų). E-energija įmonių grupė (tiekianti šilumos energiją Akmenėje, Prienuose ir Trakuose) 1,72 proc. vartotojų, Fortum įmonių grupė (tiekianti šilumos energiją Švenčionių ir Joniškio savivaldybėse) 1,18 proc. vartotojų m. šilumos tiekėjų metinis patiektos į tinklą šilumos energijos kiekis sudarė GWh: savivaldybių valdomų tiekėjų vidutinis į tinklą patiektos šilumos energijos kiekis sudarė 5 172,6 GWh (58,1 proc.), privačių operatorių valdomų tiekėjų 3 730,4 GWh (41,9 proc.). Nepriklausomais gamintojais 2013 m. pabaigoje buvo UAB Pramonės energija, UAB GECO Kaunas, UAB Lorizon Energy, UAB ENG, UAB Ekoresursai, UAB Izobara, AB Klaipėdos baldai, UAB Fortum Klaipėda, UAB Baltijos elektrinių investicijos, UAB Geoterma, AB Klar Glass Lietuva, UAB KURANA, UAB Energijos parkas, UAB Autoidėja, UAB Visagino linija, UAB Baisogalos bioenergija ir UAB Aliejaus investiciniai projektai. Šilumos tiekėjų metinės bendrosios pajamos 2013 m. sudarė 1901,5 mln. Lt ir, palyginti su 2012 m., sumažėjo 9,2 proc., o, palyginti su 2009 m., išaugo 11,38 proc m. šilumos tiekėjų gautos mln. Lt pajamos padengė patirtas 1 555,6 mln. Lt sąnaudas. Įvertinus 53,3 mln. Lt susigrąžintų negautų pajamų dėl faktinių kuro kainų ir į šilumos energijos kainą įskaičiuotų kuro kainų skirtumo praėjusiais laikotarpiais, sektoriaus pelnas sudarė 292,7 mln. Lt. Baltijos šalių sostinių gyventojams taikomų šilumos kainų palyginimas rodo, kad Vilniuje 2013 m. liepos mėn. šilumos kaina vilniečiams buvo 25,34 ct/kwh be PVM, o Rygoje ir Taline atitinkamai 20,5 proc. ir 14,8 proc. mažesnė m. kovo mėn. šilumos kainų skirtumai išliko gana žymūs Vilniaus gyventojams buvo taikoma 24,07 ct/kwh be PVM šilumos kaina, o Rygos ir Talino atitinkamai o 19,1 proc., 12,5 proc. mažesnė. 57

59 4.1. Probleminių klausimų analizė ir konsultacijos su verslu Vertinant verslo atstovų vaidmenį sprendimų priėmime energetikos reguliavimo srityje, galima būtų išskirti Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociaciją, kuri noriai bendradarbiauja su institucijomis (tame tarpe ir su Projekto ekspertais) aktyviai teikia pastabas ir pasiūlymus teisės aktų tobulinimui. Pavyzdžiui, per konsultacijas su verslo atstovais buvo išgrynintos tokios verslo perteklinio reguliavimo problemos: perteklinis išorinis reklamos reguliavimas savivaldybėse bei perteklinis reguliavimas naftos įmonėms, importuojančioms naftos produktus. Šio bendradarbiavimo rezultatas: 1) parengtas LR Reklamos įstatymo Nr. VIII , 12, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo projektas ir 2015 m. pateiktas svarstyti LR Seimui; 2) 2014 m. inicijuotas Naftos produktų atsargų saugojimo tvarkos pakeitimas ir pakoreguoti teisėkūros aktai, pakeičiant tarifų kainodarą. Kiti verslo atstovai, su kuriais projekto metu buvo konsultuotasi dėl problemų energetikos srityje buvo Lietuvos biomasės energetikos asociacija, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija, Durpių įmonių asociacija, Energijos išteklių birža Baltpool, Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacija bei su pavieniais ūkio subjektais. Konsultacijų metu verslo atstovų buvo išskirtos ir šios verslui aktualios problemos: Atsinaujinančios energetikos srities problemos: Ilgas prisijungimo prie LESTO terminas. Pavyzdžiui, įmonėms, kurios siekia gauti leidimus saulės jėgainių statyboms, reikia pateikti įvairias pažymas, ilgai užtrunka derinimo su LESTO procesas (70 d.d.), nėra ginčių tarp jėgainių savininkų ir LESTO nagrinėjimo komisijos ir kt. Ginčų sprendimo sistemos nebuvimas. Šiuo metu nėra ginčų sprendimo tarp verslo ir valstybinių institucijų sistemos, tik teismas. Pavyzdžiui, jei LESTO išduoda nepalankias technines sąlygas (tai paprastai būna susiję su ženkliomis papildomomis investicijomis verslininkui), tai skųstis gali tik teismui. Nėra jokių arbitražo galimybių. Biomasės paklausa greitai viršys ribotą vietinių biokuro žaliavos išteklių pasiūlą bei esamą potencialą ir kels grėsmę darnaus miškų ūkio principais paremtam miškų naudojimui. Prognozuojamas biomasės poreikis 2020 m. bus ne mažiau kaip 1480 ktne (tūkstančių tonos naftos ekvivalentų) arba apie 8,9 mln. m3 medienos. Tuo tarpu miško kuro ir kito medienos kuro, įskaitant medienos pramonės atliekas, antrinį medienos panaudojimą, ne miškuose augančių medžių ir krūmų biomasės panaudojimą, maksimali pasiūla iš vietinių išteklių įvairiais skaičiavimais negalės viršyti 5-8 mln. m3 arba ktne. Numanomas galimas biokuro trūkumas: ne mažiau kaip 120 ktne 640 ktne. Vidutiniškai 380 ktne/metus. Aplinkos m-jos kuruojamoje Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros m. programoje AEI problemai skiriama nedaug dėmesio tik viena eilutė skirta padidinti Miško kirtimo atliekų ir smulkios nelikvidinės medienos panaudojimo biokurui gaminti apimtis 2020 m. iki 500 t. m3, nenumatant jokių tikslinių priemonių. Naftos produktais prekiaujančių įmonių problemos: Naftos produktų atsargų saugojimo tvarka. Įmonės, importuojančios naftos produktus ir jais prekiaujančios, apribotos savo galimybės naftos produktų atsargas kaupti kitose ES 58

60 valstybėse narėse, kadangi LR Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme numatyta, kad užsienio valstybėse saugomų naftos produktų atsargų dalis negali būti didesnė nei 30 proc. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba šį reikalavimą įvardino kaip vieną iš esminių konkurenciją Lietuvos naftos produktų rinkoje ribojančių veiksnių, nes, pvz., Latvijoje bei Estijoje leidžiama saugoti iki 75 proc. valstybės atsargų kitose šalyse. Negana to, naftos atsargų saugojimo tarifai Lietuvoje buvo žymiai didesni nei visose aplinkinėse šalyse. Išdava: 2014 m. inicijuotas Naftos produktų atsargų saugojimo tvarkos pakeitimas ir pakoreguoti teisės aktai, pakeičiant tarifų kainodarą. Perteklinis išorinės reklamos reguliavimas. Degalinės turi įsigyti leidimus savo informaciniams ženklams Oras, Vanduo, Plovykla. Šį perteklinį reguliavimą siūloma panaikinti įgyvendinus planuojamos LR Reklamos įstatymo pakeitimus (degalinėse esantiems užrašams, kuriuose pateikiamas prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, ir po degalinės stogine esančiai reklamai nebebūtų reikalingas leidimas). Išdava: parengtas LR Reklamos įstatymo Nr. VIII , 12, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo projektas ir 2015 m. pateiktas svarstyti LR Seimui. Draudimas degalinėse prekiauti alkoholiniais gėrimais. Išskirtiniai draudimai mažmeninės prekybos įmonėms prekiaujančiomis degalais Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo, 18 str. 9.1 p numato, kad nuo degalinėse draudžiama prekiauti alkoholiu. Galiojantis įstatymas riboja mažmeninės prekybos įmonėms, prekiaujančiomis degalais, konkurencines sąlygas lyginant su kitais mažmeninės prekybos tinklais. Draudimas prekiauti nereceptiniais vaistais. Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymas Nr. X-709 nesuteikia teisės parduoti nereceptinius vaistinius preparatus gyventojams mažmeninės prekybos vietose, išskyrus vaistines. Reikalavimas įrengti talpyklas degalams su didesne biodalimi laikyti. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 39 straipsnio 2 dalis teigia: 2. Nuo 2015 m. sausio 1 d. degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama biodegalais ir degalų mišiniais, kuriuose biodegalų, įmaišytų į mineralinius naftos produktus, procentinė dalis viršija šio straipsnio 1 dalyje nurodytas procentines dalis. Norint įgyvendinti šį reikalavimą, reiktų daugumoje degalinių (kurių yra virš 900 vnt.) ir naftos produktų terminaluose papildomai pastatyti po 2 talpyklas (benzinui ir dyzelinui su didesne biodalimi laikyti), įrengti degalų išdavimo kolonėles su atitinkama įranga. Ūkio subjektų investicijos viršytų šimtus milijonus litų, o įvesti pajėgumai būtų nepanaudoti. Žemės ūkiui skirto dyzelino (be akcizo) pardavimas ir apskaita degalinėse. Ūkio subjektams taikoma perteklinė reguliacinė našta kontroliuoti ir apskaityti žemės ūkiui skirtą dyzeliną. Metrologinių patikrų reglamentavimas. Teisės aktai reglamentuojantys veikloje naudojamų prietaisų metrologinės patikros reikalavimai yra griežtesni nei kaimyninėse šalyse. Tai riboja verslo efektyvumą: didinamos darbo laiko sąnaudos, patiriamos papildomos išlaidos. Pvz. Kuro talpyklose sumontuotų stacionarių degalų lygio matuoklių metrologinė galiojanti patikra yra kas 2 metai. Kitose kaimyninėse šalyse tai yra nereglamentuojama. Kitos išryškėjusios problemos, nesusijusios su energetikos srities teisinio reglamentavimo klausimais. 59

61 4.2. Poveikio verslui vertinimas Projekto metu siekiant padėti verslui išspręsti jiems aktualias problemas energetikos srityje buvo konsultuotasi su aukščiau išvardintais verslo atstovais bei LR energetikos ministerija. Tokiu būdu buvo stiprinamas bendradarbiavimas tarp institucijų ir ūkio subjektų, tarpininkaujama išsakant verslui aktualiausias problemas. Atsižvelgiant į ūkio subjektų išsakytas problemas buvo atlikti šie poveikio vertinimai: 1. Dėl LR Reklamos įstatymo pakeitimo projekto; 2. Dėl naftos produktų atsargų saugojimo tvarkos; 3. Dėl biokuro pirminės tvarios gamybos ir plėtros Lietuvoje. (1) Perteklinio išorinės reklamos reguliavimo degalinėse pakeitimas PROBLEMA Degalinės turi įsigyti leidimus savo informaciniams ženklams Oras, Vanduo, Plovykla. Šį perteklinį reguliavimą siūloma panaikinti įgyvendinus planuojamos LR Reklamos įstatymo pakeitimus (degalinėse esantiems užrašams, kuriuose pateikiamas prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, ir po degalinės stogine esančiai reklamai nebebūtų reikalingas leidimas). Buvo nustatyta, kad degalinių skaičius Lietuvoje yra 1109, o vidutinis rinkliavos už degalinėje esančias iškabas ir reklamą po stogine dydis yra 194 EUR. Įgyvendinus planuojamos LR Reklamos įstatymo pakeitimus (degalinėse esantiems užrašams, kuriuose pateikiamas prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, ir po degalinės stogine esančiai reklamai nebebūtų reikalingas leidimas), metinė nauda verslui siektų 743,0 tūkst. Lt. Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Šios alternatyvos metu neplanuojama keisti LR Reklamos įstatymo. Atlikti LR Reklamos įstatymo pakeitimus Degalinėse esantiems užrašams, kuriuose pateikiamas prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, ir po degalinės stogine esančiai reklamai nebebūtų reikalingas leidimas. REZULTATAS Parengtas LR Reklamos įstatymo Nr. VIII , 12, 24 ir 26 straipsnių pakeitimo projektas ir 2015 m. pateiktas svarstyti LR Seimui. (Detaliau žr. Priedą Nr.24) (2) Naftos produktų atsargų saugojimo tvarkos pakeitimas PROBLEMA Įmonės, importuojančios naftos produktus ir jais prekiaujančios, apribotos savo galimybės naftos produktų atsargas kaupti kitose ES valstybėse narėse, kadangi LR Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme numatyta, kad užsienio valstybėse saugomų naftos produktų atsargų dalis negali būti didesnė nei 30 proc. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba šį reikalavimą įvardino kaip vieną iš esminių konkurenciją Lietuvos naftos produktų rinkoje ribojančių veiksnių, nes, pvz., Latvijoje bei Estijoje leidžiama saugoti iki 75 proc. valstybės atsargų kitose šalyse. Negana to, naftos atsargų saugojimo tarifai Lietuvoje buvo žymiai didesni nei visose aplinkinėse šalyse. Keistini teisės aktai nustatantys aukščiau išvardintus reikalavimus. 60

62 ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Šios alternatyvos metu neplanuojama keisti Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo. Leidžiamą kaupti naftos produktų atsargų dalį užsienio šalyse padidinti iki 100 proc. Alternatyvos metu būtų panaikintas apribojimas kaupti naftos produktų atsargas ES šalyse. Leidžiamą kaupti naftos produktų atsargų dalį užsienio šalyse padidinti iki 50 proc. Alternatyvos metu leidžiamų naftos produktų atsargų užsienyje dalis padidėtų nuo 30 iki 50 proc. REZULTATAS Atlikus skaičiavimus nustatyta, kad optimaliausios Alternatyvos Nr. 2 atveju verslo subjektų bendra tiesioginė nauda dėl naftos produktų saugojimo kaštų sumažėjimo 10 metų laikotarpiu siektų 5,2 mln. EUR. apytiksliai įvertinta ir netiesioginė nauda, kuri siektų iki 83,9 mln. eurų m. buvo pakoreguoti teisėkūros aktai, pakeičiant tarifų kainodarą. (Detaliau žr. Priedą Nr.22) (3) Biokuro pirminė tvari gamyba ir plėtra Lietuvoje. PROBLEMA 2020 m. numatomas vietinio biokuro trūkumas ~ 500 ktne per metus, o vietinio biokuro potencialas lieka neišnaudotas, priemonės jam plėsti yra nepakankamos. Todėl numatomas vietinio biokuro trūkumas ir galimas kainos augimas. Šiuo poveikio vertinimu siekiama pasiūlyti priemones tvariam apsirūpinimui vietine biomase Lietuvoje tuo pačiu užtikrinant biologinės įvairovės ir miškų ekosistemų išsaugojimą. Pažymėtina, kad biokuras tai vienintelis realus vietinis energijos išteklius šildymui, tuo pačiu ir atsinaujinantis. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Šios alternatyvos atveju apskaičiuojama, kad 2020 m. vietinio biokuro trūkumas bus ktne /metus. Miško kirtimų atliekų sisteminis surinkimas iš Lietuvos miškų. Šią priemonę jau siūlo įgyvendinti LR Aplinkos ministerija) įgalins surinkti papildomai iki 2 mln. m3 biomasės ~= 340 ktne / metus. Tačiau galimas trūkumas ktne /metus. Vadinasi, paklausa bus nepatenkinta ~ 160 ktne/metus pesimistiniu vertinimu. Miško kirtimų atliekų sisteminis surinkimas iš Lietuvos miškų taikant papildomas priemones: 1. Miško kirtimų atliekų sisteminis surinkimas iš Lietuvos miškų; 2. Biokuras iš trumpos apyvartos energetinių plantacijų; 3. Kiti šaltiniai (komunalinės atliekos, šiaudai, tamsiosios durpės); 4. Programa (parama) individualių namų ūkiams atnaujinti įsigyti efektyvius biokuro katilus. Poveikio vertinimo rekomendacija: turėtų būti parengta pirminio biokuro gamybos programa. Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros metų programa neapima pilno problemos sprendimo. 61

63 REZULTATAS Poveikio vertinimas pateiktas LR energetikos ministerijai su rekomendacija parengti pirminio biokuro gamybos programą. Į ją bus atsižvelgta formuojant Nacionalinę energetikos strategiją atsinaujinančių energetikos išteklių srityje. (Detaliau žr. Priedą Nr.21) Kitos analizuotos problemos: Per maža sunkiasvorių automobilių miškovežių ir skiedrovežių - maksimali tonažo riba. Dėl šios priežasties miškovežiai važinėja iki 50% nepakrauti ir verslo subjektai patiria perteklinių sąnaudų. Poveikio vertinimas nebuvo rengiamas, nes reikalingi teisės aktai pradėjo galioti nuo Privalomas biokuro šilumingumo vertinimas akredituotose laboratorijose. Analizuojant šią problemą, remtasi gerąja užsienio patirtimi (Suomija), kur tokių privalomų patikrinimų nėra iš viso (medžiagai įvertinti naudojami santykiniai koeficientai) arba jų dažnumas yra kelis kartus retesnis, nei Lietuvoje. Poveikio vertinimas nebuvo rengiamas dėl laiko stokos. Žemės ūkiui skirto dyzelino (be akcizo) pardavimas ir apskaita degalinėse. Poveikio vertinimas nebuvo atliekamas dėl vienareikšmės Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicijos. Atstumai nuo degalinių iki kitų nekilnojamojo turto objektų. Buvo analizuojama galimybė pagal verslo atstovų pageidavimą sumažinti tokius atstumus iki vidutinių galiojančių Europos Sąjungoje. Buvo nuspręsta poveikio vertinimo neatlikti, nes analogiški atstumai yra numatyti rečiau apgyvendintose kaimyninėse šalyse, kaip Latvija ir Estija Poveikio verslui vertinimo priežiūra 2014 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąraše, patvirtintame 2014 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 258 Dėl 2014 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo patvirtinimo, energetikos srityje buvo numatytos šios iniciatyvos: Lentelė metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų energetikos srityje sąrašas Eil. Nr Iniciatyvos pavadinimas ir tikslas Liberalizuoti gamtinių dujų rinką. Atnaujinti gamtinių dujų tiekimo veiklos licencijavimo koncepciją, nustatant atnaujintus reguliavimo principus ir sąlygas, įvertinus siekiamą nuoseklų gamtinių dujų rinkos liberalizavimą ir perėjimą prie leidimais reguliuojamo gamtinių dujų tiekimo. Didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį Lietuvos transporto sektoriuje. Išnagrinėti alternatyvias galimybes pigiausiomis priemonėmis pasiekti, kad bent 10 procentų Lietuvos transporto sektoriaus suvartojamų energijos išteklių sudarytų atsinaujinantys energijos ištekliai. Energijos efektyvumo įstatymo projektas (2013 m. iniciatyva). Lietuvos Respublikos energijos efektyvumo įstatymo, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo pakeitimo, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymų 62

64 Eil. Nr. projektų pakeitimo projektai. Iniciatyvos pavadinimas ir tikslas Projekto metu m. buvo pateiktos pastabos projektų vertinimams pagal šias prioritetines teisėkūros iniciatyvas: Prioritetinei iniciatyvai Liberalizuoti gamtinių dujų rinką poveikio vertinimo pažymos rengėjams rekomendavo atlikti poveikio vertinimą ekonomikai ir pateikti užpildytą dalį Poveikis ekonomikai ; įvertinti poveikį ūkio subjektams, naujų gamtinių dujų tiekimo rinkos dalyvių pajėgumų vertinimo laikui sutrumpėjus nuo 30 kalendorinių dienų iki 5 darbo dienų (teigiamas poveikis galėtų pasireikšti, paankstinus naujų gamtinių dujų tiekimo rinkos dalyvių veiklos pradžios laiką ir padidėjus jų pajamoms); įvertinti administracinės naštos sumažėjimą ūkio subjektams, gamtinių dujų tiekimo veiklos licenciją pakeičiant leidimu verstis šia veikla (administracinė našta galėtų sumažėti, atsisakius licencijai gauti reikalingų dokumentų rengimo, sutrumpėjus ūkio subjektų darbuotojų darbo laikui ir sumažėjus išlaidoms); įvertinti numatomo reguliavimo poveikį konkurencijos sąlygoms, įmonių skaičiaus, ūkio subjektų pajamų pasikeitimui; įvertinti, ar pateikta 2-oji alternatyva yra reali ir tinkama, siekiant išspręsti pateiktą problemą. Prioritetinei iniciatyvai Didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį Lietuvos transporto sektoriuje poveikio vertinimo pažymos rengėjams rekomendavo pakoreguoti Poveikio valstybės finansams dalį taip, kad įvertinti santykinę biudžeto išlaidų atskirai priemonei naudą, o tuomet prioritetizuoti atskiras priemones, kurių naudos/išlaidų santykinis koeficientas būtų geriausias. Formuojant alternatyvas buvo siūloma siekti poveikio vertinimo rengėjų apibrėžto tikslo pigiausiomis priemonėmis nuosekliai didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį transporto sektoriuje. Buvo siūloma atsižvelgti į gerąją Švedijos praktiką, kur vyrauja bioetanoliu varomi autobusai, bei rekomenduojama plačiau įvertinti bioetanolio skatinimo Lietuvoje galimybes. Buvo siūloma greta papildomai nurodyti ir troleibusų (kaip elektrinio transporto, kurio savikaina 1kWh (0,5 LTL)/1 km) ir keltų bei lengvųjų automobilių, pavyzdžiui, taksi (kaip biodujų transporto) galimą plėtrą. Rekomenduojama pateikti dyzelino, biodujų ir bioetanolio E85 naudojimo autobusams kaštų palyginimą už kilometrą. Taip pat buvo siūloma dalyje Poveikis ekonomikai įvertinti ūkio subjektų prisitaikymo kaštus bei poveikį konkurencingumui. Prioritetinei iniciatyvai Energijos efektyvumo įstatymo projektas pasiūlė pagrindinei statistinei informacijai, naudojamai pagrįsti alternatyvas, pateikti šaltinius. Buvo pažymėta, kad Pažymoje yra teisingai įvardintos problemos, tik buvo pasiūlyta įvardinti ir jų atsiradimo priežastis (pavyzdžiui, energijos gamybos ir vartojimo efektyvumas nėra tinkamai reglamentuotas ir nenustatyta institucinė sistema, už energijos efektyvumo priemonių įgyvendinimą yra atsakingos daug institucijų - Energetikos, Aplinkos, Susisiekimo, Ūkio, Vidaus reikalų ir Žemės ūkio ministerijos). Taip pat pasiūlyta patikslinti tikslo formuluotę ir nustatyti aiškų (-ius) ir konkretų (-ius) siekį (-ius), kurio (-ių) būtų siekiama įgyvendinant išvardytas priemones (pavyzdžiui, pagal Direktyvos reikalavimus iki 2020 m. sutaupyti Lietuvoje iki 11,7 TWh galutinės energijos (skaičiuojant suminiu metodu) ir išreikšti kiekybiškai). Pažymoje buvo pažymėta, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės būtų finansuojamos iš įmonių lėšų, o toliau nurodomas bendras įmonių lėšų poreikis per pirmus 3 metus svyruotų nuo mln. eurų. Ekspertai pasiūlė sukonkretinti ir pagrįsti šias būsimas išlaidas, teksiančias verslo įmonėms (AB Litgrid, AB Amber Grid, AB Lesto ir AB Lietuvos dujos ), pateikti detalesnį alternatyvos finansinį biudžetą. Taip pat rekomendavo nurodyti, ar toks nurodymas įmonėms neprieštaraus ES teisės aktams, ar nebus pažeidžiamos mažesniųjų akcininkų tose įmonėse teisės. Galiausiai, kokia tų pačių įmonių pozicija šiuo klausimu. Pažymoje buvo pažymima, kad 63

65 atsižvelgta į Danijos 10 metų patirtį, tačiau toji alternatyva nebuvo siūloma kaip optimaliausia rekomendavome patikslinti, kokios užsienio šalies sėkminga patirtimi vadovautasi surašant optimalios alternatyvos priemones. Pažymėtina, kad prisidėdami prie institucijų atliekamų poveikio vertinimų kokybės priežiūros, teikė pastabas ne tik dėl prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo ekonomikos sričiai, bet teikė ir bendro pobūdžio pastabas dėl problemos, tikslų formulavimo, poveikio atitinkamoms sritims, ypač administracinei naštai, įvertinimo, duomenų detalizavimo ir kt. 64

66 5. Aplinka Trumpai Veikia 401 įmonė Jose įdarbinama 15 tūkst. darbuotojų 65

67 Duomenys* Sektorius Metai Aplinkosauga Lietuva Veikiantys ūkio subjektai, vnt Darbuotojai, vnt Darbo užmokestis, mėn., EUR Bruto Neto Mokesčiai, tūkst. EUR Pelno PVM NT Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas. Aplinka Lietuvoje yra LR aplinkos ministerijos kompetencijos sritis. Aplinkos (aplinkosaugos) sritis Projekto ekspertų buvo pasirinkta kaip viena iš prioritetinių dėl didžiausio skaičiaus 2014 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų. Poveikio vertinimo pažymų analizė ir pasiūlymų teikimas, kaip rengti pažymas prisideda prie valstybės tarnautojų poveikio vertinimo gebėjimų didinimo. Taip pat pažymėtina, kad Aplinkosauga yra viena iš svarbiausių gero ekonomiškai išsivysčiusios visuomenės gerbuvio sudedamųjų dalių dėl to ši sritis artimiausiu metu bus strategiškai labai svarbi Lietuvai. sudaro: Aplinkos (aplinkosaugos) sektorių sudaro pagal EVRK (E sekcija) klasifikaciją apibendrintai 1) Vandens surinkimo, valymo ir tiekimo; 2) Nuotekų valymo; 3) Atliekų surinkimo, tvarkymo ir šalinimo; medžiagų atgavimo; 4) Regeneravimo ir kita atliekų tvarkybos sektoriai Probleminių klausimų analizė ir konsultacijos su verslu Vertinant verslo atstovų vaidmenį sprendimų priėmime aplinkos (aplinkosaugos) reguliavimo srityje, galima būtų išskirti Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociaciją, kuri noriai bendradarbiauja su institucijomis (tame tarpe ir su Projekto ekspertais) aktyviai teikia pastabas ir pasiūlymus teisės aktų tobulinimui. Kaip geros praktikos pavyzdys į LR Vyriausybės 2014 liepos 2 d. nutarimu patvirtintą Nr.630 "Dėl administracinės naštos mažinimo metais priemonių plano patvirtinimo" 86 punktu buvo įtraukta priemonė Pakeisti Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo, atsisakyti prievolės vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą pildant iš anksto nustatytą formą (atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą), t. y. leisti ūkio subjektams vykdyti atliekų tvarkymo apskaitą savo pasirinkta forma, šiose taisyklėse nustatant tik 66

68 būtinus rekvizitus. Tuo remiantis parengtas teisės akto projektas - LR Aplinkos ministro įsakymo Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-367, Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo. Kiti verslo atstovai, su kuriais projekto metu buvo konsultuotasi dėl problemų aplinkos srityje: Antrinio perdirbimo įmonių asociacija, medienos perdirbimo įmonių asociacija Lietuvos mediena, Lietuvos biomasės energetikos asociacija Litbioma, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, Lietuvos nacionalinė buhalterių asociacija, Energijos išteklių birža Baltpool, pavieniai ūkio subjektai UAB Jūsų sodui, UAB Renergija, UAB Lietuvos mediena, UAB Euromediena, UAB Grasta ir kiti. Konsultacijų metu verslo atstovais buvo išskirtos šios problemos Atliekų turėtojų problemos Atliekų susidarymo apskaitos vedimas: a) Atliekų susidarymo apskaitos žurnalo pildymas. Žurnalo pildymas užima daug laiko, kadangi turi būti pildomas kartą per 2 savaites (pavojingoms atliekoms) arba kartą per mėnesį (nepavojingoms atliekoms), tačiau žurnalas priežiūros institucijoms nėra teikiamas. Vidutiniškai žurnalo užpildymas įmonių darbuotojams užtrunka apie 30 min. b) Realių ir žurnalo duomenų nesutapimas. Duomenys žurnale ir realus susidariusių atliekų kiekis ne visada sutampa, kadangi atliekų svėrimas įmonėse dažnai neatliekamas (pvz., esant darbuotojų trūkumui); atliekų kiekis svėrimo ir perdavimo atliekų tvarkytojams metu gali skirtis (pvz., susidariusių atliekų svoris esant skirtingoms oro temperatūros, drėgmės sąlygoms skiriasi). Perduodant susidariusias atliekas tvarkytojams ir patikslinus jų kiekius, būtina žurnalą atnaujinti, iš naujo jį atspausdinti ir pasirašyti. c) Duomenų dubliavimasis. Atliekų susidarymo apskaitos metinės ataskaitos ir atliekų susidarymo apskaitos žurnalų duomenys dubliuojasi. Ataskaitiniam laikotarpiui (metams) pasibaigus, atliekų susidarymo apskaitos metinėje ataskaitoje ūkio subjektai privalo pateikti duomenis apie susidariusį atliekų kiekį. Pateikiami duomenys dubliuojasi su duomenimis, nurodytais atliekų susidarymo apskaitos žurnaluose. Vidutiniškai metinių ataskaitų užpildymas įmonių darbuotojams užtrunka apie 4 val. Pavojingų atliekų saugojimas. Įmonių veikloje susidaro pavojingos atliekos (pvz., dienos šviesos lempos, akumuliatoriai), kurias atliekų perdirbimo įmonės priima nemokamai, tačiau jų išvežimas kainuoja (konkrečios įmonės atveju nuo 11,6 iki 34,8 EUR). Taigi, problema yra ta, kad tam tikras prekes (pvz., dažai, akumuliatoriai) įmonės gali atsivežti, o jų atliekų išvežti negali ir turi už tai mokėti. Mokesčio už atliekų išvežimą skaičiavimas. Mokestis už atliekų išvežimą skaičiuojamas nuo darbuotojų skaičius, neatsižvelgiant į darbuotojų dirbamą laiką, formą, pvz., 0,25 etatu ar yra vaiko priežiūros atostogose. Miško kirtimo atliekų terminologija. LR teisės aktuose yra skirtingai traktuojamos miško kirtimo atliekos ir miškininkystės atliekos. Skirtingas traktavimas verčia verslo subjektus užsiimti pertekline veikla, t.y. įsigyti Taršos leidimus ir užsiregistruoti atliekas tvarkančių įmonių registre. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaita. Perteklinis reguliavimas verslo įmonėms, susijęs su mokesčiu už aplinkos teršimą, jo apskaita ir administravimu; pavyzdžiui, tarša iš mobilių taršos šaltinių, naudojamų ūkinei komercinei veiklai. 67

69 Atliekų tvarkytojų problemos: Įmonių registravimasis ATĮR registre. Įmonės, vykdančios atliekų tvarkymą, kiekvienais metais iš naujo turi atspausdinti paraiškas ir pateikti jas regiono aplinkos apsaugos departamentui. Įmonės, užsiregistravusios ATĮR registre, duomenis atnaujinti ar juos pakeisti galėtų pagal poreikį. Komunalinių atliekų surinkimas konteineriuose. Problema dėl mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose. Konkrečios įmonės atveju, vienas reisas, susidedantis iš atliekų turėtojų ir apimantis vidutiniškai apie 8,00 t. mišrių komunalinių atliekų, turi būti išskaidomas kiekvienam atliekų turėtojui atskirai pagal surinktą atliekų kiekį, išreikštą tonomis. Atsižvelgiant į per mėnesį aptarnaujamą atliekų turėtojų skaičių, atliekų tvarkymo žurnalas, vertinant tik mišrias komunalines atliekas, apimtų kelis tūkstančius įrašų. Tai sudaro didelę naštą atliekų tvarkymo įmonėms: darbuotojai yra apkraunami perdėtu, bereikšmiu darbu, įmonės yra priverstos priimti papildomus darbuotojus, kurie vykdytų atliekų tvarkymo apskaitą. Be to, atliekos yra surenkamos konteineriais, kai kiekinė atliekų surinkimo išraiška gali būti vertinama kubiniais metrais, o ne tonomis. Komunalinių atliekų tvarkymo sutartyse įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą yra skaičiuojamos už kubinius metrus, t. y. išvežtą konteinerį pagal jo talpą ir aptarnavimo dažnumą, bet ne surinktas tonas. Tokiu atveju atsiranda būtinybė atliekų tvarkymo įmonėms rengtis papildomą įrangą, ieškoti technologinių sprendimų, kaip būtų galima pasverti iš kiekvieno atliekų turėtojo surinktas mišrias komunalines atliekas tonomis. Atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitos pateikimo terminas. Reikalaujama parengti ir pateikti atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitą iki vasario 10 d. Konkrečios įmonės siūlymu, atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitos pateikimo terminas galėtų būti kovo 1 diena, kaip daugelio laikui imlių ataskaitų, nes paruošti ją iki vasario 10 dienos, kai realiai visi priimti ir perduodami metiniai atliekų kiekiai su pirkėjais ir pardavėjais yra derinami iki sausio pabaigos, yra sudėtinga, o per skubėjimą įsivelia klaidų už kurias departamentai yra linkę nubausti, juolab, kad ir pats atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas nėra pritaikytas metinių priimtų bei perduotų atliekų kiekių susisteminimui Poveikio verslui vertinimas Pažymėtina, kad projekto metu siekiant padėti verslui išspręsti jiems aktualias problemas aplinkos (aplinkosaugos) srityje buvo konsultuotasi su aukščiau išvardintais verslo atstovais ir LR aplinkos ministerija. Tokiu būdu buvo stiprinamas bendradarbiavimas tarp institucijų ir ūkio subjektų, tarpininkaujama išsakant verslui aktualiausias problemas. Atsižvelgiantį keleto ūkio subjektų išakytas problemas buvo nuspręsta, kad yra tikslinga atlikti poveikio vertinimus: 1. Atliekų susidarymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės; 2. Miško kirtimo atliekų skirtingas traktavimas Lietuvos teisės aktuose. (1) Atliekų susidarymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės PROBLEMA Ūkio subjektams kyla problema dėl atliekų susidarymo verslo įmonėse apskaitos perteklinio reguliavimo buvo atliktas tyrimas, kurio metu apklausta iki 80 šalies verslo įmonių ir asociacijų, siekiant identifikuoti problemas, su kuriomis susiduria verslo įmonės, vykdant atliekų apskaitą. Verslo atstovai nurodė, kad pildo apskaitos žurnalus po 30 min. 1 2 kartus į mėnesį, tačiau žurnalai priežiūros 68

70 institucijoms nėra teikiami; dažnai skiriasi duomenys žurnaluose ir realūs susidariusių atliekų kiekiai, kadangi atliekų svėrimas įmonėse dažnai neatliekamas (pvz., esant darbuotojų trūkumui); atliekų kiekis svėrimo ir perdavimo atliekų tvarkytojams metu gali skirtis (pvz., susidariusių atliekų svoris esant skirtingoms oro temperatūros, drėgmės sąlygoms skiriasi). Perduodant susidariusias atliekas tvarkytojams ir patikslinus jų kiekius, būtina žurnalą atnaujinti, iš naujo jį atspausdinti ir pasirašyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Atliekų susidarymo apskaitos metinės ataskaitos ir atliekų susidarymo apskaitos žurnalų duomenys dubliuojasi. Ataskaitiniam laikotarpiui (metams) pasibaigus, atliekų susidarymo apskaitos metinėje ataskaitoje ūkio subjektai privalo pateikti duomenis apie susidariusį atliekų kiekį. Pateikiami duomenys dubliuojasi su duomenimis, nurodytais atliekų susidarymo apskaitos žurnaluose. Vidutiniškai metinių ataskaitų užpildymas įmonių darbuotojams užtrunka apie 4 val. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Šios alternatyvos metu neplanuojama keisti atliekų susidarymo apskaitos tvarkos. Supaprastinti atliekų susidarymo apskaitos vedimo tvarką, atsisakant apskaitos žurnalų vedimo. Šios alternatyvos metu būtų atsisakyta atliekų susidarymo apskaitos žurnalų vedimo, kadangi visi duomenys apie susidariusias atliekas yra perduodami atliekų tvarkytojams. Papildomas poveikis ūkio subjektams pasireikštų tuo, kad nebereikėtų nustatinėti atliekų svorio susidarymo metu, nuolat atnaujinti, perspausdinti, pasirašinėti žurnalų. Siekiant patikrinti, koks atliekų kiekis susidarė ūkio subjektų veiklos metu, kontroliuojančios institucijos galėtų susipažinti su atliekų tvarkytojų pateiktais dokumentais ir išrašytomis sąskaitomis. Metų pabaigoje įmonės, kurios privalo vykdyti atliekų susidarymo apskaitą, kontroliuojančioms institucijoms, kaip ir anksčiau, pateiktų ataskaitas apie metų eigoje susidariusias ir perduotas sutvarkyti atliekas. Supaprastinti atliekų susidarymo apskaitos vedimo tvarką, atsisakant metinių ataskaitų pildymo. Šios alternatyvos metu būtų atsisakyta metinių ataskaitų pildymo atskiroje formoje, kadangi tokia ataskaita galėtų būti suformuojama automatiniu būdu pagal atliekų susidarymo žurnalų duomenis. Suformuotą atliekų apskaitos metinę ataskaitą ūkio subjektai, kaip ir anksčiau, galėtų pateikti kontroliuojančioms institucijoms.. Atlikus ekonominius skaičiavimus ir palyginus 2 ir 3 alternatyvas, optimali alternatyva būtų Nr.2. Alternatyvos Nr. 2 nauda būtų grynoji dabartinė vertė 10 metų laikotarpiu būtų didesnė, negu alternatyvos Nr. 3, (atitinkamai 7,1 mln. EUR ir 1,1 mln. EUR per 10 metų). Įgyvendinus alternatyvą Nr. 2, kontroliuojančioms institucijoms toliau būtų teikiamos metinės atliekų susidarymo apskaitos ataskaitos ir nebūtų prarasta atliekų apskaitos kontrolė. Pasiūlyta keisti Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisykles, patvirtintas LR Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367, siekiant pagerinti sąlygas ūkio subjektams, sumažinti administracinę naštą ir padidinti teigiamą poveikį įmonėms ir kontroliuojančioms institucijoms. REZULTATAS Poveikio vertinimas pateiktas Geresnio reguliavimo priežiūros komisijai ir pagal patvirtintą Administracinės naštos mažinimo m. priemonių planą numatyta problemą išspręsti iki 2015 m. pabaigos parengtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. d1-367 Dėl atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo projektas ir pateiktas svarstymui. (Detaliau žr. Priedą Nr.23) 69

71 (2) Miško kirtimo atliekų skirtingas traktavimas Lietuvos teisės aktuose PROBLEMA Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra dviprasmiškai traktuojami terminai miško kirtimo atliekos ir miškininkystės atliekos. Abu terminai iš esmės reiškia tą patį biokurui tinkamas atliekas: kelmus ir krūmų/medžių šakas, tačiau pagal Atliekų tvarkymo taisykles miškininkystės atliekos tai žaliosios nepavojingos augalų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos. Šias atliekas tvarkančios įmonės privalo registruotis Atliekas tvarkančių įmonių registre, jeigu laiko šias nepavojingas atliekas jų susidarymo vietoje ilgiau nei vienus metus. Miško kirtimo taisyklėse yra naudojama kita sąvoka miško kirtimo atliekos. Apibendrinta sąvoka atliekos pagal Atliekų tvarkymo įstatymą tai medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Toks sąvokų skirtingas formulavimas ir traktavimas sukelia perteklinę reguliavimo naštą ūkio subjektams įsigyti Taršos leidimus ir užsiregistruoti į Atliekas tvarkančių įmonių registrą, nors tų atliekų neketinama atsikratyti, o jos bus panaudojamos biokurui gaminti. Tikslas išvengti nevienodo teisės aktų traktavimo ir perteklinio verslo subjektų reguliavimo dėl teisės aktuose šiuo metu vartojamų terminų miško kirtimo atliekos ir miškininkystės atliekos dviprasmiškumo. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Suvienodinti miškininkystės atliekų sąvokas teisės aktuose perkeliant terminologiją, vartojamą Atliekų tvarkymo įstatyme, į susijusius teisės aktus: Atliekų tvarkymo taisykles ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles. Taip miškininkystės atliekos būtų laikomos tik tomis, kurių turėtojas atsikrato, ketina arba privalo atsikratyti, kaip numatyta Atliekų tvarkymo įstatyme. Pailginti miško kirtimo atliekų laikymo terminą, reglamentuojantį miškininkystės atliekų laikymą jų susidarymo vietoje. Šiuo metu miško kirtimo atliekų laikymui yra taikomas ne ilgesnis nei vienų metų terminas. Pasak verslo atstovų, toks terminas yra nepakankamas, todėl siūloma Atliekų tvarkymo taisyklėse numatyti, kad miško kirtimo atliekos tos, kurios yra laikomos jų susidarymo vietoje ne ilgiau nei trejus metus. (Detaliau žr. Priedą Nr.20) REZULTATAS Šio poveikio vertinimo pagrindu LR aplinkos ministerija parengė pažymą - raštą išaiškinimą visoms valstybinėms institucijoms. Problema sėkmingai išspręsta. Kitos analizuotos problemos: 1. Lietuviškos apvalios medienos perdirbimo skatinimas Lietuvoje. Projekto ekspertai analizavo šią problemą, tačiau nuspręsta neatlikti poveikio vertinimo, nes galimai būtų pažeistas konkurencijos skatinimo principas ir vienų verslo atstovų prioretizavimas prieš kitus. 2. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaitos ir administravimo pakeitimas. Analizuotas perteklinis reguliavimas verslo įmonėms, susijęs su mokesčiu už aplinkos teršimą, jo 70

72 apskaita ir administravimu; pavyzdžiui, tarša iš mobilių taršos šaltinių, naudojamų ūkinei komercinei veiklai. Poveikio vertinimas nebuvo atliekamas dėl laiko stokos Poveikio verslui vertinimo priežiūra 2014 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąraše, patvirtintame 2014 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 258 Dėl 2014 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo patvirtinimo, aplinkos (aplinkosaugos) srityje buvo numatytos šios iniciatyvos: Lentelė metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų aplinkosaugos srityje sąrašas Eil. Iniciatyvos pavadinimas ir tikslas Nr Pakeisti veiklos sąlygas saugomose teritorijose. Palengvinti buvusių sodybų atkūrimo saugomose teritorijose sąlygas. Nustatyti kompensacijų už veiklos apribojimus skyrimo sąlygas (patikslinti asmenų, kurie turi teisę į kompensacijas, ratą). Šalinti neefektyvius apribojimus, užtikrinti visuomenės teisę naudoti vandens telkinių pakrantes, nustatyti vandens telkinių pakrantėse besilankančių asmenų pareigas. Įtraukti vietos bendruomenes į sprendimų, susijusių su saugomų teritorijų apsauga ir tvarkymu, priėmimą. Tobulinti mėgėjų žvejybos tvarką. Grąžinti Aplinkos ministerijai iki 2013 metų su mėgėjų žvejybos organizavimu ir kontrole jūrų vandenyse susijusias funkcijas ir taip išvengti valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų dubliavimo. Reglamentuoti vandens telkinių savininkų veiklą, supaprastinti mėgėjų žvejybos leidimų įsigijimą ir leidimų naudoti žvejybos plotus išdavimą, suteikti nemokamos žvejybos teisę asmenims iki 18 metų. Numatyti juridinių asmenų atsakomybę už Mėgėjų žvejybos įstatymo pažeidimus. Sukurti medienos biokuro mobilizavimo iš miškų sistemą. Padidinti medienos biokuro žaliavos ruošimą ir tiekimą, sukuriant finansinio skatinimo mechanizmą (priemones) miškų valdytojams, ypatingą dėmesį skiriant privačių miškų savininkams. Nustatyti Lietuvos įsipareigojimus ribojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo pakeitimo dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų metais ratifikavimo įstatymo ir kitų susijusių nacionalinių teisės aktų projektai, kuriais bus nustatyti Lietuvos (įskaitant ir atskirų šalies ūkio sektorių indėlį) įsipareigojimai ribojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Pagerinti žvejybos verslo sąlygas. Nustatyti žvejybos galimybių jūrų vandenyse skyrimo ūkio subjektams principus, esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį veiklai. Patikslinti žvejybos laivo įtraukimo į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą tvarką. Užtikrinti žuvininkystės produktų atsekamumą nuo žuvų sugavimo iki galutinio vartotojo, vykdant bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo kontrolę. Papildyti ir patikslinti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo išdavimo ir jo galiojimo sustabdymo sąlygas. Numatyti galimybę perleisti ar įsigyti perleidžiamąją žvejybos teisę, kuri leis adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų, padengti pereikvotą individualių žvejybos galimybių dalį, plėsti arba mažinti verslo apimtis, arba jo atsisakyti. Projekto metu m. buvo pateiktos pastabos projektų vertinimams pagal šias prioritetines teisėkūros iniciatyvas: Iniciatyvai Pakeisti veiklos sąlygas saugomose teritorijose poveikio vertinimo pažymos rengėjams rekomendavo tiksliau įvertinti, koks bus teigiamas poveikis ekonomikai, detalizuojant, kokia žemės ūkio veikla bus vykdoma, kokie asmenys vykdys šią veiklą, kaip veiklos vykdymas darys įtaką asmenų pajamoms, užimtumui ir kt.; kokia našta bus sukuriama asmenims, siekiantiems atkurti buvusias 71

73 sodybas; koks bus teigiamas poveikis vietos ekonomikai kokia veikla bus leidžiama užsiimti, preliminarus ūkinės veiklos subjektų, norinčių užsiimti šia veikla skaičius, galimos pajamos. Iniciatyvai Tobulinti žvejų mėgėjų tvarką rekomendavo patikslinti informaciją, kaip pasikeis administracinės sąnaudos pakeitus atsakomybę už žvejų mėgėjų kontrolę tarp Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų; koks bus teigiamas ir/ar neigiamas poveikis ekonomikai ir valstybės finansams, vertinant alternatyvas; labiau pagrįsti siūlomus paslaugų kainų žvejams mėgėjams bei privačių vandens telkinių savininkams pokyčius. Bendra rekomendacija vertinant alternatyvas, buvo pateikti daugiau kiekybinės informacijos, neprioritetizuoti iš karto vienos iš alternatyvų, o jos optimalumą pagrįsti palyginamąja analize. Iniciatyvai Sukurti medienos biokuro mobilizavimo iš miškų sistemą pasiūlė performuluoti pačią Problemą, t.y. minimą situaciją šiuo metu nevisiškai išnaudojami miškų ištekliai šalyje iliustruoti statistiniais duomenimis ir skaitinėmis projekcijomis, nurodant tokių duomenų šaltinius, pavyzdžiui, vadovautis Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133, ir joje pateikiamais skaitiniais duomenimis. Tas pats pažymėtina ir teiginiui apie bendrą papildomai galimą panaudoti miško kuro potencialą - įvairių mokslinių darbų autorių nurodomas maždaug 1,5-2,5 mln. m3. Taip pat reiktų nurodyti minimos ES Direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją numerį, t.y. 2009/28/EB. Taip pat rekomendavo patikslinti, kodėl susiformavusi medžio skiedrų kaina katilinėse yra Lt/m3, kuri yra žemesnė už savikainą. Rekomendavo pakeisti Tikslo formuluotę, t.y. nustatyti aiškų ir konkretų siekį, kurio būtų siekiama įgyvendinant išvardytas priemones. Buvo rekomenduota vadovaujantis poveikio vertinimo Metodika suformuluoti lygiavertes alternatyvas; pateikti apskaičiuotą poveikį valstybės finansams kiekvienos alternatyvos atveju bei pateikti skaičiavimus, kaip numatomos priemonės paveiks bendrą ūkio būklę ir koks bus numatomas poveikis verslo subjektams tiek privačių miškų savininkams, tiek tarpininkams, tiek biokuro katilinių operatoriams. Pabaigoje buvo rekomenduota lyginti tik lygiavertes alternatyvas, vietoj teiginių ši alternatyva reikalauja didesnių valstybės biudžeto lėšų ) pateikti skaitines reikšmes. Vertinant iniciatyvą Nustatyti Lietuvos įsipareigojimus ribojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus buvo rekomenduota performuluoti Problemą ir Tikslą, atkreiptas dėmesys, kad teisinio reglamentavimo keitimas ir/ar informacijos apie bendrus Europos Sąjungos įsipareigojimus pateikimas neturėtų būti savitikslis dalykas, juo turėtų būti siekiama atitinkamo (-ų) viešosios politikos tikslo (-ų) sprendžiant nustatytas problemas. Pasiūlyta patikslinti tikslo formuluotę ir nustatyti aiškų (- ius) ir konkretų (-ius) siekį (-ius), kurio (-ių) būtų siekiama įgyvendinant išvardytas priemones (pvz., pagal Europos Sąjungos Kioto protokolo Doho pakeitimo įsipareigojimus m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 80% ir išreikšti kiekybiškai). Taip pat buvo rekomenduota, vadovaujantis Metodika, be Status Quo pateikti dar bent dvi lygiavertes alternatyvas siūlomai problemai spręsti. Be to pažymos dalyse Poveikis valstybės finansams ir Poveikis ekonomikai turėtų būti skaitinis įvertinimas visų alternatyvų atveju, pvz.: patikslinta ATL (aplinkos taršos leidimų) didėsiančios kainos našta teksianti verslui bei kaip tai įtakos konkurenciją su aplinkinių rinkų subjektais. Taip pat turėtų būti pagrįstas teiginys, kad neįsigaliojus Kioto protokolo Dohos pakeitimui galimai suprastėtų konkurencinės sąlygos, nes nebus teisinio pagrindo imtis klimato kaitos švelninimo pastangų pasauliniu mastu. Vertinant iniciatyvą Pagerinti žvejybos verslo sąlygas buvo atkreiptas dėmesys, kad Poveikio vertinimo pažymoje suformuotoje Problemoje minimas įstatymo reglamentavimo neatitikimas konstituciniams principams nėra problemos objektas. Taip pat buvo rekomenduota patikslinti informaciją, kad Lietuva po 2017 metų neturės finansinių instrumentų mažinti perteklinius žvejybos pajėgumus, tačiau status quo dalyje minima, kad Lietuva išnaudoja tik 73 proc. bendros laivų talpos. 72

74 Ten pat buvo akcentuota, kad naujų ūkio subjektų patekimo į rinką ribojimas neatitinka deklaruojamų konkurencingumo skatinimo principų. Rekomenduota patikslinti, kad Tikslas taip pat būtų nukreiptas į viešosios politikos problemos sprendimą, bet ne teisės akto parengimą ar nuostatų perkėlimą. Formuluojant Alternatyvas buvo rekomenduota vadovautis Metodika, suformuluoti identiško tikslo siekiančias alternatyvas. Toliau buvo rekomenduota patikslinti Poveikį valstybės finansams, papildant šią dalį atitinkamais kiekybiniais skaičiavimais, kadangi Status Quo yra nurodytos lėšos, skirtos žvejybos pajėgumams sumažinti, tačiau alternatyvose pateikiami skaičiavimai susiję tik su lėšomis registrui bei pajamomis iš aukcionų. Nustatant administracinės naštos pokytį ūkio subjektams buvo rekomenduota 2014 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo. 73

75 6. Statyba Trumpai Veikia įmonių Jose įdarbinama darbuotojų 74

76 Statybų sektorius Lietuvoje yra LR aplinkos ministerijos kompetencijos sritis. Taip pat svarbi institucija, užtikrinanti statybos procesų atitiktį teisės aktams yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau VTPSI). Pažymėtina, kad statybų sektorius yra specifinė ir labai svarbi sritis verslo subjektams ir valstybės ekonomikai tiek nacionaliniu mastu tiek Europos Sąjungos (toliau ES) lygmenyje. ES Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (toliau EESRK) nuomonėje dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai Statybų sektoriaus ir šio sektoriaus įmonių tvaraus konkurencingumo strategija COM (2012) laikosi pozicijos, kad statybų sektorius galėtų aktyviai prisidėti prie ES energijos poreikio mažėjimo, ir taip mažinti žmonijos ekologinį pėdsaką bei padėti švelninti klimato kaitos poveikį. EESRK taip pat pripažįstama strateginė statybų sektoriaus svarbą Europos ekonomikai, nes jis prisideda prie BVP ir užimtumo lygio didinimo ir yra ekonomikos augimą skatinantis veiksnys. Statybų sektorius, sukuriantis beveik 10 % ES BVP, yra labai svarbus visos ekonomikos būklei. Siekdami ekonomikos augimo, nacionalinės politikos rengėjai turi bendradarbiauti su statybų sektoriumi, kaip tai darė Komisija rengdama šį komunikatą 17, ir pasirūpinti, kad sektorius, sudarius jam tinkamas finansines ir reguliavimo sąlygas, galėtų užtikrinti ES piliečiams ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir aplinkos apsaugą, nes jie yra to nusipelnę. LR aplinkos ministerijos m. veiklos prioritetų pagrindiniai tikslai statybų sektoriuje: sumažinti procedūrų skaičių ir sutrumpinti laiką, reikalingą verslui gauti statybos leidimus; aiškiai reglamentuodami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras, perkeldami naujausius ES reikalavimus, peržiūrėdami poveikio aplinkai vertinimo dalyvių funkcijas ir kompetenciją; pagerinti visuomenės dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos vertinimo procese efektyvumą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir priimamų sprendimų kokybę; poveikio aplinkai vertinimo rezultatų integracija; pagerinti statybos leidimų išdavimą; pagerinti informacinės sistemos paslaugų kokybę. Vertinant statybų svarbą, šiam sektoriui buvo skiriamas didelis dėmesys LR aplinkos ministerijos prioritetuose, tad ir projekto rėmuose stengtasi vertinti verslo problemas ir ieškoti galimų sprendimų. Pažymėtina, jog statyba yra vienas iš didžiausią įtaką BVP augimui turinčių sektorių, tad tinkamas reguliavimas siekiant vystyti šį sektorių yra prioritetinis. 16 ES Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai Statybų sektoriaus ir šio sektoriaus įmonių tvaraus konkurencingumo strategija. Prieiga per internetą: < 17 Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai Statybų sektoriaus ir šio sektoriaus įmonių tvaraus konkurencingumo strategija COM(2012) 433 final. Prieiga per internetą: < 75

77 Metai STATYBŲ SEKTORIAUS STATISTINIAI DUOMENYS Bendrovės Veikiantys ūkio subjektai Individualios įmonės Šalyje atlikti statybos darbai to meto kainomis tūkst. EUR Visi statiniai Pastatai Inžineriniai statiniai Asmenys, dirbantys statybos sektoriuje Mėnesinis darbo užmokestis EUR Bruto Neto ,4 475, ,2 503,4 Sukuriama BVP mln. EUR , , Probleminių klausimų analizė ir konsultacijos su verslu Vertinant socialinių partnerių vaidmenį sprendimų priėmime statybos reguliavimo sektoriuje, konstruktyvus bendradarbiavimas vyko su Lietuvos statybos asociacija, advokatų kontora SORAINEN, VšĮ Investuok Lietuvoje. Iš jų pusės buvo teikti pasiūlymai ir pastabos teisės aktams tobulinti. Taip pat partneriai dalinosi visa informacija, kuri reikalinga, atlikti poveikio vertinimus ir suformuluoti alternatyvas. Bendradarbiaujant su partneriais buvo atskleistos tokios problemos / pasiūlymai: Įstatymų nuostatų neefektyvumas. Galimybė nesilaikyti prievolės mokėti mokesčius ir išvengti atsakomybės. Nesurenkami nekilnojamojo turto mokesčiai iš parduotų, bet nepriduotų eksploatuoti naujų daugiabučių pastatų, o verslo subjektai priversti po kelis kartus atlikti pridavimo darbus. Verslininkai, kuriems dėl veiklos ypatumų privalomas poveikio aplinkai vertinimas, susiduria su problema, jog nesilaikoma terminų bei ta pati informacija prašoma pakartotinai. Šiuo metu vertinamos galimybės numatyti prezumpciją, jog jei per tam tikrą terminą neatmetamas prašymas, laikoma kad institucija jį patvirtina. Taip pat pirmą kartą nepaprašius tam tikros informacijos, jos antrą kartą ūkio subjektas teikti neprivalo. 76

78 Statybos bendrovėms atliekančioms darbus pritrūksta apyvartinių lėšų, nes iš užsakovų PVM negauna, o už nupirktas prekes PVM gali atgauti tik kalendoriniam pusmečiui pasibaigus, t.y. 2 kartus per metus. BIM (building information model) Lietuvoje trūkumas. Statybos įmonės negali dalyvauti konkursuose kitose šalyse, nes ten jie vyksta tik per BIM sistemą. Atvejais, kai specialieji reikalavimai ar prisijungimo sąlygos per Statybos įstatyme nustatytą terminą neišduodami, statytojas (užsakovas) turėtų papildomą teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos dėl šių dokumentų išdavimo. Praplėsti statybos valdytojo pareigų ir teisių apimtį, numatant, kad statybos procese jis turi teisę veikti tiesiogiai ir asmeniškai (o ne statytojo vardu) sudaryti sutartis, būtinas įvykdyti jo įsipareigojimams pagal sutartį su statytoju Panaikinti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 2 d. 4 p. nuostatą, jog statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį, negali būti atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu. Skirtingas gaminių sertifikavimas skirtingose valstybėse, suvienodinti. Apibendrinant, verslo atstovai pasižymėjo didele gausa įvairių pasiūlymų bei idėjų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Kiekvienas pasiūlymas buvo svarstomas ir vertinamas ekonominiu atžvilgiu bei analizuojamas bendras rinkos kontekstas. Dažniausios problemos susijusios su įvairių leidimų gavimais ir terminais. Atsižvelgiant į verslo poreikius buvo atlikti poveikio vertinimai ir pateiktos alternatyvos Poveikio verslui vertinimas Reaguojant į statybų sektoriuje išsakytas problemas bei bendras vyraujančias tendencijas, buvo atliktie šie poveikio vertinimai: Dėl deklaracijų apie statybų užbaigimą tvarkos pakeitimo poveikio vertinimas Poveikio vertinimo metu identifikuota problema: Remiantis galiojusiu reglamentavimu, abejotina deklaracijų dėl statybų užbaigimo tvirtinimo VTPSI nauda, nes surašant deklaraciją dėl statybų užbaigimo, statytojas atsako už pateiktų duomenų teisingumą ir visa atsakomybė dėl statinio atitikimo normatyviniams reikalavimams tenka statybų proceso dalyviams. Buvo vertinama galimybė atsisakyti deklaracijų dėl statybų užbaigimo tvirtinimo VTPSI. Įgyvendinus tokį pasiūlymą, būtų supaprastinta statybų užbaigimo tvarka verslo subjektams ir fiziniams asmenims, taip pat sumažėtų administracinė našta VTPSI. Ūkio subjektai kviečiami pateikti savo nuomonę ir pasiūlymus. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo) Šios alternatyvos metu neplanuojama keisti deklaracijų apie statybos užbaigimą tvarkos. Deklaracijos apie nesudėtingų statinių bei nedidelių 1 ar dviejų 2 butų namų statybos užbaigimą nėra tvirtinamos VTPSI Šios alternatyvos atveju, atsisakoma reikalavimo tvirtinti deklaracijas apie 1 ar 2 butų namų, kurių bendras plotas neviršija 300 kv. m., statybos užbaigimą. Ūkio subjektams užbaigus statinio statybą, reikėtų tik užpildyti ir įregistruoti 77

79 deklaraciją apie statybos užbaigimą, tačiau nereikėtų teikti papildomų dokumentų, kurie pagal dabartinį reglamentavimą teikiami kartu su deklaracija, norint ją patvirtinti. 1 ar 2 butų namų, kurių bendras plotas viršija 300 kv. m. deklaracijos apie statybos užbaigimą ir toliau būtų teikiamos tvirtinti VTPSI. Alternatyva Nr. 2 Deklaracijos apie nesudėtingų statinių bei 1 ar dviejų 2 butų namų statybos užbaigimą nėra tvirtinamos VTPSI. Šios alternatyvos atveju, visais atvejais atsisakoma reikalavimo tvirtinti deklaracijas apie statybos užbaigimą VTPSI. Ūkio subjektams užbaigus nesudėtingo statinio ar 1 ar 2 butų namo statyba reikėtų tik užpildyti ir įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Atlikus skaičiavimus bei panašų poveikį ūkio subjektams (nauda iki 1,02 mln. Lt per metus), siūloma įgyvendinimui rinktis alternatyvą Nr. 2 Deklaracijos apie nesudėtingų statinių bei nedidelių 1 ar dviejų 2 butų namų statybos užbaigimą nėra tvirtinamos VTPSI Baigto statyti, bet neparduoto (nenaudojamo ekonominėje veikloje) nekilnojamojo turto apmokestinimas Poveikio vertinimo metu identifikuota problema: nekilnojamojo turto plėtotojai susiduria su problema, kad užbaigus daugiabučių namų statybą (gavus statybos užbaigimo aktą) ir iš karto nepardavus visų butų, už neparduotus butus (skaičiuojama kaip vienas apmokestinamas objektas) tenka mokėti nekilnojamojo turto mokestį, nors galutinis vartotojas tokio mokesčio nemokėtų (išskyrus objektus, kurių vertė viršija eurų). Ekonominės naudos nekuriantis ir faktiškai nenaudojamas būstas nepatenka į nekilnojamojo turto mokesčio bazę, skirtingai nei kiti ekonominei veiklai skirti statiniai (biurai, viešbučiai, pramonės statiniai, kt.). Iš esmės tai yra prekių sandėlyje (ekonominėje veikloje nepradėtas naudoti turtas) apmokestinimas, kuris taikomas vieno verslo nekilnojamojo turto vystymo atžvilgiu. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo) Šios alternatyvos metu išliktų problema, mokesčiai būtų nesurinkti ir toliau verslo subjektai turėtų pridavinėti naujai pastatytus būtus po kelis kartus. Papildyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 str., nurodant, kad nekilnojamojo turto mokesčio objektu nėra laikomas pastatytas ir nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kuris buvo statomas su tikslu parduoti. Tai išspręstų verslo subjektų problemą dėl procedūrų padaugėjimo, tačiau valstybė negautų pajamų į biudžetą. Nustatyti tvarką, kuri privaloma nebaigtos iki galo statybos objekto teisinė periodinė registracija registrų centre. Tokiu būdu griežtinama tvarka ir lengviau nustatomi piktnaudžiavimo atvejai. Po konsultacijų su Aplinkos ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovais siūloma 3 alternatyva, kuri pagerintų mokesčių surinkimą ir leistų verslo subjektams planuotis pardavimus. Kadangi nei registrų centras nei mokesčių Inspekcija nekaupia duomenų išskirdama naujai statomų ir 78

80 parduotų bei neparduotų butų pardavimų informacijos tikslių skaičiavimų kokį efektą teiks siūloma alternatyva pateikti nėra galimybės įsigaliojo LR Statybos įstatymo pakeitimai, susiję su privaloma periodine statinio registracija. Prieiga internetu: Dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų optimizavimo Poveikio vertinimo metu identifikuota problema: planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatyme numatyti poveikio vertinimo proceso dalyviai ir etapai. Poveikio vertinimo ataskaitai patvirtinti būtina gauti visų atsakingų institucijų sutikimus. Tačiau vienai institucijai pateikus pastabas, atsižvelgiant į jas reikia atlikti pataisymus. Po šių pataisymų ištaisytą ataskaitą vėl iš naujo turi peržiūrėti likusios institucijos. Būna atvejų, kai pakartotinai prašoma pateikti naują informaciją, nesusijusią su anksčiau reikalauta, taip vilkinant ataskaitos patvirtinimą. Taip pat poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvaujančios institucijos ne visuomet laikosi įstatyme numatytų terminų. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo) ūkio subjektai ir toliau negalės tinkamai planuoti veiklos, nes kiekviena uždelsta diena lemia ženklius kaštus. Visa reikalinga informacija institucijoms būtų reikalaujama vienu metu. Pirmą kartą institucijai nepaprašius informacijos antrą kartą naujos prašyti jau negalima. Visa reikalinga informacija institucijoms būtų reikalaujama vienu metu. Pirmą kartą institucijai nepaprašius informacijos antrą kartą naujos prašyti jau negalima. Taip pat laikyti, kad ataskaita patvirtinta, jei nepatvirtinta per įstatyme nurodyta terminą. Siūloma 3 alternatyva, kuri verslui suteiks galimybe planuoti procesus bei užtikrins procedūrų skaidrumą. Dėl PVM permokos grąžinimo termino sutrumpinimo Poveikio vertinimo metu identifikuota problema: Statybos bendrovės perka statybines prekes su PVM, o atsiskaitymą gauna iš užsakovo be PVM, joms (ypač nedidelėms) atliekančioms darbus pritrūksta apyvartinių lėšų atsiskaitymams su darbuotojais, socialinio draudimo mokesčiams, garantiniam fondui, patalpų nuomai, buhalterinėms paslaugoms ir pan., o PVM permoką gali atgauti tik kalendoriniam pusmečiui pasibaigus, t.y. 2 kartus per metus. Pažymėtina, kad PVM mokėtojas automatiškai po pusmečio neatgauna PVM permokos. Tam reikia rašyti prašymą, kas gali trukti iki dviejų mėnesių, tad PVM permokos grąžinimas gali užtukti iki 8 mėnesių. Kyla rizika, gal kai kurios bendrovės siekdamos sumažinti apyvartinių lėšų trūkumą pradės rašytis dviejų tipų sutartis su užsakovais medžiagų pardavimo (išpučiant jų kainas) ir darbų atlikimo (mažinant darbo užmokesčio įkainius). Taip pat didieji nekilnojamojo turto vystytojai pradės statybines medžiagas pirktis patys ir taip mažins mokėtiną PVM. Pasitelkus hipotetinį pavyzdį, kiek mažai statybos įmonei tenka piniginių srautų, paskaičiuota kokios pelno dalies netenkama dėl ilgo termino. 79

81 Jei dalysime prielaidą, kad įmonė eurų skolinasi 8 mėnesiams, su 3 procentų banko marža bei EURIBOR 0,5 proc. norma, tai jai papildomai kainuos *3,5 proc.*8/12 = 215 eurų. Tai sudaro 215/5100 = 4,2 proc. įmonės pelno. Tačiau reikia turėti omenyje, kad maržą bakų taikoma yra skirtinga priklausanti nuo daug faktorių, ji gali ir siekti 10 procentų Jei darysime prielaidą, kad banko marža įmonėms 10 procentų, tai papildomai kainuos *10,5 proc.*8/12 = 609 eurai. Tai sudarytų 609/5100 = 12 proc. įmonės pelno. Skaičiavimai atlikti remiantis esama EURIBOR norma, kur šiuo metu yra žemiausia ir ateityje prognozuojama, kad kils, kas iš esmės reiškia, kad įmonės patirs dar daugiau nuostolių dėl laukimo gražinti PVM permoką. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo) ūkio subjektai priversti skolintis ir mokėti palūkanas Grąžintino PVM terminą trumpinti nuo 6 mėnesių iki 1 mėnesio nesusidarytų apyvartinių lėšų trūkumas. Grąžintino PVM terminą trumpinti nuo 6 mėnesių iki 2 mėnesio apyvartinių lėšų trūkumas sutrumpėtų tris kartus. (atmestina) Siūloma alternatyva, grąžintino PVM terminą trumpinti nuo 6 iki 1 mėnesio, nes tai įmonei sutaupyti leistų nuo 6,3 proc. iki 18 proc. pelno bei padėtų mažinti bankrutuojančių statybos įmonių skaičių Poveikio verslui vertinimo priežiūra 2014 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąraše, patvirtintame 2014 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 258 Dėl 2014 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo patvirtinimo, statybos srityje buvo numatytos ši iniciatyva: Lentelė metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų statybos srityje sąrašas Iniciatyvos pavadinimas ir tikslas Tobulinti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo mechanizmą. Valstybės kontrolė yra nustačiusi, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, rengdamos planuojamų statybos darbų sąmatas, lėšas planuoja pagal nepatikrintus įkainius, nes Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Statybos produktų sertifikavimo centras nekontroliuoja, ar šie įkainiai teisingi. Šiuo metu duomenis apie vidutines statybos rinkos kainas valstybiniam registrui teikia vienintelė privati bendrovė, kurios duomenimis remiasi visos statybas planuojančios institucijos Projekto metu buvo pateiktos pastabos dėl prioritetinės iniciatyvos Tobulinti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo mechanizmą poveikio vertinimo. Projekto ekspertai poveikio vertinimo pažymos rengėjams rekomendavo atskirti poveikį ekonomikai ir poveikį verslo subjektams. Taip pat pateikti skaitine reikšme kokią naudą ar sąnaudas patirs verslas dėl kiekvienos alternatyvos įgyvendinimo. Lyginant alternatyvas pasiūlyta ne tik įvardinti teigiamus ir neigiamus kiekvienos alternatyvos teigiamus aspektus, bet ir pagrįsti juos. Pavyzdžiui, pigiausias sprendimo variantas siūloma įvardinti kokie jo kaštai, bei palyginti su brangesniais variantais. 80

82 Pažymėtina, kad projekto ekspertai, prisidėdami prie institucijų atliekamų poveikio vertinimų kokybės priežiūros, teikė pastabas ne tik dėl prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo ekonomikos sričiai, bet teikė ir bendro pobūdžio pastabas dėl problemos, tikslų formulavimo, poveikio atitinkamoms sritims, ypač administracinei naštai, įvertinimo, duomenų detalizavimo ir kt. Pastabos teiktos dėl skirtingų sričių teisės aktų projektų, tačiau poveikio vertinimuose pastebėta, jog tam tikri nepakankamo vertinimo aspektai kartojasi. Pastebėta tendencija, kad poveikio vertinimo atlikėjai ne visais atvejais identifikuoja problemą, netinkamai suformuoja tikslus ir netinkamai įvertina poveikį verslo subjektams. Kalbant apie problemą dažnai ją rekomenduota patikslinti, kad būtų identifikuota pati problema o ne jos pasekmė. Netinkamas, nepakankamas reguliavimas, negali savaime būti laikoma problema. Tad pastabose dažnai rekomenduojama teisės akto vertintojams, detalizuoti, kokios pasekmės atsiranda dėl netinkamo reguliavimo, pavyzdžiui, papildoma našta verslui, darbo laiko sąnaudos. Daugiausiai poveikio vertinimo atlikėjams rekomenduota performuluoti tikslą, kad būtų aiškūs uždaviniai. Įstatymo keitimas, reguliavimo pagerinimas ar pan. negali būti laikytinas tikslus nes tai labai abstraktu ir iš esmės nieko nepasakoma. Tikslas turi būti formuojamas taip, kad būtų aišku, ką nauju ar keičiamu reguliavimu norima pasiekti. Tikslas turi būti detalizuojamas numatant atskirus uždavinius. Formuojant alternatyvas pastebėta bendra tendencija, kad viena iš jų būna prioretizuojama prie kitas. To būti negali alternatyvos turi būti vienodo svorio ir dėl jų turi nuspręsti sprendimų priėmėjai. Dar vienas labai dažnai pasikartojantis aspektas, kai poveikio vertintojai nepakankamai įvertina poveikį verslo subjektams, valstybės finansams. Dažnai, bet ne visada pasakoma, kad tam tikro sektoriaus subjektai patirs naudą ar sąnaudas, tačiau net nebandoma paskaičiuoti šio poveikio. Priklausomai nuo sektoriaus rekomenduojama atlikti apklausas, susirinkti informaciją iš viešai prieinamų duomenų bazių ir bandyti pateikti realius skaičius, kaip teisės akto pokytis paveiks suinteresuotus asmenis. 81

83 7. Teritorijų planavimas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2013 m. gavo 481 skundą teritorijų planavimo srityje. Nustatyti 54 pažeidimai. 82

84 Teritorijų planavimas yra vienas iš efektyviausių valstybės valdymo instrumentų, leidžiantis kryptingai organizuoti visų rūšių veiklą planuojamoje teritorijoje. Teritorijų planavimo dokumentų paskirtis sudaryti prielaidas ilgalaikiai, darniai ir tvariai valstybės ir jos ūkio plėtrai, užtikrinant būsto, darbo, paslaugų, socialinės ir sveikatos apsaugos bei kokybiškos aplinkos reikmių tenkinimą, kartu išsaugant ir tinkamai bei racionaliai naudojant šalies gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesas ilgai trunkantis ir brangus, todėl naudojant šį instrumentą būtina aiški ir skaidri valstybės politika bei atitinkama teisinių dokumentų sistema, leidžianti atsakingai naudoti tiek materialinius, tiek ir žmoniškuosius išteklius. Vienas iš rodiklių parodantis kaip gerai sureguliuoti teisiniai santykiai yra skundų gavimo statistika. Kalbant apie skundų statistiką, susijusią su teritorijų planavimo sritimi pagal šiuo metu turimus vėliausius tendencijos išlieka panašios. VTPSI 2013 metais gavo 4517 skundų ir pranešimų, susijusių su statybos (4036 skundai) ir teritorijų planavimo (481 skundas) sritimis. Inspekcijos specialistams juos išnagrinėjus, tik maždaug kas dešimtas skundas pripažintas pagrįstu nustatyti pažeidimai atitinkamai 389 ir 54 atvejais. Lyginant 2013 m. ir 2012 m. skundų statistiką, ryškių pokyčių nematyti. Tiek iš viso gautų, tiek pagrįstų skundų skaičiai labai panašūs. Beveik nesikeičia ir skundžiami veiksmai: statyba vykdoma be privalomojo statybą leidžiančio dokumento, nesilaikoma minimalių atstumų iki sklypo ribų, statybos darbų vykdymas neturint sklypo ar statinio bendraturčių sutikimų, inžinerinių statinių statyba valstybinėje žemėje, teritorijų planavimo viešumo. Kadangi kiekvienais metais gaunama beveik pusė tūkstančio skundų galima daryti prielaidą, kad teritorijų planavimo reguliavimas dar nėra iki galo palankiai nustatytas. Teritorijų planavimas Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau Aplinkos ministerija) kompetencijos sritis, kurios misija - tobulinti darnaus vystymosi principais pagrįstą aplinkos teisinį reguliavimą ir koordinuoti jo įgyvendinimą, siekiant užtikrinti žmogaus teisę gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje. Vienas iš esminių m. Aplinkos ministerijos pagrindinių strategini tikslų yra užtikrinti darnaus vystymosi principus atitinkantį teritorijų planavimo, statybos ir būsto plėtros procesų, statinių naudojimo ir priežiūros valstybinį reguliavimą. Todėl svarbu šioje srityje stengtis užtikrinti kuo efektyvesnį ir racionalesnį teisinį reguliavimą. Tvarus teritorijų planavimas yra ne tik valstybę bei miestus pristatantis elementas, tačiau labai svarbus įvairių verslo sričių atstovams, siekiant, kad tas verslas būtų konkurencingas ir būtų sukurta palanki terpė jam vystytis. Projekto rėmuose siekiant įvertinti įvairių iniciatyvų poveikį verslo sąlygoms, bendram verslo klimatui ši sritis buvo pasirinkta kaip viena svarbesnių ir joje buvo vertinamos reguliavimo tobulinimo iniciatyvos bei atliekami poveikio vertinimai. Pažymėtina, jog Aplinkos ministerijos deklaruojamuose veiklos prioritetuose nėra aiškiai išskirta teritorijų planavimo srities, tačiau sistemiškai žiūrint, įgyvendinti šiems prioritetams viena iš sudedamųjų dalių yra tvarus teritorijų planavimas ir nuoseklus jo reglamentavimas. Teritorijų planavimas yra glaudžiai susijęs su statybų sritimi, nes teritorijų planavimas yra vykdomas tam gal statybos vyktų darniai, būtų išvengta chaotiškų sprendimų Probleminių klausimų analizė ir konsultacijos su verslu Vertinant socialinių partnerių vaidmenį sprendimų priėmime teritorijų planavimo srityje reguliavimo sektoriuje, konstruktyvus bendradarbiavimas vyko su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (toliau LNTPA), aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentu, advokatų kontora SORAINEN, VšĮ Investuok Lietuvoje. Iš jų pusės buvo teikti pasiūlymai ir pastabos teisės aktams tobulinti. 83

85 Bendradarbiaujant buvo pateikta informacija apie infrastruktūros plėtros reglamentavimo problematiką, atliktas išsamus Infrastruktūros plėtros įstatymo poveikio vertinimas. Būtų galima išskirti Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentą bei Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociaciją. Šie partneriai itin konstruktyviai bendradarbiavo bei operatyviai dalinosi visa reikiama informacija. Pavyzdžiui, po sklandaus bendradarbiavimo pavyko paruošti išsamų infrastruktūros plėtros poveikio vertinimą, kuriuo aplinkos ministerija rėmėsi ruošdama įstatymo aiškinamąjį raštą. Bendradarbiaujant su partneriais buvo atskleistos tokios problemos / pasiūlymai: Galimybė privatiems asmenims teismo keliu skųsti bendruosius ir detaliuosius planus, nes pagal dabartinę teismų praktiką specialieji ir bendrieji planai laikomi norminiais teisės aktais, todėl neleidžiamą jų skųsti. Atvejai, kai savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtina detaliojo plano per nustatytus terminus arba atsisako patvirtinti detalųjį planą ir nepraneša atsisakymo derinti motyvų, suteikti planavimo iniciatoriui teisę kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kuri per 20 darbo dienų patvirtina detalųjį planą arba motyvuotai atsisako tvirtinti detalųjį planą. Parengti ir patvirtinti kompensavimo už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą tvarką, kuri būtų privaloma valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniams, bei numatytų rekomendacines gaires, kuriomis galėtų vadovautis ir privatūs subjektai. Šiame sektoriuje dažniausiai verslui kylančios problemos, susijusios su planų tvirtinimu ir nepakankamu reglamentavimu Poveikio verslui vertinimas Pažymėtina, kad Projekto metu siekiant padėti verslui išspręsti jiems aktualias problemas teritorijų planavimo srityje buvo konsultuotasi su VšĮ Investuok Lietuvoje, LNTPA, Aplinkos ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija, Statybos inspekcija. Tokiu būdu buvo stiprinamas bendradarbiavimas tarp institucijų ir ūkio subjektų, tarpininkaujama išsakant verslui aktualiausias problemas. Be ankščiau minėtų problemų Teritorijų planavimo srityje verslo ir institucijų atstovai sutartinai teigė, jog Lietuvoje būtinas infrastruktūros kūrimo mechanizmo tinkamas sureguliavimas. Bendraujant su LNTPA ir Aplinkos ministerija buvo paruoštas išsamus Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo poveikio vertinimas. Poveikio vertinimas Vykdant projekto veiklą buvo atliekami išsamūs ekspertų poveikio vertinimai Dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Lietuvoje infrastruktūros kūrimo mechanizmo tinkamo sureguliavimo nebuvimas lemia problemų visumą: Nesureguliuotas socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros ir įrengimo mechanizmas, todėl socialinės ir inžinerinės infrastruktūros sprendiniai lieka neįgyvendinami; Inžinerinės infrastruktūros plėtros reguliavimas buvo nustatytas teritorijoms, kuriose jau yra įrengti komunaliniai inžineriniai tinklai ir bendro naudojimo susisiekimo komunikacijos, taikomas ir teritorijoms, kuriose minėta infrastruktūra nėra įrengta ir kurioms turi būti taikomi specialūs teisinio reguliavimo principai, atspindintys specifines 84

86 šių teritorijų problemas (žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų nebuvimas, atskirų subjektų interesų derinimas ir kita); Nepakankamai reguliuojami inžinerinės infrastruktūros plėtros organizavimo klausimai ir viešojo sektoriaus atsakomybė; Nepakankamai detaliai reguliuojamas prisijungimas prie inžinerinių tinklų urbanizuotose teritorijose; Kompensacijos dydis, mokamas už naudojimąsi administraciniu teisės aktu nustatytu žemės servitutu ar atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę, yra tapęs nuolatiniu ginčų objektu tarp infrastruktūros plėtros vykdytojų ir žemės sklypų savininkų, neretai komplikuojančiu teritorijų planavimo procedūras ir ženkliai prailginančiu valstybei svarbių ekonominių projektų įgyvendinimą. Tinkamai sureguliavus infrastruktūros kūrime dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, laukiami tokie rezultatai: Kompaktiški miestai. Koncentruoti objektų prijungimą prie sukurtų infrastruktūrų, vengiant salos principu išsibarsčiusių pastatų, kurių negali pasiekti būtinųjų poreikių tarnybos (gaisrinės, greitosios pagalbos ir pan.); Užtikrinta subalansuota plėtra statyba be infrastruktūros negalima; Išsprendžiama servitutų problema. Teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose numatytiems gatvių komunikacijų koridoriams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų teritorijoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka būtų nustatomi servitutai; Skaidrus infrastruktūros mokesčio administravimas. Poveikio vertinimo pažymoje buvo paskaičiuota kokią naudą sukurtas kompensacinis mechanizmas atneštų naujų statybų vystytojams, kaip tai paveiktų konkurencingumą šiame sektoriuje. Atliekant infrastruktūros plėtros poveikio vertinimą buvo remtasi naujai statomos Gulbinų gyvenvietės (mikrorajono) paskaičiuotais infrastruktūros kaštais, kurie sudarytų eurų visai gyvenvietei arba 1624 eurus vienam arui. Analizė parodė, jog pritaikius kompensacinį mechanizmą tokiame pačiame plote kaip Gulbinų gyvenvietė būtų galima surinkti nuo 20 procentų infrastruktūros sukūrimo kaštų priklausomai nuo užstatymo intensyvumo. Pažymėtina, jog Aplinkos ministerija rengdama įstatymo projekto aiškinamąjį raštą rėmėsi atlikto poveikio vertinimo pažymoje pateikta analize Poveikio verslui vertinimo priežiūra 2014 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąraše, patvirtintame 2014 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 258 Dėl 2014 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo patvirtinimo, teritorijų planavimo srityje buvo numatyta viena iniciatyva: 85

87 2014 metų prioritetinė teisėkūros iniciatyva teritorijų planavimo srityje Iniciatyvos pavadinimas ir tikslas Pakeisti veiklos saugomose teritorijose sąlygas. Palengvinti buvusių sodybų atkūrimo saugomose teritorijose sąlygas. Nustatyti kompensacijų už veiklos apribojimus skyrimo sąlygas (patikslinti asmenis, kurie turi teisę į kompensacijas). Šalinti neefektyvius apribojimus, užtikrinti visuomenės teisę naudoti vandens telkinių pakrantes, nustatyti asmenų, kurie lankosi vandens telkinių pakrantėse, pareigas. Įtraukti vietos bendruomenes į sprendimų, susijusių su saugomų teritorijų apsauga ir tvarkymu, priėmimą Projekto metu buvo pateiktos pastabos dėl prioritetinės iniciatyvos Pakeisti veiklos saugomose teritorijose sąlygas poveikio vertinimo. Iniciatyvos Pakeisti veiklos sąlygas saugomose teritorijose poveikio vertinimo daliai projekto ekspertai poveikio vertinimo pažymos rengėjams rekomendavo tiksliau įvertinti, koks bus teigiamas poveikis ekonomikai, detalizuojant, kokia žemės ūkio veikla bus vykdoma, kokie asmenys vykdys šią veiklą, kaip veiklos vykdymas įtakos asmenų pajamas, užimtumą ir kt.; kokia našta bus sukuriama asmenims, siekiantiems atkurti buvusias sodybas; koks bus teigiamas poveikis vietos ekonomikai kokia veikla bus leidžiama užsiimti, preliminarus ūkinės veiklos subjektų, norinčių užsiimti šia veikla skaičius, galimos pajamos. Apibendrinant, vertinant iniciatyvą siūloma iniciatyvos priežastį (kodėl lengvinamos sąlygos) pagal galimybes išreikšti konkrečia skaitine reikšme, pavyzdžiui, dešimt ūkio subjektų, gaus 100 tūkst. Eurų naudą kasmet, ir turės 2000 eurų prisitaikymo vienkartines išlaidas. Pažymėtina, kad projekto ekspertai, prisidėdami prie institucijų atliekamų poveikio vertinimų kokybės priežiūros, teikė pastabas ne tik dėl prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo ekonomikos sričiai, bet teikė ir bendro pobūdžio pastabas dėl problemos, tikslų formulavimo, poveikio atitinkamoms sritims, ypač administracinei naštai, įvertinimo, duomenų detalizavimo ir kt. 86

88 8. Susisiekimas Trumpai Veikia apie 11 tūkst. įmonių Jose įdarbinama apie 104 tūkst. darbuotojų 87

89 8.1. Probleminių klausimų analizė ir konsultacijos su verslu Susisiekimo sritis Projekto ekspertų buvo pasirinkta kaip viena iš didžiausią įtaką Lietuvos ekonomikai turinčių sričių. Pažymėtina, kad susisiekimo srityje, veikia apie 11 tūkst. įmonių (apie 13% visų įmonių), o jose samdoma apie 104 tūkst. darbuotojų. Susisiekimo sritis buvo nustatyta, kaip besivystanti ir galimai verslo atstovams sukelianti naštą dėl įvairių Pasaulio banko įvertinimų. Pavyzdžiui, Lietuva 2014 m. užėmė 18-ą vietą pagal plačiajuosčio radijo signalų sistemos vartotojų skaičių 100-ui gyventojų, 34-ą vietą pagal mobiliųjų telefonų vartotojų skaičių 100-ui gyventojų, 118- ą vietą pagal Lietuvoje registruotų oro vežėjų pakylimų ir nusileidimų skaičių pasaulyje, 88-ą vietą pagal uosto konteinerių srautą. Transporto (susisiekimo) sritis yra Lietuvos Respublikos susiekimo ministerijos (toliau Susisiekimo ministerija) kompetencijos sritis. Išskiriamos pagrindinės veiklos sritys: Keliai ir kelių transportas Geležinkeliai Civilinė aviacija Vandens transportas Paštas Elektroniniai ryšiai Pažymėtina, kad priklausomai nuo veiklos srities, didelį vaidmenį transporto (susisiekimo) sričių reguliavime atlieka LR Susisiekimo ministerijai pavaldžios institucijos: Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos Transporto investicijų direkcija Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos administracija Lietuvos saugios laivybos administracija Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija Taip pat savarankiška valstybės įstaiga, reguliuojanti elektroninių ryšių, pašto paslaugos teikimo veiklą ir atliekanti elektroninio parašo priežiūros institucijos funkcijas - Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba. Valstybės įmonė Regitra yra atsakinga už transporto priemonių registravimą, registrų tvarkymą, vairuotojų pažymėjimų išdavimą ir keitimą. Vertinant viešosios politikos kontekstą, svarbu pažymėti, kad 2014 m. vienas svarbiausių klausimų verslui transporto (susisiekimo) srityje buvo ne tam tikro teisinio reguliavimo spragų šalinimas, o Rusijos įvestos įvairios sankcijos dėl kurių krovinių vežėjai siekė kompensuoti transporto paslaugų eksporto į Rusiją praradimus, didinant šių paslaugų eksportą į kitas šalis. Dėl šių nepalankių rinkos sąlygų, vežėjai ir jų atstovai, su kuriais buvo konsultuojamasi, rodė mažiau dėmesio nacionalinio susisiekimo reglamentavimo tobulinimo klausimų sprendimui. I. Strateginės kryptys transporto (susisiekimo) srityje LR Susisiekimo ministerijos metų strateginiame veiklos plane (patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr , su 2014 m. kovo 21 d. įsakymo Nr redakcija) numatyti du veiklos prioritetai: I Prioritetas Tęsti transporto sistemos vykdomus projektus (programas) siekiant išlaikyti aukštą Lietuvos transporto paslaugų konkurencingumą ir infrastruktūros modernizavimą, plėtoti tarptautinius transporto koridorius ir diegti eismo saugos priemones (įgyvendinama 88

90 Vyriausybės 2014 m. veiklos I prioriteto 1.1 prioritetinė kryptis ir V prioriteto 5.1 prioritetinė kryptis). II Prioritetas Informacinės visuomenės plėtra (įgyvendinama Vyriausybės 2014 m. veiklos IV prioriteto 4.3 prioritetinė kryptis). Šie veiklos prioritetai tiesiogiai susiję su LR Strateginiais tikslais ir vykdomomis programomis. Atitinkamai LR Susisiekimo ministerijos metų strateginiame veiklos plane numatytos pagrindinės teisėkūros iniciatyvos: 1) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo projektas; 2) Lietuvos Respublikos kelių įstatymo pakeitimo projektas; 3) Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projektas; 4) Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo pakeitimo projektas; 5) Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo projektas; 6) Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo pakeitimo projektas; 7) Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimo projektas; 8) Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo pakeitimo projektas; 9) Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo projektas; 10) Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių ir įstaigų įstatymo pakeitimo projektas m. prioritetinės teisėkūros iniciatyvos transporto (susisiekimo) srityje 2014 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąraše, patvirtintame 2014 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 258 Dėl 2014 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo patvirtinimo, transporto (susisiekimo) srityje numatytos šios iniciatyvos: Didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį Lietuvos transporto sektoriuje. Įvesti naują civilinės aviacijos saugos ir saugumo priežiūros mokestį Tobulinti valstybės informacinių išteklių infrastruktūros valdymo modelį Pažymėtina, kad dėl aukščiau minėtų trijų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo rezultatai LR Susisiekimo ministerijos buvo pateikti LR Vyriausybei svarstyti. Atitinkamai, Projekto ekspertai, atlikdami poveikio vertinimo atlikimo priežiūrą, pagal kompetenciją LR Susisiekimo ministerijai pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl šių prioritetinės teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimo rezultatų. Eil. Nr metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų transporto (susisiekimo) srityje sąrašas Sritis Energetika /transportas (susisiekimas) transportas (susisiekimas) Iniciatyvos pavadinimas ir tikslas Didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį Lietuvos transporto sektoriuje. Išnagrinėti alternatyvias galimybes pigiausiomis priemonėmis pasiekti, kad bent 10 procentų Lietuvos transporto sektoriaus suvartojamų energijos išteklių sudarytų atsinaujinantys energijos ištekliai. Įvesti naują civilinės aviacijos saugos ir saugumo priežiūros mokestį. Įvesti naują valstybės mokestį (rinkliavą), kurį mokėtų išvykstantis keleivis. Planuojama, kad šis mokestis (rinkliava) būtų 1 euras (3,4528 lito). Į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą kasmet būtų surenkama apytiksliai ne mažiau nei 1,5 mln. eurų (5,2 mln. litų), kurie būtų skiriami Civilinės aviacijos administracijos veiklai finansuoti. Tai teigiamai veiktų 89

91 Eil. Nr. 3. Sritis transportas (susisiekimas) Iniciatyvos pavadinimas ir tikslas Lietuvos tarptautinius oro uostus valdančias įmones, kurios galėtų skirti lėšų įmonei plėtoti, skrydžiams skatinti ir kitoms reikmėms. Poveikis oro vežėjams ar keleiviams būtų nežymus, nes siūlomas mokestis bilietų kainas veiks minimaliai. Toks mokestis nustatytas kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse, jo dydis 25 litai ir daugiau vienam keleiviui. Tobulinti valstybės informacinių išteklių infrastruktūros valdymo modelį. Mažinti valstybės informacinių išteklių infrastruktūros eksploatavimo, priežiūros ir valdymo išlaidas. Prioritetinės teisėkūros iniciatyvos Įvesti naują civilinės aviacijos saugos ir saugumo priežiūros mokestį Numatomo teisinio reguliavimo prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimo pažymos rengėjams projekto ekspertai siūlė vadovautis Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 276 Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo (toliau Metodika), ir įvertinti siūlomą prioritetinės teisėkūros iniciatyvą atsižvelgiant į numatomo teisinio reguliavimo poveikį atitinkamai sričiai; poveikį valstybės finansams; poveikį piliečių ir kitų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai; poveikį ekonomikai (įvertinamas galimas poveikis ekonominėms, verslo ir konkurencijos sąlygoms). Taip pat buvo rekomenduota tiksliau įvertinti galimą poveikį ekonomikai, detalizuojant poveikį ūkio subjektams, teikiantiems ir (arba) organizuojantiems oro eismo paslaugas ar vykdantiems kitą ūkinę veiklą oro uostų teritorijose dėl 2 eurais padidėjusios išvykstančio keleivio bilieto kainos, jei, pavyzdžiui: sumažėtų Lietuvos oro uostų konkurencingumas; sumažėtų vykdomų skrydžių apimtys; sumažėtų keleivių skaičius. Taip pat rekomenduota pateikti papildomą informaciją apie atliktus skaičiavimus, kuriais remiantis lyginamos Civilinės aviacijos administracijos finansavimo modelio alternatyvos, pasirinkta 2 eurų aviacijos mokesčio suma ir dėl aviacijos mokesčio kasmet numatomi surinkti ne mažiau kaip 3 mln. eurų. Įvertinę pateiktą prioritetinės teisėkūros iniciatyvos Tobulinti valstybės informacinių išteklių infrastruktūros valdymo modelį projektą, Projekto ekspertai Numatomo teisinio reguliavimo prioritetinės teisėkūros iniciatyvos poveikio vertinimo pažymos (toliau Pažyma) rengėjams pateikė pastabas dėl suformuluotų identiškų alternatyvų ir analogiškai pateikto numatomo jų poveikio atitinkamoms poveikio vertinimo sritims, primindami, kad alternatyvos turėtų parodyti skirtingus problemų sprendimo būdus. Taip pat buvo pasiūlyta pateiktą informaciją, apie abiejų alternatyvų atveju planuojamas sutaupyti lėšas, pagrįsti ir pateikti kiekybine išraiška. Akcentuota, kad Pažymoje netinkamai įvertintas siūlomo valstybės informacinių išteklių (toliau VII) pertvarkymo tikslo konsoliduoti VII infrastruktūrą ir optimizuoti jos valdymą, poveikis ekonominėms, verslo ir konkurencijos sąlygoms. Atsižvelgiant į tai, rekomenduota įvertinti teikiamų pasiūlymų poveikį: 1) verslo sąlygoms, nurodant kiek ūkio subjektų, šiandien teikiančių viešajam sektoriui informacinių technologijų (toliau IT) paslaugas, tai paveiktų ir kokia skaitine išraiška; 2) konkurencijos sąlygoms, konkrečiai nurodant, kaip bus užtikrinta konkurencija tarp visų kategorijų ir su vidaus administravimo elektroninės informacijos tvarkymu susijusių IT paslaugų teikėjų, siekiančių teikti viešajam sektoriui IT paslaugas; kokie bus keliami profesinės kvalifikacijos reikalavimai (ar bus reikalingi specialūs, kompetenciją patvirtinantys pažymėjimai ir kt.) ir kuriam laikotarpiui bus paskirtas / įsteigtas viešojo sektoriaus IT paslaugų teikėjas. Socialinių partnerių vaidmuo 90

92 Vertinant socialinių partnerių vaidmenį sprendimų priėmime transporto (susisiekimo) reguliavimo srityje, galima būtų išskirti Lietuvos nacionalinę vežėjų automobiliais asociaciją Linava, kuri noriai bendradarbiavo su institucijomis (tame tarpe ir su Projekto ekspertais) aktyviai teikė pastabas ir pasiūlymus teisės aktų tobulinimui. Kaip vienas gerosios praktikos pavyzdžių 2014 m. birželio 26 d. Nr. XII-965 priimti įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai. Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija Linava nuo pat įstatymo pakeitimo projekto (Nr. XIIP- 1396) pateikimo išsakė tvirtą nepritarimą 4 straipsnio 1 dalyje siūlomam 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto papildymui, kuriuo viena iš leidimo gyventi išdavimo būtinų sąlygų buvo numatomas reikalavimas pilnamečiam asmeniui turėti ne mažesnį nei 14 kvadratinių metrų gyvenamąjį plotą. Asociacija nepritarimą pagrindė statistiniais duomenimis (LR Darbo biržos duomenimis 2013 m. sausio-lapkričio mėn. Lietuvos transporto įmonėms trūko 8,7 tūkst. visų kategorijų vairuotojų; pagal anketinių apklausų duomenis 2013 m. vien tik asociacijos LINAVA nariams trūko 2100 vairuotojų tarptautiniams krovinių vežimams), taip pat tarptautinių krovinių gabenimo vairuotojų darbo specifika (tolimųjų reisų vairuotojo darbas nereikalauja pastovios gyvenamosios vietos visiems vienu metu toje pačioje gyvenamoje vietoje registruotiems asmenims, kadangi vairuotojų buitis ir darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu ir krovinių gabenimu tarptautiniais maršrutais ir vairuotojai, vykdantys krovinių vežimus tarp ES šalių, dažnai į deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje negrįžta po 1 mėn. ir daugiau). Minėtas pavyzdys iliustruoja, kaip svarbu užtikrinti komunikaciją tarp institucijų ir ūkio subjektų atstovų ankstyvojoje teisės aktų projektų derinimo stadijoje, kad būtų tinkamai įvertintas poveikis atitinkamai sričiai, surinkti reikiami statistiniai duomenys, leidžiantys geriau įvertinti esamą situaciją ir galimą poveikį verslui. Konsultacijų su Linava metu iš asociacijos pusės projekto ekspertų buvo paprašyta iš anksto informuoti apie numatomus /planuojamus teisės aktų pakeitimus, kad būtų pakankamai laiko tinkamai įvertinti pasiūlymus, prireikus atlikti Asociacijos narių apklausas ir kt. O kadangi bendradarbiavimas su institucijomis nėra visuomet užtikrinamas, todėl reikėtų kontroliuojančio mechanizmo tai galėtų apsaugoti nuo dažnų teisės aktų pakeitimų. Pažymėtina, kad teisės akto projekto svarstymo LR Seime metu LR Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (Pagrindinis komitetas) iš dalies pritarė asociacijos išsakytoms pastabos ir buvo priimti įstatymo 26 str. pakeitimai, numatantys ne mažesnį kaip 7 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto reikalavimai. Taip pat įstatymas buvo papildytas išimtimi (26 straipsnio 3 2 dalimi), pagal kurią užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas <...>, nustatytas tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas, jeigu darbdavys jį įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys jį išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje, šio užsieniečio darbo joje laikotarpiu. Siekiant atlikti poveikio vertinimus dėl reguliavimo tobulinimo transporto (susisiekimo srityje), buvo konsultuotasi su šiomis institucijomis ir valstybinėmis įmonėmis: Susisiekimo ministerija, Valstybinė kelių transporto inspekcija ir VĮ Regitra. Verslo atstovai, su kuriais projekto metu buvo konsultuotasi dėl problemų transporto (susisiekimo) srityje buvo Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija LINAVA, Lietuvos turizmo asociacija, Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija Lineka, Lietuvos verslo konfederacija, Lietuvos nacionalinio verslo konfederacija, Lietuvos Techninės apžiūros įmonių asociacija Transeksta ir pavieniai ūkio subjektai Poveikio verslui vertinimas (1) Poveikio vertinimas: keleivių vežimo deklaravimo tvarkos tobulinimas 91

93 Siekiant įvertinti konsultacijų dėl teisės aktų tobulinimo metu verslo atstovų (Lietuvos turizmo asociacijos, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos) pateiktus siūlymus supaprastinti Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu Nr Dėl keleivių vežimo lapų formos, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo, panaikinant keleivių vežimo lapus ar kitomis priemonėmis palengvinant sąlygas verstis keleivių pervežimu transporto priemonėmis, buvo atliktas poveikio vertinimas dėl keleivių vežimo lapų. Atliekant poveikio vertinimą buvo siekta identifikuoti esamo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybes, galimas sprendimų alternatyvas, numatomą vieno ar kito sprendimo poveikį ir išsiaiškinti suinteresuotų pusių (verslo atstovų ir verslo priežiūrą atliekančių institucijų) požiūrį į keleivių vežimo lapų naudojimą praktikoje. Atsižvelgiant į tai, poveikio vertinimą sudarė 4 etapai: 1 teisinės aplinkos analizė, 2 konsultacijos su suinteresuotomis pusėmis (verslo atstovais ir verslo priežiūrą atliekančiomis institucijomis); 3 konsultacijos su ūkio subjektais (telefoninė apklausa); 4 konsultacijų rezultatų pagrindu suformuluotos alternatyvos. PROBLEMA Atliekant poveikio vertinimą paaiškėjo, kad keleivių vežimo lapai buvo įvesti 2003 m. siekiant sustiprinti užsakomuosius reisus vykdančių vežėjų priežiūrą bei sutramdyti neteisėta veikla užsiimančius vežėjus, kurie, prisidengdami užsakomųjų reisų sąvoka, prie autobusų stočių rinkdavo ir veždavo keleivius. Tačiau šiuo metu keleivių vežimo lapai nebeatitinka pagrindinio tikslo, yra praradę savo reikšmingumą užsakomuosius reisus vykdančių vežėjų kontrolei ir yra naudojami šalutiniu tikslu yra svarbūs mokesčių administratoriui įvertinant faktiškas vežėjo gaunamas pajamas ir mokėtinus mokesčius. ALTERNATYVOS Nagrinėtos tokios alternatyvos; 0) išlaikyti status quo; 1) panaikinti keleivių lapą vykdant keleivių pervežimus šalies viduje; 2) (I) panaikinti prievolę reiso metu vairuotojui turėti paslaugų teikimo sutarties kopiją, (II) panaikinti prievolę keleivių vežimo lape turėti užsakovo parašą, ir (III) suteikti galimybę keleivių vežėjams elektroniniu būdu deklaruoti numatomus vykdyti pervežimus ir elektroniniu būdu deklaruosiantiems keleivių vežėjams panaikinti prievolę naudoti technologiškai apsaugotus keleivių vežimo lapų blankus. Punkto (III) sprendimą pasiūlyta įtraukti į VMI Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.mas) projekto elektroninių važtaraščių (i.važ) posistemę. REZULTATAS Poveikio vertinimas parodė, kad išlaikant status quo, situacija nepasikeistų, nebūtų atsisakyta ūkio subjektų požiūriu perteklinių, verslo sąlygas apsunkinančių reikalavimų ir ūkio subjektai toliau būtų įpareigoti per VšĮ Linavos mokymo centrą ar VKTI įsigyti technologiškai apsaugotus keleivių vežimo lapus, kurių įsigijimo, naudojimo ir apskaitos kaštai 2013 m. ūkio subjektams galėjo sudaryti nuo 61 tūkst. Lt per metus naštą. Tačiau pasirinkus Alternatyvą Nr. 1 ir panaikinus keleivių vežimo lapus vykdant keleivių pervežimus šalies viduje, ūkio subjektams būtų sumažinta našta, tačiau mokesčių administratorius netektų svarbaus instrumento siekiant įvertinti faktiškas vežėjo gaunamas pajamas ir mokėtinus mokesčius ir valstybės biudžetą galimai nepatektų lėšų, gautų už keleivių vežimo paslaugas, galimai pablogėtų konkurencinė aplinka, todėl abejotina, ar šis sprendimas pasiteisintų. Alternatyvos Nr. 2 atveju, verslui būtų sudaryta galimybė mažesnėmis sąnaudomis deklaruoti keleivių vežimą elektroniniu būdu - alternatyva reikalavimui keleivių vežimo lapus pildyti rašalu, juos saugoti 5 metus, vesti keleivių vežimo lapų blankų apskaitos knygos ir kt. Tuo pačiu elektroninio deklaravimo/pranešimo principu būtų išlaikytas instrumentas keleivių vežimo apskaitos priežiūrai 92

94 vykdyti, gautoms pajamoms apskaityti, taip išvengiant galimybės vežėjams sunaikinti keleivių vežimo duomenis ar juos keisti. Pažymėtina, kad taip pat būtų išlaikoma pasirinkimo laisvė ūkio subjektams patiems nuspręsti, kokia forma keleivių vežimo lapais ar elektroninio deklaravimo sistema naudotis, kadangi ne visais atvejais elektroniniai sprendimai yra patogi ir lanksti priemonė keleivių vežimo deklaravimui (pvz. sugedus transporto priemonei ir neplanuotai atsiradus poreikiui pakaitiniu autobusu vežti keleivius). Atsižvelgiant į pagrindinį tikslą atsisakyti perteklinių, verslo sąlygas apsunkinančių reikalavimų, bei siekį rasti optimaliausią sprendimą visoms suinteresuotoms pusėms ūkio subjektams ir verslo priežiūrą atliekančioms institucijoms suformuluota išvada, kad Alternatyvos Nr. 2 siūlomos priemonės būtų arčiausiai siekiamo tikslo. Geresnio reguliavimo komisijos posėdyje buvo alternatyva nr. 2 buvo rekomenduojama kaip optimali; komisijos nariai jai pritarė. Susisiekimo ministerijos atstovai, atsižvelgė į atlikto poveikio vertinimo rezultatus ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. planuoja priimti teisės akto pakeitimus, kuriais bus panaikinta prievolė reiso metu vairuotojui turėti paslaugų teikimo sutarties kopiją ir panaikinta prievolė keleivių vežimo lape turėti užsakovo parašą. Elektroninio deklaravimo galimybė taip turėtų būti sukurta vėliau (tikėtinai integruojant į I.VAŽ posistemę). (2) Poveikio vertinimas: transporto priemonių mokesčio administravimo tobulinimas Atsižvelgiant į verslo atstovų siūlymus tobulinti transporto priemonių mokesčio, taikomo N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemonėms, administravimo tvarką, buvo atliktas šio reguliavimo poveikio verslo sąlygoms vertinimas. PROBLEMA Pagal galiojančią tvarką tais atvejais, kai N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemonėms yra daroma techninė apžiūra nesibaigus jos galiojimui, transporto priemonių mokestis (toliau TPM) (patvirtintas Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447) yra mokamas du kartus už periodą nuo naujos išankstinės techninės apžiūros įsigaliojimo datos iki anksčiau praeitos techninės apžiūros galiojimo pabaigos datos. Be to, tais atvejais, kai transporto priemonė išregistruojama nesibaigus techninės apžiūros galiojimo terminui, anksčiau sumokėto TPM dalis už likusį nepanaudotą TPM galiojimo periodą nėra kompensuojama. ALTERNATYVOS Nagrinėtos tokios alternatyvos; 0) išlaikyti status quo; 1) ūkio subjektams, išregistravusiems N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemones, kompensuoti šio mokesčio permoką už nepanaudotą galiojimo laikotarpį; 2) ūkio subjektams, atlikusiems išankstinę techninę apžiūrą N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemonėms, šio mokesčio permoką už nepanaudotą galiojimo laikotarpį; 3) jungtinis 1 ir 2 alternatyvų siūlymas. Atlikus poveikio vertinimą, nustatyta, kad vežėjai kasmet netenka eurų sumokėto transporto priemonių mokesčio už išregistravus N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemones dabartiniu reguliavimu nekompensuojamą šio mokesčio nepanaudotą galiojimo laikotarpį. Be to, transporto priemonių mokesčio permoka ūkio subjektams, atlikusiems išankstinę techninę apžiūrą N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemonėms, per metus sudarė virš eurų. Susisiekimo ministerijai buvo pasiūlyta alternatyva nr

95 REZULTATAI Šio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai paskatino teisės akto pakeitimus (įsigaliojusius 2015 m. sausio 10 d.), leidžiančius transporto priemonių valdytojams, atlikusiems išankstinę techninę apžiūrą, užskaityti permoką ateities laikotarpiui. Be to, ateityje Susisiekimo ministerijoje bus svarstoma, ar ūkio subjektams, išregistravusiems N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemones, bus kompensuojama šio mokesčio permoka už nepanaudotą galiojimo laikotarpį. PROBLEMOS, PATIRTOS ATLIEKANT POVEIKIO VERTINIMUS SUSISIEKIMO SRITYJE Problemos atliekant poveikio vertinimus: transporto (susisiekimo) srityje daugelis iškeltų verslo subjektų atstovų problemų buvo susijusios su įsipareigojimų ES teisės normoms keitimu, todėl dažnu atveju, po teisinės bazės analizės ir konsultacijų su susijusiomis institucijomis, paaiškėdavo, kad siūlyti keisti esamą reglamentavimą ir atlikti sprendimų poveikio vertinimus nėra tikslinga. Kitais atvejais, pastebėtinos panašios poveikio vertinimo atlikimo problemos kaip ir kitose prioritetinėse srityse: tarnautojų kompetencijų trūkumas, laiko stoka duomenims surinkti, per mažai pagalbos ir metodinės medžiagos, kaip tai atlikti. Atliekant poveikio vertinimų kokybės priežiūrą pastebėtina, kad institucijos nedetalizuoja informacijos, susijusios su siūlomų teisės aktų projektų galimu poveikiu verslui, t.y. vengia pateikti konkrečius įgyvendinimo kaštus bei kitą kokybinį ir kiekybinį vieno ar kito sprendimo poveikį verslui, ir kaip vieną pagrindinių argumentų dėl detalesnės analizės neatlikimo nurodo laiko ir žmogiškųjų išteklių stoką. Sprendžiant minėtas poveikio verslui problemas, projekto ekspertai siūlė savo pagalbą ir atliko poveikio vertinimui reikalingų duomenų surinkimą, pvz. verslui aktualios problemos dėl keleivių vežimo lapų atveju. Taip pat 2014 m. gegužės 15 d. Ūkio ministerijoje (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos siūlymu) buvo suorganizuotas seminaras, kuriame valstybės institucijų tarnautojams buvo pristatyta projekto veikla, tikslai, taip pat vyko administracinės naštos skaičiavimo mokymai. Visų seminare dalyvavusių institucijų atstovai buvo paraginti kreiptis į projekto ekspertus poveikio vertinimo klausimais, metodinės pagalbos ir bendradarbiauti atliekant sprendimų poveikio verslui vertinimus. Projekto metu atlikti poveikio vertinimai dėl keleivių vežimo deklaravimo tvarkos tobulinimo ir transporto priemonių mokesčio administravimo tobulinimo gali būti laikomi geraisiais konsultavimosi pavyzdžiais, kadangi jų rengimo metu buvo atliktos internetinės apklausos bei papildomai konsultuotasi su visomis suinteresuotomis pusėmis, taip pat detaliau atskirai apklausti ūkio subjektai, kas padėjo geriau nustatyti siūlomų alternatyvų poveikį verslui. Parengti poveikio vertinimai padėjo atsakingoms institucijoms išsigryninti verslo atstovų patiriamas problemas ir siūlomų alternatyvų privalumus bei išspręsti ūkio subjektams jau kelis metus aktualias problemas ir taip pagerinti verslo aplinką. Be to, pagrindinės verslo asociacijos susisiekimo srityje buvo supažindintos su poveikio vertinimo procesu ir paskatintos ateityje aktyviai dalyvauti konsultacijose ir teikti reikiamus duomenis, kurie ateityje leistų institucijoms tiksliau įvertinti sprendimų ir jų projektų poveikį verslui Poveikio verslui vertinimo priežiūra Atliekant poveikio verslui vertinimo priežiūrą transporto (susisiekimo srityje), poveikio vertinimo aspektais buvo analizuotos Ūkio ministerijai pateiktos derinimui numatomo teisinio reguliavimo prioritetinės teisėkūros iniciatyvos Civilinės aviacijos ir Elektroninių ryšių srityse, taip 94

96 pat poveikio vertinimo aspektais buvo nagrinėti Ūkio ministerijai pateikti derinti teisės aktų projektai šiose veiklos srityse: Kelių ir kelių transporto poveikio verslui vertinimo aspektais buvo nagrinėti pvz. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau Kodeksas) 2, 11, 15, 16, 17 1, 18, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 8 2, 8 3, 8 4 straipsniais įstatymo projektas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2011 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. VA-16 Dėl naftos produktų, bioproduktų, kitų degiųjų skystų produktų ir gamtinių dujų apskaitos taisyklių patvirtinimo pakeitimo projektas ir kiti teisės aktų projektai. Tai pat vykdant Ministro Pirmininko pavedimą išnagrinėti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto kreipimąsi dėl Kauno lengvųjų automobilių taksi asociacijos prašymo sugrąžinti senąją tvarką, kai fiziniai asmenys, norintys teikti keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, dirbti savarankiškai negalėjo ir privalėjo steigti įmonę, buvo išanalizuota situacija ir atitinkamai LR Susisiekimo ministerijai pateikta nuomonė. Geležinkelių srityje poveikio verslui vertinimo aspektais analizuoti teisės aktų projektai, susiję su geležinkelių transporto rinkos reguliavimo funkcijų perdavimu (Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Dėl Įgaliojimų vykdyti paskirtosios ar nepriklausomos vertinimo įstaigos veiklą suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo projektas, juo siūlomas tvirtinti Įgaliojimų vykdyti paskirtosios ar nepriklausomos vertinimo įstaigos veiklą suteikimo tvarkos aprašas ir Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaita. Vandens transporto srityje poveikio verslui vertinimo aspektais analizuotas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo pakeitimo projektas. Pažymėtina, kad minėto projekto rengimo eiga galėtų būti laikoma konsultavimosi su suinteresuotais partneriais pavyzdžiu, kuomet tarpinstituciniam derinimui buvo pateiktas su suinteresuotomis pusėmis jau suderintas teisės akto projekto tekstas. Teikdama derinti teisės akto projektą, LR Susisiekimo ministerija lydraštyje pažymėjo, kad minėtas įsakymo projektas pasitarimų VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje metu buvo derintas su AB Klaipėdos nafta, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Klaipėdos teritorine muitine, Klaipėdos visuomenės sveikatos centru, Lietuvos saugios laivybos administracija, Lietuvos laivų savininkų asociacija, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacija. Pašto srityje poveikio vertinimo aspektais analizuotas Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. XI , 3, 6, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹ straipsniu įstatymo projektas, poveikio verslui vertinimo aspektais teiktos pastabos dėl Vyriausybės nutarimo Dėl Periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos didžiausių tarifų nustatymo kriterijų sąrašo ir Periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslaugos metams didžiausių tarifų sąrašo patvirtinimo projekto. Antruoju atveju, vykdant konsultacijas su ūkio subjektais ir institucijomis siekiant identifikuoti problemas transporto (susisiekimo) srityje, buvo konsultuojamasi su ūkio subjektų atstovais. Pažymėtina, kad projekto Sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimo diegimas metu verslo atstovų minimi probleminiai klausimai transporto (susisiekimo) srityje nebuvo tiesiogiai susiję su LR Susisiekimo ministerijos veiklos prioritetais, kaip darbo santykių srities atveju. Konsultacijų metu verslo atstovų buvo išskirtos šios problemos: Užsieniečių įdarbinimas: apgyvendinimo sąlygos (Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos Linava nuomone, trečiųjų šalių užsieniečiams, įdarbintiems tolimųjų reisų 95

97 vairuotojais, neturėtų būti taikomi reikalavimai turėti nuolatinę deklaruojamą 14 kvadratinių metrų gyvenamąją vietą, nes jų darbo specifika yra visai kitokio pobūdžio, nei pvz., gamyklos darbuotojo). Transporto priemonių mokesčio administravimas: remiantis ūkio subjektais, tolimų reisų krovinių pervežimo įmonės, kurios dėl veiklos specifikos praveda techninę apžiūrą nesibaigus jos galiojimui, pagal galiojusią tvarką privalėjo sumokėti transporto priemonių mokestį už metus į priekį nuo naujos techninės apžiūros. Tokia prievolė reiškia, jog transporto priemonių mokestis yra mokamas du kartus už periodą nuo naujos išankstinės techninės apžiūros įsigaliojimo datos iki anksčiau praeitos techninės apžiūros galiojimo pabaigos datos. Keleivių vežimo lapai (Lietuvos turizmo asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija Linava mano, kad galioję keleivių vežimo lapai neatlieka savo funkcijos, todėl siūloma jį panaikinti arba supaprastinti Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką ir leisti vežėjams patiems gaminti šiuos blankus, pvz. sąskaitų faktūrų pagrindu). Muitinės klausimai: dėl krovinio išmuitinimo dar kroviniui keliaujant; dėl eksporto deklaracijos forminimo transporto priemonei nesant muitinėje; dėl prekių kilmės sertifikato, kurį išduoda Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, panaikinimo (DSV Transport UAB atstovas). Ekspeditorių teisinio reglamentavimo: skirtingi standartai, kliūtys vykdant intermodalinius vežimus (Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija siūlo reglamentuoti ekspeditorių profesiją ir turėti vienodus standartus, kadangi nesant profesiniam reglamentavimui ir reikalavimams ekspeditoriams, ekspeditorių veikla gali užsiimti bet kas, nevykdyti finansinių įsipareigojimų, dėl ko nukenčia ekspeditorių reputacija, mažėja pasitikėjimas ekspeditorių teikiamomis paslaugomis, prarandami klientai). A 19 aplinkkelio, kabluko apmokestinimas (Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos nuomone, važiavimas A 19 aplinkkeliu neturėtų būti apmokestintas ar bent jau ties šiuo aplinkkeliu neturėtų būti vykdoma intensyvi vežėjų kontrolė, taip pat siūloma panaikinti su N1 kategorijos (iki 3,5 tonos bendrosios masės) krovinine transporto priemone susijusius mokesčius, pvz. kelių. Kitos išryškėjusios problemos, nesusijusios su transporto srities teisinio reglamentavimo klausimais: pakrovimo rampų modernizavimas, antstolių veikla. PROJEKTO INDĖLIS SPRENDŽIANT PROBLEMAS Pažymėtina, kad projekto metu siekiant padėti verslui išspręsti jiems aktualias problemas transporto (susisiekimo) srityje buvo konsultuotasi su Muitinės departamentu prie LR Finansų ministerijos, Valstybine kelių transporto inspekcija prie LR Susisiekimo ministerijos, LR Susisiekimo ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, taip pat Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, ir asociacija LINAVA. Tokiu būdu buvo stiprinamas bendradarbiavimas tarp institucijų ir ūkio subjektų, tarpininkaujama išsakant verslui aktualiausias problemas. Pavyzdžiui, dėl kelių mokesčio klausimo (aplinkkelio A 19), buvo kreiptasi į LR Susisiekimo ministeriją su siūlymu įvertinti Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos atstovės pateiktą pasiūlymą dėl teisės aktų tobulinimo ir Susisiekimo ministerija atsižvelgė į poreikį spręsti problemą gerinant sąlygas verslui. Muitinės klausimais (išmuitinimo prieš laivui atvykstant, prekių kilmės sertifikato ir kt.) buvo kreiptasi į Muitinės departamentą ir į Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociaciją siekiant išsiaiškinti 96

98 iškeltų problemų pagrįstumą ir galimybes keisti su šiomis problemomis susijusių teisės aktų nuostatas. Išsiaiškinus, kad dėl muitinės klausimų nėra poreikio daryti poveikio vertinimo, kadangi visi minėti klausimai patenka ES reguliavimo sričiai, ūkio subjektas buvo informuotas apie tai, jo pageidavimu jam taip pat persiųsta informacija dėl pavyzdinių sąskaitų faktūrų ir kt. su transporto (susisiekimo) veiklos sritimi susijusių dokumentų ( Reaguojant į keleto ūkio subjektų išakytą problemą neadekvačius reikalavimus, susietus su keleivių vežimo lapais, taip pat pasikonsultavus su LR Susisiekimo ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie LR Susisiekimo ministerijos atstovais buvo nuspręsta, kad yra tikslinga atlikti poveikio vertinimą dėl keleivių vežimo lapų. Pastebėtina, kad Susisiekimo ministerijos atstovai atsižvelgė į atlikto poveikio vertinimo rezultatus ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. planuoja priimti teisės akto pakeitimus, kuriais bus panaikinta prievolė reiso metu vairuotojui turėti paslaugų teikimo sutarties kopiją ir panaikinta prievolė keleivių vežimo lape turėti užsakovo parašą. Taip pat, reaguojant į verslo atstovų siūlymus tobulinti transporto priemonių mokesčio administravimo tvarką, buvo atliktas poveikio verslui vertinimas. Šio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai paskatino teisės akto pakeitimus 18 (įsigaliojusius 2015 m. sausio 10 d.), leidžiančius transporto priemonių valdytojams, atlikusiems išankstinę techninę apžiūrą, užskaityti permoką ateities laikotarpiui. Be to, ateityje Susisiekimo ministerijoje bus svarstoma, ar ūkio subjektams, išregistravusiems N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemones, bus kompensuojama šio mokesčio permoka už nepanaudotą galiojimo laikotarpį. 18 Šaltinis: dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo pakeitimo. 97

99 9. Kitos verslui probleminės sritys 98

100 9.1. Poveikio verslui vertinimas Projekto laikotarpiu, atsižvelgiant į verslo iškeltas problemas, buvo nagrinėjamos ir kitos įvairios sritys nuo žemės ūkio iki įmonių bankroto administravimo. Projekto ekspertai organizavo internetinę apklausą Dėl mokesčių ir įmonių bankroto administravimo tvarkos tobulinimo. Apklausos rezultatai: 44 įmonės atsakė į pateiktus 14 apklausos klausimų bei pateikė savo pasiūlymus ir komentarus dėl geresnio reguliavimo ir administracinės naštos mažinimo. Atlikti poveikio vertinimai: 1. Nacionalinis MVĮ konsultantų tinklas; 2. Teisė laisvai disponuoti iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos įsigytais duomenimis; 3. Naštos, susijusios su įmonių bankroto administravimo tvarka, mažinimas; 4. Įmonių bankroto administravimo tvarkos pažeidimų prevencijos tobulinimas. (1) Nacionalinis MVĮ konsultantų tinklas PROBLEMA Projekto ekspertai suformulavo pagrindinę Problemą - Lietuvoje yra žemas verslumo lygis, palyginus su ES-27 vidurkiu. Taip pat, Lietuvoje po pirmųjų metų tęsia veiklą tik 58% naujai įsisteigusių įmonių, o po 3-jų metų po steigimo aktyvios išlieka tik 50 proc. įmonių. Bene, pagrindinės to priežastys aukšti įėjimo į rinkas barjerai ir informacijos trūkumas. Lietuvoje, kitaip nei V.Europos šalyse, iki šiol nebuvo verslo konsultantus apjungiančio registro (toliau - Tinklo). Toks Tinklas pagelbėja užtikrinti ir įvertinti verslo konsultantų darbo kokybę, sukonsoliduoti konsultacinę informaciją, apjungiant visas verslo sritis ir stadijas. Tikslas - nustatyti, kokia turi būti optimaliausia Tinklo forma, IT platforma bei, kokius pasiūlyti atrankos kriterijus ir akreditacijos būdus, kad kokybiškai atrinkti konsultantus ir suformuoti jų bazę. Visa tai įgalintų pradedantiesiems verslininkams efektyviausiai pasinaudoti konsultacinėmis paslaugomis. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Išnagrinėtas dabar siūlomas Lietuvoje modelis, aprašyti reikalavimai ir darbo patirtis verslo konsultantams, kurie galės būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kokios numatomos konsultacijų temos, kokia IT platforma siūloma, kas atestuos verslo konsultantus ir pagal kokius kriterijus. Apskaičiuota, kad kriterijus atitiks apie verslo konsultantų bei kiek potencialiai įmonių naudosis Tinklo paslaugomis. Panaudoti sėkmingai veikiančius Airijos ir D.Britanijos analogiškų konsultantų tinklų modelius Lietuvoje. Paminėti skirtumai konsultacijų temų sąrašas platesnis ir tolygiau apima reikalingas verslui temas (net ir tokias, kur Lietuvoje nesiūloma IT, inžinerija ir kitos); išskirtos ir konsultacijos pagal verslo pobūdį ((žemės ūkis; transportas ir infrastruktūra; telekomunikacijos ir IT; energetika; aplinkosauga; sveikatos apsauga; švietimas, kultūra ir įdarbinimas; prekyba; pramonė; finansai; standartizavimas; krizių valdymas). Yra sukurti atskiri IT portalai Juos kuruoja bendrovės Enterprise Ireland bei Institute Of Consulting (D.Britanijoje). Konsultantai graduojami atskirais lygiais pagal jų patirtį, tačiau nėra nustatomi jokie barjerai jiems užsiregistruoti į tinklą. 99

101 REZULTATAS Poveikio vertinimas pateiktas Ūkio ministerijos specialistams, rengiantiems MVĮ konsultantų tinklo nuostatus. (Detaliau žr. Priedą Nr. 25) (2) Dėl teisės laisvai disponuoti iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos įsigytais duomenimis Poveikio vertinimo metu identifikuota problema: Pirkėjai, kuriems pagal vykdomą veiklą nustatytas reikalavimas įsigyti tam tikrą hidrometeorologinių duomenų paketą, privalo jį įsigyti tik iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (toliau Tarnyba) ir neatskleisti šios informacijos tretiesiems asmenims. Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Šiuo atveju kyla rizika, jog ateityje gali būtų kitaip interpretuojamos nuostatos Alternatyva Nr. 0 dėl leidimo asmenų grupei įsigyti duomenų paketą taip pat biudžetinė įstaiga gauna papildomas pajamas, viršijančias informacijos gavimo kaštus (jei tai būtų privati įmonė, atitiktų pelną). Sutartyje dėl duomenų pirkimo tarp tarnybos ir ūkio subjekto įvesti sąvoką Užsakovas ūkio subjektas ar subjektų grupė, įgyjantis Alternatyva Nr. 1 duomenis iš Tiekėjo. šiuo atveju lieka papildomas pajamas, viršijančias informacijos gavimo kaštus Atsisakyti draudimo dalintis informacija su trečiaisiais asmenimis.. Šiuo Alternatyva Nr. 2 atveju atsiranda antrinė rinka ir gali nukentėti duomenų patikimumas bei kokybė. Keisti kainodaros principą Tarnyba pagal ankstesnius metus turėtų prognozuoti duomenų įsigijimo subjektų skaičių ir atitinkamai mažinti Alternatyva Nr. 3 kainą. Čia susiduriame su problema, jog ankščiau asmenys galėjo pirktis duomenis ir iš užsienio subjektų, tad prognozuoti jų skaičių sunku. Geresnio reguliavimo komisijos priežiūros posėdyje pasiūloma 4 alternatyva. Taip pat nuspręsta sulaukti daugiau duomenų iš Tarnybos, kurie reikalingi skaičiavimams atlikti, tuomet bus sprendžiama ar pritarti šiai alternatyvai. Kitos analizuotos problemos: 1. Buhalterinės apskaitos įstatymo pakeitimas dėl ne PVM mokėtojo parašo legitumumo ant elektroninės sąskaitos. Po analizės nuspręsta poveikio vertinimo neatlikti, o verslo atstovams pasiūlyta naudoti elektroninį parašą, o dokumentus pateikti per GoSign sistemą ( 2. Lietuvos Respublikos Statistikos departamentui (toliau SD) teikiamų ataskaitų (pvz.: PR-01) įmonių apyvartos duomenų dubliavimasis su pateikiamais VMI (PVM deklaracija FR0600). Po analizės nutarta poveikio vertinimo neatlikinėti, nes Europos Sąjungos teisės aktai griežtai apibrėžia terminus, pagal kuriuos apibendrinta Lietuvos statistinė informacija turi būti pateikiama Eurostatui. Pvz.: Prekybos ir maitinimo įmonių mėnesinio tyrimo ataskaitą PR-01 įmonės turi pateikti 7 dieną po ataskaitinio laikotarpio, statistinė informacija yra skelbiama ir perduodama Eurostatui dienomis, kai tuo tarpu VMI PVM deklaraciją įmonės pateikia tik 25 dieną, be to ne visos įmonės yra PVM mokėtojos ir teikia deklaraciją bei kai kurių veiklų skiriasi rodiklių definicijos. Todėl SD negali pasinaudoti šia informacija išankstinei statistinei informacijai rengti. Pažymėtina, kad PVM deklaracijų 100

102 informacija yra prieinama SD ir yra naudojama duomenų tikslinimui bei neatsiskaičiusių įmonių duomenų imputacijai sekantį mėnesį. SD siekdami palengvinti respondentų naštą bei išanalizavę ataskaitų pateikimo srautus, nuo 2016 m. sausio ataskaitos PR-01 pateikimo terminus prailgins 3 dienomis, t. y. pateikimo data bus 10 d. po ataskaitinio mėnesio. (3) Naštos, susijusios su įmonių bankroto administravimo tvarka, mažinimas PROBLEMA Verslo atstovų (Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos) požiūriu dabartinė tvarka, pagal kurią bankrutuojančių įmonių debitorių sąrašas nėra tvirtinamas teismo yra neefektyvi ir verslo sąlygas apsunkinanti finansinė našta. Dabartinis reguliavimas turi teisinę spragą, kuri leidžia bankroto administratoriui laisva forma, neturint debitorių sąrašą patvirtinančių apskaitos dokumentų (pvz., apskaitos registrų, didžiosios knygos, skolų analitikos), nusistatyti bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą. Teisinėje praktikoje yra pavyzdžių, kai bankroto administratorius, neturėdamas debitorių sąrašą patvirtinančių apskaitos dokumentų ir remdamasis tik pvz. senesnėmis nei 5 metų pardavimo sąskaitomis, grasino paduoti arba padavė į teismą bankrutuojančios įmonės prekių/paslaugų pirkėjus. Dabartinis reguliavimas palieka galimybę bankroto administratoriams piktnaudžiauti, kadangi iš ūkio subjektų, kurie nuo pareikalavimo pateikti apskaitos dokumentą patvirtinantį apmokėjimą per 14 d. jo neranda, pirkimo dokumentuose nurodyta suma yra pakartotinai priteisiama. Verslo atstovai nurodo, kad praktikoje yra susiduriama ir su tiesioginiu bankroto administratorių piktnaudžiavimu: bankroto administratorius neturėdamas debitorių sąrašą patvirtinančių apskaitos dokumentų susisiekia su bankrutuojančios įmonės prekių/paslaugų pirkėjais, remiantis pvz. senesnėmis nei 5 metų pardavimo sąskaitomis (pvz. kurios neviršija 100 eurų) ir pasiūlo sumokėti bent pusę sumos, kad nebūtų paduoti į teismą. Ūkio subjektai praktikoje yra linkę sumokėti antrą kartą už prekę/paslaugą, kadangi net radę apskaitos dokumentą, patvirtinantį apmokėjimą už senai įvykdytą pirkimą, advokato kvalifikuoto atsakymo teismui parengimas dažnai kainuotų daugiau nei bankroto administratoriaus siūlomas pilnas arba dalinis atsiskaitymas. Minėtos advokatų paslaugos sąnaudos gali viršyti sąlyginai mažų ginčijamų pirkimų vertę. Be kita ko, net laimėjus bylą dėl tokių sąnaudų išieškojimo, su ūkio subjektu nebus atsiskaityta tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės turtas yra nepakankamas (pvz. nepadengia kreditorių ieškinių). Taigi praktikoje minėta našta verslui kyla dėl aplaidaus bankroto administratoriaus darbo (apskaitos nevedimo arba nemokėjimo skaityti apskaitos dokumentų). Bankroto administratoriai piktnaudžiaudami minėtu būdu surenka bankrutuojančiai įmonei pinigus, išsimoka atlygį, neveda apskaitos kiek surinko pinigų ir kokį atlygį išsimokėjo sau ir įmonę uždaro nepateikiant jokių ataskaitų. Dėl tokių bankroto administratoriaus veiksmų į Valstybės biudžetą nepatenka dalis įplaukų, nes VMI negali nustatyti kokius mokesčius bankroto administratorius už tą įmonę turi sumokėti nuo padarytų išmokų. 101

103 ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Siūloma bankrutuojančių įmonių debitorių sąrašą patvirtinti teisme (pagal galiojančią tvarką teismas tvirtina tik kreditorių sąrašą). Įgyvendinus siūlymą bankroto administratorius galėtų iškelti bylas tik debitoriams, kurie yra patvirtinti teismo, ir negalėtų keisti debitorių sąrašo be tesimo patvirtinimo. Siūloma įtvirtinti tvarką, pagal kurią, tais atvejais kai bankroto administratorius paduoda ūkio subjektą į teismą kaip bankrutuojančios įmonės debitorių be pagrindo (neturint debitorių sąrašą patvirtinančių apskaitos dokumentų) ir ūkio subjektas yra išteisinamas, bankroto administratorius turėtų atlyginti patirtas advokato bei bylinėjimosi išlaidas arba būtų kitaip nubaustas už aplaidų darbą. Pažymėtina, kad įgyvendinus alternatyva Nr. 1 ir alternatyva Nr. 2 siūlomą reguliavimą verslas sutaupytų tiek pat sąnaudų. Tačiau įgyvendinti alternatyvą nr. 2 gali būti sudėtingiau nei alternatyvą nr. 1. Rekomenduojama įgyvendinti alternatyvą Nr. 1, nes tai sumažina verslo patiriamą reguliavimo naštą ir labiau atitinka ekonominio teisingumo principą nei status quo. Įgyvendinant alternatyvą nr. 1, ūkio subjektų našta dėl bankroto administratoriaus nepagrįsto jo įtraukimo į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą, sumažėtų apie eurus į metus 19. Šio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai buvo pateikti Finansų ministerijos atstovams tolesniam nagrinėjimui. (4) Įmonių bankroto administravimo tvarkos pažeidimų prevencijos tobulinimas PROBLEMA Verslo atstovų (Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos) požiūriu pagal galiojančią tvarką nėra apibrėžtas minimalus apskaitos registrų turinys, kurio turėjimas užtikrintų, kad įmonės minimali būtina apskaita egzistuoja. Šiuo metu nėra aišku, kurių apskaitos registrų neturėjimas kelia atsakomybę dėl aplaidžios apskaitos vedimo. Minėta problema galioja ne tik veikiančioms, bet ir bankrutuojančioms įmonėms. Taigi teisės aktuose nėra apibrėžta, kokius dokumentus privalo pateikti bankrutuojančios įmonės atstovai bankroto administratoriui. Taip pat, nėra numatyta kokius apskaitos registrus bankroto administratorius baigdamas uždaryti bankrutuojančią įmonę privalo pateikti už įmonės bankroto administravimo periodą. Dėl galiojančių teisinių spragų bankroto administratorius nėra baudžiamas už tai, kad neteikia finansinių ataskaitų Registrų centrui, o teismas leidžia išregistruoti įmonę, nepateikus finansinių ataskaitų. Ūkio ministerijos bankroto departamentas yra nepajėgus suvaldyti situacijos, nes jis nekontroliuoja ar bankroto administratorių įmonės pateikia privalomas finansines ataskaitas registrų centrui. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Siūloma numatyti dokumentus, išvardinant apskaitos registrų turinį ir 19 Remiantis internetine apklausa laikytina, kad 11,11 proc. (iš vienetų= 7 231) sutaupytų apie 70 proc. kvalifikuoto advokato rašto parengimo teismui sąnaudų (nuo 120eurų=84 eurai). 102

104 Alternatyva Nr. 2 dokumentų skaičių, kurių turėjimas užtikrintų, kad įmonės minimali būtina apskaita egzistuoja, o jų neturint grėstų byla dėl aplaidžios apskaitos vedimo. Siūloma pavesti Ūkio ministerijos bankroto departamentui prievolę kontroliuoti ar bankroto administratorių įmonės pateikia privalomas finansines ataskaitas registrų centrui. Pažymėtina, kad įgyvendinus alternatyva Nr. 1 ir Nr. 2 siūlomus reguliavimus, verslo patiriama našta sumažėtų tiek pat. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad alternatyva nr. 2 tikėtinai būtų sunkiau įgyvendinama, rekomenduojama įgyvendinti alternatyvą nr. 1. Alternatyva Nr. 1 sumažintų verslo patiriamą reguliavimo naštą ir labiau atitinka ekonominio teisingumo principą nei status quo. Įgyvendinant šią alternatyvą, ūkio subjektų našta dėl bankroto administratoriaus nepagrįsto jo įtraukimo į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą, sumažėtų apie eurais į metus 20. Šio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai buvo pateikti Finansų ministerijos atstovams tolesniam nagrinėjimui. (5) Įmonių bankroto administravimo tvarkos pažeidimų prevencijos tobulinimas PROBLEMA Verslo atstovų (Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos) požiūriu galiojančiuose teisės aktuose (įskaitant Įmonių bankroto įstatymą) nėra apibrėžta, kad elektroniniai apskaitos registrai yra lygiaverčiai popieriniams apskaitos registrams ir tik tokių registrų turėjimas užtikrina įmonės minimalios būtinos apskaitos turėjimą, o jų neturėjimas neštų atsakomybę dėl aplaidžios apskaitos vedimo. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos požiūriu praktikoje pasitaiko pavyzdžių, kai bankroto administratorius neveda apskaitos bankrutuojančiai įmonei ir siekdamas apsiginti nuo kaltinimų dėl aplaidžios apskaitos vedimo grindžia tuo, kad bankrutuojančios įmonės atstovai jam nepateikė apskaitos registrų, nepaisant to, kad jis iš bankrutuojančios įmonės perėmė kompiuterius su elektroniniais apskaitos registrais (įskaitant licenciją, reikalingą elektroninės buhalterinės programos naudojimui). Tai, kad minėtu atveju bankroto administratorius nenaudoja esamų elektroninių apskaitos registrų prieštarauja gerajai apskaitos kokybės kontrolės praktikai, pagal kurią pvz. mokesčių inspektorių patikrinimo metu prieinama prie įmonių elektroninių apskaitos registrų. Be to, remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymu jei už praeitą laikotarpį nėra vesta apskaita, turi būti atlikta inventorizacija, nustatyti likučiai ir privalo būti vedami apskaitos registrai, t. y. aplaidus apskaitos vedimas vykdytas įmonėje iki jos valdymo perdavimo bankroto administratoriui nesuteikia jam teisės toliau nerengti finansinių ataskaitų ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Siūloma įtvirtinti Įmonių bankroto įstatymo pataisą, pagal kurią elektroniniai apskaitos registrai (t. y. kompiuterinėje programoje vedama apskaita) būtų laikomi tinkamais apskaitos registrais. Taip būtų apibrėžti apskaitos dokumentai, kuriuos bankroto administratorius privalo naudoti tęsiant apskaitos tvarkymą. 20 Remiantis internetine apklausa laikytina, kad 11,11 proc. (iš vienetų= 7 231) sutaupytų apie 15 proc. kvalifikuoto advokato rašto parengimo teismui sąnaudų (nuo 120 eurų=18 eurų). 103

105 Pažymėtina, kad lyginant su status quo, įgyvendinus alternatyva Nr. 1 siūlomą reguliavimą verslas sutaupys apie eurus į metus. Rekomenduojama įgyvendinti alternatyvą Nr. 1, nes tai sumažina verslo patiriamą reguliavimo naštą ir labiau atitinka ekonominio teisingumo principą nei status quo. Šio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai buvo pateikti Finansų ministerijos atstovams tolesniam nagrinėjimui. Problemos, patirtos atliekant poveikio vertinimus įmonių bankroto administravimo tvarkos tobulinimo srityje Verslo atstovai teikė keletą pasiūlymų, kurių įgyvendinimas sumažintų verslo patiriamas bylinėjimosi sąnaudas dėl pasitaikančių atvejų, kai bankroto administratorius nepagrįstai įtraukia įmonę į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą. Tačiau įgyvendinant siūlymus, tam tikrais atvejais gali padidėti bankroto administratoriaus naštas ir pailgėti įmonės bankroto administravimo procedūros. Nagrinėtoje srityje yra itin sudėtinga gauti tikslius duomenis apie tikrąją ūkio subjektų patiriamą naštą, tačiau atsižvelgiant į konsultacijas su pagrindinėmis Lietuvos buhalterių asociacijomis, minėti atvejai praktikoje pasitaiko ir sukelia ženklią naštą, todėl yra pagrindo svarstyti aukščiau aprašytose ūkio subjektų naštos mažinimo iniciatyvas Poveikio verslui vertinimo priežiūra Lentelė metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų kitose srityse sąrašas Eil. Nr Iniciatyvos pavadinimas ir tikslas Gerinti sportininkų socialines garantijas. Išnagrinėti alternatyvas dėl sportininkų draudimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas Tikslinti gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką. Aiškiai nustatyti asmens prievolę deklaruoti gyvenamąją vietą; patikslinti deklaravimo subjektų sąrašą, nustatyti baigtinį asmenų, kurie gali būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, sąrašą; nustatyti įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą maksimalų terminą; patikslinti deklaravimo duomenų sąrašą; patikslinti deklaravimo tvarką; supaprastinti gyvenamosios patalpos savininko sutikimo procedūrą, numatant galimybę vietoje gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) ar jo įgalioto asmens parašu patvirtinto sutikimo, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, deklaravimo įstaigai pateikti ir kitą dokumentą, patvirtinantį asmens teisę gyventi toje gyvenamojoje patalpoje (pavyzdžiui, nuomos sutartį, panaudos sutartį ar kitą); patikslinti deklaravimo duomenų keitimo ir naikinimo tvarką. Reglamentuoti valstybės veiklas inovacijų skatinimo srityje. Įstatymu nustatyti iki šiol neįteisintus pagrindinius inovacijų ciklo etapus ir valstybės intervencijos į mokslo ir verslo subjektų inovacinę veiklą principus ir būdus. Geriausios užsienio praktikos pavyzdžiu optimizuoti inovacijų sistemos veikimą ir taip užtikrinti šalies konkurencingumo augimą. 104

106 Projekto metu m. buvo pateiktos pastabos projektų vertinimams pagal šias prioritetinėms teisėkūros iniciatyvoms: Iniciatyvai Gerinti sportininkų socialines garantijas poveikio vertinimo Pažymos rengėjams rekomenduota patikslinti įvardintą Problemą bei vadovaujantis Metodika papildomai suformuluoti ir 2-ąją alternatyvą, nes dabar pateikta tik Status Quo ir viena alternatyva. Aprašant Poveikį valstybės finansams rekomenduota pagrįsti pateikiant skaičiavimus papildomai iš biudžeto reikalingą skirti 700 mln. LTL sumą. Taip pat pasiūlyta papildyti Pažymos dalį Poveikis administracinei naštai ir administracinės naštos pokytį paskaičiuoti pinigine išraiška bei pateikti skaičiavimus, kiek bus sutaupyta, kaip teigiama, valstybės biudžeto lėšų, pakeitus valstybės premijų skyrimo tvarką. Pažymos dalyje Poveikis ekonomikai rekomenduota pagristi pateikiamas proporcijas ir skaitines reikšmes kur įmanoma skaičiavimais, siūlyta patikslinti, kokios galimos pasekmės, jei tų lėšų nepavyks pritraukti; koks dėl to būtų poveikis įmonių veiklai, taip pat koks būtų poveikis sportui. Iniciatyvai Tikslinti gyvenamosios vietos deklaravimo tvarką buvo rekomenduota patikslinti tikslo aprašomąją dalį (sukonkretinti, jeigu įmanoma), nurodant kaip Pažymoje išdėstyti tikslai padės išspręsti pagrindinę prioritetinės iniciatyvos problemą, kad informacija apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą tik iš dalies atitinka faktinę situaciją. Taip pat buvo rekomenduota vadovaujantis Metodika pateikti 2-ąją alternatyvą greta Status Quo ir suformuluotos vienos alternatyvos. Taip pat buvo rekomenduota dalyje Poveikis valstybės finansams pagrįsti reikalingas papildomas valstybės biudžeto lėšas, t.y. apie 100 tūkst. litų, reikalingų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tvarkymui ir integracijai su Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Iniciatyvai Reglamentuoti valstybės veiklas inovacijų skatinimo srityje rekomenduota susiaurinti ir sukonkretinti Poveikio vertinimo pažymos Problemos dalies apimtį nuo 30 psl. medžiagos bent iki 10 psl. Buvo išgryninta ir suformuluota pati Problemos esmė: Nepaisant ES vidurkį atitinkančių viešojo sektoriaus investicijų į mokslą ir technologijas, fragmentuota inovacijų politika ir neefektyvi inovacijų sistema sąlygojo tai, kad pagal ES Inovacijų sąjungos švieslentės suminį inovacijų indeksą Lietuva vis dar yra tarp ES atsilikėlių (24-25 vieta iš 28 valstybių m.), kas turėtų tiksliau atitikti Poveikio vertinimo Metodiką ir ekspertų parengtas Gaires. Buvo rekomenduota atidžiau paanalizuoti sėkmingą Estijos pertvarką inovacijų srityje ir kaip ją pritaikyti Lietuvoje. Kartu suformulavo Pažymos dalį Tikslą : Inovacijų skatinimo srities valstybės veiklos rūšių reglamentavimo pertvarkos tikslas siekiant inovacijomis grįsto Lietuvos konkurencingumo augimo, iki 2018 m. sukurti efektyviai veikiančią valstybės inovacijų sistemą, užtikrinančią reikšmingą pagrindinių Lietuvos inovacinių rodiklių augimą ir iki 2025 m. pasiekti, kad pagal ES Inovacijų sąjungos švieslentės suminį inovacijų indeksą Lietuva būtų ties ES vidurkiu. Reglamentavimo paskirtis -- sudaryti sąlygas visuomenės intelektinės veiklos ir kūrybinių galių, kuriomis siekiama visuomenei naudinga kryptimi pakeisti realią aplinką ir joje vykstančius procesus, išlaisvinimas, generuojant, įgyvendinant ir pritaikant praktikoje naujas idėjas.. Ekspertai išgrynino tokias alternatyvas: 1) Status Quo, t.y. palikti procesą savieigai ir įvertinome, kaip vystytųsi inovacijų aplinka Lietuvoje tuomet; 2) Esminę inovacijų sistemos pertvarką su visos teisinės bazės pakeitimu bei 3) Radikalią sistemos pertvarką su visos teisinės bazės pakeitimu bei naujos Inovacijų ministerijos įsteigimu. Buvo išrinktos tinkamiausios priemonės ir rodikliai įvertinti alternatyvų optimalų ir analizuoti jų pasiekiamumą ateityje. Parengta Poveikio vertinimo pažyma buvo perduota tolimesniam vertinimui į Vyriausybės kanceliariją. 105

107 Rekomendacijos poveikio vertinimo sistemai gerinti Rekomendacijos kaip gerinti poveikio vertinimo sistemą Lietuvoje. Bendrosios problemos poveikio vertinimo sistemoje Projekto laikotarpiu atliekant poveikio vertinimo priežiūrą, konsultuojantis su verslu ir atliekant poveikio verslui vertinimus prioritetinėse srityse, buvo nustatytos bendrosios problemos ir iššūkiai, su kuriais susiduria valstybės institucijos ir verslo atstovai. Taip pat buvo vertinamos valstybės institucijų teikiamos poveikio vertinimų pažymos, teikiamos pastabos parengtiems teisės aktų projektams. Toliau yra nurodyti dažniausiai pasitaikantys valstybės institucijų atliktų poveikio vertinimų trūkumai: Verslo atstovų vertinimu, priimant ženklų poveikį verslui turinčius sprendimus yra nepakankamai konsultuojamasi. Be to, tais atvejais kai būna konsultuojamasi su ūkio subjektais, verslo atstovai pasigenda grįžtamojo ryšio (pvz. kiek vėlesniuose teisėkūros etapuose atsižvelgiama į jų išsakytas pastabas). Dėl konsultacijų trūkumo poveikis verslui yra dažnai įvertinamas netiksliai (pvz. dėl netikslių duomenų ir netinkamų prielaidų). Poveikio vertinimo atlikimas laikomas formalumu, o ne įrankiu, kuris padėtų rasti geriausią sprendimą (t. y. optimalią alternatyvą) nagrinėjamai problemai išspręsti. Atliekant poveikio vertinimą netinkamai nustatoma ir suformuluojama problema, tikslas. Pabrėžtina, kad nuo tinkamo problemos nustatymo ir apibrėžimo priklauso alternatyvų parinkimas ir vertinimas bei poveikio vertinimo rezultatas. Atliekant poveikio vertinimą suformuluojamas nepakankamas alternatyvų skaičius, pateikiamos nepalyginamos alternatyvos (pvz. nepateikiant skirtingo ekonominio efektyvumo, bet pateikiant labai skirtingo masto alternatyvas). Institucijos nedetalizuoja informacijos, susijusios su siūlomų teisės aktų projektų galimu poveikiu verslui, t.y. vengia pateikti konkrečias įgyvendinimo sąnaudas bei kitą kiekybinį ir kokybinį poveikį verslui. Kaip vieną pagrindinių argumentų dėl detalesnės analizės neatlikimo institucijos nurodo laiko ir žmogiškųjų išteklių stoką. Metodinės medžiagos, kuri padėtų praktiškai pritaikyti Metodiką, efektyviai konsultuotis su verslu ir kokybiškai atlikti poveikio vertinimą, trūkumas neigiamai veikia poveikio vertinimo kokybę. Poveikio vertintojų analitinių įgūdžių trūkumas ir kompetencijos stoka kokybiškai atlikti poveikio vertinimą. 106

108 Rekomendacijos 2002 m. Lietuva padavė paraišką narystei Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (toliau - EBPO). Tik Lietuvai tapus Europos Sąjungos ir NATO valstybe nare, nuosekliai įgyvendinus reformas modernizuojant šalies ūkio valdymą, 2015 m. balandžio 9 d. EBPO Taryba priėmė sprendimą kviesti Lietuvą deryboms narystei. Tam, jog Lietuva galėtų prisijungti prie šios organizacijos, šalies valdymo modelis turi atitikti aukščiausio lygio tarptautinius standartus. Reguliavimo politika yra vienas iš viešojo valdymo komponentų, kurio pagrindinis tikslas - siekti geresnių ekonominių ir socialinių rezultatų, gerinant visuomenės gyvenimą ir sudarant palankesnes sąlygas verslo vystymuisi. Viešosios politikos tikslai įgyvendinami priimant ir tobulinant teisės aktus ir kitus instrumentus, todėl ypač svarbi jų kokybė. Šią kokybę daugelyje valstybių siekiama užtikrinti į teisėkūros proceso ciklą integruojant sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimą m. kovo 22 d. EBPO Tarybos priimtoje Rekomendacijoje dėl reguliavimo politikos ir valdymo, kuri skirta valstybėms narėms ir ne narėms, rekomenduojama poveikio vertinimą įtraukti į ankstyvą politinio reguliavimo proceso etapą, kuomet dar tik numatoma parengti pasiūlymus teisės aktų projektams. Rekomendacijoje pabrėžiama, kad šalių Vyriausybės turėtų imtis reguliavimo reformų tam, kad priimami sprendimai atitiktų viešosios politikos tikslus ir turėtų teigiamą poveikį ekonomikai ir visuomenei. Rekomenduojama geriau integruoti poveikio vertinimą į teisėkūros proceso ciklą, kuris apimtų teisės aktų projektų kūrimą, peržiūrą bei vertinimą tiek ex ante, tiek ex-post etapuose. Rekomendacijos poveikio vertinimo sistemos tobulinimui Vertinant, kaip galima būtų patobulinti nacionalinę poveikio vertinimo sistemą, svarbu išskirti tris elementus, kurie sudaro sąlygas efektyviam poveikio vertinimo sistemos veikimui: reikiami ištekliai, aiški ir patogi institucinė struktūra ir kompetentingi poveikio vertintojai. Projekto ekspertai įvertinę Lietuvos atvejį, rekomenduotų visus tris elementus tobulinti. Išteklių didinimas ir svarbos skleidimas Nuo išteklių priklauso visos poveikio vertinimo sistemos efektyvumo užtikrinimas, t. y. poveikio vertinimų atlikimui skiriamų finansinių ir laiko resursų dydis nulemia, kiek poveikio vertinimų rezultatai įtakoja teisėkūros procesus. Be to, nepakankami ištekliai netgi gali daryti neigiamą įtaką kokybiškam poveikio vertinimo procesui ir paminti geresnio reglamentavimo politikos būtinumo (kai reguliuojama tik tada, kai reikia), proporcingumo (kai pasirinktos reguliavimo priemonės atitinka reguliavimo tikslus) ir atskaitomybės (kai priimami sprendimai pagrįsti, už juos atsiskaitoma visuomenei) principus. Taip pat reikalingas tvirtas įsipareigojimas priimti tik įrodymais pagrįstus optimalius sprendimus. Atkreiptinas dėmesys, kad tam Lietuvoje reikalingi instituciniai pakeitimai. Siekiant pagerinti poveikio vertinimų atlikimo kokybę ir poveikio vertinimo svarbą teisėkūros procese, projekto ekspertai rekomenduoja poveikio vertinimą priskirti prie prioritetinių sričių. Institucinės struktūros tobulinimas Institucinė struktūra turi sudaryti palankias sąlygas kokybiškam poveikio vertinimų atlikimui. Lietuvai rekomenduojama stiprinti parengiamų poveikio vertinimų priežiūrą. Pirma, rekomenduojama Lietuvoje sukurti padalinį ar instituciją, atsakingą už poveikio verslui vertinimo tikrinimą ir kontrolę (pavyzdžiui, kaip Švedijoje Regelrådet). Manytina, kad Lietuvoje šias funkcijas galėtų vykdyti arba nepriklausoma agentūra, arba padalinys, pvz. kuris priklausytų LR Vyriausybės kanceliarijai. Tokios rekomenduojamos institucijos ar padalinio tikslas būtų užtikrinti Metodikos įgyvendinimą, poveikio vertinimo kokybišką atlikimą, institucijų ir verslo konsultavimą, mokymų poveikio vertintojams organizavimą ir kita. Tai leistų užtikrinti didesnį poveikio vertinimo 107

109 efektyvumą ir sprendimų priėmėjų pasitikėjimą jų kokybe, nes nesuderinus su šia institucija poveikio vertinimo (pvz. dėl jo neatitikimo Metodikai), atitinkama institucija turėtų jį pildyti arba rengti pakartotinai. Antra, siūlytina Lietuvai stiprinti poveikio vertinimo atlikimą kiekvienoje institucijoje. Tai galima padaryti dviem būdais: Kiekvienoje ministerijoje įsteigiant po poveikio vertinimo padalinį, kuris būtų atsakingas už visų ministerijos poveikio vertinimų priežiūrą. Toks padalinys tiesiogiai būtų atsakingas ministrui, o šakinė atsakomybė tektų Vyriausybės kanceliarijai. Tokiu būdu būtų efektyviau vystoma kompetencija poveikio vertinimo srityje. Be to, žinant už poveikio vertinimus atskaitingus asmenis kiekvienoje ministerijoje, kanceliarija galėtų efektyviau skleisti gerąją tiek nacionalinę, tiek ES šalių praktiką poveikio vertinimo srityje. Valstybės institucijose ad hoc sudarant darbo grupes, kurios būtų atsakingos už tam tikrų poveikio vertinimų atlikimo kokybės priežiūrą institucijos viduje. Pirminio poveikio vertinimo ir išsamaus poveikio vertinimo atlikimo tvarkos diegimas Taip pat rekomenduojama keisti poveikio vertinimų atlikimo tvarką nustatant dviejų tipų poveikio vertinimą: pirma atliekant glaustą pirminį teisės akto projekto ar iniciatyvos poveikio vertinimą ir, jei šiame etape nustatomas poveikis verslui, rengti išsamų poveikio vertinimą. Pastarasis vertinimas galėtų būti diferencijuotas pagal reguliuojamą veiklą, apimtį, svarbumą ir pan. Konsultacijų proceso tobulinimas Lietuvai ypač rekomenduojama gerinti verslo atstovų ir visuomenės įtraukimą į sprendimų priėmimo procesą, t. y. gerinti konsultavimosi procedūras. Siūlytume sukurti specialią internetinę svetainę ar jos paskyrą, skirtą geresniam reglamentavimui, kurioje būtų pristatomos naujos iniciatyvos, teisės aktų projektai, dėl kurių verslas ar kitos suinteresuotos pusės yra pateikusios poveikio verslui vertinimus atsakingų institucijų vertinimui. Šiame tinklalapyje taip pat galėtų būti skelbiamos internetinės ūkio subjektų apklausos dėl poveikio vertinimų (skirtos įvertinti poveikį verslui ir nustatyti efektyvesnias reguliavimo alternatyvas). Tinklalapyje taip pat galėtų būti pasiekiami administracinės naštos skaičiavimo pavyzdžiai ir poveikio vertinimo skaičiuoklės; poveikio vertinimo pažymų blankai su pildymo paaiškinimais ir pan. Šioje internetinėje svetainėje taip pat galėtų būti pateikiama informacija apie geriausius poveikio vertinimo pavyzdžius, teikiama institucijų atliktų poveikio vertinimų ir jų įtakos priimamiems sprendimams statistika. Valstybės tarnautojų gebėjimų stiprinimas Siekiant stiprinti valstybės tarnautojų gebėjimus ir įgūdžius, reikalingus kokybiškam poveikio (verslui) vertinimui atlikti, būtinos finansinės ir laiko investicijos į žmogiškuosius išteklius. Periodiškai rengiami mokymai valstybės tarnautojams yra svarbūs kokybiškam poveikio vertinimų atlikimui ir pagerintų poveikio vertintojų gebėjimus. Mokymai turėtų apimti metodinę ir praktinę dalis ir būti atitinkamai pritaikyti pradedantiesiems ir pažengusiems poveikio vertintojams. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas mokymams, nukreiptiems į poveikio ekonomikai (verslui) ir valstybės finansams atlikimą, ypač ekonominių ir statistinių metodų naudojimą ir taikymą praktikoje lavinant valstybės tarnautojų poveikio vertinimo metodinius ir bendruosius analitinius įgūdžius. Patirtis, sukaupta projekto laikotarpiu atliekant poveikio vertinimų priežiūrą, rodo, kad valstybės tarnautojai yra labiau linkę atlikti tik kokybinį poveikio vertinimą, o tais atvejais, kai pateikiami kiekybiniai įvertinimai, jie dažnai būna neišsamūs ir neaiškūs. Pažymėtina, kad tokių mokymų poreikį atskleidė ir patys valstybės tarnautojai LR ūkio ministerijos užsakymu 2009 m. VšĮ 108

110 Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai atliktame tyrime Sprendimų poveikio vertinimo kokybės, konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis būdų ir veiksmingumo analizė. Darytina išvada, kad praėjus šešeriems metams nuo minėto tyrimo valstybės tarnautojai atlikdami poveikio vertinimus susiduria su tais pačiais iššūkiais nepakankamais asmeniniais gebėjimais ir įgūdžių trūkumu kokybiškai atliki poveikio vertinimą. Tai būtina keisti stiprinant valstybės tarnautojų kompetenciją ir užtikrinant pastovią kokybės priežiūrą bei konsultavimą dėl Metodikos taikymo. Poveikio vertinimo metodikos tobulinimas Numatyti atlikti poveikio verslui vertinimą visais atvejais, kai numatomas poveikis verslui. Šiuo metu ne prioritetinėse iniciatyvose teisės aktų projektų aiškinamuosiuose raštuose labai dažnai pateikiama nuoroda į Metodikos 3 p., (poveikio vertinimas atliekamas tik numatant reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius ar iš esmės keičiant teisinį reguliavimą). Projekto ekspertai rekomenduoja pakeisti Metodikos 3 p. taip Turi būti atliekamas prioritetinių teisėkūros iniciatyvų, įstatymų, Lietuvos Respublikos nutarimų projektų, teikiamų svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei ministrų įsakymu, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Metodikoje rekomenduojama pabrėžti, kad poveikis verslui turi būti apskaičiuotas pinigine išraiška, pateikiant pagrindinius skaičiavimus ir pagrindžiant pagrindines taikytas prielaidas. Jeigu neįmanoma poveikio apskaičiuoti pinigine išraiška, turi būti siekiama poveikį įvertinti daugiakriterine analize kiekybine ir kokybine išraiška. Tais atvejais, kai to padaryti negalima, poveikis turėtų būti įvertintas kokybiškai, pagrindžiant, kodėl tik toks įvertinimas yra įmanomas.. 109

111 PRIEDAI Priedas Nr. 1. Kontaktų duomenų bazė Nr. Įmonė/įstaiga Elektroninis paštas Telefonas Sektorius Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija LINAVA Geležinkelių paslaugų įmonių asociacija Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacija Lietuvos logistikos asociacija Lietuvos nacionalinė ekspeditorių ir logistų asociacija LINEKA Klaipėdos jūrų krovos kompanijų asociacija Lietuvos informacijos technologijų, telekomunikacijų ir raštinės įrangos įmonių asociacija Inforbalt Nacionalinė vaistų prekybos asociacija Susisiekimas il.com Susisiekimas info@llsra.lt Susisiekimas info@ltlogistics.lt Susisiekimas Susisiekimas info@ljkka.lt Susisiekimas office@infobalt.lt Susisiekimas info@nvpa.lt Sveikatos apsauga 9. Vaistų gamintojų asociacija (VGA) a.bertulis@vgalietuva.lt Sveikatos apsauga 10. Vaistinių asociacija Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacija Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA,) Local American Working Group (LAWG), American Chamber of Commerce elena.kvedariene@eur ovaistine.lt elena.kvedariene@eur ovaistine.lt Sveikatos apsauga Sveikatos apsauga info@ifpa.lt Sveikatos apsauga info@amcham.lt Sveikatos apsauga 110

112 Krka, farmacijos kompanija Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija LitCare, Lietuvos medicinos turizmo klasteris Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios (papildomos ir alternatyvios) medicinos rūmai Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija Sveikatos apsauga info@privatimedicina.com Sveikatos apsauga welcome@litcare.lt Sveikatos apsauga info@sveikatosrumai. lt Sveikatos apsauga info@lrva.lt Sveikatos apsauga 19. Lietuvos respublikos odontologų rūmai info@odontologurum ai.lt Sveikatos apsauga 20. ICC Lietuva info@lvk.lt Darbo santykiai Lietuvos pramoninkų konfederacija Lietuvos darbdavių konfederacija Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija 24. Investors Forum sekretoriatas@lpk.lt Dovile.Baskyte@lpk.l t Darbo santykiai info@darbdaviai.org Darbo santykiai info@chambers.lt Darbo santykiai info@investorsforum. lt Darbo santykiai Smulkaus ir vidutinio verslo taryba Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) svvtaryba@ukmin.lt n/a Darbo santykiai kontrastas@yahoo.co m zsorokiene@takas.lt lpsk@takas.lt Darbo santykiai Darbo santykiai Darbo santykiai 29. Solidarumas info@lps.lt Darbo santykiai 111

113 30. Lietuvos Maistininkų Profsąjunga Darbo santykiai Lietuviškų degalinių sąjunga UAB Baltic Petroleum UAB LUKOIL BALTIJA 34. UAB Neste Lietuva Lietuvos saulės energetikos asociacija Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB sajunga.lvpnps@gmai l.com marijonas@balticpetr oleum.lt s.kulsyte@lukoil.lt dalia.arnatkeviciute@ nesteoil.com vitas.maciulis@gmail.com daiva.joksiene@oilun ion.lt lietuva@statoilfuelret ail.com 38. ORLEN Lietuva, AB info@orlenlietuva.lt 39. Saurida, UAB info@saurida.lt 40. Luktarna, UAB remigijus@luktarna.lt Energetika Energetika Energetika Energetika Energetika Energetika Energetika Energetika Energetika Energetika 41. Suskystintos dujos, AB info@suskystintosduj os.lt Energetika Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras Lietuvos biomasės energetikų asociacija asmontas@pfi.lt asociacija@biokuras.l t Energetika Energetika Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija Gamtinių dujų automobilių asociacija info@ateitiesenergija. lt info@cng.lt Energetika Energetika 112

114 Lietuvos autoverslininkų asociacija Atsinaujinančios energijos gamintojų asociacija Durpių įmonių asociacija Energetikos ekonomikos asociacija Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija Lietuvos biodujų asociacija Lietuvos elektros energetikos asociacija Lietuvos energetikos konsultantų asociacija Lietuvos vėjo elektrinių asociacija Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacija Klaipėdos pramonininkų asociacija Antrinio perdirbimo įmonių asociacija Aplinkos apsaugos agentūra Gamintojų ir importuotojų asociacija m leea@leea.lt lvea@lvea.lt sertifikavimas@yaho o.com kpa@kpa.lt j.baneliene@aaa.am.lt 62. Žalias taskas, VšĮ Energetika Energetika Energetika Energetika Energetika Energetika Energetika Energetika Energetika Energetika Energetika Aplinkosauga Aplinkosauga Aplinkosauga Aplinkosauga Aplinkosauga Aplinkosauga 113

115 63. DESA, VšĮ 64. EEPA, asociacija Aplinkosauga Aplinkosauga 65. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija info@autotvarkymas.l t Aplinkosauga 66. Žaliavų ir atliekų surinkejų asociacija info@maspa.lt Aplinkosauga 67. Lietuvos vandens tiekejų asociacija vanduo@lvta.lt Aplinkosauga 68. Lietuvos logistikos asociacija info@ltlogistics.lt Aplinkosauga Lietuvos maisto eksportuotojų asociacija Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų asociacija 71. Slėnis Nemunas info@litmea.lt info@mineralinisvan duo.lt adm@slenisnemunas.lt Aplinkosauga Aplinkosauga Aplinkosauga 72. Slėnis Santaka vaida.jankauskaite@k tu.lt Aplinkosauga 73. Inžinerinės ekologijos asociacija budrys@iea.lt Aplinkosauga 74. Lietuvos karjerų asociacija nsm@nsm.lt Aplinkosauga Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija lchpia@tdd.lt admin@lbaa.lt Aplinkosauga Mokesčiai 77. Nacionalinė buhalterių asociacija nac.buhalteriu.asociac ija@gmail.com Mokesčiai 78. Alytaus regiono buhalterių asociacija alytausbuh@gmail.co m Mokesčiai 79. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija Info@lntpa.lt Teritorijų planavimas 114

116 Lietuvos statybininkų asociacija Statyba Lietuvos architektų sąjunga info@architektusajun ga.lt Lietuvos inžinierių sąjunga direktorius@lsis.lt Konstruktorių klubas info@konstruktoriuklubas.lt Statyba Statyba - Statyba 115

117 Priedas Nr. 2. Poveikio vertinimas dėl darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme VIEŠOSIOS POLITIKOS KONTEKSTAS Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Šešioliktosios Vyriausybės metų programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, socialinės politikos srityje numatė parengti teisės aktų projektus, sudarysiančius teisines prielaidas darbuotojams dalyvauti įmonių valdyme. Už Šešioliktosios Vyriausybės metų programos įgyvendinimo prioritetinę priemonę Sudaryti teisines prielaidas darbuotojams dalyvauti įmonių valdyme yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Todėl, siekiant įvertinti esamo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybes, galimas sprendimų alternatyvas, numatomą vieno ar kito sprendimo poveikį verslui ir išsiaiškinti suinteresuotų pusių (verslo asociacijų, darbdavių asociacijų, profesinių sąjungų) požiūrį į darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos tinklalapyje 2014 m. balandžio 1 d m. birželio 5 d. buvo vykdytos konsultacijos, susijusios su šios priemonės galimu įgyvendinimu, ir ekspertai atliko numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Pažymėtina, kad tikslus Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos tinklalapyje vykdytos apklausos respondentų skaičius nėra žinomas, nes verslo asociacijos, profesinės sąjungos, darbdavių atstovai buvo prašomi pateikti apibendrintą nuomonę, tačiau savo nuomonę taip pat galėjo pateikti ir įmonės, pavieniai asmenys, tad šiuo požiūriu apklausa nėra reprezentatyvi. Visgi apklausoje dalyvavo visų suinteresuotų pusių atstovai ir tai padėjo projekto ekspertams išsiaiškinti suinteresuotų pusių nuomonę rūpimais klausimais: 65 proc. apklausos dalyvių mano, kad Lietuvoje įmonių darbuotojai turi pakankamai teisinių galimybių dalyvauti įmonių valdyme, tačiau tik 41 proc. respondentų mano, kad darbuotojai turi galimybių pasinaudoti šiomis teisėmis, 47 proc. respondentų pasirinko atsakymą Kartais turi galimybių ir tik 12 proc. mano, kad tokių galimybių neturi. Dauguma apklausos dalyvių (59 proc.) mano, kad įmonių darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas įmonių valdyme turėtų būti diferencijuojamas pagal įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, o sudarius teisines sąlygas įmonių darbuotojų atstovų dalyvavimui įmonių valdyme, darbuotojų atstovams turėtų būti taikomos tam tikros dalyvavimo sąlygos. Daugiausia respondentų (64 proc.) pasisakė už tai, kad įmonės darbuotojų atstovams būtų leista dalyvauti įmonių valdyme tuomet, kai yra pasirašytas konfidencialumo pasižadėjimas. Didžioji dauguma (75 proc.) apklausos dalyvių mano, kad įmonių darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas įmonių valdyme prisidėtų prie tvaresnio socialinio dialogo.atkreipiame dėmesį, kad atliktas poveikio vertinimas nėra teisės akto projektas. Poveikio vertinimas dėl darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme buvo atliktas siekiant išgirsti ir įvertinti suinteresuotų pusių nuomones dėl galimų teisinio reguliavimo alternatyvų ir jas pateikti už naujo Lietuvos Respublikos darbo kodekso rengimą atsakingai darbo grupei įvertinti. STATUS QUO (DABARTINIS REGLAMENTAVIMAS) Pasak Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šiuo metu Lietuvoje yra priimti reikalingi įstatymai, įgyvendinantys Europos Sąjungos (toliau ES) direktyvas ir 116

118 reglamentuojantys darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme tai Lietuvos Respublikos Europos darbo tarybų įstatymas, Lietuvos Respublikos įstatymas dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse, Lietuvos Respublikos įstatymas dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos kooperatinėse bendrovėse, Lietuvos Respublikos įstatymas dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi. Taip pat padaryti atitinkami ES direktyvas įgyvendinantys Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimai, sudarantys galimybes užtikrinti darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme ir vystyti socialinį dialogą. Svarbu pažymėti, kad ES mastu darbuotojų dalyvavimo sprendimų priėmime tradicijos skiriasi atsižvelgiant į kiekvienos šalies ekonominę, socialinę, kultūrinę ir politinę aplinką bei patirtį. Ir nors darbuotojų dalyvavimo principas atsispindi ES direktyvose, tačiau darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir darbuotojų dalyvavimo valdyboje priimant sprendimus sąvokų apibrėžtys skiriasi. Todėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (toliau EESRK) nuomone 21, reikalinga tobulinti ES teisinę sistemą vadovaujantis tvaraus įmonių valdymo koncepcija, todėl naujos Europos Komisijos iniciatyvos, kurių tikslas būtų atsižvelgiant į Europoje jau užtikrintus darbuotojų dalyvavimo standartus, pritaikyti darbuotojų ir jų atstovų dalyvavimo priimant sprendimus teises prie esamų sąlygų vidaus rinkoje ir jas stiprinti, EESRK būtų vertintos palankiai. Šiuo metu galiojantis LR darbo kodeksas numato: darbuotojų atstovų teises (22 str.), pavyzdžiui, gauti informaciją ir konsultuotis su darbdaviais dėl dabartinės ir būsimos įmonės (struktūrinio padalinio) veiklos, ekonominės padėties bei darbo santykių būklės, taip pat prieš priimant sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai ; darbdavių pareigas ir teises, susijusias su darbuotojų atstovais (23 str.), pavyzdžiui, darbdavys privalo priimdamas sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų teisinei padėčiai, konsultuotis su darbuotojų atstovais, o įstatymų nustatytais atvejais gauti jų sutikimą, taip pat nemokamai teikti būtiniausią informaciją darbo klausimais apie įmonės veiklą ; socialinės partnerystės įgyvendinimą (43 str.) 1) dalyvaujant dvišalių ar trišalių tarybų (komisijų, komitetų) veikloje; 2) darbuotojų atstovams įgyvendinant informavimo ir konsultavimo teises ir kitas dalyvavimo teises darbdaviui priimant sprendimus; 3) vedant kolektyvines derybas ir sudarant kolektyvines sutartis; darbuotojų atstovų informavimą ir konsultavimą (47 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, darbuotojų atstovai turi teisę į informavimą ir konsultavimą. Informavimas Lietuvos Respublikos darbo kodekse apibrėžiamas kaip informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojų atstovams, siekiant supažindinti su reikalo esme, konsultavimas pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbuotojų atstovų ir darbdavio užmezgimas bei plėtojimas. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas taip pat numato, kad darbdavys, prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Taip pat darbdavys, prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo, verslo ar jo dalies perdavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai, privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių ir teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams, taip pat dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti m. kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl darbuotojų, kaip svarbiausių gero įmonių valdymo Europoje dalyvių, vaidmens ir dalyvavimo. Tinkami krizės įveikimo sprendimai. 117

119 Apibendrinant galima teigti, kad teisinio reguliavimo požiūriu minėtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos numato gana plačias darbuotojų atstovų teises ir darbdavių pareigas, reikalingas darbuotojų teisėms ir interesams ginti, socialiniam dialogui vystyti. PAGRINDINĖS ŠIAME POVEIKIO VERTINIME VARTOJAMOS SĄVOKOS Darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme suprantamas kaip darbuotojų (jų atstovų) dalyvavimas įmonės organų veikloje, t.y. dalyvių susirinkime, kolegialių valdymo ir priežiūros organų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai gali turėti esminės įtakos darbo organizavimui, darbuotojų teisinei padėčiai. Darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus bet koks būdas, įskaitant informavimą, konsultavimą ir dalyvavimą, kuriuo darbuotojų atstovai gali daryti poveikį bendrovėje priimamiems sprendimams 22. Socialinis dialogas suprantamas kaip informacijos suteikimas, konsultacijos, derybos ir bendri veiksmai, kuriuose dalyvaujant atstovaujamosioms socialinių partnerių pusėms siekiama suderinti darbo santykių subjektų interesus. 1.PROBLEMA Pagrindinė problema yra tai, kad Lietuvos įmonėse tarp darbdavių ir darbuotojų (jų atstovų) trūksta socialinio dialogo, įmonėse veikiančios profesinės sąjungos nėra stiprios, o darbo tarybos, kolektyvinės sutartys, kurios padėtų darbuotojams ir darbdaviams susitarti dėl tarpusavio teisių, pareigų, ginčo sprendimo būdų ir kitų klausimų, vis dar nėra tokios populiarios kokios galėtų būti. Lietuvos specialistų paieškos portalo cvmarket.lt 2014 m. vasario mėnesį atliktos apklausos duomenys parodė, kad vos 12 proc. apklaustųjų yra reguliariai įmonės vadovybės informuojami apie padėtį įmonėje, vos tik su vienu procentu darbuotojų yra konsultuojamasi, o 60 proc. respondentų apskritai įmonės vadovybės nėra informuojami apie padėtį įmonėje ir apie naujienas įmonėje sužino netiesiogiai, tačiau tik 7 proc. apklausos dalyvių tokia informacija nerūpi. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje darbdavių pareigos, susijusios su darbuotojų atstovų informavimu ir konsultavimusi su jais, nėra pakankamai įgyvendinamos, institutai, kurie turėtų tą užtikrinti kolektyvinės sutartys, darbo tarybos Lietuvoje nėra populiarūs, o profesinių sąjungų įtaka priimamiems sprendimams yra per menka. Manoma, kad apskritai informacijos nežinojimas skatina nepasitikėjimą darbdaviais ir darbuotojai nesijaučia saugūs, o tai mažina darbuotojų darbo našumo ir motyvacijos dirbti lygį. Remiantis viešųjų ryšių agentūros Nova media užsakymu tyrimų bendrovės RAIT atliktu tyrimu 2013 m. net 66 proc. gyventojų stipriai abejojo verslo sąžiningumu ir beveik 3 iš 10 (28 proc.) gyventojų buvo įsitikinę, kad verslas siekia pelno nepaisydamas darbuotojų poreikių ir gerovės 23. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turėtų būti dedamos papildomos pastangos stiprinti socialinį dialogą siekiant didinti pasitikėjimą verslu, nes 2013 m. manančių, kad verslas Lietuvoje yra sąžiningas vos 6 proc., o manančių, kad verslas labiau sąžiningas negu nesąžiningas 22 procentai. Europos Parlamento (toliau EP) nuomone, darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme suteikiant jiems balsavimo teisę, teisę stebėti arba dalyvauti kitomis valdymo priemonėmis, gali pagerinti informacijos srautų valdymą ir padėti darbuotojams geriau suprasti padėtį, kai įmonė susiduria su sunkumais, bei sudaryti daugiau galimybių gauti apdovanojimus, kai įmonei sekasi gerai. Taip pat EP požiūriu, finansinis dalyvavimas įmonei dalijantis pajamomis ir, kai tikslinga, asocijuotas 22 Vadovaujantis 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyva 2001/86/EB, papildančia Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus. 23 Remiantis viešųjų ryšių agentūros Nova media užsakymu tyrimų bendrovės RAIT atliktu tyrimu, 118

120 darbuotojų dalyvavimas sprendimų priėmime, gali padėti gerinti darbuotojų pasitenkinimą darbu ir bendrus darbo rezultatus bei motyvaciją, kadangi jis tai pat gali paskatinti darbuotojų nuosavybės jausmo susiformavimą ir geresnį savo įmonės supratimą, didinti darbdavių ir darbuotojų tarpusavio pagarbą. 24 Reziumuojant šiuos EP teiginius, daroma prielaida, kad suteikus darbuotojams ir jų atstovams daugiau galimybių susipažinti su įmonės veikla, gauti reikalingą informaciją ir tam tikru lygiu prisidėti prie sprendimų priėmimų, galėtų padidėti darbuotojų pasitikėjimas darbdaviais, pakiltų jų darbo našumas, tai prisidėtų prie šalies ūkio augimo ir strategijos Europa 2020 įtraukaus augimo tikslų. Vis tik tiesioginio darbuotojų atstovų įmonės organų veikloje klausimai stokoja reprezentatyvių tyrimų apie šios darbuotojų dalyvavimo įmonės valdyme formos apčiuopiamą (kiekybinę) naudą verslui, dėl ko siūlymai dėl darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme sukelia nemažai kritikos iš verslo atstovų pusės tiek dėl kišimosi į kasdienius verslo reikalus, tiek dėl konfidencialios informacijos apsaugos ir darbuotojų dalyvavimo pridėtinės vertės. Tačiau yra atlikta įvairaus pobūdžio tyrimų, iš jų ir empirinių, kurių dauguma formuluoja vieną pagrindinę išvadą darbuotojų dalyvavimas sprendimų priėmime (angl. k. vartojami terminai employee envolvement, participative management) sukelia darbuotojams pasididžiavimo jausmą ir didina motyvaciją dirbti našiau 25. Remiantis akademikų atliktais tyrimais, tų darbuotojų, kurie turi galimybes tam tikru lygmeniu dalyvauti sprendimų priėmime, gauti reikiamą informaciją ir su tuo susijusį atlygį, našumas vidutiniškai padidėja 3 proc. Pažymėtina, kad padidėjusiu darbo našumu pasireiškia net ir rutininį darbą atliekantys žemos kvalifikacijos darbuotojai 26. Be darbuotojų dalyvavimo, tyrimuose dažnai minima sąvoka darbuotojų įtraukimas (employee engagement), kuri labiau nei dalyvavimo sprendimų priėmime atveju, akcentuoja darbuotojų mikroklimato poveikį įmonės veiklos rodikliams. Remiantis Gallup atlikto tyrimo duomenimis 27, lojalūs ir įsitraukę darbuotojai gali padidinti darbo našumą net iki 21 proc., pelningumą 22 proc., klientų pasitenkinimo reitingus 10 proc., taip pat gali sumažinti darbuotojų pravaikštų skaičių 37 proc., gamyklinio broko 41 procentu. Tad padidėjus darbuotojų emociniam įsitraukimui, kuris pasireiškia siekiu įmonėje sukurti pridėtinę vertę ir kuriam atsirasti įtakos turi ne tik geri ryšiai kolektyve, bet ir darbuotojo supratimas, kad jo nuomonė yra svarbi, bei aiškus suvokimas apie savo darbo indėlį įmonės rezultatams, tikėtina, jog darbdaviai turėtų geresnes galimybes plėtoti verslą, o tai galėtų turėti teigiamos įtakos ir šalies ūkio augimui. Ir atvirkščiai remiantis Galup, neįsitraukę darbuotojai gali būti ne tik pasyvūs ir nekuriantys pridėtinės vertės darbuotojai, bet ir potencialiai priešiški įmonei bei darantys neigiamą įtaką kitų darbuotojų darbo rezultatams. Harvard Business Review ataskaitoje dėl darbuotojų įsitraukimo poveikio veiklos rezultatams teigiama, kad darbuotojų ir jų darbo rezultatų pripažinimas (72 proc.) yra vienas svarbiausių elementų siekiant darbuotojų įsitraukimo. Taip pat didelės įtakos turi ir kiekvieno darbuotojo aiškus suvokimas kaip jo darbas prisideda prie įmonės strategijos įgyvendinimo (70 proc.), taip pat nuosekli vidinė komunikacija ir informacija apie įmonės tikslus (69 proc.) 28. Šiuos elementus būtų galima susieti su darbuotojų (jų atstovų) informavimo ir konsultavimosi su jais klausimais m. sausio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl finansinio darbuotojų dalyvavimo dalijantis įmonių pajamomis, 25 A. McMillan, Participative-Management Management.html#ixzz1l4qZDJ9a 26 How Does Employee Involvement Stack Up? Evidence from an Econometric Case Study of the Effects of Human Resource Management Policies on Performance in a Retail Firm, The Impact of Employee Engagement on Performance, A report by Harvard Business Review analytic services, 119

121 Tačiau atsižvelgiant į anksčiau minėtus Lietuvos darbuotojų apklausos rezultatus, darytina prielaida, kad Lietuvoje nėra išnaudojamas darbuotojų įtraukimo potencialas, o sudarytomis plačiomis teisinėmis galimybėmis socialiniam dialogui vystyti kasdienėje praktikoje naudojamasi retai. 2.TIKSLAS Pagrindinis darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme tikslas yra siekti tvaraus socialinio dialogo stiprinant svarbiausių versle dalyvaujančių grupių įmonių ir darbuotojų bendravimą. Tam reikia, kad darbuotojų dalyvavimas, kartu įskaitant informavimą, konsultavimąsi su jais, dalyvavimą sprendimų priėmime, būtų veiksminga priemonė visoms socialinio dialogo pusėms, prisidėtų prie šalies ūkio augimo ir didintų užimtumą. 3.ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Alternatyva Nr. 3 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Papildyti Lietuvos Respublikos įstatymus naujomis nuostatomis dėl tam tikrais atvejais tiesioginio darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme Šia alternatyva būtų siekiama sudaryti teisines prielaidas darbuotojų atstovams tiesiogiai dalyvauti ir pasisakyti įmonės organų posėdžiuose (t. y. dalyvių susirinkime, kolegialių valdymo ir priežiūros organų posėdžiuose), kai juose svarstomi klausimai galėtų turėti esminės įtakos darbo organizavimui, darbuotojų teisinei padėčiai. Papildyti Lietuvos Respublikos darbo kodeksą naujomis teisinėmis nuostatomis dėl darbuotojų atstovų dalyvavimo įmonės organų veikloje, kai įmonės darbuotojų skaičius pasiekia tam tikrą skaičių. Šia alternatyva būtų numatytas įmonėse dirbančių darbuotojų slenkstis, kurį peržengus įmonėse tam tikromis aplinkybėmis (kai klausimai galėtų turėti esminės įtakos darbo organizavimui, darbuotojų teisinei padėčiai) turėtų būti sudaromos sąlygos darbuotojų atstovų dalyvavimui įmonių valdyme. Darbuotojų dalyvavimą stiprinti skatinamosiomis priemonėmis. Šia alternatyva būtų numatyta spręsti darbuotojų dalyvavimo klausimus skatinamosiomis priemonėmis: aktyvia socialiai atsakingo verslo socialine kompanija; skatinant kolektyvinių sutarčių sudarymą; taikant mokestines motyvacines skatinimo priemones; skatinant investavimą į darbuotojus. 4.ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo) Svarstyti šią alternatyvą yra svarbu dėl to, kad naujų veiksmų nesiėmimas nereiškia, kad nebus jokių pasekmių. Remiantis ankščiau pateiktais apklausų rezultatais, darytina prielaida, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse darbuotojų atstovams laiduojamos teisės, susijusios su informacijos gavimu, konsultuojantis ar dalyvaujant derybose priimant sprendimus, praktiškai nėra taikomos ir visuomenėje stinga pasitikėjimo verslu kaip socialiai atsakingu darbdaviu. Tarptautinės konsultacijų kompanijos Hay Group pateikto tyrimo duomenimis 29, 2013 m. vidutinė darbuotojų kaita Lietuvoje buvo 17 proc., o 2012 m. 15 procentų. Savanoriška darbuotojų kaita per metus išaugo nuo 9 iki 11 procentų. Tyrėjų teigimu, darbuotojų kaita tik didės, tačiau kitaip nei anksčiau, įmonės nebeturės finansinių galimybių kovoti su darbuotojų kaita sparčiai didindamos atlyginimus, todėl reikėtų galvoti ir apie nematerialias darbuotojų motyvavimo priemones. Nededant papildomų pastangų, darbuotojų lojalumui ir įsitraukimui ugdyti, tikėtina, kad darbuotojų kaitai didėjant įmonės galėtų patirti finansinę žalą taip pat 120

122 Amerikiečių kompanija CareerBuilder atliko virš 3 tūkst. darbuotojų apklausą, siekiant numatyti 2014 m. išėjimo iš darbo tendencijas, taip pat nustatyti priežastis, dėl kurių darbuotojai lieka dirbti savo darbo vietoje ir ją vertina. CareerBuilder žmogiškųjų išteklių viceprezidentės R. Haefner teigimu, aiškaus supratimo trūkumas apie tai, kas svarbu darbuotojams, skatina darbuotojų nepasitenkinimą savo darbu, mažėja jų darbo našumas ir didėja darbuotojų kaita jų pačių iniciatyva. Darbuotojai nori jaustis vertinami, turėti darbe iššūkių, prisidėti prie kažko prasmingo 30 ir tą reikia turėti omenyje siekiant išsaugoti darbuotojus. Remiantis žmogiškųjų išteklių vadybos analizėmis, egzistuoja dešimt esminių elementų, turinčių įtakos darbuotojo apsisprendimui išeiti iš darbo savo paties iniciatyva, tai yra 31 : Ryšys su vadovu; Nuobodus, iššūkių stokojantis darbo pobūdis; Santykiai su kolegomis; Galimybės panaudoti įgūdžius ir gebėjimus; Indėlis į organizacijos verslo tikslus; Savarankiškumas ir nepriklausomumas; Savo darbo prasmingumo supratimas; Organizacijos finansinis stabilumas; Bendra organizacinė kultūra; Vadovybės darbuotojo darbo atlikimo pripažinimas. Apibendrinus tai, kas išvardinta, darytina prielaida, kad esminės įtakos darbuotojų kaitai turi psichologinis faktorius. Tiesa, dažnai tyrimuose ne mažą vaidmenį lemia ir atlyginimo dydis, kuris iš aukščiau paminėtų elementų čia priskirtinas prie Bendros organizacijos kultūros, kur yra vertinama ar darbuotojai įvertinami, skatinami ir kt. Remiantis 2014 m. liepos mėnesio statistiniais duomenimis, 11 proc. privačiame sektoriuje dirbančių samdomųjų darbuotojų savanoriškos kaitos skaitinė išraiška Lietuvoje būtų tūkst. darbuotojų. Suskaičiuota, kad vieną darbininką pakeisti kitu kainuoja apie 17 proc., tarnautoją ar administracijos darbuotoją apie 25 proc., o vadovą nuo 50 proc. iki 88 proc. metinės atitinkamos pozicijos atlygio sumos 32. Į šį skaičių įeina ir tiesioginės darbdavio išlaidos, susijusios su darbuotojo pakeitimu (t. y. atleidimu, atranka, priėmimu ir mokymu), ir netiesioginės išlaidos negautos pajamos, sumažėjęs tiesioginio vadovo ir kolegų produktyvumas dengiant išėjusio darbuotojo darbų barą, išneštos žinios ir klientai. Paskaičiuota, kad savanoriškai išėjus iš darbo vienam administracijos darbuotojui įmonės gali patirti nuo Lt, o išėjus vadovui, pradedant nuo žemiausios grandies, nuo Lt iki Lt išlaidų. Atitinkamai dviejų penkių darbuotojų kaita darbdaviui kainuotų nuo Lt iki Lt. 1 lentelė. Darbdavio patiriamos darbuotojų kaitos išlaidos Darbdavio patiriamos vieno darbuotojo kaitos išlaidos Dviejų penkių darbuotojų kaitos išlaidos 17 proc. metinio darbininko atlyginimo 25 proc. metinio tarnautojo ar administracijos darbuotojo atlyginimo 50 proc. metinio žemiausio lygmens vadovo atlyginimo 4 702, 2 Lt Lt Lt Nuo 9 404,4 Lt iki Lt Nuo Lt iki Lt Nuo Lt iki Lt *Darant prielaidą, kad aukščiausios grandies vadovas yra vienas, jo kaitos kaštai neskaičiuojami. Pastaba skaičiavimams atlikti naudojamas vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje 2013 m. III ketv. (bruto) Lt. (Lietuvos statistikos departamento duomenimis) R. Lavėnaitė, L. Raubickas, Personalo kaitos mažinimo galimybių tyrimas, 2010 m., Šiaulių universitetas; L. Pečiulienė, Kiek iš tiesų kainuoja darbuotojų kaita, Verslo labirintas, 2007 m., Nr. 5, 121

123 Atsižvelgiant į šias galimas patirti išlaidas, siūlytina įmonėms, siekiančioms išlaikyti savo darbuotojus ir nepatirti darbuotojų kaitos sukeliamos finansinės žalos, dėti papildomas pastangas vidinei komunikacijai stiprinti, informuoti darbuotojus apie jų darbo rezultatus ir padėtį įmonėje, taip pat kitomis priemonėmis skatinti jų įsitraukimą į įmonės veiklą. Alternatyva Nr. 1 Papildyti Lietuvos Respublikos įstatymus naujomis nuostatomis dėl tam tikrais atvejais tiesioginio darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme Lietuvos Respublikos Seime Seimo nario Algirdo Syso pateikti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1147 ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1148, kurių tikslas sudaryti teisines prielaidas darbuotojų atstovams dalyvauti ir kalbėti bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių valdybos posėdžiuose, Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto (pagrindinio komiteto) siūlymu 2014 m. liepos 15 d. Seimo plenariniame posėdyje buvo atmesti. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikdama savo išvadą dėl pirmiau minėtų įstatymų projektų, šiems įstatymų projektams nepritarė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 410). Vienas iš nepritarimo argumentų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 22 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta darbuotojų atstovų teisė saugoti darbuotojų teises ir interesus darbdaviui priimant sprendimus dėl grupės darbuotojų atleidimo, įmonės, įstaigos ar organizacijos reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbuotojų teisinei padėčiai. Šios Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos darbuotojų atstovams jau suteikia galimybę be papildomo teisinio reguliavimo ginti ne tik akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, valstybės ir savivaldybės įmonių, bet ir kitų teisinių formų juridinių asmenų darbuotojų teises ir interesus. Priimdama šį sprendimą Lietuvos Respublikos Vyriausybė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavedė nustatytąja tvarka parengti ir iki 2014 m. gruodžio 1 d. Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektą, kuris sudarytų teisines prielaidas darbuotojams dalyvauti įmonių valdyme. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikto LR darbo kodekso 22, 47 ir 98 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šešioliktosios Vyriausybės metų programos įgyvendinimo prioritetinę priemonę Sudaryti teisines prielaidas darbuotojams dalyvauti įmonių valdyme, siūlomi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 22 ir 47 straipsnių pakeitimai dėl darbuotojų atstovų teisių dalyvauti ir pasisakyti įmonės valdymo organų posėdžiuose, 2014 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos trišalės tarybos (Ekonominės socialinės tarybos) posėdyje darbdavių ir darbuotojų atstovų nuomonėms išsiskyrus, buvo grąžinti tobulinti. Viena pagrindinių nesutarimo priežasčių darbdavių prieštaravimas pateiktam siūlymui iš esmės, akcentuojant neproporcingas darbdaviui tenkančias išlaidas, neaiškią laukiamą naudą ir blogėjančią investicinę aplinką. Asociacijos Investors' Forum ( Investuotojų forumas ) 2014 m. gegužės mėn. paskelbto Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimo duomenimis, net 80 proc. iš 56 Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo bendrovių darbo santykių reguliavimo sritį (pažymėtina, kad darbuotojų dalyvavimo klausimai nebuvo atskirai išskirti), įvardijo kaip probleminę. O remiantis 33-iojo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (toliau LLRI) parengto Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis 33, net 14 proc. Lietuvos rinkos dalyvių teigė, kad sprendimas dėl privalomų profesinių sąjungų įmonėse apskritai

124 paskatintų įmonės veiklą perkelti iš Lietuvos į kitas šalis. Taip pat, remiantis Pasaulio banko Doing business 2014 tyrimo ataskaita, perdėtas reguliavimas gali lemti ir veiklos pasitraukimą į šešėlį. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlymai įteisinti privalomą darbuotojų (jų atstovų) dalyvavimą ir kalbėjimą priimant sprendimus įmonėje ar įstaigoje galėtų sudaryti darbdaviams papildomų sąnaudų, taip pat privalomas darbuotojų atstovų dalyvavimas galėtų sukelti sunkumų priimant sprendimus ir pakenkti socialiniam dialogui. Kalbant apie tiesioginio darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme formas, jei būtų įteisintas įmonių darbuotojų atstovų dalyvavimo įmonių valdyme reguliavimas, daugiausia suinteresuotų pusių palaikymo 23 proc. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos vykdytos apklausos respondentų balsų sulauktų darbuotojų atstovų dalyvavimas kolegialaus priežiūros organo (stebėtojų tarybos) posėdžiuose. Taip pat, 56 proc. respondentų mano, kad sudarius teisines sąlygas įmonių darbuotojų atstovų dalyvavimui įmonių valdyme, darbuotojų atstovams turėtų būti taikomos dalyvavimo sąlygos, daugiausia respondentų 64 proc. pasisakė už tai, kad įmonės darbuotojų atstovams būtų leista dalyvauti įmonių valdyme tuomet, kai yra pasirašytas konfidencialumo pasižadėjimas. Konfidencialumo pasižadėjimas galėtų būti suprantamas kaip nustatytos formos darbuotojų (jų atstovų) rašytinis įsipareigojimas neatskleisti įmonės komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos. 2 paveikslas NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekse rekomenduojama kolegialaus priežiūros organo (stebėtojų tarybos) posėdžius šaukti bent kartą per metų ketvirtį, o kolegialaus valdymo organo (valdybos) posėdžius bent kartą per mėnesį 34. Skaičiuojama, kad jei įmonės kolegialaus valdymo organo (valdybos) posėdžiai vyksta pagal NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekse įtvirtintas rekomendacijas bent kartą per mėnesį ir trunka apie dvi valandas, bei šiuose posėdžiuose svarstomi klausimai liečia darbo organizavimo ir kt. klausimus, tuomet preliminarios darbdavio sąnaudos užtikrinant vieno įmonės darbuotojo atstovo pasiruošimą ir dalyvavimą šiuose posėdžiuose per metus būtų 496,80 Lt. Analogiškai galėtų būti skaičiuojami ir darbuotojų atstovų dalyvavimo kolegialaus priežiūros organo (stebėtojų tarybos) posėdžiuose kaštai, taip pat įmonių dalyvių susirinkimuose kaštai. 34 Rekomendacijoje įtvirtintas bendrovės kolegialių organų posėdžių periodiškumas taikytinas tais atvejais, kai bendrovėje sudaromi abu kolegialūs organai stebėtojų taryba ir valdyba. Kai bendrovėje sudaromas tik vienas kolegialus organas, jo posėdžių periodiškumas gali būti toks, koks nustatytas stebėtojų tarybai, t.y. bent kartą per metų ketvirtį. 123

125 2 lentelė. Darbdavių sąnaudos užtikrinant vieno darbuotojo (kaip darbuotojų atstovo) dalyvavimą įmonės valdymo organų veikloje Darbdavio patiriamos vieno darbuotojo dalyvavimo įmonės kolegialaus valdymo organo posėdyje sąnaudos Darbdavio patiriamos administracijos darbuotojo sąnaudos informuojant įmonės kolegialaus valdymo organo posėdyje dalyvausiantį darbuotoją, pateikiant jam medžiagą ir apdorojant gautą atsakymą Laikas valandomis Vidinis tarifas Pridėtinės išlaidos Vykdymo veiksmo atlikimo dažnis Ūkio subjekto sąnaudos 2 14,4 1, Lt 0,3 14,4 1, ,8 Lt Iš viso sąnaudų 496,8 Lt Pastaba skaičiavimams atlikti naudojamas vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis 14,40 Lt (Lietuvos statistikos departamento duomenimis) Atsižvelgiant į tai, kad LR Vyriausybės programoje numatyta sudaryti teisines prielaidas darbuotojams dalyvauti įmonių valdyme nediferencijuojant įmonių pagal teisinę formą, dydį, generuojamas pajamas ar kt., skaičiuotina, kad bent vieno darbuotojo (kaip darbuotojų atstovo) tiesioginis dalyvavimas įmonės kolegialaus valdymo organo (valdybos) posėdyje verslui galėtų sudaryti Lt naštą (suma gaunama iš 4517 akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose Juridinių asmenų registro duomenimis 2013 m. buvo sudaryta valdyba, padauginus iš 496,8 Lt). Jei darbuotojų atstovams būtų sudarytos teisinės sąlygos dalyvauti ir įmonės dalyvių susirinkimuose, ir kolegialaus priežiūros organo (stebėtojų tarybos) posėdžiuose, tuomet skaičiuotini ir galimi papildomi kaštai atsižvelgiant į NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekse pateikiamas rekomendacijas dėl posėdžių periodiškumo. Apibendrinant galima teigti, kad šios alternatyvos atveju darbdaviai galėtų patirti didelę naštą, todėl kyla abejonių dėl proporcingumo laukiamai naudai socialiniam dialogui, kuris galėtų prisidėti prie šalies ūkio augimo ir užimtumo skatinimo. Šios alternatyvos įgyvendinimo atveju tikėtinas atvirkštinis rezultatas, t. y. darbdavių ir darbuotojų susipriešinimas. Alternatyva Nr. 2 Papildyti LR darbo kodeksą naujomis teisinėmis nuostatomis dėl darbuotojų atstovų dalyvavimo įmonės organų veikloje, kai įmonės darbuotojų skaičius pasiekia tam tikrą skaičių Įvertinus antros alternatyvos rezultatus ir atsižvelgus į suinteresuotųjų pusių per konsultacijas pateiktą nuomonę (59 proc. LR ūkio ministerijos vykdytos apklausos dalyvių mano, kad įmonių darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas įmonių valdyme turėtų būti diferencijuojamas pagal įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių: remiantis apklausų rezultatų vidurkiu, privalomas darbuotojų atstovavimas galėtų būti taikomas tuomet, kai įmonėje dirba 329 darbuotojai), svarstytina alternatyva nustatyti slenkstį, nuo kurio būtų galima galvoti apie darbuotojų atstovų dalyvavimą įmonės organų veikloje. Tarptautiniu mastu, darbuotojų (jų atstovų) dalyvavimas įmonės organų veikloje, t. y. dalyvių susirinkime, kolegialių valdymo ir priežiūros organų posėdžiuose) veikloje, nėra naujiena nei darbo teisės, nei žmogiškųjų išteklių vadybos kontekste. Tačiau svarbu pažymėti, kad kiekviena ES valstybė 124

126 narė turi teisę išlaikyti savo nacionalinius skirtumus reguliuodama darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme, taip pat apsibrėžiant sąvokas, kas yra laikoma darbuotojų dalyvavimu įmonės valdyme. Šiuo metu pagal darbuotojų dalyvavimo tradicijas ir esamą reguliavimą, ES šalis nares, kartu su Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinu, būtų galima išskirti į tris grupes 35 : 1) 14 šalių, kuriose darbuotojų dalyvavimas įmonių organų veikloje yra numatomas tuomet, kai įmonėse darbuotojų skaičius peržengia tam tikrą ribą (Austrija, Kroatija, Čekija (nuo 2014 m. leidžiama pasirinkti, neprivaloma), Danija, Suomija, Prancūzija (nuo 2013 m. tik labai didelėse įmonėse), Vokietija, Vengrija, Liuksemburgas, Olandija, Norvegija, Slovakija, Slovėnija ir Švedija); 2) 12 šalių, kuriose nėra reikalavimų darbuotojų atstovavimui įmonės organų veikloje (Belgija, Bulgarija, Kipras, Estija, Islandija, Italija, Latvija, Lichtenšteinas, Lietuva, Malta, Rumunija ir Didžioji Britanija); 3) 5 šalys, kuriose privalomas darbuotojų dalyvavimas numatytas valstybės valdomų bendrovių ar privatizuotų įmonių valdybose (Graikija, Airija, Lenkija, Portugalija ir Ispanija, su išimtimis ir privačiame sektoriuje). 3 paveikslas Pažymėtina, kad net ir tose šalyse, kuriose sudarytos teisinės sąlygos darbuotojų (jų atstovų) dalyvavimui įmonių organų veikloje, t. y. dalyvių susirinkime, kolegialių valdymo ir priežiūros organų posėdžiuose, įmonių teisinės formos (pvz. ribotos atsakomybės bendrovės) bei slenksčiai, nuo kurių yra numatytas darbuotojų atstovavimas minėtų įmonės organų veikloje, skiriasi nuo 25 darbuotojų atstovavimo Švedijoje iki 5000 darbuotojų atstovavimo Prancūzijoje. Taip pat skiriasi ir darbuotojų atstovavimo kvota nuo 1 darbuotojų atstovo įmonės kolegialaus valdymo organe (valdyboje) Kroatijoje, iki trečdalio kolegialaus priežiūros organo (stebėtojų tarybos) narių Vengrijoje, ar pusės stebėtojų tarybos narių Vokietijos įmonėje, turinčioje daugiau kaip 200 darbuotojų. 36 Svarbu įvertinti tai, kad kiekviena šalis turi savo tradicijas ir priežastis, dėl kurių buvo įteisintas darbuotojų (jų atstovų) dalyvavimas įmonių valdyme. O konkrečių mokslinių tyrimų, aiškinusių būtent darbuotojų dalyvavimo įmonės organų veikloje, t. y. įmonės dalyvių susirinkime, kolegialių valdymo ir priežiūros organų posėdžiuose, kiekybinę naudą verslui ir jo rezultatams skaitine išraiška nepavyko

127 surasti, todėl be nuorodos į socialinį dialogą, kitą bendrą vardiklį darbuotojų dalyvavimo tikslui būtų sunku įvardinti. Vadovaujantis apklausos rezultatais, privalomas darbuotojų atstovavimas galėtų būti taikomas tuomet, kai įmonėje dirba 329 darbuotojai ir daugiau. Pagal Lietuvoje skirstomas įmones, tokios įmonės būtų priskiriamos labai didelėms įmonėms tai yra įmonės, kurios viršija vidutinei įmonei nustatytus rodiklius: jose dirba daugiau kaip 250 darbuotojų ir įmonės metinės pajamos viršija 138 mln. litų arba įmonės turto balansinė vertė yra didesnė kaip 93 mln. litų. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje iš viso buvo 336 veikiančios įmonės, turinčios virš 250 darbuotojų, kuriose iš viso dirbo darbuotojai. Šias įmones išskirsčius, gaunama: 1) nuo 250 iki 500 darbuotojų 216 įmonės, iš viso jose dirbančių darbuotojų ; 2) nuo 500 iki 1000 darbuotojų 88 įmonės, iš viso jose dirbančių darbuotojų ; 3) virš 1000 darbuotojų turinčių įmonių 32, o jose dirbančių darbuotojų Įvertinus šių duomenų proporcingumą, t.y. kad didžiausia atstovaujamų darbuotojų koncentracija įmonių kategorijoje nuo 250 darbuotojų, yra įmonėse, kuriose dirba per 1000 darbuotojų (~ 40 proc.), taip pat apklausos rezultatų vidurkį dėl 329 darbuotojų slenksčio, ir atsižvelgus į verslo atstovų nepritarimą darbuotojų atstovų dalyvavimui kaip verslo sąlygų sunkinimui, galėtų būti svarstytinas darbuotojų slenkstis, kurį pasiekus galėtų būti sudaromos teisinės sąlygos vienam darbuotojų atstovui, pasirašiusiam konfidencialumo pasižadėjimą, dalyvauti įmonės organų veikloje t. y. dalyvių susirinkime, kolegialių valdymo ir priežiūros organų posėdžiuose. Tokiu atveju reguliavimo pokyčius pajustų tik 32 įmonės, kurioms bendrai vieno darbuotojų atstovų atsitraukimo nuo tiesioginio darbo kaštai sudarytų ~ Lt per metus. Tačiau kaip minėta, nėra atlikta reprezentatyvių palyginamųjų tyrimų, matuojančių kiekybinį darbuotojų (jų atstovų) dalyvavimo minėtų įmonės organų veikloje poveikį, išskyrus tyrimus, susietus su viso kolektyvo dalyvavimu sprendimų priėmime įvairiuose lygmenyse (tuomet našumas padidėja ~ 3 proc.) bei darbuotojų įsitraukimo tyrimus 37 (kai darbuotojų darbo našumas padidėja 21 proc.). Dėl to sudėtinga atskirai, t. y. neįtraukiant pokyčių įmonės žmogiškųjų išteklių vadyboje, įvertinti darbuotojų dalyvavimo naudą verslui, kaštų naudos analizės metodu. Alternatyva Nr. 3 Darbuotojų dalyvavimą stiprinti skatinamosiomis priemonėmis 75 proc. LR ūkio ministerijos vykdytos apklausos dalyvių mano, kad įmonių darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas įmonių valdyme prisidėtų prie tvaresnio socialinio dialogo, o 63 proc. respondentų mano, kad įmonių darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas įmonių valdyme galėtų prisidėti ir prie geresnių įmonės rezultatų. Tačiau verslo atstovų nuomone, socialinio dialogo plėtojimas turėtų būti vykdomas savanoriškais susitarimais, o darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme priverstine tvarka neduotų laukiamų socialinio dialogo rezultatų, ypač turint omenyje tai, kad ir šiuo metu LR darbo kodekso nuostatos sudaro plačias teises darbuotojų dalyvavimui, tačiau kasdienėje praktikoje jos retai taikomos. Taip pat verslo atstovų yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad darbuotojai neturėtų dalyvauti sprendimų priėmime lygiomis teisėmis, nes neprisiima sprendimų priėmimo rizikos, kaip tai daro įmonės akcininkai ir vadovai. ES mastu šiuo metu yra siekiama stiprinti darbuotojų dalyvavimą įmonių valdyme jiems prisidedant prie kapitalo minėtoje 2014 m. sausio 14 d. EP rezoliucijoje dėl finansinio darbuotojų dalyvavimo dalijantis įmonių pajamomis darbdaviai raginami skatinti darbuotojus tiesiogiai įsitraukti į įmonės valdymą dalyvaujant įmonės kapitale, aiškiai apibrėžiant darbuotojų teises ir prievoles. Tačiau Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse Baltijos šalyse, nėra gilių finansinio dalyvavimo tradicijų ir

128 dalyvavimas pelne, kaip darbuotojų motyvavimo schema, kuomet darbuotojams išmokama įmonės uždirbto pelno dalis, Lietuvoje nėra populiarus ir šalies įmonių taikomas beveik dvigubai rečiau (~ 8 proc. įmonių) nei vidutiniškai ES šalyse (~ 14 proc. įskaitant ir Šveicariją su Norvegija). ES mastu finansinis darbuotojų dalyvavimas 2012 m. duomenimis labiausiai paplitęs buvo Suomijoje, kur pelno padalijimo schemomis naudojasi iš viso 23 proc. visų Suomijos įmonių, turinčių daugiau nei 10 darbuotojų (apie 37 proc. įmonių, turinčių darbuotojus, ir 34 proc. įmonių, turinčių daugiau nei 200 darbuotojų) 38. Kita iš galimų finansinio dalyvavimo priemonių darbuotojų skatinimas suteikiant jiems galimybę (ne pareigą) įsigyti įmonės akcijų opciono būdu (t. y. už iš anksto apibrėžtą kainą) galimai dėl pakankamai griežtos gautų pajamų iš opcionų apmokestinimo tvarkos, ją lyginant su kitomis šalimis, taip pat didesnio dėmesio tarp Lietuvos verslininkų nesusilaukia 39. Įvertinus visa tai, daroma prielaida, kad darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme visomis jo formomis turėtų būti grįstas savanoriškumo principu iš abiejų suinteresuotų pusių tiek darbdavių, tiek darbuotojų. Tačiau LR Vyriausybė turėtų dėti pastangas siekiant padidinti darbuotojų ir jų atstovų aktyvumą, informacijos sklaidą apie darbuotojų dalyvavimo ir įsitraukimo naudą verslui, skatinti darbdavius būti labiau socialiai atsakingiems. Skatinamosios darbuotojų dalyvavimo priemonės galėtų būti: 1) aktyvi socialinė kompanija, kurios metu socialinį dialogą vystančios įmonės įvairiomis komunikacijos priemonėmis (televizijoje, internete) galėtų reklamuotis, kad yra socialiai atsakingos prieš darbuotojus, juos informuoja ir konsultuojasi su jais, taip pat taiko kitas darbuotojų įtraukimo priemones. 2) kolektyvinių sutarčių skatinimas. Anot LLRI, 2009 m. atlikusio analizę Dėl kolektyvinių darbo santykių ir darbuotojų atstovavimo, pagrindiniai kolektyvinių sutarčių privalumai, lyginant su individualiomis, yra tai, kad kolektyvinės derybos padidina bendrus interesus turinčių darbuotojų derybinę galią ir leidžia pasinaudoti lankstesnėmis LR darbo kodekso nuostatomis. Taip pat, pažymėtina, kad kolektyvinės sutartys padeda darbuotojams ir darbdaviams susitarti dėl tarpusavio teisių, pareigų, ginčo sprendimo būdų ir kitų klausimų. Tačiau lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje jos vis dar nėra tokios populiarios, kokios galėtų būti. Remiantis minėta LLRI analize, kolektyvinių sutarčių patrauklumą galima padidinti papildant LR darbo kodeksą papildomomis nuostatomis, nuo kurių kolektyvinėmis sutartimis galima nukrypti. Analizėje pateikiami pavyzdžiai: praplėsti ribas, kada galima nukrypti nuo Darbo kodekso normų, kolektyvinėmis sutartimis, pavyzdžiui, leisti nukrypti nuo Darbo kodekso nuostatų dėl darbo laiko dienos ir savaitės trukmės (laikytis tik ES darbo laiko direktyvos nuostatų); leisti nukrypti dėl specialiųjų grupių apsaugos netaikyti apribojimų atleisti iki pensinio amžiaus asmenis arba atsisakyti prailgintų atostogų asmenims nuo 16 iki 18 metų bei neįgaliems. 40 3) mokestinių motyvacinių skatinimo priemonių taikymas tiek darbdavio, tiek darbuotojo atžvilgiu. Pavyzdžiui darbdaviui, savanoriškai įtraukus darbuotojų atstovą į įmonės valdymą, galėtų būti suteiktos papildomos naudos laisvesniam darbo santykių reguliavimui numatant atvejus, kada galima nukrypti nuo LR darbo kodekso normų, galbūt panašiai kaip ir kolektyvinių sutarčių atveju. Taip pat, jei darbdavys įmonėje taikytų darbuotojų opcionų politiką, jam galėtų būti taikomos tam tikros mokestinės lengvatos, darbuotojų atveju taip pat. Pažymima, kad opcionų atveju darbuotojai turėtų teisę, o ne pareigą, ateityje pasirinkti įsigyti akcijas ar ne

129 Taip pat siekiant, kad darbuotojai aiškiau suprastų, kokias teises jiems laiduoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir patys labiau domėtųsi dalyvavimo galimybėmis, galima būtų skatinti įmones savanoriškai nusistatyti vidaus tvarkos taisykles, kurios galėtų padėti darbuotojams ir darbdaviams susitarti dėl tarpusavio pareigų darbuotojų (jų atstovų) informavimo ir konsultavimosi su jais požiūriu, dalyvavimo sprendimų priėmime, ginčo sprendimo būdų ir kitų dalykų. 4) investavimas į darbuotojus. Darbuotojų (jų atstovų) dalyvavimas nėra vienadienio efekto reiškinys, ir norint įmonės organizacinėje kultūroje suformuoti tvaraus socialinio dialogo tradicijas reikia ir laiko, ir tinkamo pasiruošimo. Todėl tam, kad darbuotojų (jų atstovų) dalyvavimas būtų naudingas verslui, darbuotojai turi ne tik turėti galimybes dalyvauti sprendimų priėmime, bet visų pirma turėti reikiamų žinių, įgūdžių, taip pat turėti tam atitinkamų paskatų. Tyrėjų nuomone, egzistuoja keturi pagrindiniai procesai, kurie kuo žemesniame lygmenyje įdiegiami, tuo efektyvesnio darbuotojų dalyvavimo galima tikėtis 41 : 1. Dalijimasis informacija, t. y. darbuotojų informavimas apie bendrovės ekonominę būklę. 2. Mokymai, t.y. darbuotojų įgūdžių tobulinimas, suteikiant galimybę darbuotojui pritaikyti naujai įgytus įgūdžius ir priimti veiksmingus sprendimus organizacijos mastu. 3. Plataus masto darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus, pradedant darbo grafikų sudarymu. 4. Atlygis už teikiamus pasiūlymus ir idėjas, o taip pat už vykdomą veiklą. Įvertinus visa tai, manytina, kad darbuotojų dalyvavimo ir įsitraukimo klausimas yra kompleksinis, apimantis ne tik formalių darbuotojų dalyvavimo teisių suteikimą, bet ir žmogiškųjų išteklių vadybos elementus, kurie be savanoriškų darbdavio iniciatyvų ir darbuotojų pastangų bei tam sudarytų palankių sąlygų praktiškai neįgyvendinami. *** Poveikio vertinimo santrauka Laikydamiesi geresnio reglamentavimo politikos, poveikio vertinimo ekspertai atliko alternatyvų poveikio vertinimą. Atliekant poveikio vertinimą išaiškėjo, kad LR darbo kodekse darbuotojams laiduojamos teisės, susijusios su informacijos gavimu, konsultuojantis ar dalyvaujant derybose priimant sprendimus, praktiškai retai taikomos ir visuomenėje stinga pasitikėjimo verslu kaip socialiai atsakingu darbdaviu, dėl ko mažėja darbuotojų motyvacija. Nagrinėtos tokios alternatyvos: 0) išlaikyti status quo; 1) papildyti LR įstatymus naujomis nuostatomis dėl tam tikrais atvejais tiesioginio darbuotojų dalyvavimo įmonių valdyme; 2) papildyti LR darbo kodeksą naujomis teisinėmis nuostatomis dėl darbuotojų atstovų dalyvavimo įmonės organų veikloje, kai įmonės darbuotojų skaičius pasiekia tam tikrą skaičių; 3) darbuotojų dalyvavimą stiprinti skatinamosiomis priemonėmis. Visos galimybės nagrinėtos atsižvelgiant į numatomą poveikį verslui ir bendrą tikslą, kad darbuotojų dalyvavimas įmonių valdyme būtų veiksminga priemonė darbuotojų ir darbdavių socialiniam dialogui stiprinti. Poveikio vertinimas parodė, kad pasirinkus Alternatyvą Nr. 0 situacija nesikeistų ir teigiamų pokyčių siekiant didesnio visuomenės pasitikėjimo verslu, darbuotojų motyvacijos dirbti ir darbo našumo padidėjimo būtų sunku tikėtis, o darbuotojų kaitos tendencijos, kurios galėtų neigiamai paveikti įmonių pajamas, taip pat nepakistų

130 Pasirinkus Alternatyvą Nr. 1, darbdaviai patirtų neproporcingai didelę naštą, palyginti su laukiamais darbuotojų dalyvavimo rezultatais, blogėtų investicinė aplinka, todėl tikėtinas ir atvirkštinis rezultatas, t. y. darbdavių ir darbuotojų susipriešinimas. Pasirinkus Alternatyvą Nr. 2, kurioje vadovaujantis apklausos rezultatais, atsižvelgus į Alternatyvos Nr. 1 rezultatus ir sekant kitų šalių pavyzdžiu galėtų būti nustatytas darbuotojų slenkstis, būtų sudarytos teisinės sąlygos darbuotojų dalyvavimui įmonių valdyme, tačiau darbuotojų dalyvavimo įmonės organų veikloje laukiama nauda verslui skaitine išraiška būtų sunkiai įvertinama. Ypač, jei čia nebūtų pasitelkiamos ir kitos žmogiškųjų išteklių vadybos priemonės siekiant darbuotojų pasitikėjimo ir jų įtraukimo į sprendimų priėmimą, kas ir sąlygoja darbuotojų lojalumą bei ženklesnius darbo našumo rodiklius. Tam atitinkamai įmonėse reikėtų diegti naujus žmogiškųjų išteklių vadybos principus, organizuoti darbuotojų mokymus kas be savanoriškų darbdavio iniciatyvų ir darbuotojų pastangų praktiškai neįgyvendinama. Atsižvelgiant į verslo atstovų kritiką dėl privalomo darbuotojų dalyvavimo įmonės organų veikloje ir į pagrindinį tikslą siekti tvaraus socialinio dialogo stiprinant svarbiausių versle dalyvaujančių grupių (įmonių, investuotojų ir darbuotojų) bendravimą, manytina, kad Alternatyvos Nr. 3, kurioje svarstoma darbuotojų dalyvavimą stiprinti skatinamosiomis priemonėmis, siūlomos priemonės būtų arčiausiai siekiamo tikslo. Ypač turint omenyje ir tai, kad Lietuvoje nėra gilių darbuotojų (jų atstovų) dalyvavimo sprendimų priėmime tradicijų, įmonėse veikiančios profesinės sąjungos silpnos, darbo tarybos, kolektyvinės sutartys nėra populiarios, o Lietuvos Respublikos darbo kodekse plačiai numatomomis darbuotojų dalyvavimo galimybėmis praktikoje nesinaudojama. Darbdaviams savanoriškai suteikus darbuotojams daugiau galimybių susipažinti su įmonės veikla, gauti reikalingą informaciją ir tam tikru lygiu prisidėti prie sprendimų priėmimų, galėtų padidėti pasitikėjimas darbdaviais, pakilti darbuotojų motyvacija ir darbo našumas, o tai prisidėtų prie šalies ūkio augimo ir strategijos Europa 2020 įtraukaus augimo tikslų. REKOMENDACIJA. Rengiamuose LR darbo kodekso pakeitimuose įvertinti poveikio vertinimo alternatyvas ir atsižvelgti į visų suinteresuotų pusių interesus ir poreikius. 129

131 4 lentelė. Alternatyvų palyginimas Alternatyva Galimos įmonės išlaidos Galima nauda įmonei Vieno darbuotojo kaitos išlaidos nuo 4702,2 Lt (2014 m. galima tūkst. darbuotojų kaita privačiame sektoriuje) Vieno darbuotojo tiesioginio dalyvavimo išlaidos 496,8 Lt (JAR duomenimis šalyje 2013 m. buvo įmonės, kuriose sudarytos valdybos, iš čia bendra našta Lt) 32 įmonių bendros vieno darbuotojo tiesioginio dalyvavimo išlaidos Lt per metus, taip pat darbuotojų mokymo programos, žmogiškųjų išteklių vadybos diegimas Priklausomai nuo pasirinktos skatinamosios priemonės Naujai priimti darbuotojai gali būti labiau motyvuoti Tikėtinas darbuotojų darbo našumo padidėjimas Tikėtinas darbuotojų darbo našumo padidėjimas Tikėtinas darbuotojų darbo našumo padidėjimas, darbuotojų įsitraukimas Galimas poveikis socialiniam dialogui Teigiamų pokyčių socialiniam dialogui nenumatoma; Pasitikėjimo verslu augimui įtakos nenumatoma Tikėtinas neigiamas poveikis, darbdavių ir darbuotojų susipriešinimas, blogėjanti investicinė aplinka Teigiamas Tikėtini teigiami pokyčiai visuomenės pasitikėjimu verslu Siūlomas sprendimas Atmesta Atmesta Svarstytina Tinkama 130

132 Priedas Nr. 3. Poveikio vertinimas dėl vidutinio darbo užmokesčio pagal profesijų grupes ir lytis viešinimas Apie tyrimą Tyrimo objektas Šio poveikio vertinimo tyrimo objektas Darbo kodekso projekto 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto (2015 m. kovo 17 d. projekto redakcija nuostata (toliau DK projekto 22 straipsnis), numatanti, jog darbdavys kurio darbuotojų vidutinis skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, interneto puslapyje privalo skelbti bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie <...> darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį. Tyrimo tikslas Atliekant poveikio vertinimą siekiama išanalizuoti ir nustatyti, ar DK projekto 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata efektyviai prisidės prie lyčių lygybės didinimo, mažinant moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį, ir ar taip pat realiai padės kovoti su nelegaliu darbu, mažinant jo mastus. Tuo tikslu poveikio vertinimas apima abu probleminius aspektus nelegalų darbą ir moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį. Kiekvienam iš probleminių aspektų keliama po prielaidą. Tyrimo prielaidos Poveikio vertinimo prielaida Nr. 1: Darbdavių, turinčių vidutiniškai 50 darbuotojų bent kartą metuose privalomai interneto puslapyje skelbiamas darbuotojų, išskyrus užimančių vadovaujančias pareigas, vidutinis darbo užmokestis pagal lytis sumažins moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį. Poveikio vertinimo prielaida Nr. 2: Darbdavių, turinčių vidutiniškai 50 darbuotojų bent kartą metuose privalomai interneto puslapyje skelbiamas darbuotojų, išskyrus užimančių vadovaujančias pareigas, vidutinis darbo užmokestis pagal profesijų grupes sumažins nelegalų darbą. 1. PROBLEMA 1.1. Viešasis kontekstas LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina projektą Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas (toliau socialinis modelis). Jo metu tobulinami darbo teisę, užimtumą ir socialinę apsaugą reglamentuojantys teisės aktai, kuriant bendrą, ekonomiškai pagrįstą ir subalansuotą šių santykių sistemą, siekiant didinti užimtumą, gerinti darbo santykius ir skatinti investicijas. Socialiniu modeliu siūloma iš vienos pusės, nustatyti lankstesnį darbo santykių reglamentavimą, iš kitos pusės, įtvirtinti nuostatas, padėsiančias užtikrinti darbuotojų (darbo) ir (ar) darbingumo netekusių asmenų socialinį saugumą. Tai pirmieji pateikti tokio didelio masto darbo teisės, užimtumo ir socialinio draudimo pakeitimai po dešimties metų pertraukos. Socialinio draudimo pertvarka siūloma pirmą kartą, praėjus 25-eriems nepriklausomos Lietuvos metams. Siūlomais pakeitimais taip pat numatoma mažinti nelegalų darbą ir didinti lyčių lygybę, pirmiausia, įvairiomis priemonėmis skatinant darbo užmokesčio skaidrumą ir darbuotojų paskatas rinktis legalų darbą ir mažinant moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį. Naujo LR darbo kodekso projekte numatomos nuostatos lyčių lygybei didinti ir moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio mažinti: 131

133 Darbo kodekso projekto 22 straipsnyje numatomas įpareigojimas daliai darbdavių interneto svetainėje skelbti vidutinį atlyginimų dydį pagal profesijų grupes ir lytis, numatomi ir kiti pakeitimai, kurie turėtų padėti mažinti moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkį. Darbo kodekso projekto 25 straipsnio 3 dalyje ir 156 straipsnio 5 ir 6 dalyje 42 įtvirtinamos lygiaverčio darbo ir vienodo (nediskriminacinio) darbo užmokesčio sąvokos, kaip yra numatyta direktyvoje 2006/54/EB ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnio 2 dalyje. Darbo kodekso projekto 51 straipsnio 8 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje, 70 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog darbo tarybos reguliariai bent kartą per metus turi būti informuojamos apie pas darbdavį dirbančiųjų pagal nuotolinio darbo pobūdį, terminuotas ar laikinąsias darbo sutartis skaičių, užimamas pareigybes ir darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį. Darbo kodekso projekto 226 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatoma, kad darbdavys bent kartą per kalendorinius metus, bet ne vėliau kaip iki balandžio 1 d., turi pateikti darbo tarybai informaciją dėl klausimų, turinčių ypatingą svarbą ekonominei ir socialinei darbuotojų padėčiai, bei šios informacijos pagrindu vesti konsultacijas. 227 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatoma, kad darbdavys, vidutiniškai įdarbinantis penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo: <...> 7) lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros. 43 Darbo kodekso projekto 27 straipsnyje numatomas darbuotojo šeiminių įsipareigojimų gerbimas. Darbo kodekso projekto 58 straipsnio 2 dalyje numatoma, jog darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia nesant pagrindų, nurodytų Darbo kodekso projekto 56 straipsnio 1 dalyje <...> dėl dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat kreipimosi į administracinius organus dėl <...> santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų). Darbo kodekso projekto 60 straipsnyje numatomas specialus režimas dėl darbo sutarties nutraukimo su nėščiomis moterimis ir darbuotojais, turinčiais vaikų. Darbo kodekso projekto 74 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad laikinojo darbo naudotojas negali diskriminuoti laikinojo darbuotojo dėl: 1) nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių darbuotojų bei maitinančių motinų apsaugos ir asmenų iki aštuoniolikos metų apsaugos; ir 2) diskriminacijos <...> santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką (vaikų) <...> pagrindais uždraudimo. Darbo kodekso projekte įtvirtinamos tėvystės atostogos, akcentuojant ir vyrų įtraukimą. 149 straipsnyje numatomos tėvystės atostogos vyrams. Darbo kodekso projekto nuostatos papildomos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Užimtumo įstatymo projektais. Darbo kodekso projekte taip pat įtvirtinamos bendrai taikomos nuostatos, pavyzdžiui, nuotolinis darbas, numatančios lankstesnio darbo pobūdžio galimybę ir turėsiančios teigiamą poveikį lyčių lygybei. Įvairių siūlymų mažinti nelegalaus darbo mastus ir moterų ir vyrų darbo užmokesčių atotrūkį, didinti darbo užmokesčio skaidrumą LR Seimo nariai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė/ LR 42 Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų negu kitas palyginamasis darbas. Darbuotojo darbo užmokestis be diskriminacijos reiškia nediskriminacinį bazinį (pagrindinį) darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius pinigais arba natūra, kuriuos darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą. 43 Darbo kodekso projektas, 2015 m. kovo mėn. 132

134 socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia nuolatos. Tačiau dažniau svarstyti ir priimti pakeitimai skelbti informaciją apie viešajame sektoriuje ir valstybinėse ar savivaldybių įmonėse mokamus darbo užmokesčius m. LR Seimo priimtas LR Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pakeitimas 44, kuriuo buvo sudarytos teisinės sąlygos viešai skelbti valstybės tarnautojų atlyginimus m. LR Seimas svarstė Darbo kodekso pataisas, turėjusias numatyti, kad viešai turi būti skelbiama informacija apie įmonių ar organizacijų, kurių kontrolinį akcijų paketą valdo valstybė, darbuotojų darbo užmokestį. Naujausias siūlymas dėl darbo užmokesčio skaidrumo didinimo ir nelegalaus darbo mažinimo viešinant darbuotojų atlyginimus svarstytas LR trišalės tarybos 2015 m. vasario 24 d. posėdyje. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į profesinių sąjungų ir vienos iš darbdavių asociacijos - Lietuvos pramoninkų konfederacijos, siūlymą, parengė LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I straipsnio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau - VSDĮ projektas). Jame buvo numatyta, kad tretieji asmenys be draudėjo ar apdraustojo asmens sutikimo galėtų viešai matyti draudėjo apdraustiesiems apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkį. ir draudėjo priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumą. 45 Šio projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog viešinant šiuos duomenis siekiama didinti apdraustųjų asmenų suinteresuotumą domėtis savo darbdavio mokamų atlyginimų vidurkiais bei sudaryti sąlygas kovai su nedeklaruotu (nelegaliu) darbu. Taip pat numatoma, kad viešinant darbuotojų darbo užmokesčių vidurkį bus siekiama apsaugoti darbuotojų teises į teisingą darbo užmokestį bei užtikrinti socialinį teisingumą. 46 Dėl VSDĮ projekto buvo pateiktos Asmens duomenų apsaugos tarnybos pastabos, ir, atsižvelgiant į jas numatyta, kad viešai skelbiami tik tris ir daugiau apdraustųjų turinčių draudėjų duomenys. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat pažymėjo, kad įtvirtinus šiuos pakeitimus to paties sektoriaus partneriai turės galimybę stebėti apmokestinamų pajamų vidurkius. Be to, ateityje šiais duomenimis paprasčiau galėtų pasinaudoti ir viešuosius pirkimus vykdančios organizacijos, kurios į sąlygas įtraukia ir įmonėse mokamų atlyginimų vidurkių buvimą. Paminėtina, kad Lietuvos pramoninkų konfederacija jau ne vienerius metus siūlo viešinti įmonių darbuotojams mokamą vidutinį atlyginimą, kuris taip pat būtų įvedamas kaip kriterijus viešuosiuose pirkimuose Situacijos ir teisinės bazės analizė Situacijos analizė Besibaigiant Lietuvos ekonomikos pakilimui 2008 m. ir prasidedant ekonominei krizei, atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio nuo beveik 20% sumažėjo iki 13 14%, o 2012 m. pasiekė 12,3%. Tačiau nuo to laiko rodiklis, parodantis skirtumą tarp vyrų ir moterų pajamų, išreikštą procentais nuo vidutinio vyrų darbo užmokesčio, auga. Šiuo metu Lietuvoje darbo užmokestis už tą patį darbą moterims yra 13,7 % mažesnis nei vyrams. 48 Taigi, jei vidutiniškai vyras uždirba 1 eurą, tai moteris 86,3 euro centus. Remiantis statistikos duomenimis, viena moteris vidutiniškai per metus praranda 1113,65 eurus. Vis dėlto, Lietuva tarp ES valstybių narių atrodo geriau nei vidutiniškai: Europoje vidutinis darbo užmokesčio atotrūkis siekia 16,4 %. Tiesa, atskiruose sektoriuose moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas Lietuvoje yra didelis, pavyzdžiui finansų ir draudimo sektoriuje 44 Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas Nr. X-1716, , Žin., 2008, Nr ( ). 45 Šis įstatymo pakeitimo projektas svarstytas LR Trišalės tarybos 2015 m. vasario 24 d. posėdyje ir viešai nepateiktas. 46 LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I straipsnio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas. 47 Panašią tvarką nuo 2014 m. ėmė taikyti Vilniaus miesto savivaldybė, numačiusi, kad įmonės, laimėjusios sostinėje skelbiamus viešųjų pirkimų konkursus turi darbuotojams, dirbsiantiems su projektu, mokėti ne mažesnius nei 90 proc. veiklos srities vidutinio atlyginimo Vilniuje. 48 LR statistikos departamento 2014 m. duomenimis. 133

135 apie 40 proc., informacijos ir ryšių - apie 28 proc., apdirbamojoje gamyboje - apie 25 proc., profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje apie 20 proc. 49 Mažesnis darbo užmokestis lemia, kad moterys gauna ir mažesnes senatvės pensijas, kyla didesnė rizika dėl skurdo senatvėje m. skurdas grėsė 23,9 proc. 65 m. ir vyresnių moterų bei 10,9 proc. tokio paties amžiaus vyrų. Darbo užmokesčio atotrūkio priežastys Norint suprasti, kodėl šis atotrūkis tarp vyrų ir moterų šalyje nemažėja, yra būtina nustatyti pagrindines moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų gilumines priežastis. Socialinių inovacijų fondo 2014 m. liepos mėnesio poveikio vertinimo ataskaitoje apie moterų ir vyrų padėties pokyčių visose srityse Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje 2014 (toliau - Ataskaita) nurodyta, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčiai skiriasi dėl įvairių tarpusavyje susijusių priežasčių: 1) moterims ir vyrams mokamas skirtingas atlyginimas, nors jie atlieka lygiavertį darbą; 2) moterys ir vyrai dirba skirtinguose sektoriuose; 3) moterys ir vyrai už darbo rezultatus skatinami skirtingai; 4) mažai moterų yra vadovaujančiose pozicijose, joms sunku derinti šeiminį ir profesinį gyvenimą ir kita. Ataskaitoje pažymėta, jog galiojantis teisinis reguliavimas draudžia diskriminaciją lyties pagrindu ir vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą apsauga yra pakankamai įtvirtinta LR darbo kodekse. 50 Taigi, darytina išvada, kad Lietuvoje atlyginimų skirtumą lemia ne teisinio reguliavimo nepakankamumas, bet darbo rinkos segregacija, darbas ne visą dieną ir kitos priežastys. Tyrimo metu 58 % apklaustų moterų teigė, kad vyrams ir moterims yra mokamas skirtingas užmokestis. Tyrimas taip pat parodė, kad pačios moterys sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą, t. y. negina savo teisių arba moterų teisės per mažai ginamos. 51 Taip pat ir ES Tarybos išvadose 52, priimtose 2010 m. gruodžio 17 d. Belgijos pirmininkavimo ES Tarybai metu, nurodoma, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus lemia horizontalioji (profesinė ir sektorinė) bei vertikalioji darbo rinkos segregacija pagal lytį, nepakankamas vienodo užmokesčio moterims ir vyrams už vienodą ir vienodos vertės darbą principo įgyvendinimas, nepakankamas darbo užmokesčio skaidrumas ir kita. Lietuvai tuomet pasiūlyta užtikrinti efektyvų Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų dėl vienodo užmokesčio už vienodos vertės darbą įgyvendinimą, nustatyti ir taikyti sankcijas, organizuoti visuomenės informavimo kampanijas bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis ir darbdavių organizacijomis. 53 Europos Komisija taip pat įvertino, jog vienodo darbo užmokesčio principą trukdo įgyvendinti: 1) darbo užmokesčio sistemų skaidrumo stoka, 2) nepakankamai aiški lygiaverčio darbo sąvoka ir 3) nepakankamas teisinis tikrumas šioje srityje ir procedūrinės kliūtys bylose dėl nevienodo darbo užmokesčio. Prie šių kliūčių prisideda tai, kad darbuotojams trūksta informacijos, kuri yra būtina, kad prašymas suvienodinti darbo užmokestį būtų sėkmingas, ypač apie darbo užmokesčio kitų kategorijų 49 LR statistikos departamento 2013 m. duomenimis. 50 LR lyčių lygybės įstatymas draudžia darbdaviams mokėti diskriminacinį atlyginimą lyties pagrindu. 51 Socialinių inovacijų fondo atlikto poveikio vertinimo ataskaita Moterys ir vyrai Lietuvos visuomenėje 2014, Moterų ir vyrų padėties pokyčių visose srityse išplėstinis lyginamasis poveikio vertinimas. Parengta pagal Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių metų programos priemonę Nr. 25.3, 2014 m. 52 ES Tarybos išvados priimtos 2010 m. gruodžio 17 d. 53 ES Tarybos išvados priimtos 2010 m. gruodžio 17 d. 134

136 darbuotojams, atliekantiems tą patį ar vienodos vertės darbą, lygį. 54 Lietuva yra numačiusi šalinti visas šias tris galimas kliūtis 55. Suinteresuotosios pusės LR darbo kodekso projekto nuostata, įpareigojančia darbdavius, vidutiniškai įdarbinančius 50 darbuotojų, skelbti interneto puslapyje bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, yra kelios suinteresuotos pusės. Pirmiausia, ši nuostata būtų taikoma darbdaviams, įdarbinantiems (darbdaviai, kurie pagal darbo sutartis dirba ) vidutiniškai 50 darbuotojų m. Lietuvoje tokių darbdavių privačiame ir viešajame sektoriuje buvo 4451, o 2770 jų įmonės. Šie darbdaviai bendrai įdarbino x asmenis, arba x proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Antra, šia nuostata yra suinteresuota socialinė grupė moterys, kurios, remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, gauna vidutiniškai 13,7 proc. mažesnį darbo užmokestį nei vyrai m. statistiniais duomenimis, pas darbdavius, vidutiniškai įdarbinančius daugiau nei 50 darbuotojų dirbo x moterų, arba x proc. visų dirbančiųjų moterų Lietuvoje. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio klausimą kelia ir lyčių lygybę, pirmiausia skatina, nevyriausybinės moterų organizacijos, kurių pagrindinės - Lietuvos moterų informacijos centras, Kauno moters užimtumo centras, Lietuvos moterų lobistinė organizacija Lygių galimybių plėtros centras. Vyriausybės lygmeniu veikia Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija, o LR socialinės apsaugos ir darbo misterija yra atsakinga už nacionalinės lyčių lygybės politikos, kurios dalis yra moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio mažinimas, įgyvendinimą. Skatinant lyčių lygybę dalyvauja ir socialiniai partneriai Lietuvos darbo federacijos Moterų komitetas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos Moterų centras ir Lietuvos moterų profesinė sąjunga Solidarumas Teisinės bazės analizė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu draudžiama diskriminacija ar privilegijų suteikimas lyties pagrindu. Lyčių lygybę Lietuvoje, pirmiausia, siekiama garantuoti per LR moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą (toliau lygių galimybių įstatymas). Siekiant nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai spręsti moterų ir vyrų lygybės problemas, nuo 2003 metų įgyvendinama Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa. Moterų ir vyrų lygybės problemų sprendimas, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų mažinimas nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo, 69 punkte. Jo įgyvendinimui parengta Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių metų programa 56 (toliau Lygių galimybių programa). Taigi, tarp Lygių galimybių programos tikslų (1 tikslas) skatinti vienodas moterų ir vyrų galimybes užimtumo ir darbo srityje. Vienas iš šio tikslo uždavinių (1 uždavinys) - mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus. Šios programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimui parengtas Veiksmų planas metams 57, už kurio priemonių įgyvendinimą atsakinga kiekviena paskirtoji 54 Europos Komisijos 2014 m. kovo 7 d. rekomendacija dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą (2014/124/ES). 55 Patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A1-199 Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių metų programos įgyvendinimo veiksmų planas metams. 56 Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 112 Dėl valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių metų programos patvirtinimo. 57 Patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. A1-199 Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių metų programos įgyvendinimo veiksmų planas metams. 135

137 ministerija. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija 58 yra atsakinga už moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų mažinimą. Šio uždavinio įgyvendinimui yra numatyta 18 skirtingo pobūdžio priemonių nuo teisinio reguliavimo keitimo iki visuomenės informacinių ir darbdavių švietimo kampanijų. Nagrinėjant viešą darbuotojų atlygimų skelbimo klausimą aukščiau minėtame veiklos plane aktualiausios šios numatytos priemonės: Priemonė 1.3. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija (2015 m.) Priemonė 1.4. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija (2015 m.) Priemonė 1.5. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija (2015 m.) Priemonė 1.6. LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija (2015 m.) Priemonė 1.8. Valstybinė darbo inspekcija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ( m.) Priemonė LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė darbo inspekcija ( m.) Priemonė Valstybinė darbo inspekcija (2017 m.) Parengti Darbo kodekso pakeitimus, kurie įtvirtintų vienodos vertės ir tokio paties darbo ir darbo užmokesčio apibrėžimus, atitinkančius Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo ir profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) nuostatas bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Teisės aktuose įtvirtinti nuostatas, kurios įpareigotų darbdavius suteikti galimybę darbuotojams susipažinti su įmonės darbo užmokesčio sistemomis. Teisės aktuose įtvirtinti nuostatas, įpareigojančias darbdavius bent kartą per metus viešai skelbti informaciją apie darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį, atsižvelgiant į 2014 m. Europos Komisijos rekomendacijas dėl moterų ir vyrų vienodo darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą. Teisės aktuose įtvirtinti nuostatas, įpareigojančias darbdavius bent kartą per metu informuoti darbuotojus, darbuotojų atstovus ir profesines sąjungas apie darbo užmokesčio lygį, atsižvelgiant į 2014 m. Europos Komisijos rekomendacijas dėl moterų ir vyrų vienodo darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą. Kartą per metus atlikti teminius patikrinimus, įskaitant darbo užmokesčio auditą, dėl Darbo kodekso ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo vykdymo moterų ir vyrų lygių teisių įgyvendinimo darbo teisinių santykių srityje, atsižvelgiant į 2014 m. Europos Komisijos rekomendacijas dėl moterų ir vyrų vienodo darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą. Patikrinimų rezultatus pristatyti darbuotojų atstovams ir socialiniams partneriams. Organizuoti šviečiamuosius renginius socialiniams partneriams ir įmonėms, siekiančioms tapti socialiai atsakingomis, vienodo vyrų ir moterų darbo apmokėjimo už tokį patį ar vienodos vertės darbą užtikrinimo klausimais. Organizuoti informacinę kampaniją žiniasklaidoje skatinant moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumo mažinimą. Iš šio parengtų priemonių sąrašo matyti, jog Priemonę 1.5. numatoma įgyventi per Darbo kodekso projekto 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą, nustatant darbdaviams imperatyvų įpareigojimą bent kartą per metus viešai skelbti informaciją apie darbuotojų vidutinį darbo užmokestį pagal lytį. Ši nuostata parengta atsižvelgiant į galiojančius ES teisės aktus ir Europos Komisijos atliktą šių teisės aktų įgyvendinimo vertinimą bei pateiktas bendras rekomendacijas ES valstybėms narėms. ES reikalavimų įgyvendinimas lyčių lygybės srityje ES valstybėse narėse taikoma Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. liepos 5 d. priimta direktyva 2006/54/EB. 59 Šios Direktyvos 4 straipsniu nustatomas vienodo darbo užmokesčio principas draudžiama bet kokia tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija dėl lyties visų aspektų ir sąlygų atžvilgiu atlyginant už tą patį arba lygiavertį darbą. Direktyvos 21 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatoma, kad 3. Valstybės narės pagal nacionalinės teisės aktus, kolektyvines sutartis arba nusistovėjusią 58 LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, priklausomai nuo priemonės pobūdžio, priemonių įgyvendinimą užtikrina kartu su Užsienio reikalų ministerija, Valstybine darbo inspekcija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, socialiniais partneriais, nevyriausybinėmis organizacijomis ir lyčių studijų centrais. 59 Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. liepos 5 d. direktyva dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) (2006/54/EB). 136

138 praktiką skatina darbdavius planingai ir sistemingai propaguoti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą darbe, siekiant įsidarbinti arba įgyti profesinį išsilavinimą, ar būti paaukštintam pareigose. ir 4. Tuo tikslu darbdaviai skatinami reguliariai teikti darbuotojams ir (arba) jų atstovams atitinkamą informaciją apie vienodą požiūrį į moteris ir vyrus įmonėje. Tokia informacija gali apimti moterų ir vyrų santykio skirtinguose organizacijos lygiuose, jų užmokesčio ir užmokesčio skirtumų bei galimų priemonių padėčiai pagerinti bendradarbiaujant su darbuotojų atstovais apžvalgą. Direktyva taip pat numato, kad valstybės narės turi skatinti darbdavius ir asmenis, atsakingus už galimybes siekti profesinio mokymo, imtis efektyvių prevencinių priemonių ir užkirsti kelią visoms diskriminacijos dėl lyties formoms. 60 Vis dėl to, priemones valstybės narės gali pasirinkti pačios. Kaip tokių priemonių galimi pavyzdžiai tyrimų atlikimas, mokymų rengimas suinteresuotoms pusėms ir visuomenės informuotumo didinimas 61. Europos Komisija, įvertinusi Direktyvos įgyvendinimą ES valstybėse narėse, 2014 m. kovo 7 d. pateikė valstybėms narėms rekomendaciją (2014/124/ES). Rekomendacijoje numatyta, kad valstybės narės turėtų įvesti konkrečias darbo užmokesčio skaidrumo skatinimo priemones, kurios apimtų bent vieną ar kelis šių veiksmų: 1) Darbuotojų teisę gauti informaciją apie darbo užmokesčio lygį; 2) Darbo užmokesčio ataskaitų teikimą, 3) Darbo užmokesčio auditą ir 4) Kolektyvines derybas dėl vienodo darbo užmokesčio. Šie veiksmai turėtų būti specialiai pritaikyti prie konkrečių nacionalinių aplinkybių. 62 Toliau pateikiamas minėtų priemonių aprašymas. Darbuotojų teisė gauti informaciją apie darbo užmokesčio lygį Darbo užmokesčio ataskaitų teikimas Darbo užmokesčio auditas Kolektyvinės derybos 3. Valstybės narės turėtų įvesti tinkamas ir proporcingas priemones, siekdamos užtikrinti, kad darbuotojai turėtų galimybę prašyti pateikti pagal lytis suskirstytą informaciją apie darbo užmokesčio kitų kategorijų darbuotojams už tokį pat ar vienodos vertės darbą lygį. Į šią informaciją reikėtų įtraukti papildomus ar kintamus komponentus, kurie neįtraukti į nustatytą bazinę algą, kaip antai užmokestis natūra ir priemokos. 4. Valstybės narės turėtų imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad įmonių ir organizacijų, kuriose dirba bent 50 darbuotojų, darbdaviai reguliariai informuotų darbuotojus, darbuotojų atstovus ir socialinius partnerius apie vidutinį darbo užmokestį, suskirstydami tokią informaciją pagal darbuotojų kategorijas ar pareigas ir lytis. 5. Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad įmonėse ir organizacijose, kuriose dirba bent 250 darbuotojų, būtų atliekamas darbo užmokesčio auditas. Vykdant šiuos auditus reikėtų išnagrinėti, kiek moterų ir kiek vyrų priklauso konkrečiai darbuotojų kategorijai ar eina konkrečias pareigas, atlikti taikomos darbo vertinimo bei klasifikavimo sistemos ir išsamios informacijos apie darbo užmokestį ir su lytimis susijusius darbo užmokesčio skirtumus analizę. Darbuotojų atstovams ir socialiniams partneriams paprašius reikėtų pateikti informaciją apie minėtus auditus. 6. Valstybės narės, nepažeisdamos socialinių partnerių savarankiškumo ir vadovaudamosi nacionaline teise ir praktika, turėtų užtikrinti, kad vienodo darbo užmokesčio klausimas, įskaitant darbo užmokesčio auditą, būtų svarstomas atitinkamo lygmens kolektyvinių derybų metu. Europos Komisija, priimdama rekomendaciją valstybėms narėms imtis darbo užmokesčio skaidrumo skatinimo priemonių, įvertino, kad padidėjus darbo užmokesčio skaidrumui, (15) <...>, gali paaiškėti, kad įmonėje arba organizacijoje egzistuoja lyčių nelygybė ir diskriminacinės užmokesčio sistemos. Be to, dėl skaidrumo (16) <...> taip pat padidėtų tikimybė, kad nacionaliniai 60 Direktyvos (2006/54/EB) 26 straipsnis. Valstybės narės prevencinių priemonių turėtų imtis remiantis nacionalinės teisės aktais, kolektyvinėmis sutartimis ar nusistovėjusia praktika. 61 Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 6 d. ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013) 861 final) dėl 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (nauja redakcija) taikymo. 62 Europos Komisijos 2014 m. kovo 7 d. rekomendacija dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio principo stiprinimo didinant skaidrumą (2014/124/ES). 137

139 teismai patenkins individualius ieškinius bylose dėl diskriminacijos, o tai atitinkamai turėtų atgrasomąjį poveikį. 63 Lietuva direktyvą 2006/54/EB įgyvendina per LR lyčių lygybės įstatymo 5 straipsnį, kuriame numatoma, kad darbdavys arba darbdavio atstovas privalo: <...> 3) už tokį patį ar vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, įskaitant visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio arba darbdavio atstovo išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Taip pat įstatyme numatyta darbuotojų, jų atstovų ir liudijančių darbuotojų apsauga tiriant diskriminacijos atvejus darbe. Be Darbo kodekso 22 straipsniu numatomos daliai darbdavių prievolės internete viešinti vidutinį atlyginimų dydį pagal profesijų grupes ir lytis, numatomi ir kiti pakeitimai, turintys padėti mažinti moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkį. Darbo kodekso projekto 25 straipsnio 3 dalyje ir 156 straipsnio 5 ir 6 dalyje 64 įtvirtinama lygiaverčio darbo ir vienodo (nediskriminacinio) darbo užmokesčio sąvokos, kaip ji yra numatyta direktyvoje 2006/54/EB ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 157 straipsnio 2 dalyje. Be to, Darbo kodekso projekto 51 straipsnio 8 dalyje, 70 straipsnio 3 dalyje, 70 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog darbo tarybos reguliariai bent kartą per metus turi būti informuojamos apie pas darbdavį dirbančiųjų pagal nuotolinio darbo pobūdį, terminuotas ar laikinąsias darbo sutartis skaičių, užimamas pareigybes ir darbo užmokesčio vidurkį pagal profesijų grupes ir lytį. Taip pat Darbo kodekso projekto 226 straipsnio 2 dalies 6 punktu numatoma, kad darbdavys bent kartą per kalendorinius metus bet ne vėliau kaip iki balandžio 1 d. turi pateikti darbo tarybai informaciją dėl klausimų, turinčių ypatingą svarbą ekonominei ir socialinei darbuotojų padėčiai, bei šios informacijos pagrindu vesti konsultacijas. 227 straipsnio 1 dalies 7 punktu numatoma, kad darbdavys, vidutiniškai įdarbinantis penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų privalo informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis priimdamas sprendimus dėl šių vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo: <...> 7) lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros. 65 ***** Tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad svarbiausia yra keisti visuomenės mentalitetą nusistovėjusius stereotipus ir požiūrį į moterų ir vyrų lygybę bei vaidmenis visuomenėje. Tačiau tai yra ilgalaikis procesas. Siekiant įtvirtinant lyčių lygybės principus darbo rinkoje rekomenduojama daug dėmesio skirti šiems klausimams: 1) Kodėl moterys susitaiko su nelygybe darbo rinkoje ir leidžiasi diskriminuojamos? 2) Kodėl diskriminacija darbe nėra pripažinta problema? ir 3) Kokie yra darbuotojų ir darbdavių gebėjimai suvokti lyčių nelygybę ir diskriminaciją demokratinėje visuomenėje? Taigi, atsakant į šiuos klausimus būtina šalinti jau aukščiau įvardintas priežastis, sąlygojančias skirtingus moterų ir vyrų atlyginimus ypač mažinti darbo rinkos segregaciją (tiek horizontaliąją, tiek vertikaliąją), sudaryti moterims palankias sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus nustatant lanksčias darbo formas (Darbo kodekso projektas), skatinant vyrus imti tėvystės atostogas ir plėtojant efektyvią vaikų priežiūros paslaugų sistemą ir nestacionarių socialinių paslaugų šeimoje globojamiems asmenims paslaugų teikimo didinimą. 66 Be to, dar svarbiau yra didinti pačių moterų sąmoningumą, skatinti jų lyderystę ir proaktyvumą darbo rinkoje ne tik ieškant darbo, bet ir reikalaujant pagrįsto atlyginimo už kvalifikaciją ir kompetencijas. 63 Europos Komisijos 2014 m. kovo 7 d. rekomendacija (2014/124/ES). 64 Lygiavertis darbas reiškia, kad jis pagal objektyvius kriterijus yra ne mažesnės kvalifikacijos ir ne mažiau reikšmingas darbdaviui siekiant savo veiklos tikslų negu kitas palyginamasis darbas. Darbuotojo darbo užmokestis be diskriminacijos reiškia nediskriminacinį bazinį (pagrindinį) darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius pinigais arba natūra, kuriuos darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą. 65 Darbo kodekso projektas, 2015 m. kovo mėn. 66 Socialinių inovacijų fondo atlikto poveikio vertinimo ataskaita, 2014 m. ir Europos Komisijos 2014 m. kovo 7 d. rekomendacija (2014/124/ES). 138

140 Atsižvelgiant į Europos Komisijos atliktą vertinimą 67, lyčių lygybės užtikrinimo institucijos ir profsąjungos turėtų aktyviai teikti nepriklausomą pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo diskriminacijos darbe, nes tai padėtų pasinaudoti teise kreiptis į teismą ir užtikrinti vienodo darbo užmokesčio teisinės sistemos veiksmingumą. Taip pat gerinamas vienodo apmokėjimo principo įgyvendinimas, didinamas visuomenės informuotumas, rengiami mokymai suinteresuotoms pusėms darbdaviams ir darbuotojams. Europos Komisijos yra rekomenduojama didinti darbo užmokesčių skaidrumą. Jį pasiekti galima: 1) suteikiant darbuotojams teisę prašyti darbdavio pateikti pagal lytis suskirstytą informaciją apie darbo užmokestį, mokamą darbuotojams už tokį pat ar vienodos vertės darbą lygį, 2) reguliariai informuojant darbuotojus, darbuotojų atstovus ir socialinius partnerius apie vidutinį darbo užmokestį, suskirstant tokią informaciją pagal darbuotojų kategorijas ar pareigas ir lytis, ir 3) (radikaliausias būdas) skelbti viešai įmonės internetiniame puslapyje vidutinį darbuotojams mokamą atlyginimą pagal profesijų grupes ir lytis. Situacijos ir teisinės bazės analizės išvados Atlikta situacijos analizė patvirtino moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį Lietuvoje didėjimą. Tačiau pažymėtina, kad šis rodiklis yra mažesnis nei ES vidurkis, nors Lietuva ir atlieka nuo tokių šalių kaip Slovėnija. Teisinės bazės analizė parodė, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis pripažįstamas nacionalinio lygio problema, kurią siekiama spręsti tobulinant teisės aktus ir didinant visuomenės supratingumą apie šios problemos egzistavimą. PROBLEMA. Pastaraisiais metais moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis nebemažėja, o didėja m. statistikos duomenimis jis buvo lygus 13,7 proc., kai 2013 m. - x, o 2012 m.- x Be to, atskiruose sektoriuose moterų ir vyrų atlyginimų skirtumas Lietuvoje yra didelis, pavyzdžiui finansų ir draudimo apie 40 proc., informacijos ir ryšių - apie 28 proc., profesinėje, mokslinėje ir techninėje veikloje apie 20 proc. papildoma problema - nemažėjantis nelegalaus darbo mastas (apie 1/3 įmonių moka vokeliuose). Tačiau ES lygmeniu Lietuva atrodo geriau nei vidutiniškai. ES vidutinis moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis lygus 16,4 proc. 2. TIKSLAS Pasiūlymu skelbti interneto puslapyje bent kartą per metus atnaujinamą informaciją apie darbuotojų, išskyrus vadovaujančias pareigas einančius darbuotojus, nuasmenintus duomenis apie vidutinį darbo užmokestį pagal profesijų grupes ir lytį, siekiama kelių tikslų. Pirma, taip siekiama didinti nepakankamai užtikrinamą lyčių lygybę darbo aplinkoje, visų pirma, mažinti skirtingo darbo užmokesčio už tą patį darbą vyrams ir moterims problemą. Papildomas pasiūlymo tikslas - spręsti nelegalaus darbo problemą. 3. ALTERNATYVOS Siekiant spręsti moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio problemą, suformuluotos ir nagrin kelios alternatyvos, kurios didintų darbo užmokesčio darbovietėse skaidrumą. Visos valstybės interven alternatyvos susietos su Darbo kodekso projekto 22 straipsnio nuostatos arba Darbo kodekso proj lydinčiųjų teisės aktų nuostatų formuluotėmis. Pažymėtina, jog siekiamo tikslo atžvilgiu 5 alternatyva lygiavertė kitoms alternatyvoms, nors ir galėtų padidinti darbo užmokesčio skaidrumą darbdavio lygiu. 67 Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 6 d. ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai COM(2013) 861 final. 139

141 ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Alternatyva Nr. 3 Alternatyva Nr. 4 Alternatyva Nr. 5 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Viešai skelbiami tik viešojo sektoriaus darbdavių (valstybės tarnautojų), valstybės įmonių (vadovų ir pavaduotojų) ir biržoje listinguojamų įmonių atlyginimai. Viešinti atlyginimus savanoriškai. Skatinti darbdavius savanoriškai viešai skelbti apie jų darbuotojams mokamus vidutinius atlyginimus pagal profesijų grupes ir lytis. Privalomai viešinti viešajame sektoriuje. Viešai skelbti tik viešojo sektoriaus darbdavių, įskaitant valstybės, savivaldybių įmonių, darbuotojų vidutiniai atlyginimai pagal profesijų grupes ir lytis. Privataus sektoriaus atlyginimai nėra privalomai viešai skelbiami. Privalomai viešinti daliai darbdavių. Viešai interneto puslapyje skelbti dalies darbdavių (vidutiniškai įdarbinančių daugiau kaip 50 darbuotojų) darbuotojų vidutiniai atlyginimai pagal profesijų grupes ir lytis. Informuoti per darbuotojų atstovus. Teikti informaciją įmonės darbuotojams per darbuotojų atstovus (darbo tarybas) atliekant informavimą ir konsultavimą. Privalomai viešinti visų dirbančiųjų vidutinį atlyginimą. Viešai skelbti darbdavio mokamas visų socialiniu draudimu apdraustųjų asmenų apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis (per SODRĄ). 4. POVEIKIS VERSLUI Toliau pateikiama įvertinta alternatyvos ir problemos sprendimo koreliacija bei galimas kokybinis poveikis verslui. Nr.0: Nesiimti jokių veiksmų (status quo) Nr. 1: Viešinti atlyginimus savanoriškai Nr.2: Privalomai viešinti viešajame sektoriuje Nr.3: Privalomai viešinti daliai darbdavių Poveikis problemos sprendimui Numatomas savaiminis laipsniškas poveikis. LRV numato pagal Valstybinę moterų ir vyrų lygių galimybių programą m. įgyvendinti daugumą priemonių moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkio mažinimui. Valstybinė darbo inspekcija gali atlikti individualius darbdavio patikrinimus. Aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos. Minimaliai teigiamas. Realiai situacija lygi status quo, nes ir dabar įmonės tai gali daryti savo noru. Minimaliai teigiamas mažinant vyrų ir moterų atlyginimų skirtumą. Galėtų atlikti pilotinio projekto funkciją. Teigiamas, tačiau neženklus poveikis mažinant moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį (galėtų paskatinti moteris labiau įsitraukti ir ginti savo interesus), ar kovojant su nelegaliu darbu. Nelegalus darbas daugiausia pasitaiko mažesnėse įmonėse, o pagal šią alternatyvą reguliavimas jų neapima. Šių problemų sprendimui efektyvesnės kitos priemonės. Poveikis verslui Verslui poveikis nenumatomas. Verslui poveikis nenumatomas. Tačiau siekdamos išlaikyti konkurencingumą įmonės nebus linkusios viešinti duomenų. Verslui poveikis nenumatomas. Neigiamas (paveikti apie 4551 darbdavių arba įmonės): 1.Verslui atsiras prievolė turėti internetinę svetainę. 2. Papildoma administracinė našta ir prisitaikymo sąnaudos, tam kad būtų apskaičiuoti vidutiniai atlyginimai pagal profesijų grupes ir lytis. Nors dabar yra teikiama informacija apie pas darbdavį dirbančius vyrus ir moteris, šio įpareigojimo įvykdymui reikėtų koreguoti buhalterinės apskaitos programas. Pateikti duomenys neatspindėtų realios situacijos, nes gali būti netikslūs dėl objektyvių priežasčių (asmens duomenų apsaugos, darbuotojų kompetencijų skirtumų ir pan.). 140

142 Nr.4: Informuoti per darbuotojų atstovus Nr.5: Privalomai viešinti visų dirbančiųjų vidutinį atlyginimą (per SODRĄ) Teigiamas, tačiau neženklus poveikis moterų ir vyrų atlyginimo atotrūkio mažinimui. Galėtų paskatinti moteris labiau įsitraukti ir ginti savo interesus. Nenumatomas poveikis kovojant su nelegaliu darbu. Moterų ir vyrų atlyginimo atotrūkio mažėjimui įtakos neturės. Nenumatomas ženklus poveikis kovojant su nelegaliu darbu. Naudojamas tik kaip statistinis rodiklis. Kovai su nelegaliu darbu ir darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų mažinimui veiksmingesnės yra kitos priemonės. Gali paskatinti darbuotojų ar darbdavio ir darbuotojų susipriešinimą. 3. Atlyginimai yra dalis konkurencinio pranašumo, tad konkurentams suteikiama papildoma informacija. Šalutinės rizikos (dėl darbuotojų sk. kriterijaus): 1) dalis įmonių atsisakys plėtros, 2) rizikos grupėje padidės nelegalaus darbo apraiškų tikimybė, 3) gali paskatinti įmonių skaidymąsi. Pabrėžtina, kad šios rizikos akumuliuojasi, kadangi Darbo kodekso projekte numatyta daugiau privalomų reikalavimų, susietų su įmonių dydžiu. Iš dalies neigiamas. Papildoma administracinės našta ir prisitaikymo sąnaudos tam, kad būtų apskaičiuoti vidutiniai atlyginimai pagal profesijų grupes ir lytis. Gali paskatinti vidinį darbuotojų susipriešinimą ar darbdavio ir darbuotojų susipriešinimą. Taip pat atlyginimai gali skirtis dėl nevienodų darbuotojų kompetencijų. Galimas vidinės informacijos nutekinimas. Neigiamas, ypač start-up įmonėms. Atlyginimai yra dalis konkurencinio pranašumo, tad konkurentams suteikiama papildoma informacija. Papildomos administracinės naštos nenumatoma, nes duomenis skelbs Sodra iš jau dabar surenkamų duomenų iš ūkio subjektų. Tačiau teikiami duomenys nebūtų tikslūs ir galėtų neigiamai įtakoti įmonės įvaizdį. Siekiant atspindėti realią situaciją (skaičiuojant pagal valandas) būtų pernelyg didelė administracinė našta. Gali paskatinti darbuotojų susipriešinimą. Darbdaviai, kuriems būtų taikomas reikalavimas Tam, kad būtų įvykdytas įpareigojimas viešai skelbti vidutinį darbuotojų užmokestį pagal profesijų grupes ir lytis, visi darbdaviai (ūkio subjektai 68 ), įskaitant ir privačias įmones patirs papildomų prisitaikymo sąnaudų ir kasmetinę administracinę naštą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis įpareigojimas viešai skelbti informaciją apie darbuotojų atlyginimą viso turėtų įtakos 4551 darbdaviui, iš jų 2770 įmonėms, veikiančioms Lietuvoje. Alternatyva Nr. 5 būtų taikoma visiems darbdaviams, turintiems bent 3 socialinio draudimo įmokomis apdraustus darbuotojus. ALTERNATYVŲ SĄNAUDOS Toliau pateikiami alternatyvų sąnaudų vertinimai. Daugiau dėmesio skirta Alternatyvoms Nr. 3 ir Nr. 4, kadangi labiausiai tikėtina, kad sprendimų priėmėjai rinksis vieną šių alternatyvų. Alternatyva Nr. 0. Sąnaudų nenumatoma. Alternatyva Nr. 1. Sąnaudos pasirinktinai nuo ūkio subjekto. Tokį įsipareigojimą gali rinktis tik internetinį puslapį turintys ūkio subjektai. Vis dėl to, šiuo atveju ūkio subjektas turėtų atnaujinti buhalterinę apskaitos programą pagal faktinį poreikį, o tai galėtų siekti nuo 200 iki 1000 Eur 69. Alternatyva Nr m. pradžioje Lietuvos statistikos departamento duomenimis buvo 1846 veikiantys viešojo sektoriaus ūkio subjektai, atitinkantys numatytą darbuotojų kriterijaus skaičių. Viešojo sektoriaus subjektai (įskaitant ir valstybės ir/ar savivaldybių valdomos įmones) turėtų 68 Veikiantys ūkio subjektai yra Juridinių asmenų registre įregistruoti, vykdantys ekonominę veiklą, turintys darbuotojų ir (arba) pajamų subjektai. (Lietuvos statistikos departamentas) 69 Didesnės įmonės dažniau naudoja brangesnes buhalterinės apskaitos programas ir internetinius puslapius. Populiarios ir brangios internetinės 70 Daroma prielaida, kad visi viešojo sektoriaus subjektai turi internetinius puslapius (Lietuvos statistikos departamentas tokių duomenų neskelbia) ir dėl to papildomų sąnaudų jų sukūrimui neskaičiuojame. 141

143 atnaujinti buhalterinę apskaitos programą pagal faktinį poreikį, o tai galėtų siekti nuo 242,23 iki 1042,23 Eur (vienam subjektui). Bendrai minimalios sąnaudos buhalterinių apskaitos programų atnaujinimui ir darbo užmokesčio apskaičiavimui bei internetinės svetainės atnaujinimui ir paskelbimui būtų apie Eur. Alternatyva Nr. 3. Internetinio puslapio prievolė m. pradžioje Lietuvos statistikos departamento duomenimis veikė šį kriterijų atitinkantis 4551 ūkio subjektas, 2770 jų įmonės. Nustatyta, kad 91, 3 proc., arba 2495 įmonės turi įmonės internetinį puslapį 71. 8,7 proc., arba 217 įmonių savo internetinio puslapio neturi. Todėl priėmus DK projekto 22 straipsnį, tokios įmonės privalėtų susikurti internetinį puslapį. Pirmųjų metų sąnaudos šios prievolės įgyvendinimui (tenkinant minimalius IT poreikius) būtų apie 1000 Eur vienai įmonei, arba apie Kitos sąnaudos: Internetinių puslapių atnaujinimas: kiekvienam 4334 ūkio subjektams, iš jų 2553 įmonėms, tektų atnaujinti internetinį puslapį (visiems jau internetinį puslapį turintiems ūkio subjektams) įvedant skiltį dėl darbo užmokesčio ir suskirstant jį pagal profesijų grupes ir lytis. Galimos sąnaudos: apie 20 Eur vienam ūkio subjektui, arba Eur bendrai visiems subjektams 73, arba bendrai įmonėms. Buhalterinių programų atnaujinimas kiekvienam 4551 ūkio subjektui tektų atnaujinti buhalterines programas įvedant papildomas kategorijas profesijų grupes ir lytis. Galimos sąnaudos: vienam ūkio subjektui apie 60 Eur 74, arba apie Eur visiems ūkio subjektams, arba Eur bendrai įmonėms. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas ir paskelbimas internetiniame puslapyje: kainuotų apie 22,23 Eur vienam ūkio subjektui (kasmet pasikartojanti administracinė našta), arba apie Eur bendrai visiems ūkio subjektams, arba įmonėms Viena įmonė patirtų (neturėjusi internetinio puslapio) Įmonės bendrai patirtų (neturėjusios internetinio puslapio) Vienas ūkio subjektas patirtų (turėjęs internetinį puslapį) Įmonės bendrai patirtų (turėjusios internetinį puslapį) apie 1182 Eur prisitaikymo ir administracinės naštos sąnaudų per pirmuosius metus. apie Eur prisitaikymo ir administracinės naštos sąnaudų per pirmuosius metus. apie 102 Eur prisitaikymo ir administracinės naštos sąnaudų per pirmuosius metus (buhalterinės apskaitos programos atnaujinimas ir internetinės svetainės atnaujinimas, darbo užmokesčio apskaičiavimas ir paskelbimas). apie Eur prisitaikymo ir administracinės naštos sąnaudų per pirmuosius metus. Alternatyva Nr Vienas ūkio subjektas patirtų maždaug apie 104 Eur sąnaudų (buhalterinės programos atnaujinimas, darbo užmokesčių apskaičiavimas ir darbuotojų informavimas). Visi 4551 ūkio subjektų pirmaisiais metais patirtų apie Eur sąnaudų. 71 Lietuvos statistikos departamentas į šiuos skaičiavimus įtraukia tik apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektorių įmones (pagal Ekonominių veiklos rūšių klasifikatorių 2 red. C-J, L-N, S sekcijoms). Skaičius apima šių sektorių įmones, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų ir kurios turi interneto puslapį dalis (proc., lyginant su visomis apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonėmis, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų). Taigi, dar 275 įmonės, priklausančios kitoms sekcijoms, nėra vertintinos. 72 Įmonėms renkantis vidutinės vertės internetinį puslapį (įskaičiuojant ir internetinio puslapio apsaugą) bendrai jos pirmaisiais metais patirtų apie eurų sąnaudų. Renkantis sudėtingesnę internetinę svetainę, labiau patikimą jos apsaugą ir samdant IT specialistą sukuriant naują darbo vietą, viena įmonė patirtų apie eurų sąnaudų pirmaisiais metais. 73 Šios sąnaudos priklauso nuo internetinio puslapio sudėtingumo. 74 Sudėtingesnių buhalterinių programų, kuriomis naudojasi didelės įmonės kainos gali prasidėti nuo 400 eurų vienai įmonei. 75 Kadangi prievolė taikoma visiems ūkio subjektams, buhalterinės apskaitos programos kainuoja mažiau (daugiau vartotojų). 142

144 Alternatyva Nr. 5. Verslui papildomų sąnaudų nenumatoma. Tačiau Sodra turėtų pertvarkyti savo informacines sistemas. Kiek galėtų kainuoti informacinės sistemos pertvarkymas Sodra duomenų pateikti negalėjo. Kadangi labiausiai buvo tikėtina, kad sprendimų priėmėjai rinksis tarp Alternatyvos Nr. 3 ir Nr. 4, buvo atliktas šių alternatyvų sąnaudų diskontavimą taikant 3,5 proc. diskonto normą. Nustatyta, kad 11-aisiais metais nuo reikalavimo taikymo pradžios Alternatyva Nr. 4 kainuotų ,94 eurus, t. y. keliais tūkstančiais daugiau nei Alternatyva Nr. 3., ir kasmet po truputėlį brangtų. 4. KONSULTACIJOS Atliekant poveikio vertinimą dėl galimo poveikio verslui konsultuotasi su asocijuotomis verslo struktūromis. Šių konsultacijų pagrindu suformuluotas kokybinis alternatyvų vertinimas. Siekiant nustatyti prisitaikymo sąnaudas ir administracinę naštą konsultuotasi su pavieniais ūkio subjektais, rengiančiais buhalterinės apskaitos programas, teikiančiais internetinių svetainių kūrimo, administravimo ir priežiūros paslaugas ir buhalterių profesijos atstovais. 143

145 5. ALTERNATYVŲ PALYGINIMAS Palyginus alternatyvų sąnaudas sąnaudų efektyvumo metodu nustatyta, kad trumpuoju laikotarpiu daugiausiai sąnaudų iš verslo pareikalautų Alternatyva Nr. 3, kai reikalavimas viešai skelbti darbuotojų atlyginimus pagal profesiją ir lytis būtų taikomas darbdaviams, vidutiniškai įdarbinantiems daugiau nei 50 darbuotojų. Tuo tarpu Alternatyva Nr. 4 trumpuoju laikotarpiu kainuotų mažiau, tačiau vėliau kasmet administracinė našta pareikalautų daugiau išlaidų nei Alternatyvos Nr. 3 atveju. Atlikus sąnaudų diskontavimą nustatyta, kad 11-aisiais metais nuo reikalavimo taikymo pradžios Alternatyva Nr. 4 kainuotų daugiau nei Alternatyva Nr. 3. Vis dėl to, ypač svarbų vaidmenį atlieka kokybinio vertinimo metu nustatytas alternatyvų poveikis verslui. Darbuotojams mokamas darbo užmokestis yra dalis verslo turimos jautrios informacijos, ir ypač tokiuose sektoriuose kaip IT, kur darbuotojų užmokesčiai sudaro didžiąją dalį darbdavių išlaidų. Taigi, darbo užmokesčio viešas paskelbimas sumažintų įmonių atsparumą konkurencijai ir skatintų darbuotojų perviliojimą. Tuo tarpu dėl darbuotojų kaitos, ypač aukštesnės kvalifikacijos, verslas patiria dideles išlaidas, kadangi turi imtis naujo darbuotojo paieškų, įdarbinus skirti laiką jo apmokymui, o kol neranda kito darbuotojo įmonė praranda pajamas. OPTIMALI ALTERNATYVA Įvertinus poveikį verslui nustatyta, kada optimali alternatyva išlaikyti status quo, t. y. palikti esamą reglamentavimą. Įvertinus tai, kad siūlomas LR darbo kodekso projektas numato darbo santykių lankstinimo priemones, kurios yra palankios šeiminiu ir darbo įsipareigojimų derinimui, o LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato ir kitas priemones, skirtas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo mažinimui, manytina, kad reikalavimas darbdaviui atskleisti informaciją apie mokamą darbo užmokesčio pagal profesijų grupes ir lytį neturės didelės įtakos atotrūkio mažinimui. 144

146 Priedas Nr. 4. Poveikio vertinimas dėl išeitinių išmokų mokėjimo iš specialaus fondo 1. PROBLEMA 1.1. Viešasis kontekstas LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Šešioliktosios Vyriausybės programą tobulinti darbo santykių reglamentavimą, vykdo projektą Lietuvos socialinio modelio, apimančio užimtumo didinimą, darbo santykių reglamentavimo tobulinimą ir socialinio draudimo tvarumą, sukūrimas (toliau socialinis modelis). Tobulinant darbo santykių reglamentavimą siekiama padidinti darbo santykių lankstumą, sudaryti palankesnes sąlygas verslui ir investicijų pritraukimui bei didinti užimtumą. Vienas pateiktų socialinio modelio projekto rengėjų pasiūlymų mažinti darbdavio iniciatyva atleidžiamiems darbuotojams mokamas išeitines išmokas. Naujo LR darbo kodekso projekto rengėjai pasiūlė atsisakyti išeitinių išmokų siejimo su darbuotojo darbovietėje, iš kurios atleidžiamas, nepertraukiamo darbo stažu ir numatyti 1 mėnesio atleidžiamo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinę kompensaciją, o kai darbo santykiai trunka mažiau nei vienerius metus 2 savaičių VDU dydžio išeitinę kompensaciją. Lygiagrečiai pasiūlyta didinti darbuotojų socialinę apsaugą didinant nedarbo išmokas ir išplečiant laikotarpį, kurio metu tokios išmokos skiriamos (nuo esamų 6 mėn. iki 9 mėn., palaipsniui mažinant nedarbo išmokos dydį). Profesinėms sąjungoms aktyviai prieštaraujant šiam siūlymui, LR Vyriausybė 2015 m. birželio mėn. pateiktame naujo LR darbo kodekso projekto variante pasiūlė numatyti 2 mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos dydį. Tačiau profesinės sąjungos kartu su verslo atstovais pasiūlė išeitines išmokas mokėti iš specialaus išeitinių fondo, kurio biudžetą sudarytų papildomos darbdavių įmokos; iš šio fondo mokama išeitines išmokas sieti su darbo stažu. Panašus pasiūlymas buvo keltas dar 2014 m.: tuomet buvo siūlyta išeitines išmokas mokėti iš Garantinio fondo Situacijos ir teisinės bazės analizė Situacijos analizė Sodros duomenimis 2015 m. I ketv. Lietuvoje buvo visomis socialinio draudimo rūšimis apdrausti asmenys, jų valstybės tarnautojai ir darbuotojai pagal darbo sutartis. Per metus vidutiniškai atleidžiama apie 500 tūkst. darbuotojų, daugiausia - darbuotojo pareiškimu. Tokiu atveju darbuotojui išeitinė išmoka nėra mokama. Sodros duomenimis 2014 m. atleista darbuotojų. 90 proc. jų buvo atleisti darbuotojo pareiškimu arba šalių susitarimu ir negavo jokios išeitinės išmokos. Dar 4,5 proc. gavo 2 mėn. išeitinę išmoką, ir tik 0,93 proc. buvo atleisti pagal Darbo kodekso numatytą tvarką su įspėjimu ir išeitine kompensacija. Didžioji dalis darbuotojų gavusių išeitines išmokas - dirbę valstybiniame sektoriuje. Akivaizdu, kad esamas reglamentavimas neveikia ir neapsaugo darbuotojo atleidimo iš darbo atveju. Teisės akademikų ir praktikų vertinimu, Lietuvoje gana dažni atvejai, kai darbdavys daro įtaką darbuotojo valiai, t. y. darbuotojas verčiamas parašyti pareiškimą dėl atleidimo iš darbo. Tokią egzistuojančią praktiką patvirtina dažni ginčai teismuose, kada darbuotojas bando užginčyti atleidimo iš darbo teisėtumą dėl darbdavio neleistinų veiksmų darančių įataką darbuotojo valios palikti darbą formavimuisi. Apie problemos egzistavimą liudija ir pavieniai žiniasklaidoje pasirodantys darbuotojų atleidimo atvejai, kaip pavyzdžiui Fresh Market istorija paskelbta 2015 m. vasarą. Iš kitos pusės, esamas reglamentavimas (žr Teisinės bazės analizė) darbuotojo atleidimo atveju lemia itin dideles sąnaudas darbdaviui. Tais atvejais, kai darbdavio ekonominė būklė yra prasta, sumažėja darbo apimtis ir yra būtini kolektyviniai (grupės darbuotojų) atleidimai, įmonė gali būti 145

147 pastūmėta bankroto link. Didelės išeitinės kompensacijos apriboja darbdavio galimybes esant būtinybei mažinti darbo vietas ir iškilus poreikiui vėl kurti naujas. Darbdavio naštą, patiriamą atleidžiant darbuotoją vertina Pasaulio konkurencingumo indekso sudarytojai, nustatydami šalyje palankių sąlygų verslui egzistavimą. Pagal Pasaulio konkurencingumo indekso 2014 m. tyrimą Lietuva pagal darbdavio patiriamą naštą atleidžiant darbuotojus įvertinta tik 112-a vieta pasaulyje (Estija - 55, Latvija - 39). 76 Pasaulio banko atliekamo tyrimo Doing Business sudarytojai taip pat renka ir pateikia informaciją apie darbdavio patiriamas darbo sąnaudas atleidžiant darbuotoją, išskirdami išeitinių išmokų dydį darbuotojams išdirbusiems vienerius, penkerius, dešimt metų bei vidurkį. Taigi, tarptautiniai reitingai patvirtina apie esamo reglamentavimo didelę naštą darbdaviams, Socialinio modelio rengėjai nurodo, kad Lietuvos darbo rinkos reguliavimas pasižymi mišriomis Europos socialinių modelių savybėmis ir dažniausiai turi Viduržemio jūros ir Kontinentinio modelių - užimtumo apsaugos - požymių. Vienas jų Lietuvoje mokamos mažos nedarbo išmokos, kurios apima tik mažą dalį atleistų asmenų, o apsauga asmeniui teikiama per griežtą ir nelankstų darbo santykių reguliavimą. 77 Tačiau, kaip jau pažymėta aukščiau, tik labai maža atleidžiamų darbuotojų dalis gauna išeitines išmokas. Tuo tarpu nedarbo draudimas neužtikrina darbo netekusių asmenų apsaugos. Remiantis Swedbank 2014 m. atliktos analizės duomenimis, Lietuvoje, lyginant su Estija ir Latvija, asmens, netekusio darbo pajamos sumažėja labiausiai, kadangi ypač žymus atotrūkis tarp darbo užmokesčio ir mokamos nedarbo išmokos. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojo bruto atlyginimas siekė 2762 litus (800 eurų), atleidimo atveju jo pajamos Latvijoje sumažėja beveik per pusę, Estijoje 60 proc., o Lietuvoje net 70 proc. mažiau nei asmuo būtų gavęs pajamų dirbdamas. 78 Taigi, akivaizdu, kad būtina keisti esamą reguliavimą ir socialinės apsaugos mechanizmą socialinio modelio rengėjai pasiūlė mažinti darbdavio mokamų išeitinių išmokų dydį, tačiau didinti ir nedarbo išmokos dydį ir ilginti jos mokėjimo trukmę. 79 Kita vertus, specialaus išeitinių išmokų fondo sukūrimas turėtų padidinti atvejų, kada atleidžiamiems darbuotojams išmokamos išeitinės kompensacijoms, skaičių Teisinės bazės analizės Šiuo metu galiojančio LR darbo kodekso 140 straipsnyje numatyta, kad tiek darbdavio iniciatyva atleidžiamam darbuotojui ir kai nėra darbuotojo kaltės, tiek likviduojant darbdavį, atleistam darbuotojui išmokama išeitinė kompensacija, priklausomai nuo to darbuotojo nepertraukiamo darbo stažo darbovietėje: 1 VDU, jei darbuotojas išdirbo iki 12 mėnesių; 2 VDU, jei darbuotojas išdirbo nuo 12 iki 36 mėnesių; 3 VDU, jei darbuotojas išdirbo nuo 36 iki 60 mėnesių; 4 VDU, jei darbuotojas išdirbo nuo 60 iki 120 mėnesių; 5 VDU, jei darbuotojas išdirbonuo 120 iki 240 mėnesių; 6 VDU, jei darbuotojas išdirbo daugiau kaip 240 mėnesių. Be to LR darbo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kitais atvejais (iškyrus darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu, terminuotos darbo sutarties pasibaigimą ar sutartį nutraukiant darbuotojo pareiškimu), kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo 76 Pasaulio konkurencingumo indekso m. ataskaita. Šaltinis: Pasaulio ekonomikos forumas. Pažymėtina, kad atleidimo indeksą sudaro ne tik išeitinės išmokos, tačiau ir įspėjimo apie atleidimą terminai. 77 Socialinio modelio ataskaita, Priedas Nr. II-1, 2 psl. Šaltinis: 78 Baltijos šalių tyrimas: susirgus pajamos labiausiai sumažėja Estijoje, netekus darbo Lietuvoje, Šaltinis: 79 Socialinio modelio ataskaita. Šaltinis: 146

148 užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Darbdavys su atleidžiamu darbuotoju turi visiškai atsiskaityti jo paskutinę darbo dieną, o už uždelstą laikotarpį mokami delspinigiai darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laikotarpį. Europos Sąjungos šalyse taikoma gana skirtinga praktika, tačiau nemažoje dalyje šalių išeitinės išmokos siejamos su nepertraukiamu darbuotojo darbo stažu darbovietėje, iš kurios jis yra atleidžiamas. Tuo tarpu išeitinių išmokų dydžiai svyruoja, jiems apskaičiuoti taikomos skirtingos sistemos. 1 lentelė. Išeitinių išmokų mokėjimas kitose Europos sąjungos šalyse 80. Šalis Airija Austrija Čekija Danija Estija Ispanija Italija Graikija Išeitinė išmoka Išeitinė išmoka įstatymuose nenumatyta. Esant atleidimui iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, jei darbo stažas virš 2 metų, mokama išeitinė išmoka (redundancy payment): 1 savaitės DU + 2 savaičių DU už kiekvienus darbo stažo metus. Savaitės DU ribojamas iki 600 EUR. Darbdavys kas mėnesį moka įmokas į specialų fondą (Mitarbeitervorsorgekasse) po 1,53 % nuo kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio. Pasibaigus darbo santykiams, darbuotojui gali būti išmokama sukaupta suma iš fondo kaip išeitinė išmoka arba sukaupti pinigai gali likti fonde, į kurį įmokas mokės naujasis darbdavys. Asmeninės kaupiamosios sąskaitos susietos su pensijos kaupimu. 1 VDU, kai darbo stažas iki 1 metų; 2 VDU, nuo 1 iki 2 metų darbo stažo; 3 VDU po 2 metų. Bent 12 VDU, kai darbuotojas atleidžiamas dėl besitęsiančio nedarbingumo Darbuotojams (white-collar workers): 1 DU po 12 metų darbo stažo 2 DU po 15 metų 3 DU po 18 metų Darbininkams (blue-collar workers) išeitinių išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėmis sutartimis. Išeitinės išmokos mokamos retai, nes nedarbo išmokos dažniausiai viršija 85 proc. buvusio darbo užmokesčio. 1 VDU. Taip pat darbuotojui, įmonėje dirbusiam bent 5 metus ir atleidžiamam dėl ekonominių priežasčių mokama draudimo išmoka iš Estijos nedarbo draudimo fondo: 1 VDU, jei darbo stažas nuo 5 iki 10 metų 2 VDU, jei darbo stažas virš 10 metų. Į fondą moka įmokas tiek darbuotojas (1,6 proc.), tiek darbdavys (0,8 proc.) nuo darbuotojo darbo užmokesčio. Išeitinės išmokos dydis po 20 dienų darbo užmokesčio už kiekvienus išdirbtus metus. Išeitinė išmoka siejama su darbo stažu, tačiau negali viršyti 12 mėn. VDU. Išeitinės išmokos vietoje mokama darbo sutarties pasibaigimo kompensacija, kurios dydis priklauso nuo darbo stažo, kompensacija yra pervedama į pensijų fondą. Darbininkams: 5 dienų DU, kai darbo stažas nuo 2 mėn. iki 1 m. 7 dienų DU nuo 1 iki 2 m. 15 dienų DU nuo 2 iki 5 m. 30 dienų DU nuo 5 iki 10 m. 60 dienų DU nuo 10 iki 15 m. 100 dienų DU nuo 15 iki 20 m. 120 dienų DU nuo 20 iki 25 m. 145 dienų DU nuo 25 iki 30 m. 165 dienų DU, kai darbo stažas virš 30 m. Darbuotojams: 1 DU, kai darbo stažas nuo 1 iki 2 metų 2 DU nuo 2 iki 4 metų 3 DU nuo 4 iki 6 metų 80 Socialinio modelio ataskaita. Priedas Nr. II-1, 3-10 psl. Šaltinis:

149 Jungtinė Karalystė Latvija Lenkija Liuksemburgas Kipras Kroatija Nyderlandai Portugalija Prancūzija Rumunija Slovakija Slovėnija 4 DU nuo 6 iki 8 metų 5 DU nuo 8 iki 10 metų + 1 DU už kiekvienus papildomus darbo stažo metus virš 10 m. 12 DU, kai darbo stažas virš 16 metų Įstatymuose nenumatyta išeitinė išmoka. Kai mažinamas darbuotojų skaičius (redundancy) ir darbo stažas yra virš 2 metų darbuotojui išmokama: 0,5 sav. DU už kiekvienus metus, kai darbuotojo amžius yra iki 22 metų, 1 sav. DU už kiekvienus metus, kai darbuotojui metai, 1,5 sav. DU už kiekvienus metus, kai darbuotojui virš 41 metų. Išeitinė svyruoja nuo 1 iki 4 mėn. VDU, priklausomai nuo darbo stažo: 1 VDU, jei darbuotojas dirbo mažiau nei 5 metus; 2 VDU, jei darbuotojas dirbo nuo 5 iki 10 metų; 3 VDU, jei darbuotojas dirbo nuo 10 iki 20 metų; 4 VDU, jei darbuotojas dirbo daugiau nei 20 metų, Išeitinė išmoka svyruoja nuo 1 iki 3 mėn. VDU, priklausomai nuo darbo stažo. Kompensacija priklauso po 5 metų darbo stažo. 1 VDU (per paskutinius 12 mėn.) nuo 5 iki 10 metų darbo stažo 2 VDU nuo 10 iki 15 metų 3 VDU nuo 15 iki 20 metų 6 VDU nuo 20 iki 25 metų 9 VDU nuo 25 iki 30 metų 12 VDU virš 30 metų Darbdavio pasirinkimu įmonė, samdanti iki 20 darbuotojų, gali arba mokėti išeitinę išmoką, arba pailginti įspėjimo terminą tiek mėnesių, kiek VDU priklausytų kaip išeitinė išmoka. Išeitinė išmoka mokama po dviejų metų darbo stažo. Išeitinės išmokos dydis skaičiuojamas taip: 2 savaičių DU už kiekvienus metus iki 4 metų darbo stažo 2,5 savaičių DU už kiekvienus metus nuo 5 iki 10 metų 3 savaičių DU už kiekvienus metus nuo 11 iki 15 metų 3, 5 savaičių DU už kiekvienus metus nuo 16 iki 20 metų 4 savaičių DU už kiekvienus metus virš 20 metų darbo stažo. Išeitinė išmoka ribojama iki 75,5 savaičių DU. Ne mažesnė nei 1/3 VDU per paskutinius 3 mėn. už kiekvienus darbo stažo metus. Ne didesnė nei 6 VDU per paskutinius 3 mėn., jei kitaip nenumato įstatymai, kolektyvinės sutartys ar darbo reglamentai. Nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja pereinamosios išeitinės išmokos forma (redundancy pay). Ši išmoka mokama kiekvienam bent dvejus metus darbovietėje išdirbusiam darbuotojui, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva, ir tai taikoma tiek neterminuotoms, tiek terminuotoms darbo sutartims. Pereinamojo laikotarpio išeitinė išmoka siejama su darbuotojo stažu: 1/6 mėnesinio VDU (už 6 mėn. laikotarpį), jei darbuotojas išdirbo iki 10 metų; ¼ VDU (už 6 mėn. laikotarpį), jei darbuotojas išdirbo daugiau nei 10 metų. Iki 2020 m. sausio 1 d. taikomas pereinamasis laikotarpis darbuotojams, vyresniems nei 50 metų, kai jie išdirbo daugiau nei 10 metų turi būti mokama po ½ VDU už kiekvieną išdirbtą 6 mėn. laikotarpį. Įmonėms, turinčioms iki 25 darbuotojų šis taikoma išimtis dėl pereinamojo laikotarpio vyresniems darbuotojams. Išeitinė išmoka po 12 dienų bazinio DU už kiekvienus išdirbtus metus. Po 0,5 mėn. DU už kiekvienus metus, jei darbuotojas išdirbo iki 10 metų. Papildomai, išdirbus virš 10 metų, už kiekvienus papildomus metus mokama dar po 2/15 DU. Teisės aktuose išeitinė išmoka nenumatyta. Išeitinė išmoka svyruoja nuo 1 iki 4 mėn. VDU, priklausomai nuo darbo stažo. Ne mažiau kaip 1 VDU*mėn. skaičius, kiek numatyta įspėjimo termino, jei darbuotojas nedirba įspėjimo laikotarpiu, kai atleidimo priežastis yra bendrovės likvidavimas ar perkėlimas arba organizaciniai pokyčiai arba kai darbuotojas praranda darbingumą dėl sveikatos priežasčių. Bent 10 DU, jei sutartis nutraukiama dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos. Išeitinė išmoka mokama po 1/5 VDU už kiekvienus, kai darbo stažas nuo 1 iki 148

150 Suomija Švedija Vengrija Vokietija 10 metų. ¼ VDU už kiekvienus metus, kai darbo stažas nuo 10 iki 20 metų. 1/3 VDU, kai darbo stažas virš 20 metų. Maksimali išmoka 10 VDU. Teisės aktuose išeitinė išmoka nenumatyta. Teisės aktuose išeitinė išmoka nenumatyt, tačiau kolektyvinėse sutartyse gali būti numatyta tam tikra įmokų į tikslinį fondą sistema. Išeitinė išmoka svyruoja nuo 1 iki 6 mėn. VDU, priklausomai nuo darbo stažo: 1 VDU, jei darbuotojas dirbo nuo 3 iki 5 metų; 2 VDU, jei darbuotojas dirbo nuo 5 iki 10 metų; 3 VDU, jei darbuotojas dirbo nuo 10 iki 15 metų; 4 VDU, jei darbuotojas dirbo nuo 15 iki 20 metų; 5 VDU, jei darbuotojas dirbo nuo 20 iki 25 metų; 6 VDU, jei darbuotojas dirbo daugiau nei 25 metus. Jeigu darbuotojui iki pensijos liko mažiau nei 5 metai išeitinė išmoka padidinama dar 3 VDU. Išeitinė išmoka nemokama, jei atleidimo priežastis darbuotojo elgesys r su sveikata nesusiję darbuotojo sugebėjimai. Atleidžiant iš darbo dėl su darbuotoju susijusių priežasčių, išeitinė išmoka nemokama. Tačiau išeitinė išmoka gali būti numatyta kolektyvinėje sutartyje arba pagal socialinį planą. Atleidžiant iš darbo dėl verslo priežasčių (operational reasons), darbdavys neprivalo mokėti išeitinės išmokos, bet praktikoje gali būti mokama išeitinė išmoka, kurios dydis: 1/2 DU už kiekvienus darbo stažo metus arba 1 DU už kiekvienus metus, jei darbuotojas vyresnis nei 50 m. Išeitinės išmokos dydis yra derybų objektas. Įmonėse, kuriose dirba 10 ar mažiau darbuotojų, išeitinė išmoka nemokama. Įvertinus esamo reglamentavimo neefektyvumą ir kontraproduktyvumą siekiant skatinti naujų darbo vietų kūrimą bei užsienio šalių patirtį, LR darbo kodekso projekte pasiūlyta nebesieti atleidžiamiems darbuotojams mokamos išeitinės išmokos su darbo stažu ir nustatyti 1 mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos dydį, o darbuotojams, kurių darbo santykiai su darbdaviu tęsiasi iki vienerių metų 2 savaičių dydžio išeitinę išmoką. Tačiau, kaip minėta, LR Vyriausybė pateikdama naujo LR darbo kodekso projektą LR Seimui, pasiūlė, kad būtų nustatytas 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės kompensacijos dydis. Egzistuojantys išeitinių išmokų mokėjimo modeliai Pasaulyje veikia keletas atleidžiamiems darbuotojams mokamų išeitinių išmokų mokėjimo modelių: išeitines išmokas moka darbdavys darbo teisės aktų nustatyta tvarka; išeitinės išmokos mokamos iš centralizuotai administruojamo specialaus išeitinių išmokų fondo, finansuojamo įmokomis; išeitinės išmokos mokamos iš asmeninių kaupiamųjų sąskaitų, į kurias mokamos įmokos. Praktikoje dažniausiai taikoma pirmojo ir antrojo arba trečiojo modelių sintezė. Pirmasis, vadinamasis tradicinis modelis, kai darbdavys moka išeitinę išmoką, taikomas gana plačiai: pavyzdžiui Čekijoje, Danijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje. Tačiau kiekvienoje šalyje skiriasi išmokamos sumos dydis, teisė gauti išeitinę išmoką (žr. 1 lentelė). Lietuvai artimiausias antrojo modelio pavyzdys Estija, taikanti šią išeitinių išmokų sistemą nuo m. Estijos atveju darbdavys darbuotojo atleidimo atveju nesant darbuotojo kaltės moka 1 mėnesio to darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Kai darbuotojas atleidžiamas dėl ekonominių priežasčių ir jis turi bent 5 metus nepertraukiamo darbo stažo toje darbovietėje, jis 149

151 pretenduoti į papildomą išeitinę išmoką iš Nedarbo draudimo fondo (Tootukassa). Darbuotojams išdirbusiems nuo 5 iki dešimt metų mokama papildoma 1 mėnesio VDU dydžio išeitinė išmoka, o išdirbusiems daugiau nei 10 metų 2 mėnesių VDU. Nedarbo draudimo fondas administruoja nedarbo draudimo išmokas, išeitines išmokas ir išmokamas, mokamas darbdavio bankroto atveju. Įmokas į fondą moka ir darbuotojas ir darbdavys pirmasis 1,6 proc., o antrasis 0,8 proc. 81 Antrasis modelis taikomas Danijoje, Kipre taip pat veikia panaši sistema, darbdaviai į išeitinių išmokų fondą moka 1,2 proc. įmoką nuo darbuotojo darbo užmokesčio 82. Ryškiausias kaupiamųjų asmeninių sąskaitų pavyzdys Austrijos 2002 m. įgyvendinta išeitinių išmokų reforma. 83 Senoji sistema, kai išeitinės išmokos priklausė nuo darbuotojų nepertraukiamo darbo stažo pakeista į darbdavio mokamų įmokų į asmeninę darbuotojo sąskaitą sistema. Asmeninė sąskaita yra susieta su darbuotoju, todėl išėjus iš vienos darbovietės ir įsidarbinus kitoje sukaupta suma niekur nepradingsta ir yra kaupiama toliau, tik į ją įmokas jau moka naujasis darbdavys. Įmokos tarifas siekia 1.53 proc. (pirmą darbuotojo įdarbinimo mėnesį darbdavys yra atleistas nuo įmokos). Darbuotojas teisę į išmoką iš fondo gauna išdirbęs 3 metus, t.y. kai įmokos mokėtos bent 3 metus. Teisę į išmoką turi ir darbuotojai, dirbantys ir pagal terminuotą darbo sutartį. Valstybės tarnautojai šioje išeitinių išmokų sistemoje nedalyvauja, tačiau į ją įtraukti pameistriai ir savarankiškai užimtieji, o laisvųjų profesijų atstovai ir ūkininkai patys gali pasirinkti ar prisijungti prie sistemos, ar ne. Atleistas darbuotojas gali pasirinkti ar jis nori išsiimti sukauptą sumą, ar pridėti ją prie sukauptos pensijos. 84 Austrija, įvesdama šią sistemą ypač siekė paskatinti antrosios pensijų pakopos vystymąsi. Tačiau net 80 proc. asmenų išsiima sukauptą sumą atleidimo atveju. Panaši sistema veikia Italijoje, kur darbuotojai išeitines išmokas kaupia pensijai. 2.TIKSLAS Pasiūlymo išeitines išmokas mokėti iš specialaus išeitinių išmokų fondo tikslas numatyti lankstesnį darbo santykių reglamentavimą mažinant darbdavių patiriamas sąnaudas darbuotojų atleidimo atvejais ir pagerinti atleidžiamų darbuotojų apsaugą didinant atleidžiamų darbuotojų, gaunančių išeitinę išmoką, skaičių. 3.ALTERNATYVOS Atsižvelgiant į esamą situaciją, siūlomus LR darbo kodekso pakeitimus ir užsienio šalių patirtį, suformuluotos keturios galimo sprendimo alternatyvos. Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Palikti galioti esamą reglamentavimą, kai išeitinės išmokos dydis siejamas su darbuotojo darbo stažu vienoje darbovietėje. Išeitinių išmokų dydžiai siekia nuo 1 iki 6 mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžių, tačiau net 90 proc. darbuotojų išeidami iš darbo negauna išeitinių išmokų, o iš tų kuriems tokiu atveju kompensuojama didžioji dauguma dirba viešajame sektoriuje. Realiai LR darbo kodekso nuostata, numatanti darbuotojo apsaugą neveikia, tačiau sudaro kliūtis pritraukti užsienio investuotojus, kurie sąžiningai laikosi nustatytų reikalavimų. Atleidžiamiems darbuotojams mokėti 2 mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas, o darbuotojams, su kuriais darbo santykiai 81 Unemployment Insurance Act priimtas Riigikogu 2001 m. birželio 13 d., Šaltinis: ; 82 Statutory Regulations on Severance Pay in Europe, Cornell University ILR School, 2015 m. 83 European Commission, COM(2006) 708 final, Modernising labour law to meet the challenges of the 21st century COM(2006) 708 final2006 m. lapkričio 22 d., Briuselis. 84 Hofer H., Effects of the Austrian Severence Pay System, The Austrian Center for Labor Economics and the Analysis of the Welfare State, 2011 m. sausis. 150

152 Alternatyva Nr. 2 Alternatyva Nr. 3 tęsiasi trumpiau nei vienerius metus 2 savaičių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas. Padidinamas darbo santykių lankstumas darbuotojo atleidimo atveju, verslui sumažinama tenkanti našta, gerinama verslo ir investicinė aplinka. Atleidžiamiems darbuotojams mokėti išeitines išmokas iš specialaus fondo. Padidinamas darbo santykių lankstumas darbuotojo atleidimo atveju, verslui sumažinama tenkanti našta, gerinama verslo ir investicinė aplinka. Be to, padaugėtų atvejų, kai darbuotojams išmokamos išeitinės išmokos. Vertinti įvairūs išeitinių išmokų mokėjimo variantai. Vienas optimalesnių ir darbdavių, ir darbuotojų atžvilgiu mokėti iš išeitinių išmokų fondo išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams, kurie išdirbo paskutinėje darbovietėje bent 5 metus ir yra atleidžiami pagal LR darbo kodekso projekto 56 straipsnį (dėl ekonominių ir technologinių priežasčių, ar kai darbdavio netenkina darbuotojo rezultatai). Priklausomai nuo darbuotojo stažo būtu mokama nuo 1 iki 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. šiais pagrindais per metus būtų išmokama apie išeitinių išmokų, tam reikėtų daugiau nei 26 mln. eurų kasmet. Tiesa, darbdaviams numatomos papildomos įmokos, kurios galėtų siekti apie 0,259 proc. dar 0,005 proc. sudaryti išeitinių išmokų fondo administravimo išlaidos. Be to, ateinančius 12 metų darbdaviai neturėtų mokėti papildomų įmokų, kadangi į išeitinių išmokų fondą lėšos būtų nukreipiamos iš Sodros iš numatomo kasmet mažinti socialinio draudimo įmokų tarifo dydžio 1 procentiniu punktu. Įvesti asmenines dirbančiųjų kaupiamąsias sąskaitas, susietas su asmens įmokomis pensijai. Lietuvoje pensijų kaupimo sistema nėra gerai išvystyta, todėl šios alternatyvos įgyvendinimas sudarytų papildomų sunkumų. Nors tokia sistema laikytina teisingesne, kadangi kiekvienas darbuotojas turi savo asmeninę sąskaitą, iš kurios atleidimo atveju gali pasiimti lėšas kaip išeitinę išmoką arba sumą kaupti ir išsiimti sulaukus pensinio amžiaus, siekiamo tikslo darbo santykių lankstumo didinimas atleidžiant darbuotojus, būtų pasiektas ne pačiu efektyviausiu būdu, patiriant dideles siūlymo įgyvendinimo sąnaudas. 4.ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Paliekant galioti esamą reglamentavimą, kai išeitinė išmoka siejama su darbuotojo nepertraukiamu darbo stažu darbovietėje ir išeitinės išmokos dydis svyruoja nuo 1 iki 6 mėn. to darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, didžiausia žala būtų daroma Lietuvos konkurencingumo reitingams, rodantiems šalies verslui sudaromų sąlygų palankumą. Užsienio investuotojui, siekiančiam investuoti atitinkamoje šalyje pirmiausia yra nagrinėjamos sėkmės galimybės, rizikos, analizuojama teisinė bazė ir vertinamas jos palankumas. Tuo tarpu didelės išeitinės kompensacijos nėra patrauklios verslui m. Deloitte atliktas tyrimas parodė, kad Lietuva pagal darbuotojų atleidimo sąnaudas nėra konkurencinga darbuotojo atleidimo atveju darbdavys patiria net 67 proc. darbuotojo metinio darbo užmokesčio nuostolį. Tuo tarpu šalyse, kaip Vengrija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Latvija Bulgarija, Slovėnija, kurios yra pagrindinės konkurentės pritraukiant užsienio investicijas darbdavio patiriamos atleidimo sąnaudos yra per pusę ar daugiau mažesnės. Palyginimas pateikiamas 1 paveiksle toliau. 1 paveikslas. Darbdavio sąnaudų atleidimo atveju ES šalyse palyginimas Atkreiptinas dėmesys, kad šalys buvo lyginamos tarpusavyje sukūrus tam tikrą situaciją: darbdavio našta atleidžiant 35 metų amžiaus darbuotoją, įmonėje išdirbusį 7 metus; darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės. 151

153 Šaltinis: VšĮ: Investuok Lietuvoje. Vertinant situaciją iš darbuotojo pozicijos, esama situacija yra tiesioginė darbuotojų diskriminacija pagal amžių, kadangi išeitinės išmokos didėja darbuotojui kuo ilgiau dirbant vienoje darbovietėje, o pavyzdžiui jaunas žmogus negali būti sukaupęs 20 metų nepertraukiamo darbo stažo vienoje darbovietėje. Dažniausiai, ekonominio sunkumo atvejais esant poreikiui atleisti darbuotojus, didžiausia atleidimų rizika kyla darbovietėje trumpiausiai dirbantiems darbuotojams, todėl pvz., jaunimas yra gana pažeidžiama socialinė grupė. Taigi, paliekant esamą reglamentavimą, jis ir toliau būtų socialiai neteisingas. Be to, nepaisant darbo teisės aktuose įtvirtintų garantijų, jų įgyvendinimas yra neefektyvus, tad ir toliau tik maža dalis darbuotojų atleidimo atveju gautų išeitinę išmoką. Išeitinių išmokų išmokėjimo atvejų daugėjimas galimas tik stiprinant socialinį dialogą ir augant darbuotojų atstovų įtakai, kuri šiuo metu yra silpna, o pavyzdžiui, profesinės sąjungos atstovauja tik 10 proc. visų šalies dirbančiųjų. Tuo tarpu nedarbo draudimo išmokos išliktų ir toliau mažos ir nesugebėtų garantuoti atleistiems asmenims pakankamų pajamų, šiems ieškant darbo. Alternatyva Nr. 1 Atleidžiamiems darbuotojams mokėti 2 mėnesių darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas, o darbuotojams, su kuriais darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus 2 savaičių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas. Padidinamas darbo santykių lankstumas darbuotojo atleidimo atveju, verslui sumažinama tenkanti našta. Darbuotojo atleidimo atveju, lyginat galiojantį ir siūlomą reguliavimą išeitinės išmokos atleidžiamiems darbuotojams sumažėtų taip: 1/5 VDU darbuotojams, dirbantiems iki 1 metų; 0 VDU darbuotojams, dirbantiems nuo 1 iki 3 metų; 1 VDU darbuotojams, dirbantiems nuo 3 iki 5 metų; 2 VDU darbuotojams, dirbantiems nuo 5 iki 10 metų; 3 VDU darbuotojams, dirbantiems nuo 10 iki 20 metų, ir 4 VDU darbuotojams, dirbantiems daugiau nei 20 metų. 152

154 Pastebėtina, kad didžioji darbuotojų dalis priklauso dirbančiųjų nuo 1 ir 3 metų vienoje darbovietėje grupei, kuri siūlomu LR darbo kodekso projektu (2015 m. birželio mėn. redakcija) neprarastų galiojančiu reglamentavimu garantuojamo išeitinės išmokos dydžio. Santykinai praradimai didėja didėjant nepertraukiamam darbuotojo darbo stažui. Tačiau dar kartą atkreipiamas dėmesys, kad praktikoje itin maža darbuotojų dalis atleidžiama laikantis galiojančio LR darbo kodekso reikalavimų (129 straipsnis. Darbuotojo atleidimas darbdavio iniciatyva), todėl ir praradimai tėra vertintini, kaip neišsipildantys lūkesčiai. Tuo tarpu paraleliai numatoma didinti nedarbo draudimo išmokas, kurios geriau ir teisingiau užtikrintų asmenų, netekusių darbo, pajamas ir sudarytų palankesnes sąlygas ieškoti tinkamo darbo. LR darbo kodekso pakeitimai turėtų teigiamos įtakos visiems darbdaviams, veikiantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir iš esmės turėtų teigiamos įtakos Lietuvos ekonomikai, kadangi leistų įteisinti lankstesnį darbuotojų atleidimą, o verslo patiriamų sąnaudų sumažėjimas atleidimo atveju skatintų darbdavius nebijoti kurti naujų darbo vietų. Pavyzdžiui, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atliktas 2015 m. III ketv. pramonės lūkesčių tyrimas parodė, kad didesnio atleidimų iš darbo reguliavimo lankstumo atveju darbdaviai būtų skatinami kurti daugiau darbo vietų taip teigė net 47,9 proc. tyrimo apklaustųjų 86. Socialinio modelio rengėjų vykdyta apklausa parodė, kad dabartiniai apribojimai atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva darbdaviams sukelia kliūčių kurti naujas darbo vietas. Taip mano net 67 proc. darbdavių, įdarbinančių iki 10 darbuotojų, 83 proc. darbdavių, įdarbinančių nuo 10 iki 99 darbuotojų, ir 70 proc. darbdavių, įdarbinančių 100 ir daugiau darbuotojų. Atitinkamai 50 proc., 61 proc. ir 53 proc. jų mano, kad darbdaviams, įdarbinantiems iki 10 darbuotojų lengvesnis darbuotojų atleidimas sudarytų palankesnes sąlygas naujų darbuotojų samdymui 87. Numatomi pakeitimai teigiamai veiktų Lietuvos ekonomiką, didintų darbo vietų sukūrimą. turėtų daryti įtaką tarptautiniams Lietuvos konkurencingumo reitingams, nors, akivaizdus pokytis įmanoma tik tuo atveju, jeigu bus sistemiškai peržiūrėtas darbo santykių reglamentavimas 88. Rizika Pirminiame LR darbo kodekso projekte, kurį 2015 m. kovo mėn. socialiniams partneriams ir LR Vyriausybei pateikė socialinio modelio rengėjai, buvo numatyta, kad darbdavys atleidžiamam darbuotojui darbdavio iniciatyva mokėtų 1 mėnesio to darbuotojo vidutinio dydžio išeitinę išmoką. Paraleliai buvo numatyta didinti nedarbo draudimo išmokas ir ilginti jų mokėjimo trukmę (nustatant 30 proc. nuo tą mėnesį, kai išmokama išmoka galiojančio minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, pagrindinę dalį, ir kintamą dalį, kuri per 9 mėnesių laikotarpį pasiskirstytų taip: 1-3 mėn. 50 proc., 4-6 mėn. 40 proc., o 79 mėn. 30 proc. nuo apdraustojo asmens pajamų, nuo kurių mokėtos socialinio draudimo įmokos). Tuo tarpu LR Seimui pateiktame LR darbo kodekso projekte numatyta, kad darbdavys atleisdamas darbuotoją darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės darbuotojui, kuris turi bent vienerių metų nepertraukiamo darbo stažą turėtų išmokėti 2 mėnesių to darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Kaip pastebėta, ir pagal esamą reglamentavimą darbdavys tokiam darbuotojui, dirbusiam nuo 1 iki 3 metų turi išmokėti analogiško dyždžio išeitinę išmoką, t. y. šiuo atveju nėra jokio palengvinimo verslui. Manytina, kad apytiksliai vienas darbuotojas vienoje darbovietėje išdirba 2,5 metų. Be to, vertintina ir tai, kad šiuo metu absoliuti dauguma darbuotojų atleidžiama darbuotojo pareiškimu. Todėl, kyla abejonių, ar naujasis reglamentavimas bus efektyvus, t. 86 Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas, 2015m. III ketv., Lietuvos pramoninkų konfederacija. Šaltinis: 87 Socialinio modelio tyrimas. Užimtumas. Priedas I-4. Šaltinis: 88 Tokią nuomonę dvišalio susitikimo su LR ūkio ministerijos atstovais metu pateikė ir Ekonominės laisvės indeksą rengiantys Heritage Foundation atstovai, viešėję Lietuvoje 2015 m. birželio mėn. 153

155 y. ar verslas, turintis ekonominių sunkumų, bus linkęs deklaruoti, kad darbo santykius su darbuotoju nutraukia savo iniciatyva, ir išmokės 2 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Pavyzdžiui modeliuojant situaciją, vidutiniškai, darbdavys atleidžiantis daugiau nei metus įmonėje dirbančių 10 darbuotojų, patirtų eurų tiesioginių sąnaudų (677,4 (vidutinis mėn. darbo užmokestis) x 2 x 10), susijusių vien su išeitinėmis išmokomis. Didėjant atleidžiamų darbuotojų skaičiui, didėja ir darbdavio patiriamos sąnaudos. 2 paveikslas. Darbdavio išlaidų išeitinėms išmokoms simuliacija. Darbdavio sąnaudos išeitinėms išmokoms atleidžiant 10 darbuotojų Darbdavio sąnaudos išeitinėms išmokoms atleidžiant 20 darbuotojų Darbdavio sąnaudos išeitinėms išmokoms atleidžiant 50 darbuotojų eurų eurų eurų Alternatyva Nr. 2 Atleidžiamiems darbuotojams mokėti išeitines išmokas iš specialaus fondo. Padidinamas darbo santykių lankstumas darbuotojo atleidimo atveju, verslui sumažinama tenkanti našta. Pasiūlyta sistema yra teisingesnė darbuotojo atžvilgiu, kadangi nebėra diskriminacijos pagal amžių. Taip pat kartu numatoma padidinti nedarbo draudimo išmokas, kurios garantuotų atleisto darbuotojo pajamas. Darbuotojo atleidimo atveju, lyginat galiojantį ir siūlomą LR darbo kodekso projekte reguliavimą, įskaitant išeitinių išmokų mokėjimą iš išeitinių išmokų fondo, išeitinės išmokos atleidžiamiems darbuotojams sumažėtų taip: 1/5 VDU darbuotojams, dirbantiems iki 1 metų; 0 VDU darbuotojams, dirbantiems nuo 1 iki 3 metų; 1 VDU darbuotojams, dirbantiems nuo 3 iki 5 metų; 1 VDU darbuotojams, dirbantiems nuo 5 iki 10 metų; 1 VDU darbuotojams, dirbantiems nuo 10 iki 20 metų, ir 1 VDU darbuotojams, dirbantiems daugiau nei 20 metų. Pastebėtina, kad kaip ir Alternatyvos Nr. 1 atveju, didžioji darbuotojų dalis priklausanti dirbančiųjų nuo 1 ir 3 metų vienoje darbovietėje grupei siūlomu LR darbo kodekso projektu (2015 m. birželio mėn. redakcija) neprarastų galiojančiu reglamentavimu garantuojamo išeitinės išmokos dydžio. Santykinai praradimai didėja didėjant nepertraukiamam darbuotojo darbo stažui. Tačiau dar kartą atkreipiamas dėmesys, kad praktikoje itin maža darbuotojų dalis atleidžiama laikantis galiojančio LR darbo kodekso reikalavimų (129 straipsnis. Darbuotojo atleidimas darbdavio iniciatyva), todėl ir praradimai tėra vertintini, kaip neišsipildantys lūkesčiai. Tačiau įsteigiant specialų išeitinių išmokų fondą, bet kokiu atveju darbdavys turėtų sumokėti papildomą įmoką į šį fondą. Iš šio fondo išeitinės išmokos nebūtų mokamos valstybės tarnautojams ir statutiniams valstybės tarnautojams (jie viso sudaro dirbančiuosius. Vidaus reikalų sistemos tarnautojai nėra apdrausti visomis socialinio draudimo rūšimis ir į šiuos skaičius nepatenka), todėl įmokos būtų mokamos maždaug nuo dirbančiųjų (apdraustų visomis socialinio draudimo rūšimis). Tuo tarpu didžioji dalis įmokų turėtų būti gaunama apmokestinant darbuotojų, nepertraukiamai dirbančiųjų vienoje darbovietėje iki 5 metų, kurie sudaro 60,43 proc. visų dirbančiųjų (apdraustų 154

156 visomis socialinio draudimo rūšimis) arba vienetų, darbo užmokestį. Skaičiuojama, kad darbdavys nuo vieno darbuotojo darbo užmokesčio per metus sumokėtų 21,05 euro dydžio įmoką, t. y. tiek per metus vidutiniškai pabrangtų viena darbo vieta. Kartu nuo darbuotojų, kurių nepertraukiamo darbo stažo trukmė nesiekia 5 metų, darbdaviai per metus vidutiniškai į išeitinių išmokų fondą sumokėtų didžiąją dalį įnašų: x 21,05 = ,1 eurų Įvertinus didelę darbuotojų kaitą, darbuotojas vienoje darbovietėje išdirba apie 2,5 metų ir tai, kad išeitinės išmokos iš šio fondo numatomos atitinkant darbo stažo kriterijų ir darbuotoją atleidžiant darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, per metus išeitines išmokas iš specialaus išeitinių išmokų fondo gautų nedidelė dalis darbuotojų. Tai būtų maždaug asmenys iš 500 tūkst. atleidžiamų darbuotojų per metus, arba apie 4.25 proc. Skaičiuojama, kad per metus išeitinėms išmokoms prireiktų apie ,8 eurų, ir tam darbdavys turėtų sumokėti nuo darbuotojo darbo užmokesčio 0,259 proc. įmoką. Įvertinant specialaus fondo administravimo išlaidas, įmokos tarifas padidėtų maždaug 0,005 proc. ir siektų 0,264 proc. Poveikis ekonomikai ir verslui Šis pasiūlymas, kaip ir pirmosios alternatyvos atveju turėtų teigiamą poveikį šalies ekonomikai, užimtumo didinimui naujų darbo vietų kūrimui. Tačiau toks išeitinių išmokų mokėjimo mechanizmas labiau padidintų didesnį darbo stažą turinčių darbuotojų saugumą atleidimo atveju. Išeitinės išmokos mokėjimas iš specialaus fondo padidina tikimybę, kad daliai darbuotojų, atitinkančių kriterijus išeitinės išmokos atleidimo atveju bus sumokėtos. Todėl taip pat padidėtų ir darbuotojų lūkesčiai. Išeitinės išmokos siejimas su nepertraukiamu darbuotojo stažu darbovietėje ir išeitinės išmokos mokėjimas iš fondo gali turėti keleriopą poveikį ekonomikai. Pirma, iš vienos pusės išeitinių išmokų fondas sudarytų darbdaviams palankesnes sąlygas atleisti darbuotojus ekonominių sunkumų ir panašiais atvejais. Antra, vienodžiau paskirsčius išeitinės išmokos dydį pagal darbuotojo darbo stažą, sumažėtų trumpiausiai dirbančiųjų tikimybė būti pirmiausiai atleistiems, kai darbdavys susiduria su ekonominiais sunkumais, technologiniais pakeitimais ir pan. Trečia, tai skatintų darbuotojus kuo ilgiau dirbti vienoje darbovietėje ir taip didintų darbo jėgos stabilumą, t. y. mažintų darbuotojų kaitos, kuri sukelia darbdaviui dideles sąnaudas, tikimybę. Iš kitos pusės, ne visada darbuotojų kaitos mažėjimas vertintinas teigiamai, kadangi darbo jėgos mobilumas užtikrina žinių dalinimąsi, naujų idėjų kūrimą ir t.t. Vis dėlto, siūlomas specialus išeitinių išmokų fondas yra naujas papildomas mokestis verslui ir kainuotų žymiai daugiau nei Alternatyva Nr.1. Šiuo metu darbdavys sumoka 31,18 proc. įmokų į socialinį draudimą ir Garantinį fondą. Tačiau priėmus siūlomą socialinį modelį yra numatyta perkelti pagrindinės pensijos dalies finansavimą iš Sodros į valstybės biudžetą. Todėl numatyta šiuo metu darbdavio mokamą socialinio draudimo įmoką kasmet mažinti 1 procentiniu punktu (12 metų, kol bus pasiektas 19 proc. tarifas) atitinkamai proporcingai didinant darbuotojo mokamas socialinio draudimo įmokas. Taigi, numačius papildomas įmokas į išeitinių išmokų fondą mokesčių vizualiai darbdaviams nepadidėtų. Iš kitos pusės, numatyta, kad turėtų atitinkamai didėti darbuotojų atlyginimai, taigi darbdavio patiriamos sąnaudos nesumažėtų. Tačiau siekiant verslui bent nesudaryti papildomos administracinės naštos, socialiniai partneriai pasiūlė, kad darbdavys ateinančiu laikotarpiu įmokos į išeitinių išmokų fondą pats tiesiogiai nepervestų, o tą atliktų Sodra, t. y. iš kasmet mažinamo socialinio draudimo įmokos 1 procentiniu punktu 0,3 proc. įmokos būtų pervesta į išeitinių išmokų fondą. Taigi realiai darbdaviui socialinio draudimo įmoka mažėtų 0,7 proc. Iš kitos pusės, tai yra galimo socialinių partnerių kompromiso dėl socialinio modelio projekto nuostatų dalis, nes išeitinių išmokų mažinimas yra tarp profesinių sąjungų labiausiai keliamų klausimų. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės Spinter tyrimai 2015 metų birželio dienomis 155

157 atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonė apklausa parodė, kad 20 proc. gyventojų nepalankiai vertina išeitinės kompensacijos mažinimą 89. Pažymėtina, kad sukūrus išeitinių išmokų fondą dalis darbdavių patirtų didesnę naudą, o kita dalis - mažesnę naudą, nors įmokas vienodai mokėtų visi. Ši priemonė ypač naudinga labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurioms darbuotojų atleidimas ir išeitinės išmokos išmokėjimas sudaro neproporcingą naštą. Iš kitos pusės, didelės įmonės sunkmečiu taip pat yra labiau linkę atleisti darbuotojus, kadangi turi žmogiškųjų išteklių rezervą, t. y. turi galimybes tai daryti. Reguliarus įmokos į išeitininių išmokų fondą mokėjimas paskirstytų darbdavio sąnaudas per daugelį laikotarpių ir sumažintų darbdavio neproporcingas sąnaudas ekonominio sunkumo atveju. Tokiais atvejais sunkumų patiriančioms įmonėms būtų lengviau atsigauti, Tikėtina, kad tai sumažintų bankroto atvejų skaičių. Numatomi pakeitimai, t. y. išeitinių išmokų, mokamų darbdavio, dydžio sumažinimas ir specialaus išeitinių išmokų fondo sudarymas, turėtų daryti teigiamą įtaką tarptautiniams Lietuvos konkurencingumo reitingams, nors, akivaizdus pokytis įmanomas tik tuo atveju, jeigu bus sistemiškai peržiūrėtas darbo santykių reglamentavimas 90. Rizika 2015 m. pavasarį LR Vyriausybei ir socialiniams partneriams svarstant išeitinių išmokų fondo idėją, LR darbo kodekso projekte turėjo būti numatyta, kad darbdavys atleidžiamam darbuotojui darbdavio iniciatyva mokėtų 1 mėnesio to darbuotojo vidutinio dydžio išeitinę išmoką, o kita išeitinės išmokos dalis būtų mokama iš išeitinių išmokų fondo. Tuo tarpu šiuo metu pateiktame naujo LR darbo kodekso projekte siūloma, kad darbdavys mokėtų 2 mėnesių to darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir būtų skiriama papildoma išmoka iš išeitinių išmokų fondo. Kaip ir Alternatyvos Nr. 1 atveju, atsižvelgiant į tai, kad 2 mėn. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka yra pakankamai didelės sąnaudos darbdaviams, kyla abejonių, ar darbuotojams bus sudarytos galimybės pasinaudoti išeitinėmis išmokomis iš išeitinių išmokų fondo. Tuo tarpu, papildomai, darbdaviai į išeitinių išmokų fondą visgi mokėtų papildomas įmokas, kurios kiekvienais metais sudarytų keliasdešimt milijonų eurų. Todėl rekomenduotina numatyti, kaip būtų galima iki minimumo sumažinti šią tikėtiną riziką. Įgyvendinimo mechanizmas Yra kelios specialaus išeitinių išmokų fondo įgyvendinimo galimybės: sukurti atskirą fondą, nepriklausantį kitai institucijai; sukurti atskirąją išeitinių išmokų fondo sąskaitą, priskiriant fondo administravimą Garantinį fondą valdančiai institucijai; sukurti atskirąją išeitinių išmokų fondo sąskaitą, priskiriant fondo administravimą Sodrai. Efektyviausia ir pigiausia būtų priskirti išeitinių išmokų fondo administravimo funkciją jau veikiančiai institucijai, kurią reikėtų minimaliai papildyti žmogiškais ištekliais, informacine sistema ir pan. Tačiau pažymėtina, kad paskyrus išeitinių išmokų administravimą Sodrai, darbdavių įmokos patektų į bendrą Sodros biudžetą. Remiantis nedarbo draudimo išmokų skyrimo istorija, tai gali sukelti riziką, kad laikotarpiais, kai Sodros biudžetas patiria ypač didelę įtampą (nepaisant to, kad biudžetas yra 89 Sprinter tyrimas Apklausa: žmonės nenori didesnių algų, 2015 m. liepos 31 d.. Šaltinis: hvfzrqkhcrmap4&url=http%3a%2f%2fwww.spinter.lt%2fsite%2flt%2fvidinis_noslide%2fmenutop%2f9%2fho me%2fpublish%2fnzq2ozk7oza%3d&ei=adhfvealmmwau8szifaj&usg=afqjcnfykhwjmbfy9rycf4gzvf1sp Oz6SA&sig2=IyaCwZK39ru7V-ZN2OSKuQ 90 Tokią nuomonę dvišalio susitikimo su LR ūkio ministerijos atstovais metu pateikė ir Ekonominės laisvės indeksą rengiantys Heritage Foundation atstovai, viešėję Lietuvoje 2015 m. birželio mėn. 156

158 deficitinis, yra sunkesnių ir palankesnių periodų), atleidžiamiems darbuotojams mokamos išeitinės išmokos būtų mažinamos. Tuo tarpu tai nėra teisinga, kadangi darbdavių pervedamas lėšas išeitinėms išmokoms būtų galima vertinti kaip kaupiamąjį draudimą. Todėl efektyviausia būtų, kai išeitinių išmokų fondas turėtų atskirąją sąskaitą. Taip pat siekiant įgyvendinti išeitinių išmokų fondo idėją, būtina užtikrinti pirmųjų fondo gyvavimo metų finansavimą. Tam būtų galima skolintis lėšas iš valstybės. Rekomenduojama taip pat numatyti kaip fonde būtų akumuliuojamos papildomos lėšos, pavyzdžiui investuojant ir taip didinant fondo turimą rezervą, kuris būtų aktualus nenumatytais atvejais, kai padaugėja darbuotojų atleidimų. Rekomendacija Nr.1: sumažinti darbdavio išeitinę išmoką Siekiant sumažinti riziką, kai daugeliu atvejų darbuotojai atleidžiami darbuotojo pareiškimu ir jiems nėra mokamos išeitinės išmokos, rekomenduojama darbdavio mokamą išeitinę išmoką sumažinti iki 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Tuo tarpu atleisto darbuotojo prarastas pajamas turi kompensuoti didesnis nedarbo draudimas. Rekomendacija Nr.2: vykdyti švietimo kampanijas darbuotojams ir darbdaviams Siekiant sumažinti situacijų, kai darbuotojai atleidžiami darbuotojo pareiškimu, nors tikrasis atleidimo pagrindas turėtų būti numatantis darbuotojui priklausančią išeitinę išmoką, rekomenduojama valstybės institucijoms, bendradarbiaujant su profesinėmis sąjungomis (darbuotojų atstovais) ir nevyriausybinėmis organizacijomis vykdyti aktyvias tikslines darbdavių ir darbuotojų švietimo kampanijas, kurios darbdavius skatintų išmokėti atleidžiamiems darbuotojams išeitines išmokas, o darbuotojus informuotų apie jų teises ir skatintų būti aktyviais savo teisių gynėjais. Rekomendacija Nr.3: verslo išlaidų mažinimui Rekomenduojama mažinti darbdavių naštą, patiriamą mokesčių administravimo srityje, kurios didžiąją dalį sudaro būtent socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir sumokėjimas (Pagal Pasaulio banko Doing Business reitingą Lietuvoje socialinio draudimo įmokoms apskaičiuoti ir sumokėti darbdavys per metus skiria net 85 valandas iš 175 valandų 91 ). Darbdavys vidutiniškai per metus tam išleidžia apie 371, 45 euro, o visi darbdaviai kartu tam per metus skiria apie ,65 eurų. Palyginimui, ši suma net 8 milijonais eurų didesnė, nei suma, nei reikėtų lėšų papildomoms atleidžiamų darbuotojų išeitinėms išmokoms, kurios priėmus sprendimą, galėtų būti mokamos iš specialaus fondo, finansuojamo darbdavių įmokomis. Žinoma, dalis šios naštos darbdaviui visada turėtų tekti, tačiau ją reikėtų žymiai sumažinti, pavyzdžiui, sudarant darbdaviams galimybę mokėti mokesčius vieno langelio principu, t. y. pervesti mokesčius į vieną sąskaitą, iš kurio lėšos būtų nukreipiamos atitinkamoms institucijoms. Tikėtina, sumažinus darbdavių administracinę naštą darbdaviai būtų labiau motyvuoti atleidžiamiems darbuotojams mokėti išeitines išmokas. Alternatyva Nr. 3 Įvesti asmenines dirbančiųjų kaupiamąsias sąskaitas, susietas su asmens įmokomis pensijai. Lietuvoje pensijų kaupimo sistema nėra gerai išvystyta, todėl šios alternatyvos įgyvendinimas sudarytų papildomų sunkumų. Nors tokia sistema laikytina teisingesne, kadangi kiekvienas darbuotojas turi savo asmeninę sąskaitą, iš kurios atleidimo atveju gali pasiimti lėšas kaip išeitinę išmoką arba sumą kaupti ir išsiimti sulaukus pensinio amžiaus, siekiamo tikslo darbo santykių lankstumo didinimas atleidžiant darbuotojus, būtų pasiektas ne pačiu efektyviausiu būdu, patiriant dideles siūlymo įgyvendinimo sąnaudas. Padidinamas darbo santykių lankstumas darbuotojo atleidimo atveju, verslui sumažinama tenkanti našta. Kaip ir Alternatyvos Nr 2. atveju pasiūlyta sistema yra teisingesnė darbuotojo atžvilgiu ir palanki verslui. Tačiau skirtumas yra tas, kad kiekvienas darbuotojas turi savo asmeninę kaupiamąją 91 Doing Business duomenys, 2015 m. 157

159 sąskaitą. Darbuotojas atleistas iš darbo gali arba išsiimti sukaupta lėšas, arba jas kaupti iki kito atleidimo iš darbo, arba lėšas, sulaukus pensinio amžiaus pervesti į savo asmeninę pensinę kaupiamąją sąskaitą. Ekonominiu požiūriu ši sistema galėtų būti efektyvesnė. Tačiau Lietuvoje pensijos kaupimo sistema nėra pakankamai išvystyta, todėl įgyvendinti šią Alternatyvą būtų pakankamai sudėtinga ir brangu. 5. ALTERNATYVŲ PALYGINIMMAS IR OPTIMALI ALTERNATYVA Alternatyva Nr. 0, t. y. status quo palikimas, nepadidintų nei darbo santykių lankstumo, nei atleidžiamų darbuotojų apsaugos. Taigi, nenumatomas teigiamas poveikis nei ekonomikai, nei socialinei sričiai. Alternatyvos Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 padidintų darbo santykių lankstumą, turėtų teigiamą poveikį ekonomikai ir užimtumui, užtikrintų didesnę socialinę apsaugą ir teisingumą darbuotojų atžvilgiu. Vis dėlto, tiek Alternatyvos Nr.1, tiek Alternatyvos Nr. 2 atveju tikėtina rizika, kad reguliavimas bus neefektyvus, ir darbuotojai nedažniau nei dabar galės pasinaudoti išeitinėmis išmokomis. Be to, Alternatyvos Nr. 2 atveju darbdavys patirtų daugiau išlaidų, kadangi turėtų nuosekliai mokėti įmokas į išeitinių išmokų fondą. Todėl rekomenduotina rengti tikslines darbdavių ir darbuotojų švietimo kampanijas, keliant tiek vienų, tiek kitų sąmoningumą ir mažinti darbdavių patiriamą administracinę naštą mokant socialinio draudimo įmokas. 6. OPTIMALI ALTERNATYVA Rekomenduojama įgyvendinti alternatyvą Nr. 2, kurią palankiai vertina ir socialiniai partneriai. Tačiau, siekiant, kad išeitinės išmokos būtų realiai mokamos, rekomenduojama darbdavio mokamą išeitinę išmoką, nurodytą LR darbo kodekso projekto 56 straipsnyje, sumažinti nuo 2 iki 1 mėnesio VDU. 7. STEBĖSENA IR EX-POST VERTINIMAS Sukūrus išeitinių išmokų fondą, būtina atlikti stebėseną ir ex-post vertinimą. Turi būti įvertintas poveikis darbdaviams ir darbuotojams, nustatytas išeitinių išmokų iš fondo mokėjimo sistemos efektyvumas ir galimas poreikis atlikti korekcijas. Būtina įvertinti, kaip pakito išeitinių išmokų mokėjimo praktika (gaunančių išeitinių išmokų skaičius, bylų teismuose dėl neteisėto atleidimo skaičius) ir ar nustatytas įmokos tarifas yra pakankamo dydžio, ar fondas valdomas efektyviai. REZULTATAS 2015 m. rugpjūčio 5 d. LR socialiniai partneriai darbdavių ir darbuotojų atstovai, pritarė Alternatyvai Nr. 2 Šiuo metu yra derinamas išeitinių išmokų fondo veikimo mechanizmas. 158

160 Priedas Nr. 5. Poveikio vertinimas dėl LR darbo kodekso 95¹, 109, 129, 130, 140, 144, 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP TIKSLAS Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 1, 109, 129, 130, 140, 144, 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2028 (toliau Projektas) tikslas didinti darbo santykių lankstumą, pritraukti investuotojus ir didinti užimtumą. Siūloma įtvirtinti sąlygas, kurias atitinkantis darbdavys su daugiau uždirbančiais darbuotojais, t. y. kurių darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, galėtų sulygti dėl kitokių terminuotų darbo sutarčių sudarymo, darbo sutarties nutraukimo ir darbo laiką reglamentuojančių sąlygų. Status quo Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau Darbo kodeksas) šiuo metu: neleidžiama sudaryti terminuotų darbo sutarčių nuolatinio pobūdžio darbui, išskyrus kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinės sutartys arba kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą (nuostata dėl naujai steigiamų darbo vietų galioja iki 2015 m. rugpjūčio 1 d.); įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą terminai yra nevienodi skirtingoms darbuotojų kategorijoms (2 ir 4 mėnesiai); išeitinės išmokos dydis priklausomai nuo stažo toje darbovietėje gali siekti iki 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 valandų, išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys; maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų; darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. 2. PROBLEMA Darbo teisės nuostatų ir situacijos realioje darbo rinkoje atotrūkis. Projektas parengtas remiantis nuostata, kad Darbo kodeksas nepagrįstai daug apsaugos skiria ir detaliai reguliuoja darbo sutarties sąlygas darbuotojų, kurie yra konkurencingi darbo rinkoje ir gali išsiderėti didelį darbo užmokestį. Darbo teisėje pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas tiems darbuotojams, kurių darbo užmokestis nėra didelis, o mažos galimybės pasirinkti darbą apsunkina jų derybas dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų. Kita vertus, Darbo kodeksas nepagrįstai taiko vienodus suvaržymus visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo įmonėje vyraujančių darbdavio-darbuotojo santykių. 3. ALTERNATYVA Projektu siūloma vadovaujantis kitų LR institucijų praktika klasifikuoti įmones į rizikingo ir mažiau rizikingo pobūdžio, numatyti mažesnių apribojimų taikymą įmonėms, kurios savo praktika įrodo kad, užtikrina saugesnes darbo sąlygas, moka didesnį darbo užmokestį ir vysto socialinį dialogą įmonėje. Vadovaujantis Projekto 95 1 straipsnio 2 dalimi, jei darbdavys atitinktų išvardytas sąlygas, t. y. 1) darbuotojai, kurie gauna minimalią mėnesinę algą, įmonėje sudaro mažiau kaip 10 procentų nuo visų įdarbintų asmenų; 2) per pastaruosius 5 metus įmonėje nebuvo nelegalaus darbo atvejų; 3) 159

161 įmonėje sudaryta kolektyvinė sutartis, arba įmonėje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba; ir apie tai praneštų Valstybinei darbo inspekcijai, būtų laikomas patikimu. Toks darbdavys su darbuotojais, kurių darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio, tarpusavyje galėtų sulygti dėl: terminuotų sutarčių sudarymo nuolatinio pobūdžio darbams; įspėjimo apie atleidimą terminų, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą darbovietėje: iki trejų metų prieš vieną mėnesį; daugiau kaip trejų metų prieš du mėnesius. atleidimo išeitinės išmokos atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: iki trejų metų vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio; nuo trejų metų iki dešimties metų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; daugiau kaip dešimties metų trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. ne ilgesnės kaip 12 val. per dieną darbo trukmės, išlaikant tokių darbuotojų minimalaus nepertraukiamo vienuolikos valandų paros ir trisdešimt penkių valandų nepertraukiamą savaitės poilsio laiką. kitokios viršvalandinio darbo per dvi dienas iš eilės trukmės ir kitokios metinės viršvalandinių darbų trukmės, bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus. 4. POVEIKIS VERSLUI Išnagrinėję Projektu siūlomus Darbo kodekso pakeitimus ir atsižvelgdami į naujų teisinių reguliavimo nuostatų laukiamą rezultatą, t. y. tai, kad įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo plėtrai, skatins darbdavius didinti darbuotojų darbo užmokestį, ir siekti atitikti kitus patikimo darbdavio kriterijus, taip pat į tai, kad Įstatymo projekto nuostatos sudarys galimybę gerai apmokamiems darbuotojams, kurių aukšta kvalifikacija užtikrina jiems dideles įsidarbinimo perspektyvas, laisviau taikyti terminuotas darbo sutartis, organizuoti viršvalandinį darbą bei, prireikus, paprasčiau nutraukti darbo santykius, neprieštaraujame siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių: 1. Lankstesnės sąlygos terminuotoms sutartims sudaryti galimybė didinti veiklos apimtis/didesnė darbo vietų pasiūla Remiantis galiojančiomis Darbo kodekso nuostatomis, terminuotas darbo sutartis galima sudaryti tik tuomet, jeigu darbas nėra nuolatinio pobūdžio. Tačiau šios nuostatos neatitinka šių dienų darbo rinkos poreikių ir neprisideda prie investicinės aplinkos gerinimo. Pažymėtina, kad šiuo metu šalyje terminuotų sutarčių sudaroma santykinai mažai, jų populiarumas nuo 2012 m. iki 2013 m. išaugo vos vienu procentu, o palyginti su kitomis ES šalimis, terminuotų darbo sutarčių čia sudaroma bene mažiausiai Sąjungoje. Remiantis Projekto aiškinamajame rašte pateikiamais 2013 m. Spinter tyrimai atliktų apklausų rezultatais, net 82 proc. darbdavių būtų samdę daugiau darbuotojų, jeigu būtų paprasčiau sudaryti terminuotas sutartis. Taip pat, net 79 proc. darbuotojų būtų dirbę sezoninį arba laikiną darbą, jeigu tai būtų sudarę galimybę daugiau užsidirbti. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad priėmus siūlomą nuostatas dėl terminuotų darbo sutarčių, naudą patirti ir darbuotojai, ir darbdaviai. Galimybė lengviau sudaryti terminuotas sutartis leistų ne tik verslui geriau reaguoti į ekonomikos pokyčius, užtikrinčiau jaustis rinkoje ir atitinkamai pagal poreikį didinti veiklos/gamybos apimtis, bet ir skatintų steigti naujas darbo vietas, didėtų darbo mobilumas. Taip pat, manytina, kad terminuotų darbo sutarčių pagrindu 160

162 sukurtos papildomos darbo vietos būtų geriau apmokamos (lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje) ir tokiu būdu teigiamai prisidėtų ir prie šalies ūkio kilimo. 2. Sutrumpės atleidimo terminai galimai gerės situacija darbo rinkoje/didės darbuotojų pasiūla Šiuo metu darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius, o darbuotojai, nurodyti Darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius, nepriklausomai nuo darbuotojų išdirbto darbo stažo. Taigi, jeigu darbdavys po pusės metų nusprendžia atleisti jo lūkesčių nepateisinusį darbuotoją, nurodytą Darbo kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą tokį darbuotoją darbdavys turi įspėti prieš 4 mėnesius. Manytina, kad toks darbdavio sprendimas gali demotyvuoti darbuotoją ir jo darbo našumas kris. Tačiau už tokio darbuotojo potencialiai nenašų darbą (tikėtina, kad didžiąją dalį savo laiko toks darbuotojas gali paskirti pvz. kito darbo paieškai, mokymuisi ir kitam darbui reikalingų įgūdžių įgijimui), darbdavys jam atlyginimą mokės už visą laikotarpį 4 mėnesius. Taigi jei darbo sutartyje numatytas mėnesinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio (remiantis Projekto Aiškinamuoju raštu 3539 Lt, su darbdavio išlaidomis socialiniam draudimui 4636 Lt), darbdavys už galimai nenašų 4 mėnesių atleidžiamo darbuotojo darbą sumokėtų Lt. Priėmus siūlomą nuostatą, kad darbdavys su daugiau uždirbančiu darbuotoju galėtų sulygti dėl įspėjimo apie atleidimą terminų, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą darbovietėje iki trejų metų prieš vieną mėnesį; daugiau kaip trejų metų prieš du mėnesius, darbdavio patiriami kaštai galėtų tapti proporcingesni darbuotojo darbovietėje sukurtai vertei ją siejant su nepertraukiamu stažu. Taip pat tikėtina, kad lengvesnės ir trumpesnės atleidimo sąlygos galėtų paskatinti darbdavius drąsiau priimti jaunus, stokojančius darbo įgūdžių arba turinčius mažai darbo patirties darbuotojus. Tai galėtų sudaryti sąlygas jaunimui konkuruoti su patirtį turinčiais darbo rinkos dalyviais, dėl ko galimai padidėtų ir darbo pasiūla. 3. Sumažės atleidimo kaštai atpigs darbo vietos kaina Šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas numato, kad nutraukus darbo sutartį pagal Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje: 1) iki dvylikos mėnesių vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 2) nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 3) nuo trisdešimt šešių iki šešiasdešimties mėnesių trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 4) nuo šešiasdešimties iki šimto dvidešimties mėnesių keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 5) nuo šimto dvidešimties iki dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių penkių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 6) daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimties mėnesių šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Priėmus Projektu siūlomas nuostatas, pagal kurias darbdavys su daugiau uždirbančiu darbuotoju galėtų sulygti dėl kitokios atleidimo išeitinės išmokos, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje (iki trejų metų vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio; nuo trejų metų iki dešimties metų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 161

163 daugiau kaip dešimties metų trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio), galėtų būti sudaromos sąlygos sumažinti darbdaviui tenkančią naštą ir sutaupytas lėšas verslas galėtų skirti pagrindinei veiklai investicijoms į verslo vystymą. Pavyzdžiui, darbdavio mokamo 3539 Lt atlyginimo darbo vietos kaštai darbdaviui sudarytų 4636 Lt. Tad, pvz., dabar darbdavio išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbuotojo atlyginimo išeitinė išmoka tik du metus išdirbusiam atleidžiamam įmonės darbuotojui darbdaviui kainuotų 9272, Lt. Tokių išlaidų patyrimo rizika galimai varžo darbdavius įdarbinti naujus darbuotojus, taip pat galimai skatina juos siekti išvengti tokių kaštų darant spaudimą darbuotojui pačiam pareikšti norą išeiti iš darbo ir taip priešina darbdavius su darbuotojais. Todėl galima būtų prognozuoti, kad atpigus darbo vietos kainai, darbdaviai drąsiau kurtų naujas darbo vietas, gerėtų darbuotojų ir darbdavių santykiai. 4. Viršvalandinis darbas galimybė ir darbdaviui, ir darbuotojui Remiantis 2013 m. Spinter tyrimai darbuotojų apklausa, 89 proc. dirbtų daugiau viršvalandžių, jeigu už tai gautų papildomą atlygį. Galimybė lanksčiau organizuoti viršvalandinį darbą, susitarti dėl viršvalandinio darbo trukmės nepažeidžiant Europos Sąjungos teisinį reguliavimą atitinkančios Projekte siūlomos 48 valandų vidutinės darbo savaitės trukmės, galimai padėtų verslui laiku įvykdyti užsakymus, išvengti galimų nuostolių laiku neįvykdant užsakymų/ar nesuteikiant paslaugos, taip pat didintų jų konkurencinį pranašumą kitų šalių konkurentų atžvilgiu, kur viršvalandinio darbo reguliavimas yra kur kas lankstesnis (pvz. Danijoje, Švedijoje). Remiantis Darbo kodekso 152 straipsniu, darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus. Kolektyvinėje darbo sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių darbų trukmė, bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų per metus. Taigi jeigu įmonėje nėra pasirašyta kolektyvinė sutartis, išeitų, kad vienu etatu dirbančiam darbuotojui per savaitę Lietuvoje viršvalandžių galima dirbti vidutiniškai tik po dvi valandas dvidešimt minučių (120 valandų / 52 savaitės per metus = ~ 2 val. 20 min.). Atsižvelgus į tai bei turint omenyje minėtus Spinter tyrimai atliktos darbuotojų apklausos rezultatus, kyla poreikis didinti maksimalią metinę viršvalandinio darbo trukmę bei atsisakyti viršvalandinio darbo ribojimo iki 4 val. per dvi dienas iš eilės, nes tai neatitinka šių dienų darbo rinkos poreikių ir trukdo verslui Pažymėtina, kad viršvalandžiai taip pat yra galimybė darbuotojui papildomai užsidirbti. Remiantis specialistų paieškos portalo cvmarket.lt 2013 m. vykdytos apklausos rezultatais 92, net 58 proc. respondentų nurodė dažnai dirbantys viršvalandžius. O Darbo kodekso 193 str. nustatyta, kad už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 str. 2 dalyje (t. y. apimant pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį). Tačiau esant griežtiems viršvalandinio darbo ribojimams iki 4 valandų per dvi dienas iš eilės ir ne daugiau šimto dvidešimt valandų per metus, tikėtina, kad su darbuotojams nėra visapusiškai atlyginama už visą jų išdirbtą viršvalandinį darbą darbdaviams slepiant ilgesnius viršvalandžius, ir taip nesudarant galimybės darbuotojams būti tinkamai atlygintiems už viršvalandžius. Poveikio verslui vertinimo išvada Projekte siūlomomis nuostatomis siekiama didinti darbo santykių lankstumą, gerinti verslo sąlygas. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių verslui nenumatoma. Atsižvelgiant į tai, bei tai, kad Projekte siūlomų nuostatų įgyvendinimas galimai turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai, didins įmonių galimybes reaguoti į apimčių svyravimus ir padidins įmonės darbo produktyvumą, taip 92 Šaltinis: 162

164 pat tai, kad modernizuotas darbo santykių reglamentavimas būtų naudingas ne tik pritraukiant investuotojus, bet ir padidintų užimtumą, turėtų teigiamą poveikį biudžeto pajamoms, prisidėtų prie socialinio dialogo skatinimo tarp darbuotojų ir darbdavių bei mažintų šešėlinės ekonomikos apimtis, Projektui neprieštaraujama. 163

165 Priedas Nr. 6. Poveikio vertinimas dėl privalomos moterų kvotos įmonių valdybose 1.PROBLEMA 1.1. Viešasis kontekstas 2015 m. liepos mėn. keletas LR Seimo narių parengė LR moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo Nr. VIII-947 pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo numatoma užtikrinti, kad valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, biržinių bendrovių ir kitų įmonių, įstaigų, organizacijų valdybose būtų ne mažiau 30 proc. vienos lyties atstovų. Šią nuostatą siūloma įvesti kaip laikiną pozityvios diskriminacijos priemonę. Numatyta, kad ji įsigaliotų nuo 2018 m., jeigu iki to laiko nebūtų pasiektas 30 proc. vienos lyties atstovų dalyvavimas valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių, biržinių bendrovių valdybose. Panaši iniciatyva buvo pasiūlyta naujo socialinio modelio projekto rengėjų. Pasiūlyta papildyti LR akcinių bendrovių įstatymą Nr. VIII-1835 ir LR valstybės ir savivaldybės įstatymą Nr., numatant įvesti ¼ kvotų moterims įmonių valdybose. Projekto rengėjų teigimu, tai yra vienintelė priemonė, galinti Lietuvai padėti greitu metu pasiekti lyčių balansą aukščiausiose verslo pozicijose. Vis dėl to, LR Vyriausybės 2015 m. birželio mėn. pateiktame naujojo socialinio modelio projekte LR Seimui siūlymo įvesti moterų kvotas atsisakyta. 1.2.Situacijos ir teisinės bazės analizė Situacijos analizė Fenomenas, kai kvalifikuotos moterys dėl objektyviai nepaaiškinimų priežasčių negali patekti į aukščiausius vadovaujamus postus vadinamas stiklinių lubų fenomenu. Lietuvoje ypač aukštas moterų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą procentas 62,47 proc., tačiau į vadovaujamus postus moterys patenka daug rečiau nei vyrai m. atliktas Šiaulių universiteto tyrimas rodo, kad Europos Sąjungos (toliau ES) biržinių bendrovių valdybose m. padidėjo tik tiek, kad ir toliau darant pažangą maždaug tokiu tempu moterų skaičius 2020 m. pasiektų 20,4 proc. Tuo tarpu pagal Europos Komisijos (toliau EK) pasiūlytą direktyvą (toliau Direktyva) šis skaičius turėtų siekti 33 proc., jei valstybė narė pasirinktų alternatyvų kiekybinį tikslą. Daugumoje Lietuvoje registruotų biržinių bendrovių moterų skaičius taip pat nesiekia Direktyvoje numatytų kiekybinių rodiklių. Skaičiuojama, kad natūraliai, t. y. darbo rinkos susireguliavimo sąlygomis, pasiekti Direktyvos kiekybinius tikslus prireiktų 30 metų. 93 Tyrimo metu buvo sudaryta NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje registruotų bendrovių valdybos sudėtis pagal lyti m. Lietuvoje biržinių (arba listinguojamų) akcinių bendrovių skaičius m. augo nuo 17 iki maksimalaus skaičiaus (31) 2009 m., o 2014 m. sumažėjo iki 24. Pastebėtina, kad 2015 m. rugpjūti biržoje registruotos 33 bendrovės. Per tyrimo metu analizuotą dešimtmetį valdybose moterų padaugėjo vidutiniškai nuo 11 iki 16,5 proc. Palyginti su 2014 m. balandžio mėn. duomenimis, moterys Lietuvos biržinėse bendrovėse sudarė 16 proc., o praėjus pusmečiui (2014 m. spalio mėn.) jų padaugėjo iki 16,5 proc., t. y. 0,5 proc. vertintina, kad Lietuvos biržinių akcinių bendrovių kolegialių valdymo ir priežiūros organų kaita, siekiant lyčių pusiausvyros, vyksta trigubai lėčiau nei vidutiniškai ES šalyse 94. ES biržinių bendrovių valdybose ir stebėtojų tarybose moterys sudarė 20,2 proc. (per pusmetį nuo 2013 m. pradžios moterų padaugėjo 1,6 proc.). Tiesa, atkreiptinas dėmesys, kad kitas labai svarbus 93 Šidlauskienė V., Pocevičienė R., Lietuvos moterų ir vyrų nelygybė biržinių akcinių bendrovių valdybose, 2014 m. 94 Ibid. 164

166 rodiklis yra moterų, užimančių vadovių postus, procentas, kuris yra labai žemas ES šalyse generalinėmis direktorėmis dirba tik 3,3 proc. visų vadovų. Lietuvoje nė vienoje biržoje listinguojamoje įmonėje vadovo posto neužima moteris. 1 paveikslas. Lietuvos biržinių bendrovių valdybų sudėtis pagal lytį m. Šaltinis: Šiaulių universiteto tyrimas Lietuvos moterų ir vyrų nelygybė biržinių akcinių bendrovių valdybose Teisinės bazės analizė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu draudžiama diskriminacija ar privilegijų suteikimas lyties pagrindu. Lyčių lygybę Lietuvoje, pirmiausia, siekiama garantuoti per LR moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą (toliau lygių galimybių įstatymas). Siekiant nuosekliai, kompleksiškai ir sistemingai spręsti moterų ir vyrų lygybės problemas, nuo 2003 metų įgyvendinama Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių programa. Moterų ir vyrų lygybės problemų sprendimas, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumų mažinimas nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo, 69 punkte. Jo įgyvendinimui parengta Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių metų programa 95 (toliau Lygių galimybių programa). Lygių galimybių programos vienas tikslų subalansuoti moterų ir vyrų dalyvavimą priimant sprendimus ir einant aukščiausias pareigas. Šis tikslas apima tiek valstybinį, tiek privatų sektorius. Jį pasiekti numatyta skatinant moterų motyvaciją ir gebėjimus dalyvauti priimant sprendimus, kurti moterų karjerai palankią aplinką. Šios programos m. įgyvendinimo veiksmų plane visos 95 Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 112 Dėl valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių metų programos patvirtinimo. 165

167 numatytos priemonės yra susijusios su moterų lyderystės skatinimu, moterų politikių ir dirbančiųjų versle skatinimas, nevyriausybinių organizacijų stiprinimas, konferencijų organizavimas ir pan. Taigi švelniosios, arba kitaip skatinamosios, priemonės. ES reikalavimai įgyvendinti lyčių lygybę ES Taryba dar 1984 ir 1996 m. priėmė dvi rekomendacijas dėl lyčių pusiausvyros užtikrinimo, tačiau pastebimų rezultatų pasiekta nebuvo. Nors Europos Komisija iniciavo viešus debatus, tačiau nuo 2003 m. moterų valdybose kasmet daugėjo tik po 0,6 proc m. Europos Komisija dar paragino didžiausias ES bendroves savanoriškai įsipareigoti pagerinti lyčių pusiausvyrą valdybose. Tačiau šią iniciatyvą palaikė nedaug bendrovių m. Eurobarometro tyrimo duomenimis 88 proc. europiečių nurodė, kad vadovaujamas pareigas bendrovėse einančių moterų turėtų būti tiek, kiek vyrų. 78 proc. jų manė, kad Europos verslo bendruomenėje dominuoja vyrai, kurie nepakankamai pasitiki moterų gebėjimais. Šiuo metu Europos Komisija siūlo nustatyti ne kvotą, tačiau iki 2020 m. pasiekti kiekybinį tikslą kad bent 40 proc. nevykdomųjų valdybos narių sudarytų nepakankamai atstovaujamos lyties atstovai. Atkreiptinas dėmesys, kad pasiektas kompromisas ir atsisakyta kvotų išimtinai moterims - diskriminacinio reguliavimo vyrų atžvilgiu. Tuo tarpu vykdomųjų valdybos narių pozicijoms bendrovės nustato individualius kiekybinius tikslu ir priemones savo nuožiūra. Pasirinktinai valstybės gali nustatyti bendrovėms kiekybinį 33 proc. tikslą procedūrinį atrankos reikalavimą, taikomą vykdomų ir nevykdančiųjų valdybos narių pozicijoms (turėtų būti įvesti aiškūs, skaidrūs, neutralūs lyčių atžvilgiu atrankos kriterijai). Taigi, patirtis ir kvalifikacija yra svarbiausiais kriterijus, o pirmenybė nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui teikiama tik tuo atveju, jeigu kandidatų kvalifikacija vienoda. 2 paveikslas. Moterų dalyvavimas bendrovių valdybose ES (28) m. spalio mėn. Šaltinis: Europos Komisijos duomenų bazė Europos Komisija pabrėžia, kad didžiausias pasiektas pokytis tose šalyse, kurios įgyvendino teisėkūros iniciatyvas arba šiuo klausimu vyko vieši debatai. 166

168 3 paveikslas. Moterų dalyvavimo bendrovių valdybose pokytis (ES28) m. spalio mėn m. spalio mėn. Šaltinis: Europos Komisijos duomenų bazė. Užsienio šalių praktika siekiant užtikrinti lyčių balansą įmonių kolegialiuose valdymo ir priežiūros organuose yra labai įvairi. Užsienio šalių praktika Kvotų taikymas Tik valstybės valdomoms įmonėms Tik listinguojamoms įmonėms Valstybės valdomoms įmonėms ir listinguojamoms bendrovėms Listinguojamoms bendrovėms, valstybės valdomoms įmonėms ir kitoms stambioms bendrovėms Akcinėms bendrovėms ir Uždarosioms akcinėms bendrovėms Šalis Danija, Suomija, Graikija (1/3 valstybės skiriamų kolegialaus organo narių), Austrija (pasiekti 25 proc. iki ir 35 proc. iki ), Slovėnija (40 proc. valstybės skiriamų narių). Vokietija. Kvotos dydis - 30 proc. stebėtojų tarybos narių. Belgija (1/3 kolegialaus organo narių VVĮ nuo 2012 m., listinguojamoms bendrovėms nuo 2019 m.), Italija (1/3 kolegialaus organo narių) (nepasiekus taikomos sankcijos) Prancūzija. Kai darbuotojų skaičius viršija 500 ir apyvarta 50 mln. eurų per 3 pastaruosius metus (nepasiekus kvotos taikomos sankcijos). Kvotos dydis 40 proc. Olandija. Taikoma, jei bent 2 iš 3 kriterijų yra lygūs arba viršija: turtas yra lygus arba viršija 17,5 mln. eurų, apyvarta 35 mln. eurų, darbuotojų skaičius 250). Taikomas laikykis arba paaiškink principas. Norvegija 40 proc. kvota. Taikomos sankcijos nepasiekus rezultato įmonė gali būti likviduojama Rekomenduojamos kvotos Ispanija. Pasiekti 40 proc. kolegialaus organo narių iki 2015 m. Taikomos visoms stambioms bendrovėms. Listinguojamų bendrovių valdymo kodeksuose Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Liuksemburgas, Olandija, Lenkija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė. 167

169 Kai kurių šalių numatyti terminai atitinkamų kvotų moterims pasiekimui: Norvegija 40 % iki 2006 m. Islandija 40% iki 2013 m. Prancūzija 40% iki 2017 m. Italija 33,3% iki 2015 m. Belgija 33,3% iki 2019 m. Vokietija 30% iki 2016, didžiausiose įmonėse. Situacijos ir teisinės bazės analizės išvados ***** Atlikta situacijos analizė patvirtino, kad įmonių, net ir listinguojamų biržoje, valdymo organuose nėra užtikrintas lyčių balansas. Lietuva atlieka nuo ES vidurkio. Teisinės bazės analizė parodė, kad nepakankamai užtikrinamas lyčių balansas pripažįstamas nacionalinio lygio problema, kurią siekiama spręsti skatinamosios priemonėmis, šviečiant visuomenę, o ne per griežtą reguliavimą. PROBLEMA. Moterys Lietuvoje nepakankamai atstovaujamos sprendimų priėmimo procese, ypač versle. Įmonių kolegialiuose priežiūros ir valdymo organuose nepakankamas lyčių balansas. Lietuvos vertybinių popierių biržoje listinguojamų įmonių valdybose moterys tesudaro 16,5 proc. Lyčių balansą darbo rinkos susireguliavimo atveju būtų galima pasiekti po 30 metų. 2. TIKSLAS Pasiūlymu siekiama didinti moterų atstovavimą įmonių valdybose ir mažinti lyčių lygybės atotrūkį. 3. ALTERNATYVOS Suformuluotos ir nagrinėtos kelios alternatyvos, kurios turėtų padidinti moterų dalyvavimą įmonių valdyme ir sumažinti lyčių disbalansą. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Nėra įvedamos kvotos moterims įmonių valdybose. Alternatyva Nr. 1 Nustatyti 30 proc. moterų kvotą įmonių valdybose visoms įmonėms. Alternatyva Nr. 2 Nustatyti 30 proc. moterų kvotą įmonių valdybose tik valstybės ir savivaldybių įmonėms. Alternatyva Nr. 3 Nustatyti 30 proc. moterų kvotą įmonių valdybose tik biržoje NASDAQ OMX Vilnius listinguojamoms įmonėms. Įtvirtinti 30 proc.moterų kvotos įmonių valdybose rekomendaciją Alternatyva Nr. 4 NASDAQ OMX Vilnius etikos kodekse. Alternatyva Nr. 5 Moterų įtraukimą į įmonių valdybas stiprinti skatinamosiomis priemonėmis. 168

170 4. POVEIKIS VERSLUI Toliau pateikiama įvertinta alternatyvos ir problemos sprendimo koreliacija bei galimas kokybinis poveikis verslui. Nr.0: Nesiimti jokių veiksmų (status quo) Nr. 1: Nustatyti privalomą 30 proc. moterų kvotą įmonių valdybose visoms įmonėms. Nr.2: Nustatyti 30 proc. moterų kvotą įmonių valdybose tik valstybės ir savivaldybių įmonėms. Nr.3: Nustatyti 30 proc. moterų kvotą įmonių valdybose tik valstybės, savivaldybių ir biržoje NASDAQ OMX Vilnius listinguojamoms įmonėms. Nr.4: Įtvirtinti 30 proc.moterų kvotos įmonių valdybose rekomendaciją NASDAQ OMX Vilnius etikos kodekse. Nr.5: Moterų įtraukimą į įmonių valdybas stiprinti skatinamosiomis priemonėmis. Poveikis problemos sprendimui Numatomas savaiminis laipsniškas poveikis. Lyčių balansas įmonių valdybose būtų pasiektas maždaug po 30 metų. Efektyvus, jeigu būtų numatytos sankcijos. Efektyvus, jeigu būtų numatytos sankcijos. Galėtų atlikti pilotinio projekto funkciją, veikti kaip pavyzdys privataus sektoriaus įmonėms. Efektyvus, tačiau apimtų tik dalį įmonių ir tik keletą privačių įmonių. Poveikis būtų teigiamas, tačiau nežymus. Poveikis būtų teigiamas, tačiau nežymus. Poveikis verslui Verslui poveikis nenumatomas. Neigiamas. Kvotos įvedimas apribotų įmonių konkurencingumą, ypač trumpuoju laikotarpiu dėl privalomo valdybos narių pakeitimo sumažėtų įmonių pelningumas. Padidėtų įmonių sprendimų priėmimo priežiūra, o tai gali ir apriboti įmonėms būtinų sprendimų priėmimą. Verslui poveikis nenumatomas. Reikalavimas apimtų 412 įmonių, iš jų 8 listinguojamas biržoje. Neigiamas. Būtų paveiktos 437 įmonės, iš jų 25 privačios. 1. Kvotos įvedimas apribotų įmonių konkurencingumą, ypač trumpuoju laikotarpiu dėl privalomo valdybos narių pakeitimo sumažėtų įmonių pelningumas. Padidėtų įmonių sprendimų priėmimo priežiūra, o tai gali ir apriboti įmonėms būtinų sprendimų priėmimą. Remiantis Norvegijos praktika, dalis įmonių gali pasitraukti iš NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos. Lietuva išsiskirtų iš regiono, kadangi tokio reikalavimo kitose šalyse nėra. 2. Papildoma administracinė našta ir prisitaikymo sąnaudos įmonėms. Iš dalies neigiamas. Priklauso nuo įmonės pasirinkimo, todėl vertintinas neutraliai. 169

171 Darbdaviai, kuriems būtų taikomas reikalavimas LR Seimo narių pateiktame siūlyme reikalavimą numatoma taikyti valstybės, savivaldybių ir NASDAQ OMX Vilnius biržoje listinguojamoms įmonėms: 130 valstybės valdomų įmonių, 282 savivaldybių valdomų įmonių (savivaldybių valdomos įmonės + AB/UAB), 33 biržoje listinguojamų įmonių (iš jų 7 valstybinės, o 1 - savivaldybės). Taigi, reikalavimas paveiktų viso 437 įmones. OPTIMALI ALTERNATYVA Siūlomas reguliavimas nustatyti kvotas moterims įmonių valdybose turėtų būti laikomas diskriminaciniu vyrų atžvilgiu. Vertinant pasekmes verslui, Norvegijos pavyzdys rodo, kad įvedus privalomas kvotas galima pasiekti norimą rezultatą, tačiau verslas už tai turi sumokėti gana didelę kainą. Todėl kai toks reikalavimas taikomas daliai įmonių, jos pavyzdžiui, būtų skatinamos pasitraukti iš vertybinių popierių biržos sąrašų arba pakeisti juridinio asmens formą, jeigu kvota būtų su tuo susieta. Pažymėtina, kad Norvegija rezultatų nepasiekusioms įmonėms numatė labai griežtas sankcijas įmonė gali būti likviduota. Tai lėmė, kad daug įmonių pakeitė teisinę formą ar išsibraukė iš listinguojamų įmonių sąrašų. Priėmus tokį reikalavimą Lietuva išsiskirtų iš regiono konteksto, mažėtų jos patrauklumas investuotojams, būtų skatinamos Lietuvos įmonės persiregistruoti. Rekomenduojama įgyvendinti Alternatyvą Nr. 4, kaip mažiausiai turinčią neigiamo poveikio verslui ir padedančią siekti tikslo. Pažymėtina, kad šią priemonę Lietuvoje planuojama įgyvendinti artimiausiu metu. Taip pat siūloma lygiagrečiai įgyvendinti skatinamasias priemones. 170

172 Priedas Nr. 7. Poveikio verslui analizė dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo Lietuvoje 1.PROBLEMA 1.1. Viešasis kontekstas Projekto metu, konsultuojantis su verslo asocijuotomis struktūromis, nustatyta, kad šalies verslas, norėdamas įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių, arba trečiųjų šalių piliečiai, norintys Lietuvoje kurti verslą, susiduria su dideliais biurokratiniais sunkumais, jų galimybės yra apribotos griežtos imigracijos politikos, orientuotos, visų pirma, į nacionalinio saugumo užtikrinimą, o ne pridėtinės vertės šaliai kūrimo. Verslo atstovai nuolatos kreipiasi į valstybės institucijas dėl teisinės bazės trečiųjų šalių piliečiams tobulinimo. Tačiau, dažniausiai, tokie kreipimaisi būna pavieniai ir įtakoti tam tikrų įvykių, kurie aptariami ir žiniasklaidos priemonėse. Tokiais atvejais, valstybės institucijos sureaguodamos atlieka minimalius teisės aktų pakeitimus, tačiau ilguoju laikotarpiu Lietuvos imigracijos politikai tai teturi minimalią įtaką. Projekto metu atlikta kokybinė analizė, kaip ekonominių imigrantų atžvilgiu turėtų keistis ir Lietuvos imigracijos politika ir aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo strategija, kad jau ne tik artimiausiu metu, tačiau galvojant ir apie tolesnį šalies ekonominį vystymąsi, būtų į Lietuvą pritraukiama pakankamai aukštos kvalifikacijos specialistų Situacijos ir teisinės bazės analizė Situacijos analizė 2015 m. II ketvirtį šalyje nedarbo lygis mažėjo 0,6 proc. ir siekė 9,4 proc m. Lietuvos darbo biržoje buvo registruota laisvų darbo vietų. Analitikų vertinimais, 2014 m. Lietuvoje užimtų darbo vietų skaičius išaugo 3,5 proc., kai tuo tarpu laisvų darbo skaičius padidėjo dešimtadaliu. 97 Tuo tarpu 2015 m. vien I ketvirtį užregistruotos laisvos darbo vietos - daugiausia apdirbamojoje gamyboje, mažmeninėje ir didmeninėje prekyboje, transporte ir saugojime ir statybose. Įvairios nevienerius metus rengiamos darbdavių apklausos, pateikiama informacija žiniasklaidos priemonėse rodo, kad šalyje trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų ir paprastų darbuotojų. Pavyzdžiui, Sprinter tyrimai 2014 m. apklausa rodo, kad 69 proc. darbdavių trūksta kvalifikuotų darbuotojų. PricewaterhouseCoopers International atliktame 2015 m. Lietuvos įmonių vadovų tyrime 50 proc. apklausoje dalyvavusių vadovų teigė, kad nepakankama reikiamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla yra labai svarbi grėsmė jų verslui (2014 m. taip teigė 39 proc.), antroje vietoje po didėjančios mokesčių naštos. 51 proc. apklaustųjų nurodė, kad labiausia trūksta techninių specialistų, 36 proc. pardavimų specialistų, o 22 proc. IT specialistų. Vadovams vis dažniaus susiduriant su kvalifikuotų darbuotojų paieškos iššūkiais, net 21 proc. apklaustųjų vadovų nurodė planuojantys įsigyti paslaugas iš trečiųjų šalių. Tam, kad būtų didinamas Lietuvos įmonių konkurencingumas, 44 proc. tyrime dalyvavusių įmonių vadovų rekomendavo Lietuvos valdžios institucijoms gerinti kvalifikuotos darbo jėgos parengimą Lietuvos statistikos departamentas. Šaltinis: 97 Pranaitienė S. Darbuotojų trūkumas: arba neturi kvalifikacijos arba veikiau renkasi pašalpas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, 2014 m. gruodžio 15 d.. Šaltinis: 98 PricewaterhouseCoopers International, 2015 m. Lietuvos įmonių vadovų tyrimas, Šaltinis: 171

173 Akivaizdu, kad tokia darbo rinkos situacija, kai darbdaviams trūksta reikiamų specialistų, mažina įmonių efektyvumą ir konkurencingumą ir lėtina šalies ekonomikos plėtrą. Dėl emigracijos ir prastos demografinės padėties bei dėl nepakankamo kavlifikuotų specialistų parengimo mažėja darbo jėgos ištekliai, o tai turi neigiamą poveikį Lietuvos įmonėms. Žinoma, tai skatina atlyginimų didėjimą, tačiau jis neturėtų augti daugiau nei leidžia realūs ekonominiai pajėgumai. Lietuva užsienio investuotojams prisitato talentų šalimi. Asociacijos Investuotojų forumas parengtas 2014 m. II ketvirčio tyrimas parodė, kad užsienio investuotojai vertina lietuvių talentų fondą - 48 proc. apklaustųjų įvardino šalies specialistus kaip Lietuvos konkurencinč stiprybę. Tačiau tuo pačiu 46 proc. apklaustų įmonių trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. 99 Lietuva, patirdama kvalifikuotų specialistų trūkumą, rizikuoja prarasti patrauklumą pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas, ar net išlaikant esamas užsienio kapitalo bendroves. Lietuvai trūkstant reikiamos kvalifikacijos specialistų, ryškus ir didelis atotrūkis tarp profesinėse ir aukštosiose mokyklose parengiamų specialistų ir darbo rinkos poreikių. Lietuvos darbo biržos duomenimis labiausiai šalyje šiuo metu trūksta tolimųjų reisų vairuotojų, laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų, virėjų ir siuvėjų. 100 Tačiau įmonių vadovų apklausos rodo ką kita labiausiai trūksta techninių, pardavimų ir IT specialistų. 101 VšĮ Investuok Lietuvoje ir asociacijos Infobalt vertinimais, gana netolimoje ateityje Lietuva ypač pritrūks inžinierių ir IT Labiausiai darbdaviams trūkstami kvalifikuoti specialistaitojai Techniniai specialistai (51 proc.) Pardavimų specialistai (36 proc.) IT specialistai (22 proc.) Pwc Lietuva, Lietuvos įmonių vadovų tyrimas 2015 m. Labiausiai trūkstamos profesijostojai Tolimųjų reisų vairuotojai/-os Laivų korpusų surinkėjai/-os Suvirintojai/-os Virėjai/-os Siuvėjai/-os Lietuvos darbo biržos duomenys specialistų, kurių trūksta ir dabar, ir tai turės didelę neigiamą įtaką Lietuvos gebėjimui pritraukti investicijas. Didelį skirtumą tarp Lietuvos darbo biržos ir įvairių apklausų pateikiamų duomenų galima paaiškinti tuo, kad ne visi darbdaviai laisvas darbo vietas linkę registruoti Lietuvos darbo biržoje, tad ir pastarosios duomenys neatspindi tikrosios darbo rinkos situacijos m. vasario mėn. susirinkusi Investuotojų patarėjų taryba Lietuvai pateikė rekomendacijas gerinti darbo pasiūlos ir paklausos suderinamumą tokiomis priemonėmis kaip švietimo sistemo sistemos tobulinimas, efektyvios trūkstamų specialistų analizės ir prognozavimo sistemos įgyvendinimas dar iki 2016 m. ir mokslo ir verslo partnerystės skatinimas. 102 LR švietimo ir mokslo ministerijos ir LR ūkio ministerijos parengtas Profesinių kvalifikacijų žemėlapis ir trūkstamų profesijų prognozavimas turėtų paskatinti jaunuolius renkantis studijas geriau įvertinti įsidarbinimo galimybes po studijų ir, žinoma, įtakoti jų sprendimą. Tačiau abejotina, ar Lietuvai, norinčiai užsitikrinti ekonomikos augimą ir dėl didelės emigracijos ir žemo vidutinės gyveninimo trukmės lygio (š.m. pradžioje pateikta pesimistinė prognozė Lietuvoje 2060 m. liks 1,8 mln. gyventojų) bei sparčiai senėjančios visuomenės (2014 m. 100 dirbančiųjų teko 26 pensininkai) patirsiančiai vis didėsiantį socialinį spaudimą, pakaks savų žmogiškųjų išteklių. Todėl netolimoje ateityje reikiamų profesijų prognozavimo priemonės turėtų tapti ir imigracijos srautų valdymo įrankiu, kaip tai, pavyzdžiui, daroma Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse. 99 Investuotojų forumas, Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas, 2014 m. II ketvirtis, Šaltinis: Šaltinis: Pavyzdžiui, PricewaterhouseCoopers International 2015 m. Lietuvos įmonių vadovų tyrimas. 102 IAC, Išvados ir rekomendacijos, 2015 m. vasario mėn. Šaltinis: 172

174 Ekonominių migrantų pritraukimo modeliai 103 Mokslinėje literatūroje šalių taikoma ekonominių migrantų pritraukimo praktika sugrupuota į keletą modelių: 1) paklausos (darbdavio), 2) pasiūlos (žmogiškųjų išteklių) ir 3) mišrų modelį. Šie modeliai pavaizduoti 1 paveiksle. 1 paveikslas. Šalių praktikoje taikomi ekonominių migrantų pasirinkimo modeliai Pasiūlos modelis dažniausiai remiasi taškų sistemą. Ją taiko vadinamos tradicinės imigracijos šalimis Kanada, Naujoji Zelandija, Australija. Taip pat ši sistema adaptuota ir Europos šalyse, pavyzdžiui, Didžioji Britanijoje, Čekijoje, Danijoje, Austrijoje ar Azijoje Singapūre, Hong Konge. Šio modelio privalumas darbo jėgos poreikio tenkinimas trumpuoju, vidutiniu ar ilguoju laikotarpiais, priklausomai nuo šalies prioritetų ir sudarytų atrankos kriterijų. Dažniausi atrankos kriterijai: 1) išsilavinimas, 2) darbo patirtis, 3) amžius, 4) kalbų mokėjimas ir 5) ankstesnė darbo ar studijų patirtis šalyje. Taip pat taikomi papildomi kriterijai, kaip darbdavio darbo pasiūlymas, profesija pagal trūkstamų profesijų sąrašą, turėtas darbo užmokestis, šalyje esantys giminaičiai, kilmės regionas, darbo vietų kūrimas ir kita. Tam, kad būtų įrašyti į galimų kandidatų sąrašą, aplikuojantys asmenys turi surinkti atitinkamą minimalų balų skaičių. Pasiūlos modelio trūkumai tai 1) galimas skirtumas tarp norimo ir gauto rezultato pritraukiant tam tikrus specialistus, 2) aukštos kvalifikacijos specialistų potencialo neišnaudojimas jiems nerandant tinkamiausio darbo pasiūlymo arba šalies darbo rinkos poreikio nepatenkinimas. Pavyzdžiui, tam tikrų profesijų darbuotojų pasirikimas gali sąlygoti per didelę tam tikrų profesijų kvalifikaciją arba išstumti iš darbo rinkos žemesnės kvalifikacijos vietos specialistus. Be to, trūkstamų profesijų sąrašai, jeigu sudarinėjami pernelyg retai, gali nebeatitinkti darbo rinkos poreikių. Taip pat atsiranda problemų pernelyg didlį dėmesį skiriant tik formaliam išsilavinimui, t. y. kai nėra įvertinama turima darbo patirtis, galinti prilygti kvalifikacijai. Paklausos modelio centrine ašimi yra darbdavys, kadangi jis pasirenka darbo jėgą pagal poreikį. Pirmu atveju, darbdavys, prieš įdarbindamas specialistą iš užsienio, turi atlikti darbo rinkos testą (tam tikrą laiką ieškoti darbuotojo vietinėje darbo rinkoje). Antru atveju, tam tikri nustatyti patikimi 103 National Policies for International Talent attraction and Retention in Estonia, Praxis Center for policy Studies, 2014 m., Estija. Šaltinis: 173

175 darbdaviai gali taikyti savo pasirinktas darbuotojų iš užsienio šalių atrinkimo procedūras, arba pasikviesti reikiamus specialistus pagal valstybės institucijų iš anksto sudaromą trūkstamų profesijų sąrašą. Trečia, taip pat galima priimti atskirus atestacija paremtus sprendimus, kai darbdaviui nereikia atlikti darbo rinkos testo ar kitų ribojančių procedūrų, tačiau pasirašoma teisiškai įpareigojanti deklaracija (atestatas), nustatanti tam darbuotojo įdarbinimo sąlygas, bei po to yra pateikiama valstybės institucijų patikrinimui. Tokia praktika taikoma JAV. Šis modelis yra paremtas trūkstamos darbo jėgos kompensavimu, kai arba trūksta vietinės darbo jėgos, arba ji nėra tinkama, ir jo taikymas paremtas trumpojo laikotarpio poreikių tenkinimu. Mokslininkai pastebi, kad šis modelis orientuotas į vietos darbuotojų darbo vietų ir atlyginimų apsaugą. Todėl praktikoje dažniausiai užsienio šalių darbuotojams išduodamos trumpalaikės vizos leidimai šalyje gyventi ir(ar) dirbti, suteikiant galimybę teikti paraišką nuolatiniam leidimui gyventi šalyje. Šio modelio trūkumas darbdavio atžvilgiu ilgas laiko tarpas iki kol gaunamas leidimas įdarbinti darbuotoją iš kitos šalies (nors taikant efektyvias ir skaidrais procedūras šis faktorius gali būti eliminuojamas, kaip tai padaryta Švedijoje). Be to, įžvelgiamas ir trūkumas iš darbuotojo pusės jis yra susiejamas su vienu darbdaviu, o atleidimo atveju jam gali tekti išvykti iš šalies arba įsitraukti į nelegalią darbo rinką šalyje. Tačiau lyginant su taškų sistema, darbdavio modelis yra lankstesnis, bent jau trumpuoju laikotarpiu. Iš kitos pusės, Kanados pavyzdys rodo, kad norint pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistus taškų sistema yra efektyvesnė. Mišrus modelis, dažniausiai apimantis aukščiau išvardintų modelių teigiamas puses imamas taikyti vis plačiau, kadangi gali geriau prisitaikyti prie nuolatos kintančių darbo rinkos poreikių ir veikia efektyviau pritraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Šis modelis leidžia įvertinti ne tik užsienio šalių darbuotojų turimą kvalifikaciją ir patirtį, tačiau ir jų potencialą. Galima išskirti keletą keletą mišraus modelio variacijų: 1) kai paraleliai taikomi pasiūlos ir paklausos modeliai; 2) kai darbo pasiūlymams taškų sistemoje suteikiami balai arba reitinguojami pareiškėjai pagal jų surinktą balą; 3) kai svarbiausias vaidmuo tenka perėjimo nuo laikinojo iki nuolatinio gyventojo statuso įgijimo procedūra, suteikiant nuolatinį leidimą gyventi remiantis kandidato darbo patirtimi; 4) skiriant didžiausią dėmesį užsienio šalių studentų pritraukimui ir išlaikymui šalyje; 5) taikant kandidatų atrinkimui ir taškų sistemą ir darbdavio atrankos procedūrą. Mišrus modelis turėtų geriausiai patenkinti tiek stambaus, tiek smulkaus verslo interesus, nes kai taikomas tik paklausos modelis, smulkus verslas pats neturi pakankamai resursų tinkamų darbuotojų iš užsienio šalių pritraukimui. Pabrėžtina, kad šalys daugiausia dėmesio skiria aukštos kvalifikacijos specialistų talentų - pritraukimui, todėl šiuo tikslu numato įvairias skatinamasias priemones: palankesnes vizos (leidimo gyventi) procedūras darbuotojams, turintiems darbo pasiūlymą su didesniu darbo užmokesčiu; palankesnes vizos įgyjimo procedūras jų šeimos nariams; greitesnį aptarnavimą tvarkant vizos (leidimo gyventi) procedūras; galimybę teikti individualią paraišką; darbdaviui sumokėjus specialų mokestį taikomos paspartintos procedūros; darbdavio apmokėtos vizos (leidimo gyventi) įgijimo procedūros tvarkomos sparčiau. 174

176 Lietuvos įstatymuose numatytos palankesnes procedūros aukštos kvalifikacijos specialistams, tačiau praktikoje darbdaviai, norėdami įdarbinti užsienio šalių darbuotojus ar pratęsti jų leidimą gyventi šalyje susiduria biurokratinėmis kliūtimis, užimančiomis daugiau laiko, nei tai nurodyta įstatyme. Šių metų vasarą verslo asocijuotos struktūros kreipėsi į šalies aukščiausias institucijas su prašymu imtis skubių reformų tobulinant imigracijos procedūras aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir laikytis įstatymuose numatytų terminų Imigracijos kryties pasirinkimo veiksniai 104 ir talentų pritraukimo strategija Šaliai siekiančiai pritraukti kvalifikuotą darbo jėgą, o ypač talentus, imigracijos politika yra tik vienas iš veiksnių, sąlygojančių užsienio šalių darbuotojų imigracijos krypties pasirinkimą. 2 paveiksle pateikiami pirminiai ir antriniai veiksniai, sąlygojantys šalies patrauklumą atvykėliams. 2 paveikslas. Veiksniai, įtakonatys talentų imigracijos krypties pasirinkimą. Taigi, šalis, siekianti pritraukti aukštos kvalifikacijos talentus turi turėti kuo patrauklesnes sąlygas, kurios daro įtaką sprendimui pasirinkti vieną ar kitą šalį. Būtent šių veiksnių paketo patrauklumas ir lemia šalių konkurencigumą. Pasaulyje vienareikšmiškai aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo lydere laikoma Šveicarija, galinti pasiūlyti ne tik patrauklų atlyginimą, tačiau ir asmenines galimybes tobulėti bei patogią gyvenąnamąją aplinką. Pastebima, kad ekonominiai imigrantai iš tolimesnių šalių labiau vertina 2 paveiksle pavaizduotus pirminius veiksmus, o iš Europos šalių gyvenimo sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad šalis, norėdama pritraukti ekonominius migrantus turėtų turėti strategiją ir vykdyti aktyvią jų pritraukimo kampaniją. Pasyvi pritraukimo kampanija vykdoma per specializuotą internetinį puslapį, o aktyvi dar ir dalyvaujant įvairiose mugėse, parodose. Nors tai savaime ir negarantuoja sėkmės, tačiau padidina šalies galimybes būti pastebėtai reikiamų specialistų Užsienio šalių praktika 104 National Policies for International Talent attraction and Retention in Estonia, Op.cit. 175

177 Pasaulyje įprasta kompensuoti vietinės darbo jėgos trūkumą, o taip pat gerinti profesinių žinių apsikeitimo ir inovacijų cirkuliavimą šalyje, pritraukiant darbuotojus iš kitų šalių. Globalizacijos kontekste šalys, siekdamos išlaikyti savo ekonomikų gyvybingumą, šalys varžosi dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų talentų Aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukime primaujančios šalys, 2014 m. 1. Šveicarija 2. Singapūras 3. JAE 4. Kataras 5. Didžioji Britanija 6. JAV 7. Hong Kongas 8. Liuksemburgas 9. Kanada 10. Airija Pasaulio konkurencingumo indeksas 1. Šveicarija 2. Singapūras 3. Kataras 4. Didžioji Britanija 5. JAV 6. Liuksemburgas 7. Kanada 8. Panama 9. Norvegija 10. Airija Pasaulio talentų konkurencingumo indeksas pritraukimo. Šalių gebėjimą pritraukti ir išlaikyti talentus atspindi įvairūs pasauliniai reitingai. Žymiausias jų Pasaulio konkurencingumo indeksas. Lietuva m. pagal talentų pritraukimą vertinama 129 vieta, o pagal išlaikymą Tuo tarpu kaimyninės šalys Latvija ir Estija pagal talentų pritraukimą yra 107 ir 94 vietoje atitinkamai, o pagal išlaikymą 94 ir 97 vietoje atitinkamai. 105 Pateiktuose reitinguose dominuoja beveik tos pačios šalys. Įdomu tai, kad aukštu kvalifikuotų darbuotojų pritraukimu pasižymi arabų šalys. Vis dėlto, jų imigracijos politika Europos šalims nėra tinkama, kadangi nėra paremta tomis pačiomis vertybėmis, o orientuota į trumpą darbo jėgos panaudojimą nesuteikiant jam teisių šalyje. Todėl vertingiau nagrinėti Vakarų šalių patirtį pritraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus. Pasaulio talentų konkurencingumo indekso rengėjai pastebėjo, kad šalies gebėjimas pritraukti talentus priklauso nuo šalies pragyvenimo lygio, todėl į turtingesnės šalys laimi konkurencinėje kovoje dėl talentų. Tačiau taip pat pastebėta, kad talentingi užsieniečiai imigracijos kryptimi pasirenka inovatyvias šalis, t. y. ten, kur galima realizuoti asmeninį potencialą. Nors Lietuva ir turėtų analizuoti pagrindinių konkurenčių pritraukiant užsienio investicijas - Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių patirtį pritraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus, tačiau didesnis dėmesys turėtų būti kreipiamas į šioje srityje sėkmingiausias šalis. Dauguma jų taiko ekonominių migrantų pritraukimo pasiūlos modelį, t. y. taškų sistemą, arba populiarėja mišrus modelis. Be to, šalys vykdo ir pasyvią, ir aktyvią talentų pritraukimo kampaniją. Pavyzdžiui, 2015 m. Estijoje pradėjo veikti internetinė svetainė kurioje tiek pristatomos atvykimo į Estiją procedūros, tiek pateikiami darbo skelbimai Teisinės bazės analizė Lietuvos migracijos politikos gairėse 106 numatyta, kad laikomasi darbo jėgos kompensavimo principo, t. y. darbuotojai iš trečiųjų šalių pasitelkiami tik kai trūkstamos darbo jėgos negali kompensuoti vietinė darbo jėga. Taigi, Lietuvoje taikomas ekonominių migrantų pritraukimo Pasiūlos modelis: darbdavys, norintis įdarbinti darbuotoją iš trečiosios šalies turi atlikti darbo rinkos testą, siekiant įsitikinti, ar nėra trūkstamo darbuotojo vietos darbo rinkoje (šis testas užtrunka iki 21 dienos). Taip pat Lietuvos darbo birža sudaro trūkstamų profesijų sąrašą. Taip bandoma stiprinti vietinės darbo 105 Pasaulio ekonomikos forumas, Pasaulio konkurencingumo indeksas m. Šaltinis: Lietuvos migracijos politikos gairės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr

178 jėgos resursus. Lietuvai siūlomas naujas socialinis modelis taip pat siūlo dalinai spręsti šį klausimą formuojant visą gyvenimą besimokančią ir tobulėjančią kvalifikuotą darbo jėgą. Pažymėtina, kad teisinėje bazėse LR užsieniečių padėties įstatyme, skirtingai reglamentuojamos procedūros užsienio šalių specialistų ir aukštos kvalifikacijos užsienio šalių specialistų bei verslininkų atvykimui į šalį. Būtent aukštos kvalifikacijos specialistams numatytos trumpesnės imigracijos procedūros. Jų atvykimą į Europos sąjungą, taip pat ir į Lietuvą, reglamentuoja Europos Sąjungos teisė 2013 m. Lietuva įgyvendino 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvą 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą. Aukštos kvalifikacijos specialistai gali įgyti ES mėlynąją kortelę leidimą dirbti ir gyventi Europos sąjungos valstybėje narėje ir persikelti į kitą ES valstybę narę dirbti aukštos kvalifikacijso darbą. Lietuvoje taip pat darbdavys turi gauti Lietuvos darbo biržos sprendimą, kad šis darbuotojas atitinka darbo rinkos poreikius (vadinamasis darbo rinkos testas). Svarbu tai, kad darbuotojas į Lietuvą savarankiškai atvykti negali, jį turi kviestis konkretus darbdavys ir jam pasiūlyti ne mažesnį nei du kartus didesnį Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžiai (apie 1400 eurų). Migracijos ekspertai jau seniai pastebi, kad Lietuvos imigracijos politika koreguojama gaisrų principu, kada verslo atstovai ima garsiai išsakyti nepasitenkinimą esama tvarka ir specialistų trūkumu, kas buvo ypač matoma ekonominio pakilimo metais m. išduotas didžiausias 7819 leidimų gyventi skaičius. Projekto metu nustatyta, kad 2014 m. atlikti LR užsieniečių padėties įstatymo pakeitimai gana atitiko tuometinius vietos darbdavių poreikius ir lūkesčius. Pavyzdžiui, aukštos kvalifikacijos specialistų (kurie įdarbinami netrumpaiu nei 1 metams ir kuriems mokamas ne mažesnis nei 3 mėnesių vidutinio bruto darbo užmokesčio dydžio atlyginimas) įdarbinimo procedūros sutrumpintos nuo 4 mėnesių iki 2 savaičių. Taip pat aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių prailginta leidimo laikinai gyventi trukmė nuo 1 iki 3 metų, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam nei 3 metų laikotarpiui toks leidimas išduodamas darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams. Iš kitos pusės, to paties įstatymo pakeitimai itin apsunkino verslo Lietuvoje įkūrimą užsieniečiams, numatant apribojimus užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo Lietuvoje pagrindu. Vis dėlto, remiantis VšĮ Investuok Lietuvoje informacija, realybėje leidimų gyventi Lietuvoje gavimo ir pratesimo procedūros užtrunka daug ilgiau, ir net šalies investuotojai susiduria su atvykimo į Lietuvą sunkumais. Po 2015 m. imta tobulinti esamą reglamentavimą bei sudaryti palankesnes sąlygas strateginiams šalies investuotojams. Aukščiausi šalies vadovai pažymi, kad Lietuva turi tapti talentų traukos centru ir vykdyti aktyvų aukštos kvalifikacijos piliečių iš trečiųjų šalių pritraukimą. Artimiausiu metu numatyta tobulinti LR užsieniečių padėties įstatymą, LR Vyriausybė pakeitimus jau pateikė Seimui š.m. birželio mėn. 2. TIKSLAS Didinti aukštos kvalifikacijos specialistų iš trečiųjų šalių pritraukimą į Lietuvą taip siekiant sudaryti geresnes sąlygas Lietuvos ekonomikos plėtrai ir gerinti šalies tarptautinį konkurencingumą. 3.ALTERNATYVOS Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Alternatyva Nr. 0 Palikti galioti esamą reglamentavimą ir išlaikyti šalies imigracijos politiką, kai įstatymai koreguojami ad hoc principu, iškilus tam tikroms krizėms darbo rinkos sektoriuje. Alternatyva Nr. 1 Tobulinti esamą reglamentavimą efektyviau įgyvendinant ekonominių 107 Pavyzdžiui, Sipavičienė A., Jeršovas M., Darbo jėgos migracija: poreikis ir politika Lietuvoje, Tarptautinė migracijos organizacija, Vilnius, 2010 m. 177

179 Alternatyva Nr. 2 Alternatyva Nr. 3 migrantų pritraukimo Paklausos (darbdavio) modelį. Tobulinamas esamas reglamantavimas trumpinant imigracijos procedūras, tačiau darbdaviui paliekant centrinį vaidmenį ekonominių migrantų iš trečiųjų šalių pritraukime. Tobulinti esamą reglamentavimą įgyvendinant ekonominių migrantų pritraukimo Pasiūlos (žmogiškųjų išteklių) modelį. Tobulinamas esamas reglamentavimas trumpinant imigracijos procedūras ir trečiųjų šalių darbuotojų patekimui į Lietuvą taikant taškų sistemą. Paraleliai įgyvendama pasyvi ir aktyvi imigracijos kampanija. Tobulinti esamą reglamentavimą įgyvendinant ekonominių migrantų pritraukimo mišrų modelį. Tobulinamas esamas reglamentavimas trumpinant imigracijos procedūras ir apjungiant imigrantų atrinkimui taikomą taškų sistemą ir darbdavio galimybę pasirinkti darbuotojus iš trečiųjų šalių. Paraleliai įgyvendama pasyvi ir aktyvi imigracijos kampanija. OPTIMALI ALTERNATYVA Lietuvai siūloma pasirinkti Alternatyvą Nr. 3, nes ją įgyvendinant būtų galima apjungti pasiūlos ir paklausos modelių pozityvius elementus: taip būtų išlaikomas ir šalies patrauklumas formuojant išankstinį potencialių talentų banką, ir darbdaviui paliekamas lankstumas ieškant darbuotojo iš trečiosios šalies. Šiuo metu Lietuvos imigracijos politika nukreipta į nacionalinio saugumo išsaugojimą, tačiau ji nėra pakankamai išnaudojama formuojant šalies žmogiškuosius išteklius, nors tai yra gyvybiškai reikalinga tolimesnei šalies ekonomikos plėtrai. Lietuvai rekomenduojama paraleliai įgyvendinti pasyvią ir aktyvią darbuotojų iš trečiųjų šalių (kartu ir iš ES šalių) pritraukimo kampaniją bei plėtoti inovacijas, kurios yra patrauklus aspektas pritraukiant aukštos kvalifikacijos specialistus. 178

180 Priedas Nr. 8. Poveikio verslui analizė dėl darbdavių, darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo 1. PROBLEMA 1.1.Viešasis kontekstas Keletas LR Seimo narių kreipėsi dėl esamo reglamentavimo, kuriuo patvirtinta darbdavių ar jų įgaliotų asmenų žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities patikrinimo sistema (privalomai raštu testo forma mokymo įstaigoje tikrinamos žinios) ir galimai nepagrįstos nesukelia asmenims nepagrįstos ir neproporcingos administracinės naštos asmenims Status quo ir situacijos analizė LR Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo" reguliuojami darbuotojų saugos ir sveikatos būklės klausimai priskiriami Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Lietuvoje taikomos sistemos pagrįstumas ir proporcingumas yra svarstytinas m. birželio 12 d. Tarybos direktyvoje 89/391/EEB (toliau Direktyva) tiesiogiai nenustatomas reikalavimas, kad darbdavių ar jiems atstovaujančių asmenų žinios iš saugos ir sveikatos srities būtų privalomai tikrinamos. Išnagrinėjus, kaip ši Direktyva įgyvendinama kitose ES valstybėse narėse, daugelyje valstybių narių darbdavių ar jiems atstovaujančių asmenų žinios iš saugos ir sveikatos srities privalomai netikrinamos (pvz., Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (toliau Įstatymas) nustatyti didesni reikalavimai, nei numatyta Direktyvoje, tikėtina, kad ūkio subjektams gali būti sukeliama nepagrįsta ir perteklinė našta. Atkreiptinas dėmesys ir į Įstatyme bei LR darbo kodekse vartojamas sąvokas. Įstatymo 26 str. 1 d. nustatyta, kad darbdaviams atstovaujančių asmenų, taip pat darbdavių fizinių asmenų, individualių (personalinių) įmonių savininkų, darbdavių ūkininkų žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos (darbuotojai atestuojami) LR darbo kodekso 268 straipsnyje nustatytu periodiškumu ir LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 2 str. 4 d. išaiškinta sąvoka Darbdaviui atstovaujantis asmuo įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros (toliau įmonė) vadovas arba darbdavys fizinis asmuo. Tačiau LR darbo kodekso 268 str. 1 d. sakoma, kad kiekvieno darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomai tikrinamos prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas penkeri metai Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal LR darbo kodekso 24 str. 2 d. įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Taigi, vadovaujantis LR darbo kodeksu, darbdaviai ar jiems atstovaujantys asmenys gali įgalioti kitą asmenį išlaikyti žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos testą, tačiau, remiantis Įstatymu bei praktikoje, atestuojami tik darbdaviai ar jiems atstovaujantys asmenys. 2. TIKSLAS Sumažinti galimą nepagrįsta ir neproporcingą ūkio subjektų patiriamą administracinę naštą įgyvendinant darbuotojų saugos reikalavimus. 3. ALTERNATYVA 179

181 Siūlitina, įvertinus kitų ES valstybių narių patirtį įgyvendinant Direktyvą bei Lietuvos ūkio subjektų patiriamus atestavimo ir pasirengimo atestavimui kaštus (žr. priedą Nr. 1), įgyvendinti kitą, efektyvesnį ir mažiau nepatogumų asmenims sukeliantį reglamentavimą, kuris užtikrintų tinkamą Direktyvos įgyvendinimą: 1) visiškai atsisakyti privalomo darbdavių ar jiems atstovaujančių asmenų žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos patikrinimo (atestavimo); 2) apsvarstyti galimybę atsisakyti privalomo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų bei darbdavių, vykdančių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos patikrinimo (atestavimo). 4. POVEIKIS VERSLUI Kiekvieno darbdavio, darbdaviui atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų žinios saugos ir sveikatos srityje privalomai tikrinamos prieš pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas ir vėliau ne rečiau kaip kas 5 metai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 268 str. 1 d.). Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2013 m. saugos ir sveikatos žinių srityje buvo atestuoti darbdaviai, darbdavius atstovaujantys asmenys, darbdavio įgalioti asmenys. Skaičiuojama, kad bendra žinių patikrinimo trukmė yra 4 val.: atestavimas mokymo įstaigoje trunka 3 val. (nuo 9.30 val. iki val., šaltinis: Darbuotojų saugos ir sveikatos atestavimo organizavimo tvarkos aprašas, Žin., 2011, Nr ); laikas, skirtas atvykti ir grįžti į darbovietę sudaro 1 val. Vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis šalyje 2013 m. III ketv. siekė 13,54 Lt (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas), taigi, apytiksliais vertinimais darbdavių, darbdavius atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų žinių patikrinimo mokymo įstaigoje kaštai sudaro apie 709,7 tūkst. Lt per metus. Remiantis Darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašu ir Darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašu (Žin., 2007, Nr ), darbdaviai, darbdaviams atstovaujantys asmenys, darbdavių įgalioti asmenys atestavimui žinių saugos ir sveikatos srityje rengiasi savarankiškai arba baigia mokymą mokymo įstaigoje. Minimali mokymo programų (arba savarankiško mokymosi) trukmė yra 16 val., taigi, darbdavių, darbdavius atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų pasirengimo žinių patikrinimui kaštai per metus siekia apie 2,8 mln. Lt. Tikėtina, kad pasirengimo žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo kaštai bus didesni, kadangi, atsižvelgiant į mokymo programos pobūdį, jos trukmė gali būti 2 sav. 1 lentelė. Darbdavius atstovaujančių asmenų atestavimo ir pasirengimo atestavimui kaštai per metus, Lt Atestavimo ir pasirengimo atestavimui kaštai Skaičiavimas Atestuota darbdavius atstovaujančių asmenų 2013 m Atestavimo trukmė, val. 4 Vidutinis darbo užmokestis 2013 m. III ketv., Lt 13,54 Darbdavius atstovaujančių asmenų atestavimo kaštai, Lt ,48 Mokymosi trukmė, val darbdavį atstovaujančio asmens pasirengimo atestavimui kaštai, Lt 216,64 180

182 Darbdavius atstovaujančių asmenų pasirengimo atestavimui kaštai, Lt ,92 Iš viso ,40 181

183 Priedas Nr. 9. Poveikio vertinimas dėl kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazinės kainos nustatymo konkurso būdu 1. TEISINIS REGULIAVIMAS (Status quo) Kompensuojamieji vaistai bei medicinos pagalbos priemonės gali būti skiriami ambulatoriškai gydomiems pacientams, apdraustiems arba apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu. Juos išrašo šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Lietuvoje kompensuojamos ne visų vaistų, o tik tų, kurie yra įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A) ir Kompensuojamųjų vaistų sąrašą (B), įsigijimo išlaidos. Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų (išskyrus lygiagrečiai importuojamus) bazinių kainų apskaičiavimas šiuo metu vykdomas pagal LRV 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 994 patvirtintą Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalvos priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos aprašą (toliau aprašas). Šio aprašo 5 punkte nurodyta formulė kompensuojamojo vaistinio preparato mažmeninės kainos dalis jo bazinei kainai apskaičiuoti: M = C (A/0,2 x A + 10)), kur A didžiausia mažmeninė kompensuojamojo vaistinio preparato kaina, atėmus PVM, C = (0,95 x GESvid) + didmeninės prekybos antkainis + mažmeninės prekybos antkainis; jei GLT > 0,95 x GESvid, jei GLT 0,95 GESvid arba Lietuvos gamintojo vaistinis preparatas parduodamas tik Lietuvoje, C = A; GLT vaistinio preparato gamintojo Lietuvoje deklaruojama kaina, GESvid vaistinių preparatų kainų, deklaruojamų referencinėse valstybėse, vidurkis (neįskaitant PVM arba analogiškų mokesčių). Šiuo metu referencinės valstybės yra: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija. Taigi, į rinką Lietuvoje įvedamas vaistas negali viršyti 95 proc. minėtų valstybių kainų vidurkio. Bazinė kaina yra mažmeninės kainos, už kurią vaistai parduodami vaistinėje, dalis. Ši dalis ir gali būti kompensuojama pacientui 100, 90, 80 ar 50 procentų. Kompensuojamų vaistų bazinės kainos su paciento priemokomis nurodytos Kompensuojamų vaistinių preparatų kainyne, kuris tvirtinimas ir tikslinamas atsižvelgiant į SAM ministro įsakyme Nr. V- 267 nurodytą tvarką. 2. PROBLEMA LR sveikatos apsaugos ministerija 2014 m. vasario mėn. pateikė diskusijoms Vaistų kompensavimo ir kainodaros tobulinimo priemonių plano projektą, kuriame numatoma parengti teisės aktus, įteisinant galimybę kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazinę kainą nustatyti kainos konkurso būdu. Siekiant išsiaiškinti tokios priemonės galimą poveikį ūkio subjektams, vykdantiems atitinkamą veiklą farmacijos srityje, LR ūkio ministerija paskelbė konsultacijas. Apibendrinus apklausos duomenis, gautos tokios išvados: dalis ūkio subjektų (generinių vaistų atstovų, vaistinių asociacijų) neigiamai vertina tokias galimas teisės aktų nuostatas, kadangi tai turėtų labai didelę įtaką vaistų kainoms bei lemtų tam tikrų ūkio subjektų sumažėjimą rinkoje. Kiti ūkio subjektai (patentinių vaistų atstovai) pritartų tokiam reglamentavimui, kadangi, jų nuomone, tai sumažintų generinių vaistų kainas rinkoje, o likusias nepanaudotas lėšas būtų galima skirti patentinių vaistų atsiradimo rinkoje skatinimui. 3. TIKSLAS 182

184 Galimybe įteisinti kompensuojamųjų vaistinių preparatų bazinę kainos nustatymą kainos konkurso būdu siekiama sumažinti bazines kompensuojamų vaistų kainas. 4. ALTERNATYVOS Siūloma šios problemos sprendimo alternatyva: Kainų konkursai tik labai brangiems ir retiems vaistams, vakcinoms. 5. POVEIKIS VERSLUI Alternatyva Kainų konkursai ES paprastai naudojami įsigyjant vaistinius preparatus ligoninėms. Pirmosios tokią praktiką ir ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūroje (t. y. kainų konkurso būdu nustatomas pigiausias vaistas, kuris ir įtraukiamas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, paprastai 3-6 mėnesiams) pradėjo taikyti Vokietija ir Olandija. Olandijoje įvedus kainos konkursus, vaistų kaina sumažėjo 85 proc., 2009 m. biudžeto sutaupymai siekė 355 mln. EUR (1/3 visos rinkos vertės, NL). Ekonominio sunkmečio metu padaugėjo ES valstybių, kurios, siekdamos sutaupyti biudžeto lėšas, šį metodą taip pat pradėjo naudoti vaistų ambulatorinei priežiūrai įsigijimui. Taigi, trumpuoju periodu kainų konkurso metodas tikrai pasiteisino. Tačiau, kaip rodo tolimesnės studijos ir patirtis, Vokietijoje įvedus šią sistemą, žymiai sumažėjo vaistų konkursuose dalyvaujančių įmonių, šiuo metu likę tik kelios didžiosios kompanijos, dėl ko vaistų pasiūla žymiai sumažėjo, o kainos nekinta. Globaliu mastu Lietuvos vaistų rinka yra maža, ir tai gali būti vienas iš apribojimų, nulemiantis naujų gamintojų sprendimus neiti į Lietuvos rinką arba esamų gamintojų sprendimus neįvesti naujų produktų. Dėl to, kad rinka yra nedidelė ir iš dalies nepatraukli daliai gamintojų, valstybės derybinės pozicijos dėl kompensuojamųjų vaistų kainų yra silpnesnės, dalis reguliacinių mechanizmų, skirtų mažinti vaistų kainas, neveikia. Todėl yra labai svarbu atitinkamai valdyti teisinę rinkos reguliaciją, kad neatsirastų papildomų apribojimų gamintojams registruoti vaistus Lietuvoje, arba vaistų gamintojams pateikti vaistus kompensavimo sistemai. Taigi, tikėtina, kad įvedus kainų konkursą bazinės kainos nustatymui, žymiai sumažės vaistų asortimentas (gamintojų skaičius), dėl ko kaina ne tik kad nekris, bet ilguoju laikotarpiu ir gali padidėti. Pacientai neteks galimybės rinktis, taip pat tikėtini ir vaistų tiekimo sutrikimai bei rinkos monopolizavimas. Poveikis administracinei naštai Įgyvendinus Alternatyvą Nr. 1 ir 2, priklausomai nuo įgyvendinamos tvarkos, tikėtinas administracinės naštos padidėjimas: įmonėms, dalyvausiančioms konkursuose, teks pastoviai ruošti visą dokumentaciją viešiesiems pirkimams. Įgyvendinus Alternatyvą Nr.2, ši našta būtų mažesnė dėl mažesnių reguliavimu taikomų apimčių. Poveikis valstybės finansams PSDF biudžeto projektą kasmet rengia Valstybinė ligonių kasa (VLK), bendradarbiaudama su LR sveikatos apsaugos ministerija ir su Sodra m. PSDF pajamos sudaro daugiau kaip 4,4 mlrd. litų, iš jų 2,9 mlrd. litų (apie 66 proc.) sudarys draudėjų ir apdraustųjų mokamos sveikatos draudimo įmokos, apie 1,4 mlrd. litų užima valstybės biudžeto įmokos ir asignavimai. Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimui numatoma skirti per 800 mln. litų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2013 m. kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos priemonių kompensavimui išleista apie 701 mln. litų, pacientai primokėjo už juos apie 159 mln. litų. 183

185 1 paveikslas. PSDF biudžeto išlaidos vaistam ir medicinos pagalbos priemonėm kompensuoti, mln. Lt Vaistų kainų konkursas skirtas iš principo generinių vaistų kainų sumažinimui. Tuo tarpu pagal lentelės žemiau duomenis matome, kad kompensuojama generinių vaistų dalis yra žymiai mažesnė nei patentinių, 2013 m. generiniai vaistai PSDF biudžete sudarė 23 proc. rinkos, t.y. apie 150 mln. Lt. 2 paveikslas m. generinių, originalių, originalių patento nesaugomų vaistinių preparatų PSDF biudžeto išlaidų pasiskistymas Pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos skelbiamą informaciją, sumažinus generinių vaistų kainas, liktų daugiau PSDF biudžeto lėšų inovatyvių patentinių vaistų kompensavimui. Tai reiškia, kad iš principo PSDF biudžeto lėšos būtų tik perskirstomos, todėl pagal šiai dienai turimą informaciją, poveikis valstybės finansams nenumatomas. 184

186 6.OPTIMALI ALTERNATYVA Atsižvelgiant į galimą didelį neigiamą poveikį verslui, t. y.: Tikėtina, kad nelaimėję kainų konkurso gamintojai gali išeiti iš rinkos (dėl didelių registravimo, pakuočių gamybos mokesčių ir apyvartų nebuvimo); Vaistinės neteks dalies pelno (pirkėjai pirks tik tą vieną kompensuojamąjį vaistą); Rinka bus monopolizuota, Siūlome palikti status quo arba įgyvendinti alternatyvų pasiūlymą. 185

187 Priedas Nr. 10. Poveikio vertinimas dėl netradicinės medicinos praktikos veiklos reglamentavimas. 1. ESAMAS REGULIAVIMAS (Status quo) Šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje netradicinės medicinos terminas nėra apibrėžtas. Paprastai tai suprantama kaip gydymas vaistais be cheminių medžiagų, energija, elektromagnetinėmis bangomis ir kitais būdais. Lietuvoje netradicinei medicinai priskiriama homeopatija, akupunktūra, fitoterapija, biorezonansas, Reiki, ajurveda ir kt. Nėra tiksliai žinoma, kiek yra asmenų, užsiimančių netradicinės medicinos praktika: dalis jų yra medicinos gydytojai, praktikuojantys ir netradicinės medicinos veiklą, tačiau yra ir kita, tikėtina daug didesnė dalis asmenų, kurie netradicinės medicinos praktika užsiima turėdami neformaliais būdais įgytą kvalifikaciją arba neturėdami jos visai. Šiuo metu veikia nemažai įvairių netradicinės medicinos sričių asociacijų, kurias vienija 2011 m. įkurti Lietuvos Sveikos gyvensenos ir Natūralios medicinos Rūmai (toliau Rūmai). Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu Europoje yra daugiau nei registruotų (sertifikuotų), tačiau neturinčių medicininio išsilavinimo netradicinės medicinos veiklos vykdytojų. Palyginimui: skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje gyventojų tenka 65 netradicinės medicinos atstovai, kai tam pačiam skaičiui gyventojų tenka 95 medicinos gydytojai. Europos Sąjungoje papildoma ir alternatyvioji medicina (netradicinė) teisiškai reguliuojamos gana skirtingai. Kai kuriose šalyse teisiškai pripažinti ir į nacionalines sveikatos sistemas įtraukti tik atskiri metodai, kitose sureguliuota tik tam tikrus netradicinius būdus taikančių asmenų kvalifikacija ar veikla. Dažniausiai reglamentuojama tik moksline medicinos praktika patvirtinta veikla. Lietuvoje į licencijuojamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą yra įtrauktos homeopatija, refleksoterapija, manualinė terapija (kaip medicinos paslaugos), masažas kaip kitos paslaugos. Administracinė atsakomybė yra numatyta tik už homeopatinio gydymo, refleksoterapijos ir manualinės terapijos taikymą neturint licencijos. Kitus, nelicencijuotus netradicinės medicinos metodus gali taikyti tiek praktikuojantys gydytojai, tiek ir specialaus išsilavinimo neturintys asmenys, nes tokia veikla teisės aktų tvarka nėra apibrėžta, o tai, LR Sveikatos apsaugos ministerijos nuomone, gali kelti pavojų visuomenės sveikatai. Todėl 2013 m. LR Sveikatos apsaugos ministerija sukūrė darbo grupę netradicinės medicinos teisinio reglamentavimo nustatymui m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 258 patvirtino 2014 m. prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašą, į kurį įrašyta iniciatyva Reglamentuoti netradicinės medicinos praktiką, kurios tikslas yra įteisinti iki šio nereglamentuotus visuomeninius santykius sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos praktiką Lietuvoje; reglamentuoti natūraliosios medicinos specialistų veiklą, natūraliosios medicinos paslaugų teikimą, išskyrus tuos atvejus, kai natūraliosios medicinos paslaugos įtrauktos į licencijuojamų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurias teikia sveikatos priežiūros specialistai, sąrašą. LR sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame projekto plane (toliau projekte) dėl šios iniciatyvos reglamentavimo, netradicinės medicinos praktika apibrėžiama kaip sveikatinimo veiklos dalis, apimanti sveikatos rekreacijos, papildomos ir alternatyviosios medicinos sritis, įskaitant produktus, kurie gali būti naudojami šių paslaugų teikime. Siūloma išskirti šias netradicinės medicinos praktikos veiklos sritis: Sveikatos rekreacija netradicinės medicinos praktikos veikla, skirta per praktinę veiklą diegti visuomenėje sveikos gyvensenos įgūdžius, skirtus žmogaus fizinių ir 186

188 dvasinių jėgų atgavimui, sveikatos saugojimui, jos stiprinimui (pvz. šiaurietiškas ėjimas, sveika mityba, kt.); Papildoma ir alternatyvioji medicina (ligos sukeltų negalavimų palengvinimas) netradicinės medicinos praktikos veikla, egzistuojanti šalia moksliniais biomedicininiais tyrimais grįstos alopatinės medicinos. Pagrindinė veikla skirta ligos sukeltų negalavimų palengvinimui, naudojant žmonijos istorinių patirčių keliu sukauptas žinias, būdus bei metodus (pvz. akupunktūra, kt.); Kita netradicinės medicinos praktika (produktai) tai veikla, kurios metu sukuriami produktai gali būti naudojami netradicinės medicinos praktikos veikloje (pvz. vaistažolės ir jų rinkimas, kt.). LR sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, asmenų (vartotojų, klientų) skundų dėl netradicinės medicinos specialistų veiklos nėra arba jie neregistruoti. 2. PROBLEMA Minėtame projekte nustatytas netradicinės medicinos praktikos specialisto apibrėžimas tai asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs netradicinės medicinos praktikos veiklos kvalifikacijos atitikties pažymėjimą (toliau KAP), suteikiantį teisę verstis minėta veikla. Tai reiškia, kad visi asmenys, vykdantys veiklą, priskirtą netradicinei medicinai, turės gauti savo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą ir vykdyti kitus su tuo susijusius įsipareigojimus (pvz. kelti kvalifikaciją nustatyta tvarka ir pan.). Projekte taip pat numatyta, kad paraišką gauti KAP pažymėjimą, tos paraiškos vertinimą (kvalifikacijos tikrinimą) ir sprendimo priėmimo funkcijas atliks Netradicinės medicinos Rūmai (toks pavadinimas nurodyta projekte, tačiau remiantis neoficialia informacija, funkcijos būtų patikėtos Lietuvos Sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmams). Planuojama, kad asmenys, norintys užsiimti netradicinei medicinai priskirta veikla, turės ne tik mokėti už savo turimos kvalifikacijos įvertinimą, tačiau ir valstybės rinkliavą LR sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai institucijai už to paties kvalifikacijos atitikties pažymėjimo išdavimą (projekte kaip pavyzdys nurodoma 25 Lt suma). Taigi, pagrindinės problemos, numatomos asmenims, norintiems užsiimti netradicinės medicinos veikla, yra šios: Kvalifikacijos atitikties pažymėjimo gavimas asmenys, užsiimantys dabartiniais teisės aktais neapibrėžta netradicinės medicinos srities veikla, turės įrodyti savo turimą kvalifikaciją. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis netradicinės medicinos srities numatytų veiklų remiasi istoriniu patirties perdavimu, neformaliais būdais įgytomis kompetencijomis, šią veiklą praktikuojantys asmenys paprastai neturi jokio formalaus įrodymo, kurį galėtų pateikti kartu su paraiška. Iš projekto nėra aišku, kokiu būdu jų kvalifikacija bus tikrinama tokiu atveju: ar jie bus egzaminuojami, ar kitu būdu turės įrodyti teorines ir praktines žinias. Asmenų patiriamos laiko ir finansinės sąnaudos dėl veiklos reglamentavimo (dėl KAP vertinimo ir išdavimo, atitinkamų kursų lankymo, egzaminų laikymo, kvalifikacijos kėlimo ir t.t.) Projekte taip pat numatomos atitinkamos funkcijos Sveikatos apsaugos ministerijai bei Rūmams ar įgaliotai institucijai. Patvirtinus projektą numatyta apimtimi, institucijoms numatomos šios problemos: Atsižvelgiant į projekte valstybės mastu numatomų reglamentuoti netradicinės medicinos praktikos veiklos sričių apimtį, tikėtini itin neproporcingi reguliavimo 187

189 kaštai informacinės sistemos palaikymui, įgaliotos institucijos priežiūrai, skundų nagrinėjimui, metodikų kūrimui bei patvirtinimui, veiklos kontrolės funkcijoms ir t.t. Tam, kad kvalifikacijos atitikties pažymėjimas būtų išduodamas kaip valstybės pripažintas pažymėjimas, turi būti valstybės patvirtintos mokymo programos: kadangi nei vienos jų iki šio nėra, reikės paskirti atitinkamus ekspertus, licencijuotas mokymo įstaigas, kurios sutiktų vykdyti tas programas, programos turės būti suderintos ir patvirtintos atitinkamų valstybės institucijų, bei registruotos Studijų ir mokymų programų registre. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu neformaliuoju būdu įgytas kompetencijas pagal Mokslo ir studijų įstatymą gali pripažinti tik aukštoji mokykla pagal jos patvirtintą tvarką. Toks veiklų reglamentavimas turi daug reglamentuojamos profesijos požymių, o tai reiškia, kad kiekviena tokia veikla turėtų būti įtraukiama į ūkio ministro įsakymu patvirtintą reglamentuojamų profesijų sąrašą, parengiant atitinkamas pripažinimo tvarkas ir kitų ES bei trečiųjų šalių piliečiams atskirai. Norint įtraukti naujai reglamentuojamas profesijas į sąrašą, bus privaloma pagrįsti tokio reglamentavimo būtinumą ir Europos Komisijai, pateikiant atitinkamus įrodymus. Dėl įvairių netradicinės medicinos sričių skirtingų įgyjamų technikų meistriškumo laipsnių ar lygių gali būti komplikuota nustatyti tiek tuos lygius/laipsnius, tiek išduoti jiems pritaikytus atitinkamus kvalifikacijos pažymėjimus. Atsižvelgiant į platų netradicinės medicinos sričių apibrėžimą, kyla rizika, kad numatyti tikslai apsaugoti visuomenės sveikatą gali būti ne iki galo įgyvendinti, nes manytina, kad teisiškai nėra įmanoma sureglamentuoti visų netradicinės medicinos galimų veiklų dėl jų pavadinimų, aprėpties neapibrėžtumo, įvairių technikų laipsnių ar lygių. Kadangi poveikio vertinimas skirtas netradicinės medicinos praktikos reglamentavimui, susijusiam su kvalifikacijos atitikties pažymėjimo išdavimu, tokių asmenų mokami mokesčiai, jų veiklai skirtų patalpų atitikimas higienos normoms ir kiti reikalavimai nebus vertinami. 3. TIKSLAS Poveikio vertinimo tikslas įvertinti galimas netradicinės medicinos praktikos reglamentavimo alternatyvas, atsižvelgiant į tokio reglamentavimo proporcingumą, nurodytų problemų sprendimą bei į poreikį apsaugoti visuomenės sveikatą. 188

190 4. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Reglamentuoti visas projekte numatytas veiklas, patenkančias į sveikatos rekreacijos, papildomos ir alternatyvios medicinos bei kitos netradicinės medicinos praktikos sritis.. Reglamentuoti tam tikras netradicinės medicinos veiklas, galinčias turėti žymų poveikį visuomenės sveikatai.. 5. ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Alternatyva Nr.1. Reglamentuoti visas projekte numatytas veiklas, patenkančias į sveikatos rekreacijos, papildomos ir alternatyvios medicinos bei kitos netradicinės medicinos praktikos sritis. Kadangi poveikio vertinimo metu nebuvo žinoma tiksli informacija dėl konkrečių numatomų reglamentuoti veiklų, ši alternatyva parengta remiantis numatomų reglamentuoti sričių aprėptimi bei atsižvelgiant į Rūmų kompetencijai priskirtas veiklas pagal komitetus: fizinės kultūros, sveikatos aplinkos ir ekologijos, sveikos mitybos ir produktų, psichoemocinės ir dvasinės sveikatos, jogos ir kitų Rytų sveikatos palaikymo sistemų, ajurvedos, tradicinės kinų medicinos, homeopatinės medicinos, augalų gydomojo poveikio, gyvūnų gydomojo poveikio, integruotų gydomųjų fizinių pratimų, manualinio kontakto poveikio, gamtinių-fizikinių faktorių gydomojo poveikio, psichoemocinio gydomojo poveikio, energetinio gydomojo poveikio 108. Rekreacija (lot. recreatio atstatymas) fizinių ir psichinių jėgų, sveikatos atgavimas. Projekte sveikatos rekreacija apibrėžiama kaip veikla, skirta per praktinę veiklą diegti visuomenėje sveikos gyvensenos įgūdžius, skirtus žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų atgavimui, sveikatos saugojimui ir jos stiprinimui. Remiantis šiuo apibrėžimu, į sritį patektų tokios veiklos kaip įvairios spa procedūros, šiaurietiškas vaikščiojimas, kitokie fizinio aktyvumo pratimai, joga, įvairios mankštos, paskaitos apie dvasinę pusiausvyrą, sveiką mitybą, tame tarpe ir žaliavalgystę, vegetarizmą ir pan., meno ir kitos terapijos, ir taip toliau. Kadangi nėra aiškus pagal projektą numatomų reglamentuoti veiklų sąrašas bei nėra oficialios statistikos kiek tomis veiklomis ir jų sklaida užsiima žmonių, bendro poveikio šiame etape neįmanoma apskaičiuoti. Todėl kaip pavyzdį pateiksime tik kelių veiklų reglamentavimo galimo poveikio vertinimą. Alternatyvos Nr. 1 poveikis verslui. Pavyzdys: netradicinės medicinos veikla šiaurietiškas ėjimas. Šiaurietiško ėjimo asociacijos 109 duomenimis, šiuo metu jų asociacijoje yra 4 šiaurietiško ėjimo treneriai, 54 (+50 proc. neakredituotų) instruktoriai ir 76 asistentai. Visiems šiems specialistams asociacija yra nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, yra nustatyta akreditavimo (pripažinimo) tvarka, išduodami asociacijos specialisto sertifikatai (licencijos). Patvirtinus šiaurietišką ėjimą viena iš veiklų, kuriai įstatyme būtų nustatyta prievolė gauti valstybės pripažintą kvalifikacijos atitikties pažymėjimą, vien 134 šios asociacijoms nariams tai kainuotų apie Lt (jei nereiktų laikyti kvalifikacijos patikrinimo egzamino ar testo) ir apie Lt jei tokio patikrinimo reiktų (skaičiuojama: 134 nariai, kvalifikacijos vertinimo kaina 100 Lt, kvalifikacijos atitikties pažymėjimo išdavimo kaina 25 Lt, laiko sąnaudos dokumentų padavimui/atsiėmimui 1 val., vidutinis valandinis atlyginimo įkainis 16 Lt, egzamino laikymas 2 val., pasiruošimas egzaminui 16 val. Į skaičiavimus nėra įtrauktas galimas mokestis už egzaminų laikymą ir pan.)

191 Atkreipiame dėmesį, kad poveikis paskaičiuotas tik 134 vienos asociacijos nariams. Jei, tarkim, į apibrėžimą patenkančių žmonių (tame tarpe žaliavalgystė, vegetarizmas, sveikas gyvenimo būdas, reiki, kt.) yra apie , jiems vien kvalifikacijos vertinimas kainuotų apie 3 mln. litų, nekalbant apie KAP pažymėjimo išdavimo ir egzaminų ar testo laikymo išlaidas (skaičiuojama: asmenų, 100 Lt kvalifikacijos vertinimas, 16 Lt vienos valandos atlyginimo įkainis, kurią sugaištama dokumentų paruošimui, padavimui). Alternatyvos Nr. 1 poveikis valstybės biudžetui. Kaip jau buvo minėta, tam, kad valstybė galėtų patvirtinti atitinkamos kvalifikacijos turėjimą, privalo būti paskirta atitinkamą mokymo programą vykdanti mokymo įstaiga, turinti licenciją, bei patvirtinta formali mokymo programa. Programos paruošimas vidutiniškai trunka iki pusės metų ir šie paruošimo kaštai priklauso nuo to, kokia mokymo įstaiga, kokie specialistai tą programą ruošia. Skaičiuojant minimalius programos rengimo kaštus vien vieno eksperto paslaugos programos ruošimui vienam mėnesiui sudarytų apie 3000 Lt išlaidų (skaičiuojant 16 Lt valandiniu tarifu), tačiau turint omenyje, kad programų būtų labai daug, ypač, atsižvelgiant į įvairius veiklų meistriškumo lygius (asistentas > instruktorius > treneris, skirtingos Reiki iniciacijos, įvairios jogos rūšys ir pan.), atitinkami kaštai būtų neproporcingai dideli. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad vienos veiklos savo pobūdžiu ar apimtimi žymiai skiriasi nuo kitų (pvz. Reiki ir akupunktūra), todėl ir kursų trukmė, mokymo programos turėtų būti labai skirtingos apimties bei reikšmės. Projekte taip pat planuojama sukurti Informacinę sistemą, kurios tvarkytoju ir administratoriumi būtų paskirta Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija, o pati SAM būtų valdytoja. Sistemos, veikiančios pvz. vieno langelio principu įdiegimas su visomis funkcijomis, priklausomai nuo apimties, kainuotų nuo litų (neskaičiuojant aptarnavimo kaštų). Mokymo programų paruošimui ir patvirtinimui, kvalifikacijos pripažinimo tvarkų ir metodikų sudarymui kvalifikacijos atitikties pažymėjimų išdavimui, skundų nagrinėjimui, informacinės sistemos valdymui ir kitiems darbams atlikti, turės būti numatytos papildomos lėšos iš valstybės biudžeto tiek atlyginimo fondui, tiek papildomoms paslaugoms užsakyti. Atkreipiame dėmesį, kad tikėtinos dar didesnės išlaidos valstybės biudžetui, jei atitinkamą veiklą pradėjus reglamentuoti, būtų pretenduojama ir į PSDF lėšas. Alternatyvos Nr. 1 poveikis administracinei naštai. Patvirtinus Alternatyvą Nr. 1, numatomas labai žymus administracinės naštos padidėjimas tiek pačiai valstybės institucijai, tiek visiems veiklą vykdantiems asmenims. Asmenų preliminarios išlaidos nurodytos poveikio verslui vertinimo dalyje, o įgaliotos institucijos išlaidos vien kvalifikacijos vertinimo ir kvalifikacijos atitikties pažymėjimo išdavimui asmenų sudarytų apie litų (skaičiuojant, kad vieno asmens kvalifikacijos vertinimui ir pažymėjimo išdavimui skiriamos 3 valandos, 16 Lt tarifu). Prie šių išlaidų dar reiktų pridėti ir kvalifikacijos kėlimo bei egzaminų/testų organizavimo išlaidas. Alternatyva Nr. 2. Reglamentuoti tam tikras netradicinės medicinos veiklas, galinčias turėti žymų poveikį visuomenės sveikatai. Kadangi pagrindiniu iniciatyvos tikslu siekiama apsaugoti visuomenės sveikatą, viena iš alternatyvų būtų pasiūlymas reglamentuoti tik tas netradicinės medicinos veiklas, kurios turi žymų poveikį sveikatai arba susijusios su invazinėmis procedūromis į žmogaus organizmą. Prie tokių veiklų galima būtų priskirti: akupunktūrą, hirudoterapiją (gydymą dėlėmis) ir fitoterapiją. Tam tikrą šias 190

192 veiklas vykdančių dalį sudaro praktikuojantys medicinos gydytojai, tačiau kitų asmenų veikla šiose srityse yra nereglamentuota, t.y. nežinoma ar nevertinta jų turima kvalifikacija. Kitoms veikloms, nepriskirtinoms prie turinčių žymų poveikį sveikatai, siūloma vadovautis savireguliacijos principu, stiprinant Rūmų ir asociacijų vaidmenį: Rūmai turėtų skleisti švietėjišką žinią ir skatinti vartotojus rinktis tik tuos specialistus, kurie yra pripažinti Rūmų kaip kvalifikuoti speicialistai vykdyti atitinkamą veiklą. Savireguliacijos praktika dažnai taikoma užsienio valstybėse, siekiant be valstybės įsikišimo užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir vykdyti kitokį reikalingą specialistų stebėjimą. Alternatyvos Nr. 2 poveikis verslui. Kadangi nėra net ir neoficialių duomenų kiek šiuo metu yra praktikuojančių ne medicinos gydytojų akupunktūrą, fitoterapiją ir hirudoterapija, poveikio vertinimą paskaičiuosime 1000 asmenų. Kvalifikacijos atitikties pažymėjimo išdavimo kaštai būtų Lt, (skaičiuojama: 134 nariai, kvalifikacijos vertinimo kaina 100 Lt, kvalifikacijos atitikties pažymėjimo išdavimo kaina 25 Lt, laiko sąnaudos dokumentų padavimui/atsiėmimui 1 val., vidutinis valandinis atlyginimo įkainis 16 Lt. Į skaičiavimus nėra įtraukti laiko sąnaudos egzaminui ir galimas mokestis už egzaminų laikymą ir pan.), tačiau bendras poveikis verslui būtų žymiai mažesnis dėl mažesnės reglamentuojamų veiklų apimties. Alternatyvos Nr. 2 poveikis valstybės biudžetui. Šios alternatyvos atveju, mokymo programų paruošimo kaštai palyginus su pirmąja alternatyva būtų žymiai mažesni dėl šių priežasčių: Reiktų tik labai riboto skaičiaus mokymo programų pvz. 3; Siūlomos reglamentuoti veiklos yra konkrečios, apibrėžiamos ir aiškios, neskirstomos į lygius; Siūlomų reglamentuoti veiklų mokymo programas būtų lengviau priskirti tam tikrai mokymo įstaigai ar sričiai (pvz. įstaigoms, jau turinčioms sveikatos srities mokymo programas); Siūlomas reglamentuoti veiklas praktikuoja ir medicinos gydytojai, todėl būtų platesnės ekspertinės galimybės. Taip pat svarstytina, ar Alternatyvos Nr. 2 įgyvendinimui būtų reikalinga atskira informacinė sistema: esant ribotam reglamentuojamų veiklų skaičiui, būtų tiksliau surenkama informacija apie ją vykdančius asmenis, todėl, atsižvelgiantį jų tikslų skaičių, galima būtų vertinti galimybes pasinaudoti jau esančiomis duomenų bazėmis, esant reikalui jas išplečiant. Jei visgi būtų nuspręsta įdiegti atskirą informacinę sistemą, jos įdiegimo kaštai nežymiai skirtųsi nuo pirmoje alternatyvoje nurodytos sumos ( tūkst. Lt). Mokymo programų paruošimui ir patvirtinimui, kvalifikacijos pripažinimo tvarkų ir metodikų sudarymui, kvalifikacijos atitikties pažymėjimų išdavimui, skundų nagrinėjimui, informacinės sistemos valdymui ir kitiems darbams atlikti, turės būti numatytos papildomos lėšos iš valstybės biudžeto tiek atlyginimo fondui, tiek papildomoms paslaugoms užsakyti, tačiau šios lėšos būtų žymiai mažesnės nei Alternatyvos Nr. 1 atveju. Atsižvelgiant į preliminarų veikla užsiimančių asmenų skaičių, svarstytinos galimybės dėl kitokių institucinių įgaliojimų pasiskirstymo nei siūloma projekte, taip sutaupant valstybės lėšas atlyginimų fondui. Alternatyvos Nr. 2 poveikis administracinei naštai. Patvirtinus Alternatyvą Nr. 2, numatomas administracinės naštos padidėjimas tiek pačiai valstybės institucijai, tiek veiklą vykdantiems asmenims, palyginus su status quo. Asmenų preliminarios išlaidos nurodytos Alternatyvos Nr

193 poveikio verslui dalyje, o įgaliotos institucijos išlaidos vien kvalifikacijos vertinimo ir kvalifikacijos atitikties pažymėjimo išdavimui 1000 asmenų sudarytų apie litų (skaičiuojant, kad vieno asmens kvalifikacijos vertinimui ir pažymėjimo išdavimui skiriamos 3 valandos, 16 Lt tarifu). Prie šių išlaidų dar reiktų pridėti ir kvalifikacijos kėlimo bei egzaminų/testų organizavimo išlaidas. REZULTATAS Projekto iniciatoriai nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, pagrindžiančių būtinybę reglamentuoti visas veiklas, priskirtinas prie netradicinės medicinos. Todėl, atsižvelgiant į Europos Sąjungos patirtį šioje srityje, įvertinus proporcingumo ir būtinumo kriterijus bei poreikį apsaugoti vartotojų sveikatą, siūlome pasirinkti Alternatyvą. Nr

194 Priedas Nr. 11. Poveikio vertinimas dėl Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pakeitimo projekto 1. PROBLEMA Pagal dabar galiojančius teisės aktus, ūkio subjektas, norėdamas gauti licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais (toliau licencija), turi savivaldybės institucijai pateikti paraišką ir laukti 30 dienų, kol licencija bus išduota. Tai reiškia, kad šitas 30 dienų ūkio subjektas negali vykdyti savo veiklos, taip prarasdamas pajamas ir nesumokėdamas mokesčių į valstybės biudžetą. Situacijos analizė Pagal galiojančius teisės aktus, licencija turi būti išduota arba rašytinis motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos ir tinkamai įformintų dokumentų, kurių reikia licencijai išduoti, gavimo licencijas išduodančioje institucijoje dienos. Šiuo metu norėdamas gauti licenciją ūkio subjektas turi pateikti tiktai paraišką, o papildomus dokumentus ir informaciją (dėl neturėjimo mokestinių nepriemokų valstybės biudžetui ir Sodrai, įsiteisėjusių atitinkamų institucijų nuosprendžiai, nutarimai, nutartys už tabako gaminių kontrabandą, falsifikuotų tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą, tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, taip pat už tabako gaminių be specialių ženklų banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą), licenciją išduodanti institucija pati gauna iš kitų valstybinių institucijų. Gavus atitinkamus duomenis iš kitų institucijų, priklausomai nuo to, ar ūkio subjektas atitinka reikalavimus, licencija išduodama arba ne. Valstybės rinkliavos dydis už licencijos išdavimą 500 Lt. 2. TIKSLAS Projektu siekiama įstatyme numatytą licencijos išdavimo modelį G (griežtas) pakeisti į modelį D (deklaravimas), nurodytus 2012 m. LRV nutarimo Nr. 937 Dėl licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo nuostatose. 3. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Įstatyme numatytą licencijos išdavimo modelį G (griežtas) pakeisti į modelį D (deklaravimas). Įstatyme numatytą licencijos išdavimo modelį G (griežtas) visiškai panaikinti. 4. ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Projektu siūloma įstatyme numatytą licencijos išdavimo modelį G (griežtas) pakeisti į modelį D (deklaravimas). Tai reiškia, kad ūkio subjektas pateikdamas paraišką deklaruotų, kad jis atitinka visus privalomus reikalavimus licencijos gavimui (t.y. neturi nepriemokų biudžetui ir Sodrai, neturi jokių sankcijų iš kitų institucijų, kaip reikalaujama įstatyme, kt.). Paraiškos formoje jau numatyta atitinkami deklaruotini dalykai, tokie kaip: kad prekybos tabako gaminiais vieta nėra farmacijos įmonėje, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros įstaigose ir t.t., taip pat deklaruojama, kad tabako gaminių mažmeninei prekybai nebus naudojami prekybos automatai 193

195 ar ryšio priemonės. Todėl paraišką reiktų tik papildyti atitinkamu punktu, kad ūkio subjektas atitinka Įstatyme nurodytus reikalavimus. Procesas. Taikant D modelį yra laikoma, kad licencija ūkio subjektui yra išduota kitą dieną nuo pranešimo (deklaracijos) apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo dienos arba nuo pranešime (deklaracijoje) apie ketinimą vykdyti veiklą nurodytos dienos, jei ši diena yra vėlesnė nei pranešimo (deklaracijos) apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo savivaldybės institucijai diena. Todėl savivaldybės institucija, gavusi tokį pranešimą (deklaraciją), kartu su kvitu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, nedelsdama paskelbia apie ūkio subjektui išduotą licenciją vykdyti mažmeninę prekybą tabako gaminiais registravimo žurnale. Paaiškėjus, kad ūkio subjekto pranešime (deklaracijoje) apie ketinimą vykdyti veiklą pateikta neišsami (ne visa) informacija ar klaidingi duomenys, tačiau šie neatitikimai yra mažareikšmiai, jam turi būti suteikta teisė per (5 darbo dienas šiuos trūkumus pašalinti. Šiuo atveju licencijos galiojimas nestabdomas ir nenaikinamas. Kontrolė. Savivaldybės institucija deklaruojamus duomenis gali bet kada patikrinti ūkio subjektui jau pradėjus veiklą, o radus reikšmingų neatitikimų, dėl kurių ūkio subjektas negali verstis šia veikla, licencija būtų stabdoma arba panaikinama. Išankstinis ūkio subjektų duomenų patikrinimas nėra būtinas, kadangi suponuojama, kad ūkio subjektas supranta apie gręsiančią administracinę ar baudžiamąją atsakomybę dėl neteisingų duomenų pateikimo. Kaštai. Jei ūkio subjektams licencijos gavimo nereikės laukti 30 dienų ir jis galės vykdyti veiklą iš karto, reiškia, kad 30 dienų anksčiau bus gaunamos pajamos, mokami mokesčiai į valstybės biudžetą ir Sodrą. Savivaldybės institucijose, pakeitus licencijavimo modelį G į modelį D, pasikeis licencijos išdavimo procesas, dėl ko sumažės darbo krūvis ir administracinė našta atitinkamiems darbuotojams (nereikės vizuoti ir derinti administracijos direktoriaus įsakymo ir pan.), sumažės dokumentų apimtys, nereikės spausdinti licencijų. Dėl šių priežasčių licencijos išdavimo kaštai ūkio subjektams galėtų sumažėti iki 100 Lt. (žr.poveikis verslui). Poveikis atitinkamai sričiai Sveikatos apsauga. Licencijų išdavimo pakeitimo modelis pats savaime rinkos neliberalizuoja, kadangi reikalavimai ūkio subjektams išlieka tie patys, keičiasi tik licencijos išdavimo terminas ir rinkliavos dydis m. TNS LT atliktas "Eurobarometro" tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai iš visų ES piliečių dažniausiai tabako gaminius įsigyja turguje arba iš draugų ar šeimos narių. 7 proc. gyventojų teigia įsigyjantys tabako gaminius turguje, tiek pat teigė perkantys iš kitų žmonių. Tačiau daugiausiai tabako gaminių lietuviai perka prekybos centruose ir kasdienių prekių parduotuvėse, kai kitų ES šalių gyventojai tam labiau linkę rinktis specializuotas tabako parduotuves. Todėl Lietuvoje ūkio subjektams būtų netikslinga steigti naujas vien tik tabakui skirtas prekybos vietas. Remiantis šiuo tyrimu, taip pat darytina išvada, kad vartotojų elgsenos pokyčiams licencijos išdavimo pakeitimo modelis įtakos taip pat neturės. Poveikis verslui 194

196 Pakeitus savivaldybių išduodamų licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais modelį, verslo subjektai gaus finansinę ir ekonominę naudą: sumažės už licencijos išdavimą mokama valstybės rinkliava (vietoj 500 Lt rinkliava būtų 100 Lt); sutrumpėjus paslaugos suteikimo trukmei 30 d., ūkio subjektams bus suteikta galimybė greičiau gauti pajamas iš prekybos tabako gaminiais. Prognozuojama, kad licencijos išdavimo sąnaudos galėtų sumažėti iki 80 proc. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išdavimą vykdo Interesantų aptarnavimo skyrius, Licencijavimo poskyris, Verslo licencijavimo ir leidimų skyrius, Kalbininkai, Ekonomikos ir investicijų departamentas, Teisės departamentas ir Administracijos direktorius. Pakeitus licencijų išdavimo modelį, paslaugą vykdytų tik Interesantų aptarnavimo skyrius ir Licencijavimo poskyris. Sumažėjus darbo laikui, kurį savivaldybių darbuotojai skiria licencijų parengimui, atsisakius licencijų spausdinimo, registravimo, atidavimo/išsiuntimo interesantams, sumažės licencijų parengimo sąnaudos, o kartu ir kaina. Skaičiuojama, kad verslo įmonėms kaina už deklaracijos pateikimą sumažės 80 proc. ir bus lygi 100 Lt. Sumažėjusi mokama valstybės rinkliava ūkio subjektams leis sutaupyti 438,8 tūkst. Lt per metus. Pakeitus licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išdavimą deklaravimu, šios paslaugos teikimo trukmė sumažės 30 d. Tokiu būdu ūkio subjektai turės galimybę gauti papildomų pajamų, kurių jie nebūtų gavę, laukdami, kol bus išduoda licencija. Skaičiuojama, kad mažmeninės prekybos tabako gaminiais apyvarta šalyje siekia 1,1 mlrd. Lt per metus, galiojančių licencijų verstis mažmenine tabako prekyba skaičius yra 17,2 tūkst. (šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas). Sutrumpinus paslaugos trukmę, nauji tabako gaminiais prekiaujantys ūkio subjektai turės galimybę greičiau gauti pajamas iš prekybos. Skaičiuojama, kad metinė nauda dėl greitesnio pajamų gavimo bus 6,05 mln. Lt per metus. 1 lentelė. Poveikis verslui, Lt. Duomenys ir prielaidos skaičiavimui Dabartinė licencijos kaina, Lt Prognozuojamas kainos sumažėjimas, proc. Prognozuojama deklaracijos kaina, Lt Išduotų licencijų skaičius 2012 m., vnt. Nauda dėl licencijos kainos sumažėjimo % Duomenys ir prielaidos skaičiavimui Mažmeninės prekybos tabako gaminiais apyvarta 2012 m., mln. Lt Galiojančių licencijų verstis tabako prekyba skaičius 1 licencijai tenkanti apyvarta per mėn. Išduotų licencijų skaičius 2012 m., vnt. Nauda dėl papildomų pajamų gavimo Nauda per metus, Lt Nauda per metus, Lt Poveikis valstybės finansams Prognozuojama, kad poveikio valstybėms finansams nebus arba jis bus nežymus. Vadovaujantis 2000 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 5 str. 1d., valstybės rinkliava apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos suteikimo išlaidas, kurias sudaro išlaidos darbui, susijusiam su paslaugos suteikimu, apmokėti, juridinę galią turinčio dokumento blankui pagaminti bei teisės aktų nustatytų reikalavimų įvykdymui patikrinti. Kadangi siūlomu projektu žymiai sumažinama 195

197 administracinė našta mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijas išduodančiai institucijai, proporcingai sumažėja ir šios paslaugos kaina. Siūlomo projekto įgyvendinimui investicijų nereikia. Siūlomas projektas žymaus poveikio ūkio subjektų administracinei naštai neturi, nes nenustato naujų informacinių įpareigojimų ūkio subjektams. Pagal esamas mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisykles, patvirtintas 2004 m. balandžio 7 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 838 dėl mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklių ir tabako gaminių pardavimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2004, Nr ), įmonė, norinti gauti licenciją, licencijas išduodančiai institucijai pateikia paraišką su visa nurodyta reikiama informacija ir gali imtis veiklos tik turėdamas kompetentingos valstybės institucijos išduotą licenciją. Pagal siūlomą projektą, mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijų išdavimo modelis G (griežtas) keičiamas modeliu D (Deklaravimas), kurį taikant, laikoma, kad licencija ūkio subjektui yra išduota kitą dieną nuo pranešimo (deklaracijos) apie ketinimą vykdyti veiklą pateikimo kompetentingai valstybės institucijai dienos arba nuo pranešime (deklaracijoje) apie ketinimą vykdyti veiklą nurodytos dienos. Ūkio subjektui reikės tik susipažinti su nauja projekto tvarka. Siūlomas projektas turės žymų poveikį savivaldybių administracinei naštai, nes joms nebereikės atlikti ūkio subjekto, norinčio gauti licenciją, išankstinio patikrinimo, įsakymo projekto rengimo, derinimo bei pačios licencijos rengimo. Pavyzdžiui, šiuo metu Vilniaus savivaldybėje galioja tokia licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išdavimo tvarka (schema): 1) Interesantų aptarnavimo skyrius gauna prašymą (prašymas pildomas internetu / langelyje); 2) Licencijavimo poskyris tikrina dokumentus, kreipiasi į išorines institucijas dėl informacijos apie pareiškėją pateikimo; 3) Tikrinama ar gautas mokėjimas; 4) Rengiamas Administracijos direktoriaus įsakymo projektas dėl licencijos išdavimo; 5) Įsakymo projektas vizuojamas / derinamas su savivaldybės padaliniais (Verslo licencijavimo ir leidimų skyrius, kalbininkai, Ekonomikos ir investicijų departamentas, Teisės departamentas); 6) Įsakymas pasirašomas Administracijos direktoriaus; 7) Licencijavimo skyrius rengia licenciją; 8) Licencija pasirašoma; 9) Licencija registruojama. Prognozuojama, kad pagal siūlomą projektą, pritaikius mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijų išdavimo modelį D, licencijų išdavimo tvarka taps paprastesnė, t.y. iki 80 % sumažės administracinė našta savivaldybių institucijoms. Gavus pareiškimą apie ketinimą vykdyti veiklą (deklaraciją), savivaldybėje licencijos išdavimo paslaugą teiks tik Interesantų aptarnavimo skyrius bei Licencijavimo poskyris. Atsižvelgiant į licencijuojamos veiklos rizikingumo lygį, licenciją išduodanti institucija turėtų įvertinti, kokiu būdu ir apimtimi tikrinti pareiškėjų pateiktus duomenis. Bus atsisakyta įsakymo projekto rengimo bei derinimo su kitais savivaldybės padaliniais, licencijų registravimo, atidavimo/išsiuntimo interesantams, sumažės licencijų parengimo sąnaudos. Pritaikius licencijų išdavimo modelį "D", licencijas išduodančios institucijos turėtų įvertinti, ar nereiktų perskirstyti funkcijų. Siekiant efektyvaus žmogiškųjų išteklių paskirstymo ir atsižvelgiant į licencijuojamos veiklos rizikingumo lygį, atlaisvinti žmogiškieji ištekliai galės būti skiriami ūkio subjektų tikrinimams arba kitai priežiūros institucijos vykdomai veiklai. 196

198 Alternatyva Nr. 2 Alternatyva Nr. 2 siūloma įstatyme numatytą licencijos išdavimo modelį G (griežtas) visiškai panaikinti, t.y. ūkio subjektui nebebūtų privaloma gauti licencijos mažmeninei prekybai tabako gaminiais arba supaprastintos licencijos (modelis D ), kad jis atitinka visus privalomus reikalavimus licencijos gavimui (t.y. neturi nepriemokų biudžetui ir Sodrai, neturi jokių sankcijų iš kitų institucijų, kaip reikalaujama įstatyme, kt.). Įgyvendinus šią alternatyvą, poveikis verslui būtų 548,5 tūkst. Lt per metus (500 * 1097 = 548,5 tūkst. Lt), kadangi verslo subjektams nereikėtų mokėti rinkliavos už licencijos gavimą (500 Lt). IŠVADA Atsižvelgiant į nedidelę naudą, kurią papildomai gautų verslo aplinką (109,7 tūkst. Lt per metus), ir ūkio subjektų, prekiaujančių tabako gaminiais mažmeninėje prekyboje, kontrolės praradimą (prekyba galės užsiimti įmonės, turinčios nepriemokų valstybės ar savivaldybių biudžetams; turintys sankcijų iš kitų institucijų; nebus vykdoma kontrolė, ar tabako gaminiais neprekiaujama farmacijos įmonėje, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros įstaigose; nebus naudojami prekybos automatai ar ryšio priemonės ir t.t.), tikslinga būtų įgyvendinti alternatyvą Nr. 1, t.y., pakeisti licencijavimo modelį G į modelį D. 197

199 Priedas Nr. 12. Poveikio vertinimas dėl gerosios higienos praktikos taisyklių viešosioms maitinimo įmonėms prieinamumo gerinimas 1. PROBLEMA Mažoms ir vidutinėms viešojo maitinimo įmonėms RVASVT sistemos parengimas ir taikymas veikloje yra tiek laiko sąnaudų, tiek finansinių kaštų atžvilgiu labai nepalankus. Tam, kad parengtų šią sistemą, tokios įmonės turėtų samdyti konsultantus ( eurų) ar lankyti tam tikrus mokymus ( eurų) ir patys tokią sistemą parengti. Todėl labai mažoms ir mažoms viešojo maitinimo įmonės paprastai naudojasi šakinėmis Gerosios higienos praktikos viešojo maitinimo įmonėms taisyklėmis, kurias knygos forma leidžia viena leidybos įmonė. Šių taisyklių kaina 37 eurai 110, o dėl autorinių teisių apsaugos jų negalima atsispausdinti, kopijuoti ar platinti kitais būdais. VMVT duomenimis, metais išduoti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimai viešojo maitinimo įmonėms (2011 m , 2012 m. 2030, 2013 m , , tai yra vidutiniškai apie 2000 pažymėjimų per metus). Konsultacinė įmonė Ad infinitum viešojo maitinimo subjektams per metus išplatina vidutiniškai 200 spausdintų GHPT vienetų 112. Taigi, ūkio subjektai taisyklėms per metus išleidžia apie 7400 eurų. Maisto tvarkymo patvirtinimo subjekto pažymėjimas yra išduodamas vadovaujantis VMVT nustatytais reikalavimais pagal įmonės prašymą neribotam laikotarpiui (pvz., naujai besisteigiančiam maisto tvarkymo subjektui, jei pasikeičia įmonės kodas, pavadinimas arba kai keičiamas veiklos asortimentas). VMVT taip pat pažymi, kad vykdydama valstybinę kontrolę, viešojo maitinimo įmonėse pastoviai vertina, ar veiklos sąlygos atitinka teisės aktų nuostatas. Jei viešojo maitinimo įmonė dirba vadovaujantis ne paskutinio leidimo GHPT, susidaro galimybė pažeisti teisės aktų nuostatas. Todėl VMVT viešojo maitinimo įmonėms rekomenduoja vadovautis paskutinio leidimo GHPT viešojo maitinimo įmonėms, nes jos parengtos ir patvirtintos įvertinus tai dienai galiojančias teisės aktų nuostatas. VMVT taip pat atkreipė dėmesį, jog šiuo metu galiojanti GHPT viešojo maitinimo įmonėms redakcija yra informacijos bei moraline prasme pasenusi, todėl reikėtų ją atnaujinti. Be to, atnaujinamos galėtų būti tokios taisyklės ne tik viešojo maitinimo įmonėms, bet ir kitoms įmonėms. VMVT vertinimu, GHPT pakeitimas turėtų būti finansuojamas ES lėšomis. Be to, tai, jog taisyklės nėra viešai prieinamos ir naujai besisteigiančiai viešojo maitinimo įmonei nėra pilnai žinomas jų turinys, įmonei gali sukelti ir papildomų išlaidų. Tik įsigijus GHPT, įmonė gali jas peržiūrėti ir įvertinti, ar GHPT tiksliai tinka vykdomai veiklai. Jei kas nors netinka, jas būtina pakeisti. Tačiau gali paaiškėti, jog įmonei įsigijus GHPT vis dėlto reikės diegti atskirą RVAVST, o taisyklėms įsigyti patirtos išlaidos turės būti nurašytos į nuostolius. Šiuo metu galiojanti tvarka, kai naujai besisteigiančioms viešojo maitinimo įmonėms, šalia kitų steigimosi kaštų, tenka mokėti už GHPT, nesutampa su Lietuvos Respublikos XVI-osios Vyriausybės m. programa, kurioje numatyta gerinti verslo sąlygas, užtikrinti palankias sąlygas kurtis ir plėtotis smulkiajam ir vidutiniam verslui, pateikti visas bazines priemones, reikalingas įmonei žengti pirmuosius žingsnius (80 Programos punktas). 110 Ad Infinitum internetinėje svetainėje pateikiamas kainynas, 2015 m., VMVT 2015 m. sausio 6 d. duomenys. 112 Dėl autorių teisių apsaugos galima įsigyti tik spausdintą variantą m. sausio 27 d. Ad Infinitum pateikti duomenys (5 proc. paklaida). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad didesnės įmonės užsisako po keletą GHPT egzempliorių, taigi, galutinis GHPT įsigyjančių įmonių per metus yra dar mažesnis. 198

200 Apžvelgus Europos Sąjungos šalių praktiką, nustatyta, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių GHPT viešojo maitinimo įmonėms platinama nemokamai. Daugiau informacijos apie kitų šalių praktiką pateikiama skiltyje Kita svarbi informacija. Kadangi taisyklės skirtos maisto saugos procedūrų atlikimui bei priežiūrai, o maisto sauga iš principo yra viešasis interesas, manytina, kad tokių taisyklių parengimo sąnaudas turėtų padengti valstybė (VMVT siūlymu taisyklių rengimas galėtų būti finansuojamas iš projektinių lėšų. Be to, buvo pasiūlyta, kad tokiu principu būtų peržiūrėtos ir kitos taisyklės, galbūt parengiant vieną finansavimo projektą). Laiko kaštų prasme šių taisyklių rengime taip pat turėtų dalyvauti ir maisto/viešojo maitinimo įmonių asociacijos, kurios yra suinteresuotos tokių taisyklių parengimu, kadangi tai supaprastina jų asociacijos narių darbą, nes taikant taisykles kiekvienai įmonei nereikia rengti atskirų RVASVT sistemų. Kadangi parengtos taisyklės derinamos su valstybinėmis institucijomis ir apie jas pranešama Europos Komisijai, jos galėtų ir turėtų būti skelbiamos viešai, kad ūkio subjektas turėtų galimybę jas pats atsispausdinti arba nusipirkti už kainą, padengiančią leidybos sąnaudas. Kadangi parengtos taisyklės derinamos su valstybinėmis institucijomis ir apie jas pranešama Europos Komisijai, jos galėtų ir turėtų būti skelbiamos viešai, kad ūkio subjektas turėtų galimybę jas pats atsispausdinti arba nusipirkti už kainą, padengiančią leidybos sąnaudas. Tokia geroji praktika egzistuoja: LR Žemės ūkio ministerijos užsakymu Kauno Technologijos universitetas 2005 m. parengė šakines Pirminės grūdų gamybos GHP taisykles, kurios ūkio subjektams platinamos nemokamai (elektroniniu paštu) Situacijos ir teisinio reguliavimo analizė Kiekviena viešojo maitinimo įmonė privalo turėti maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą. Vadovaudamiesi Lietuvos higienos normos HN 15:2005 Maisto higiena 3 punktu bei 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos 5 straipsniu, maisto tvarkymo subjektai tvarko maistą taikydami individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemą arba savanoriškai naudojasi šakinėmis geros higienos praktikos taisyklėmis (GHPT). Pagal Lietuvos higienos normos HN 15:2005 Maisto higiena 4 punktą, šakines GHP taisykles (įskaitant pirminės gamybos) rengia ir tobulina maisto verslo sektorių atstovai (maisto įmonių asociacijos, technikos komitetai, konsultacinės firmos ir pan.). Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau VMVT) įvertinus parengtų taisyklių projektus, jie derinami su Sveikatos apsaugos ministerija. Apie suderintas taisykles skelbiama Valstybės žinių priede Informaciniai pranešimai 113 bei Reglamento Nr. 852/2004 nustatyta tvarka jos siunčiamos Europos Komisijai. RVASVT sistemos tikslas pasiekti, kad įmonėje būtų vykdoma vidinė kontrolė, išaiškinami svarbūs maisto saugai veiklos etapai ir užtikrinama, kad remiantis RVASVT sistemos principais būtų nustatytos, vykdomos, tobulinamos, palaikomos ir peržiūrimos maisto saugos procedūros: atliekama rizikos analizė, nustatomi maisto tvarkymo žingsniai, kur maistas gali tapti nesaugus, įsteigiami juose svarbieji valdymo taškai, kuriuose turi būti atliekama nuolatinė ar periodiška saugos stebėsena bei valdymas. Visos šios procedūros turi būti reguliariai peržiūrimos, analizuojamos ir, jei reikia, tobulinamos. Ūkio subjektas, norėdamas gauti iš VMVT maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, privalo pateikti šiuos dokumentus: 1) nustatytos formos prašymą, 2) maisto tvarkymo patalpų projektą su įrenginių išdėstymu, 113 Skelbiama Teisės aktų registre TAIS 199

201 3) maisto tvarkymo proceso aprašymą, 4) gamybos apimtis, 5) darbuotojų skaičių, bei 6) dokumentus, įrodančius, kad jis taikys RVASVT sistemą arba savanoriškai naudosis GHP taisyklėmis. Viešojo maitinimo įmonės (ar viešojo maitinimo padalinio) pasirengimą bei maisto tvarkymo pradžią pagal šias geros higienos praktikos taisykles įmonės vadovas tvirtina savo įsakymu. Nuo tos dienos tokioms įmonėms nereikalaujama turėti individualaus RVASVT plano, jį atstoja šios taisyklės. 2. TIKSLAS Skatinant smulkaus verslo steigimąsi, sumažinti viešojo maitinimo įmonių steigimosi kaštus šiuo metu veiklos pradžiai būtiną pirkti informaciją - Geros higienos praktikos taisykles (GHPT), pateikti internete. Parengus ir nemokamai platinant GHPT būtų skatinamas ir palengvinamas verslo kūrimas viešojo maitinimo sektoriuje. Be to, tai sudarytų pagrindą tolesniam panašių taisyklių prieinamumo didinimui ir didintų verslo pasitikėjimą valstybe. 3. ALTERNATYVOS Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). GHPT yra rengiamos maisto verslo sektorių atstovų: maisto įmonių asociacijos, technikos Alternatyva Nr. 0 komitetų, konsultacinių firmų ir pan., o vertinamos ir derinamos su VMVT ir Sveikatos apsaugos ministerija. GHPT spausdintą versiją platina viena konsultacinė įmonė. GHPT viešojo maitinimo įmonėms skelbti išimtinai internete Alternatyva Nr. 1 nemokamai. GHPT viešojo maitinimo įmonėms skelbti internete, o leidykloje Alternatyva Nr. 2 spausdintą variantą parduoti už spausdinimo ir realizavimo kaštus. 4. ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Poveikis ekonomikai Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Palikus galioti status quo, nauja besisteigianti (ir kartais esama) viešojo maitinimo įmonė sigydama GHPT patirtų 38,03 euro sąnaudų. Per metus GHPT įsigijimui verslas išleidžia apie 7606 urus (200 GHPT vnt. per metus x 37 eurai leidinio kaina + skiriamas laikas taisyklių įsigijimui važiavimui iki pardavimo vietos (sąnaudos: 1 val. x 4,11 euro = 4,11 euro) arba pirkimo užsakymo ormavimui ir apmokėjimui (0,25x4,11 euro = 1,03 euro ). Taigi, įvertinus laiko sąnaudas, vienam ūkio ubjektui GHPT įsigijimas svyruoja nuo 38,03 euro iki 41,11 euro (priklausomai nuo įsigijimo būdo). Darant prielaidą, kad viešojo maitinimo įmonės turi vadovautis naujausiais teisės aktais ir taisyklėmis, arengus atnaujintą GHPT redakciją turėtų įsigyti visos viešojo maitinimo įmonės. Paskaičiuota, jog aujos GHPT viešojo maitinimo įmonėms redakcijos įsigijimas ūkio subjektams kainuotų ,21 urų (7107 x 38,03 eurai) lentelė. Ūkio subjektų išlaidos GHPT įsigijimui 114 Paskaičiuota pagal šiuo metu numatytą GHPT kainą, neatsižvelgiant į galimą GHPT pabrangimą, atnaujinus taisyklėse esančią informaciją. 200

202 Skaičiavimas Nuperkamų GHPT skaičius per metus, vnt. 200 Laiko sąnaudos nuvykimui įsigyti GHPT, val. Ūkio subjektų skaičius, 7107 Laiko sąnaudos užsisakyti naudojantis GHPT, v.t GHPT ir atlikti apmokėjimą GHPT leidino kaina, eur 37 Vidutinis valandinis atlyginimas, eur Vieno ūkio subjekto 38,03 Ūkio subjektų išlaidos išlaidos įsigyjant GHPT, įsigyjant GHPT per metus, eur eur Ūkio subjektų išlaidos atnaujintos GHPT redakcijos įsigijimui, eur 1 0,25 4, ,21 Alternatyva Nr. 1 GHPT viešojo maitinimo įmonėms skelbti išimtinai internete nemokamai. Įgyvendinus šią alternatyvą, taisyklės būtų išimtinai 115 skelbiamos viešai internete ir jas būtų galima atsisiųsti elektroniniu būdu. Tad besisteigiančioms viešojo maitinimo įmonėms nebereikėtų mokėti po 37 eurus už taisykles, o parsisiunčiant elektronines GHPT laiko sąnaudos prilygtų 0.34 euro centams (0,083 val. x ). Šiuo atveju būtų sutaupomi 7538 eurų per metus (200 GHPT vnt. per metus x 38,03 eurai - 200x0,34 euro) ir lėšos, skirtos naujos redakcijos taisyklių įsigijimui ,83, euro (7107x38,03 euro x0,34 euro). Sutaupomas laikas taisyklių įsigijimui (važiavimui iki pardavimo vietos ar pirkimo užsakymo formavimui. Nuostoliai: viena įmonė, šiuo metu prekiaujanti GHPT, per metus patirtų apie 7400 (6788,99 eurų atskaičius PVM) apyvartinių lėšų nuostolio. Alternatyva Nr. 2 GHPT viešojo maitinimo įmonėms skelbti internete, o leidykloje spausdintą variantą parduoti už spausdinimo ir realizavimo kaštus. Įgyvendinus šią alternatyvą, taisyklės būtų skelbiamos viešai internete ir jas būtų galima atsisiųsti elektroniniu būdu ( sąnaudos ir sutaupymas būtų lygus Alternatyvos Nr. 1 atvejui), arba viešojo maitinimo įmonės galėtų įsigyti taisykles už spausdinimo kainą. Taisykles turėtų platinti VMVT arba LSD (jeigu būtų sudaroma darbo grupė prie pastarosios institucijos). Pastarajai tai būtų padaryti paprasčiau, kadangi yra sukurtas mechanizmas standartų platinimui. Apklausos būdu nustačius žemiausią kainą, skaičiuojama, kad spausdintas GHPT variantas galėtų kainuoti nuo 1,16 iki 1,7 euro (žr. 2 priedą). Leidinį ūkio subjektas galėtų įsigyti tiesiogiai valstybinėje institucijoje arba paštu (papildomai 0,62 euro sąnaudų). Bendrai ūkio subjektui spausdintos GHPT versijos įsigijimo papildomos sąnaudos svyruotų nuo 1,78 iki 5,81 euro. Nuostoliai: viena įmonė, šiuo metu prekiaujanti GHPT, per metus patirtų apie 7400 apyvartinių lėšų nuostolio. Numatomas rezultatas Įgyvendinus tiek Alternatyvą Nr. 1, tiek Alternatyvą Nr.2, būtų skatinamas ir palengvinamas verslo kūrimas viešojo maitinimo sektoriuje. Tai taip pat didintų informacijos, būtinos verslo steigimui prieinamumą, verslo sektoriaus rizikų įvertinamumą, mažintų ūkio subjektų patiriamas laiko sąnaudas, susijusias su GHPT įsigijimu. Poveikis valstybės finansams 115 Būtų atsisakoma spausdintos GHPT versijos, siekiant pereiti prie skaitmeninių dokumentų ir tausoti aplinką. 201

203 Valstybės institucijoms nemokamai platinant elektronines GHPT ir vienai įmonei netekus apie 7400 (skaičiuojama su lengvatiniu 9 proc. PVM) eurų apyvartinių lėšų per metus, valstybė per metus netektų 612 eurų įplaukų iš PVM bei ,42 euro vienkartinės įplaukos iš PVM, kai būtų parengta atnaujinta GHPT redakcija (darant prielaidą, kad visi maisto tvarkymo subjektai turėtų šias taisykles įsigyti). Tačiau šiuos netekimus turėtų kompensuoti kitų ūkio subjektų iš sutaupytų lėšų padidėjęs pelnas ir sumokėti didesni mokesčiai valstybei, todėl šios sumos nėra įtraukiamos į sąnaudas. Kitos valstybės išlaidos priklausytų nuo pasirinkto alternatyvos įgyvendinimo būdo. VMVT siūlymu, šias išlaidas būtų galima padengti iš projektinių lėšų (žr. skiltį Siūloma alternatyva ir jos įgyvendinimo būdai). Darbo grupės GHPT parengti veikla kainuotų maždaug nuo 3000 iki 4547 eurų. Pasirinkus Alternatyvą Nr. 2, kuomet būtų galimybė įsigyti spausdintą GHPT variantą, valstybė patirtų papildomų išlaidų, kadangi tektų paskirti rezervą išankstiniam spausdintų taisyklių tiražo įsigijimui ( vnt. apie eurus). Poveikis administracinei naštai Papildomai teikiant verslo subjektams galimybę įsigyti leidykloje spausdintą GHPT versiją, susidarytų papildoma administracinė našta VMVT dėl papildomo ūkio subjektų kreipimosi ir GHPT išdavimo ūkio subjektams. Jeigu GHPT būtų platinamos per Lietuvos standartizacijos departamentą (LSD), spausdinto varianto platinimas papildomos administracinės (nei finansinės) naštos nesudarytų, kadangi LSD turi sukūręs mechanizmą tokių dokumentų platinimui. Tačiau GHPT platinimas per LSD būtų mažiau patogus ūkio subjektams. Kiti poveikio vertinimo aspektai Švietimo sričiai Aplinkai Alternatyva Nr.0 Altenatyva Nr.1 Alternatyva Nr.2 Šiuo metu GHPT viešojo maitinimo įmonėms, saugant autorines teises, draudžiama platinti. Todėl profesinio mokymo įstaigų mokytojai, mokantys specialybių, susijusių su viešojo maitinimo įstaigomis (pvz., barmeno, virėjo) ir šių specialybių studentai, norėdami susipažinti su GHPT viešojo maitinimosi įmonėms, turi vykti į viešojo maitinimo įstaigą, su kuria sudaroma bendradarbiavimo sutartis. Nėra paskatos tausoti aplinką GHPT spausdinamos leidykloje. Įdiegus nemokamą GHPT viešojo maitinimo įstaigoms platinimą internetu, būtų suefektyvintas mokymosi procesas (tiek mokytojai, tiek studentai su GHPT galėtų susipažinti internete, atsispausdinti), taupomos laiko ir finansinės sąnaudos. Paskata tausoti aplinką platinant tik elektroninę GHPT versiją. Regionų plėtrai - Mažesnės išlaidos kuriant viešojo maitinimo įmones, didesnis informacijos Paskata tausoti aplinką platinant GHPT versiją. Viešojo maitinimo įmonės skatinamos rinktis elektroninę GHPT versiją, kuri būtų nemokamai prieinama internete. Mažesnės išlaidos kuriant viešojo maitinimo įmones, didesnis informacijos 202

204 Kiti poveikio vertinimo aspektai Alternatyva Nr.0 Altenatyva Nr.1 Alternatyva Nr.2 prieinamumas prisidėtų prie verslo regionuose skatinimo. Teisinei sistemai - Siūlytina keisti LRsveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 Maisto higiena 4 punktą, kuris numato, jog šakines Geros higienos praktikos taisykles (įskaitant pirminės gamybos) rengia ir tobulina maisto verslo sektorių atstovai (maisto įmonių asociacijos, technikos komitetai, konsultacinės firmos ir pan.). prieinamumas prisidėtų prie verslo regionuose skatinimo. Siūlytina keisti LRsveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 Maisto higiena 4 punktą, kuris numato, jog šakines Geros higienos praktikos taisykles (įskaitant pirminės gamybos) rengia ir tobulina maisto verslo sektorių atstovai (maisto įmonių asociacijos, technikos komitetai, konsultacinės firmos ir pan.). 5. OPTIMALI ALTERNATYVA IR JOS ĮGYVENDINIMAS Alternatyva Nr. 1 GHPT viešojo maitinimo įmonėms skelbti išimtinai internete nemokamai. Įvertinus alternatyvas laiko, įgyvendinimo kaštų, administracinės naštos ir finansinė naštos valstybei atžvilgiais, siūloma pasirinkti Alternatyvą Nr.1 platinti GHPT elektroninę versiją internetu. Įgyvendinant šią alternatyvą, valstybė turėtų padengti GHPT parengimo išlaidas. Kompetentinga institucija, reguliuojanti šią sritį, turėtų parengti projektą, kurio lėšomis ir būtų finansuojamas GHPT parengimas (VMVT siūlymas). Galimi trys GHPT rengėjų darbo grupės suformulavimo būdai: I) Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu 852/2004 ir Direktyva 98/34/EB, GHPT rengimas inicijuojamas per Lietuvos standartizacijos departamentą (LSD), kuris šiuo klausimu sudarytų darbo grupę prie 51-ojo standartizacijos technikos komiteto Maisto analizė ir kartu su kompetentingomis institucijomis, verslo sektoriaus atstovais parengtų naujas GHPT. Yra galimybė nusipirkti GHPT standartą iš kitos ES šalies narės, LSD sudarant sutartį su tos šalies narės standartizacijos institucija, kurios pagrindu pakaktų sumokėti vienkartinį mokestį už leidinį be prievolės sumokėti už autorines leidinio teises. Pavyzdžiui, įmanomas tokios sutarties sudarymas su Airijos standartizacijos institucija (airiškų GHPT (64 psl.) kaina 46,80 euro, vertimas 1123,20 euro eurų 116, darbo grupės darbas 3000 eurų). Nesant poreikio pirkti kitos šalies pavyzdinio standarto GHPT rengimo kaina būtų apie 3000 eurų. ir II) VMVT inicijuoja darbo grupę, kurioje dalyvauja verslo atstovai (preliminari kaina 3000 eurų), III) suformuluojamas akademinis užsakymas (preliminari kaina eurų). GHPT rengiamos konsultuojantis su verslu ir kitomis suinteresuotomis pusėmis. 116 Vertimo kaina priklauso nuo galutinio spaudos ženklų/žodžių skaičiaus. Nesant vertimo kaina kiek viršytų 3000 eurų. 203

205 2 Lentelė. Preliminarus lėšų poreikis GHPT parengimui pagal darbo grupės sudarymo būdus Numatoma Rengėjas kaina (EUR) I būdas arba LSD darbo grupė VMVT inicijuota II būdas 3000 darbo grupė III būdas Akademikų grupė Valstybė, sudarydama darbo grupę naujai GHPT redakcijai parengti, patirtų vienkartines išlaidas, kurios priklausomai nuo darbinių niuansų siektų 3000 eurų, arba neviršytų 4547 eurų. Išlaidas padengus iš projektinių lėšų, valstybė nepatirtų nuostolių, o ūkio subjektai pajustų naudą. Taip pat būtina paminėti, kad dėl vieno ūkio subjekto sumažėjusios apyvartos valstybė per metus prarastų 612 eurų įplaukas į biudžetą, surinktas iš PVM (o taip pat ir nežymią dalį iš pelno mokesčio) bei vienkartines ,42 eurų įplaukas surinktas iš PVM. Tačiau šiuos netekimus turėtų kompensuoti kitų ūkio subjektų iš sutaupytų lėšų padidėjęs pelnas ir sumokėti didesni mokesčiai valstybei, todėl šios sumos nėra įtraukiamos į sąnaudas. Lentelėje Nr. 3 palyginamos valstybės vienkartinės išlaidos ir numatomos viešojo maitinimo įmonių (maisto tvarkymo subjektų) išlaidos, skirtos atnaujintos GHPT redakcijos įsigijimui. Taip pat nurodytos įmonių išlaidos GHPT per vienerius metus, kurios galimas vienkartines valstybės išlaidas viršija 2,5 karto. 3 lentelė. Išlaidos GHPT (eurais). Valstybės ir privataus sektoriaus palyginimas Valstybės išlaidos (vienkartinės ) Viešojo maitinimo įmonės Už atnaujintą redakciją , Per vienerius metus Gaunama nauda: valstybės investicija atsiperka per 5 mėn. Metinė nauda: 4400 eurai. Vienkartinė nauda atnaujinus GHPT: ,83 eurai. Siūlomas GHPT parengimo įgyvendinimo būdas atsižvelgiant į lėšų poreikį, inicijuoti darbo grupę, kurios veikla būtų finansuojama iš projektinių lėšų. Vadovaujantis Reglamento Nr. 852/ straipsnio 2 dalimi, siūlytina sudaryti darbo grupę prie Lietuvos standartzacijos departamento 51-ojo standartizacijos technikos komiteto Maisto analizė. 117 Galimas lėšų poreikio svyravimas, atsižvelgiant į tai, ar būtų perkamas užsienio šalies standartas (pvz., Airijos iš National Standards Authority of Ireland, I.S. 340:2007 Hygiene in the Catering Sector, 64 psl.), ir ar jį reikėtų versti, ar ne. 118 Pasirinkus optimaliausią alternatyvą formuoti darbo grupę prie LSD arba VMVT iniciatyvą ir imant mažiausias leidinio parengimo sąnaudas. 119 Darant prielaidą, jog visos viešojo maitinimo įmonės turės įsigyti atnaujintas GHPT, o jų kaina išliks nepakitusi t.y. 37 eurai. Paskaičiavimas neapima galimybės, kai įmonės perka po kelis vienetus ir/ar GHPT padidėjusios kainos. 120 Per metus parduodama maždaug 200 GHPT vnt. Ad Infinitum 2015 m. sausio 27 d. duomenys. 204

206 Platinimas Už GHPT viešojo maitinimo įmonėms elektroninės versijos platinimą atsakinga institucija galėtų būti VMVT t.y. leidinys būtų patalpintas jos internetinėje svetainėje. Poreikis keisti teisinį reguliavimą Nusprendus, jog GHPT turėtų būti platinamos nemokamai, siekiant sudaryti palankias sąlygas valstybės institucijoms parengti naujas GHPT, siūlytina keisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 Maisto higiena 4 punktą, kuris numato, jog šakines Geros higienos praktikos taisykles (įskaitant pirminės gamybos) rengia ir tobulina maisto verslo sektorių atstovai (maisto įmonių asociacijos, technikos komitetai, konsultacinės firmos ir pan.). Kita svarbi informacija 2014 m. gegužės 30 birželio 15 d. Ūkio ministerijos svetainėje buvo paskelbta konsultacija su ūkio subjektais, siekiant išsiaiškinti jų nuomonę dėl GHPT įsigijimo ir naudojimo. Remiantis gautais atsakymais (į anketos klausimus puslapyje bei konsultuojantis telefonu), pateikiamos tokios išvados: 100 proc. ūkio subjektų norėtų turėti galimybę įsigyti GHPT elektroninę versiją internetu. Už leidykloje spausdintą jų variantą sutiktų mokėti iki 7,25 euro (25 Lt). Taisyklių naudingumas įvertintas 50 proc. Teikiant alternatyvas atsižvelgta į ūkio subjektų poreikį įsigyti nemokamą elektroninę GHPT versiją internetu. Taip pat į galimybę įsigyti leidykloje spausdintą GHPT versiją. Atliekant poveikio vertinimą taip pat buvo analizuojama Europos Sąjungos šalių praktika rengiant ir platinant GHPT. Nors analizė parodė, kad didžioji dauguma GHPT Europos Sąjungos šalyse narėse parengiamos verslo asociacijų, jos taip pat dažniausiai platinamos nemokamai, arba nemokamai ar pigiau tik asociacijos nariams. Tik Airijoje, Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje tokios taisyklės ūkio subjektams yra mokamos 121. Kitose šalyse GHPT elektroninė versija platinama nemokamai internetu. Be to, europinė praktika rodo, kad už GHPT rengimą gali būti atsakingos tiek verslo asociacijos, tiek valstybinės institucijos. 121 Pagal Europos Komisijos sudarytą nacionalinių GHPT registrą (2014 m. lapkričio 27 d. redakcija). Šaltinis: 205

207 4 lentelė. Geros higienos praktikos taisyklės viešojo maitinimo įmonėms ES šalyse Teikiamos nemokamai Kaina (EUR) Rengėjas Leidimas Airija - 46,80 Food Safety Authority of Ireland 2012 Austrija x - Bundesministerium für Gesundheit Belgija x - AFSCA/ HORECA Bruxelles- Wallonie 2013 Bulgarija Čekija x - National Information Centre for Qualitiy Promotion 2006 Danija - 114,30 /173,00 elektroninė programa Horesta, DRC 2009 Didžioji /17.41 British Hospitality x Britanija (platinamos verslo) Association/Industries 1997/2013 Estija Graikija x - EFET, Helenic Food Authority 2004 Ispanija x - CONHOSTUR/HOSBEC 2006/2008 COLDIRETTI(agri-turismo)/ / Italija x FIPE, FAITA, 25,00 (kaimo turizmas) FEDERALBERGHI, CONFCOMM/EBNA - Republic of Cyprus, Ministry of x Kipras - Health, Medical and Public 2004 Health Services Kroatija x - Hrvastka obrtničko komora 2009 Latvija x - Darbo grupė 2007 Lenkija x Lietuva - 37,00 Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija/ad Infinitum 2009 Liuksemburgas x (privaloma būti - HORESCA - asociacijos nariu) Malta Portugalija x - Associação dos Industriais Hoteleiros e Similares do Algarve/ARESP/CRISTA 2009/ 2011/ 2005 Prancūzija x - CGAD/ SNRPO(cafeteria) 1999/2002 Olandija x - Bedrijfschap Horeca en Catering/ Stichting Overlegplatform Restaurantketens (STOR)/VENECA 2007/ 2009/ 2010 Rumunija - 10,00 13,00 ANAMOB - Slovakija x - Public Health Authority of the Slovak Republic Slovėnija x - Ministry of Health, Sector for Safety and Health Suitability of Food - Suomija x 75,00 Matkailu- ja ravintolapalvelut ( nariams) (ne nariams) MaRa ry 2010 Švedija x - Sveriges kommuner och landsting/visita 2009/2013 Vokietija - 19,90 (nariams) /39,00 DEHOGA 2012 Vengrija x - CONSACT-MAVEMISZ 2001 Paaiškinimai: x taip - nėra 206

208 Priedas Nr. 1. Ūkio subjektų apklausos anketa. Projekto ekspertai kviečia verslo įmones pateikti atsakymus į klausimus dėl Gerosios higienos praktikos taisyklių viešojo maitinimo įmonėms. Apibendrinus gautus atsakymus bus atliktas poveikio verslui vertinimas. Šiuo vertinimu kaip papildomu argumentu atsakingos institucijos galės remtis, spręsdamos verslo problemas. 1. Ar esate įsigiję Gerosios higienos praktikos taisykles viešojo maitinimo įmonėms? 1. Taip 2. Ne 2. Ar šias taisykles pirkote? 1. Taip 2. Ne 3. Kita (kopijavote, skolinotės) Įrašykite 3. Kiek laiko Jums užėmė šių taisyklių įsigijimas? (važiavimas, pirkimas, užsakymas internetu) Įrašykite 4. Ar informaciją, pateiktą taisyklėse, galėjote gauti kitur? (teisės aktuose, internete) 1. Taip 2. Ne 5. Kokia dalis informacijos, pateiktos taisyklėse, yra Jums naudinga? (įvertinkite procentais) Įrašykite 6. Kaip dažnai naudojatės taisyklėmis? (neskaitant priedų pildymo) Įrašykite 207

209 7. Jei būtų peržiūrima taisyklių kaina, kiek sutiktumėte mokėti už šias taisykles? (įvertinus pateiktą informaciją kaštų-naudos santykiu) Įrašykite 8. Ar pritartumėte galimybei taisykles ir reikalingus priedus patiems atsispausdinti iš internetinių šaltinių? (valstybinių įstaigų internetinių tinklapių ir pan.) 1. Taip 2. Ne 9. Prašytume pateikti kitus siūlymus dėl viešojo maitinimo įmonių steigimosi kaštų, kylančių dėl teisės aktų reikalavimų, sumažinimo. Įrašykite Dėkojame už Jūsų atsakymus. 208

210 Priedas Nr. 13. Poveikio vertinimas dėl mažmeninės prekybos tabako ir alkoholio gaminiais licencijavimo tobulinimo 1. PROBLEMA Siūlomas įdiegti naujas prekybos modelis, kuriame darbo santykiai keičiami civiliniais. Pagal šį modelį asmens prekiaujančio prekybos vietos pajamos iš dalies priklausytų nuo pardavimų. Poveikio verslui vertinimo metu identifikuota problema: pagal galiojantį reguliavimą atvejais, kai bendrovė, iš trečiųjų asmenų pirkdama prekybos vietų eksploatavimo ir administravimo paslaugas, šioms bendrovėms pagal sutartį perduoda teisę verstis bendrovės turimose licencijose numatyta mažmeninės prekybos tabako gaminiais veikla, pažeidžiamas LR tabako ir kontrolės įstatymas. Didžiausia problema šio poveikio vertinimo metu nustatyti atsakomybę asmenims, pažeidusiems prekybos licencijuojama veikla teisės aktų reikalavimus, nes civiliniams santykiams būdingas dizpozityvumas, kas iš esmės reiškia, jog įstatymų leidėjui į juos kištis labai ribotos galimybės. 2. TIKSLAS Tobulinti mažmeninės prekybos tabako ir alkoholio gaminiais licencijavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo plėtrai. 3. ALTERNATYVOS Atlikus konsultacijas su suinteresuotais subjektais bei skaičiavimus suformuotos tokios alternatyvos. Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Alternatyva Nr. 0 Nepakeitus reguliavimo nebus kuriamos naujos inovatyvios verslo formos, galiojančios kaimynėse Estijoje, Latvijoje. Nebus skatinamas darbuotojų versliškumas. Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Dvigubų leidimų sistema, kai vieną leidimą gauna pagrindinis subjektą, o dar papildomą leidimą jis suteikia kitam asmeniui su kuriuo sudaro civilinius santykius ir kuriam perleidžią teisė prekiauti licencijuojamomis prekėmis. Mažmeninės prekybos tabako ar alkoholio licencijos turėtojas turėtų galimybę deleguoti dalį prekybos vietos valdymo veiklos tretiesiems asmenims, paslaugų teikėjams, gaudamas kiekvienam tokiam paslaugų teikėjui leidimą prekiauti tabako ir/ar alkoholio gaminiais; - leidimas prekiauti tabako ir/ar alkoholio gaminiais siejamas su konkrečia licencija ir licencijos turėtoju. Atitinkamai, leidimo turėtojas turi teisę prekiauti tik tabako ir/ar alkoholio gaminiais, kuriuos gauna iš licencijos turėtojo; - asmuo, kurio atžvilgiu išduodamas prekybos leidimas, turi atitikti tokius pačius reikalavimus, kokie yra keliami mažmeninės prekybos licencijos turėtojui (atsiskaitymas su biudžetu, nepriekaištinga reputacija ir kt.); atsakomybė už veiklos atitikimą mažmeninę prekybą tabako ir alkoholio produktais reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tenka tiek licencijos turėtojui, tiek prekybos leidimo turėtojui, priklausomai nuo to, kuris asmuo atlieka pažeidimą. Licencijos turėtojas savo santykius su paslaugų teikėjais leidimų turėtojais taip pat reguliuoja sutartiniu būdu. Ši alternatyva nesiūloma, nes atsiranda papildomas leidimo įvedimas taip sukuriant naujų formalių kliūčių verslo vykdymui. Leidimas tam tikra apimtimi taip pat galimai dubliuojasi su licencija suteikiamomis teisėmis. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme įsivesti trečiojo asmens sąvoką, kuris įrašomas į licencijos turėtojo licenciją, ir kuriam tenka tokia pati atsakomybė kaip ir licencijos turėtojui. Pagal šį modelį licencijos turėtojas veiksmams, susijusiems su prekybos vietos patalpų administravimo, valymo, saugojimo, priežiūros, prekių išdėliojimo, pardavėjo, kasininko veikla pasitelkia trečiąjį asmenį, būtent mažąją bendriją. Atsakomybė už tabako kontrolės įstatymo pažeidimus numatoma tiek licencijos turėtojui tiek trečiajam asmeniui. 209

211 4.POVEIKIS VERSLUI Poveikio verslui vertinimo metu paskaičiuota, jog perėjus į minėtą civilinių santykių modelį, bendri pardavimai padidėja 7,6 proc, bendrasis pelnas 12,9 proc, darbo užmokesčio fondui skiriama suma 54 proc. Darbo užmokesčiui per mėnesį vidutiniškai buvo skiriama eurų, o naujo modelio atveju eurų. 210

212 Priedas Nr. 14. Poveikio verslui analizė dėl prievolės turgaus administratoriams pranešti apie šešėlinę prekybą turgavietėse Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis (Mažmeninė ir didmeninė prekyba 2012 m. ISSN ), mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais apyvarta 2012 m. buvo atitinkamai 2744,1 mln. Lt bei 832,3 mln. Lt. Remiantis Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, 2012 m. alkoholinių gėrimų rinkoje apie 33 proc. sudarė nelegali prekyba, o tabako gamininių rinkoje šešėlis siekė apie 29 proc., taigi, skaičiuojama, kad 2012 m. nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais apyvarta siekė 1229,2 mln. Lt. Teisėsaugos institucijų vertinimu, nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais dalis turgavietėse siekia 5-10 proc., skaičiuojant nuo visos nelegalios prekybos šiais gaminiais, arba 57,3-114,7 mln. Lt. Prognozuojama, kad sugriežtinus turgavietes administruojančių asmenų atsakomybę pranešti policijai, teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai arba Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui apie nelegalią prekybą alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais turgavietėje, nelegali prekyba sumažės nežymiai, kadangi dažnai turgavietėse nelegaliai prekiauja pajamų, turto neturintys, anksčiau už prekybą bausti asmenys. Taip pat tikėtina, kad apribojus nelegalią prekybą alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais turgavietėse, tokia prekyba persikels į šalia turgaviečių esančias teritorijas ar kitas nelegalios prekybos vietas. Skaičiuojama, kad iki 5 proc. nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais pajamų pereitų į legalią prekybą, t.y. nauda dėl legalios prekybos padidėjimo siektų iki 5,7 mln. Lt per metus, kurių mokesčių dalis (akcizas bei PVM) sudarytų 3,8 mln. Lt, o 1,9 mln. Lt pajamos verslui (remiantis 2012 m. duomenimis). Turgavietes administruojantiems asmenims sukuriama administracinė našta, tačiau jokia nauda nebus gauta. 1 paveikslas. Nauda dėl legalios prekybos padidėjimo, mln. Lt Vertinant turgavietes administruojančių asmenų pareigos pranešti apie nelegalią prekybą alkoholiniais gėrimais, tabako gaminiais atsiradimo sąnaudas (turgaviečių apžiūra, pranešimai atitinkamoms institucijoms) ir policijos, teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos arba Narkotikų, 211

213 tabako ir alkoholio kontrolės departamento panaudoti reikalingų priemonių kaštus, tikėtina, kad sąnaudos bus didesnės už paskaičiuotą naudą. Remiantis administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaita, numatoma, kad apie nelegalią prekybą tabako gaminiais bei alkoholiniais gėrimais bus pranešama 3 kartus per dieną 6 dienas per savaitę (313 d. per metus). Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos preliminariu skaičiavimu, patrulių reagavimas (2 patrulių ekipažas, skaičiuojama 1 val.) į vieną pranešimą kainuoja apie 46 Lt, darbas policijos komisariate (tyrėjas, skaičiuojama 1 val.) apie 29 Lt. Taigi vien policijos reagavimo į gautus pranešimus kaštai siektų 9,2 mln. Lt per metus. Papildomus kaštus sudarytų kitų institucijų naudojamos priemonės, pradėti ikiteisminiai tyrimai ir kt. 1 lentelė. Reagavimo į pranešimus apie įtariamą nelegalią prekybą tabako gaminiais ir alkoholiniais gėrimais turgavietėje kaštai per metus, Lt Skaičiavimas 2 patrulių policijos ekipažas, skaičiuojama 1 val. 46 Lt Tyrėjo darbas, skaičiuojama 1 val. 29 Lt Pranešimų skaičius (3 kartus per dieną, 313 d. per metus) 939 per metus Turgaviečių skaičius 130 Iš viso Lt 212

214 Priedas Nr. 15. Poveikio vertinimas dėl FR0572, FR0573 ir SAM03 formų apjungimo Siekiant įvertinti verslo atstovų pateiktus siūlymus tobulinti mokesčio administravimo tvarką, sujungiant FR0572, FR0573 ir SAM03 formas, buvo atliktas šis poveikio verslo sąlygoms vertinimas. Siekiant identifikuoti esamo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybes, galimas sprendimų alternatyvas, numatomą sprendimų poveikį ir išsiaiškinti suinteresuotų pusių (ūkio subjektų ir verslo priežiūrą atliekančių institucijų) požiūrį į minėtą reguliavimo tobulinimą, buvo analizuota konsultacijų metu iš ūkio subjektų gauta informacija apie šių formų pildymui skiriamą laiką. Taip pat buvo konsultuotasi su atstovais iš Finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos. Atkreipiame dėmesį, kad atliktas poveikio vertinimas nėra teisės akto projektas. Poveikio vertinimas buvo atliktas siekiant įvertinti ūkio subjekto pasiūlymus dėl galimo teisinio reguliavimo tobulinimo ir yra skirtas atsakingiems sprendimų priėmėjams. 1. STATUS QUO Pagal galiojančią tvarką ūkio subjektai kas mėnesį privalo pildyti SAM03 ir FR0572 formas, kuriose didelė dalis duomenų pasikartoja. Be to, ūkio subjektai turi pildyti metinę formą FR0573, kurios duomenys būna sudaromi iš mėnesinių FR0572 formų. 2. PROBLEMOS APIBŪDINIMAS Verslo atstovų (Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos) požiūriu, dabartinė prievolė deklaruoti besidubliuojančius duomenis yra perteklinė ir verslo sąlygas apsunkinanti finansinė našta: už darbuotojams išmokėtas algas bei autorinius atlyginimus tie patys duomenys kas mėnesį yra deklaruojami SAM03 ir FR0572 formose (vardas, pavardė, asmens kodas ir deklaruojama suma), be to ūkio subjektai iš jau deklaruotų duomenų papildomai pildo metinę deklaraciją FR0573. Dabartiniu reguliavimu ūkio subjektai turi deklaruoti besidubliuojančius duomenis VMI prie FM ir Sodrai, kas sukuria perteklinę naštą, kuri itin ženkli labai mažose įmonėse. Labai mažų įmonių pardavimo sąskaitų skaičius dažnai yra mažesnis už deklaracijų, teiktų valstybinėms institucijoms, skaičių. 4. TIKSLAS Gerinti mokesčių administravimo tvarką, mažinant administracinę naštą ūkio subjektams sumažinant besidubliuojančių duomenų deklaravimą. 5. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Siūloma nustatyti tvarką, pagal kurią vienetai teiktų pajamų mokesčių Alternatyva Nr. 1 deklaravimo formas SAM03 Sodrai (t. y. Sodros ir GPM deklaravimas vyktų kaupimo principu). Siūloma automatizuoti FR0573 formos laukelių pildymą pagal galiojančią Alternatyva Nr. 2 tvarką teikiamus duomenis iš duomenų, kurie būtų pateikti formoje SAM03. Alternatyva Nr. 3 Jungtinis Alternatyvos Nr. 1 ir Nr. 2 siūlymas. Siūloma automatizuoti FR0573 formos laukelių pildymą pagal galiojančią Alternatyva Nr. 4 tvarką teikiamus duomenis iš duomenų, kurie būtų pateikti formoje FR

215 6. ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Nesiimant jokių veiksmų ūkio subjektai ir toliau turės kas mėnesį teikti besidubliuojančius duomenis pildydami FR0572 ir SAM03 formas. Be to, jie taip pat turės pildyti metinę FR0573 formą. Alternatyva Nr. 1 Siūloma nustatyti tvarką, pagal kurią vienetai teiktų pajamų mokesčių deklaravimo formas SAM03 Sodrai (t. y. Sodros ir GPM deklaravimas vyktų kaupimo principu). Įgyvendinant šią alternatyvą, vienetams nebereiktų deklaruoti besidubliuojančių duomenų 2 institucijoms, o tuos pačius deklaruojamus duomenis pasiektų ne tik Sodra bet ir VMI prie FM. Taip vienetams, kurie deklaruoja gyventojų pajamas, gautas iš algos bei autorinių atlyginimų, pakaktų pildyti tik SAM03 formą ir nebereiktų pildyti besidubliuojančių duomenų GPM deklaracijose: mėnesinėje FR0572 formoje bei metinėje FR0573 formoje. Įgyvendinus šią alternatyvą, verslas sutaupytų apie eurus į metus 122. Alternatyva Nr. 2 Siūloma automatizuoti FR0573 formos laukelių pildymą pagal galiojančią tvarką teikiamus duomenis iš duomenų, kurie būtų pateikti formoje SAM03. Įgyvendinus siūlymą VMI prie FM automatizuotai sugeneruotų FR0572 ir FR0573 formose pagal galiojančią tvarką teikiamus duomenis iš duomenų, kurie būtų pateikti formoje SAM03. Įgyvendinus šią alternatyvą, verslas sutaupytų apie eurus į metus 123. Alternatyva Nr. 3 Jungtinis Alternatyvos Nr. 1 ir Nr. 2 siūlymas. Alternatyvos Nr. 1 ir Nr. 2 papildo viena kitą skirtingais dvejais atvejais ūkio subjektų patiriamą naštą. Todėl, siūloma įgyvendinti jas abi t. y. priimti alternatyvą Nr. 3. Tokiu atveju, verslui sumažėtų reguliavimo našta apie eurus į metus. Alternatyva Nr. 4 Siūloma automatizuoti FR0573 formos laukelių pildymą pagal galiojančią tvarką teikiamus duomenis iš duomenų, kurie būtų pateikti formoje FR0572. Įgyvendinus siūlymą VMI prie FM automatizuotai sugeneruotų FR0573 formoje pagal galiojančią tvarką teikiamus duomenis iš duomenų, kurie būtų pateikti formoje FR0572. Įgyvendinus šią alternatyvą, verslas sutaupytų apie eurus į metus 124. IŠVADA Pažymėtina, kad įgyvendinus alternatyva Nr. 3 siūlomą reguliavimą verslas patirtų ženkliai mažesnius kaštus nei kitų nagrinėtų alternatyvų atvejais. Įgyvendinus tik Alternatyvą Nr. 2, verslas patirtų ženkliai mažiau naštos nei įgyvendinus tik alternatyvą nr. 1 arba alternatyvą Nr. 4. Nepaisant to, Alternatyva Nr. 1 ir Nr. 2 papildo viena kitą skirtingais dvejais atvejais sumažinant naštą verslui. Alternatyva Nr. 4 galėtų būti įgyvendinama, jei sprendimų priėmėjai nesiektų FR0572 ir SAM03 deklaravimo integravimo. Todėl atsakingoms institucijoms siekiant gerinti verslo aplinką bei mažinant administracinę naštą, rekomenduojama atsižvelgti į šio poveikio vertinimo rezultatus ir įgyvendinti Alternatyva Nr. 3 siūlomą reguliavimą. 122 Remiantis internetine apklausa laikytina, kad vienetai sutaupytų apie 30 min. laiko. 123 Remiantis internetine apklausa laikytina, kad vienetai sutaupytų apie 40 min. laiko. 124 Remiantis internetine apklausa laikytina, kad vienetai sutaupytų apie 20 min. laiko. 214

216 Priedas Nr. 16. Poveikio vertinimas dėl kompensacijų už antstolių nurodytus atlikti apskaitos išskaitymus Siekiant įvertinti verslo atstovų pateiktus siūlymus tobulinti mokesčio administravimo tvarką, kompensuojant už antstolių nurodytus atlikti buhalterinės apskaitos išskaitymus, buvo atliktas šis poveikio verslo sąlygoms vertinimas. Siekiant identifikuoti esamo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybes, galimas sprendimų alternatyvas, numatomą sprendimų poveikį ir išsiaiškinti suinteresuotų pusių (ūkio subjektų ir verslo priežiūrą atliekančių institucijų) požiūrį į minėtą reguliavimo tobulinimą, buvo analizuota konsultacijų metu iš ūkio subjektų gauta informacija apie antstolių nurodytiems atlikti apskaitos išskaitymams skiriamą laiką. Taip pat buvo konsultuotasi su atstovais iš Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. Atkreipiame dėmesį, kad atliktas poveikio vertinimas nėra teisės akto projektas. Poveikio vertinimas buvo atliktas siekiant įvertinti ūkio subjekto pasiūlymus dėl galimo teisinio reguliavimo tobulinimo ir yra skirtas atsakingiems sprendimų priėmėjams. 1.PROBLEMA 1.1.Status quo Pagal galiojančią tvarką ūkio subjektai turi prievolę nekompensuojamai atlikti įvairius antstolių nurodytus buhalterinius išskaitymus, kurie nėra naudojami verslo procese. PROBLEMA Verslo atstovų (Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos) požiūriu, dabartinė prievolė ūkio subjektams nemokamai atlikti įvairius antstolių nurodytus buhalterinius išskaitymus verslui sukelia ženklią administracinę naštą ir nekompensuojamai eikvoja jos resursus. Minėti išskaitymai (pvz. darbuotojui priteista skola vaikams) yra nesusiję su verslo procesais. Ūkio subjektai, kuriuose dirba didelė dalis mažai kvalifikuotų darbuotojų gauna daugiausia raštų iš antstolių, reikalaujančių atlikti buhalterinius išskaitymus. 2.TIKSLAS Gerinti mokesčių administravimo tvarką, mažinant administracinę naštą ūkio subjektams, kompensuojant ūkio subjektus už verslo procese nenaudojamų bet įstatymiškai numatytų buhalterinės apskaitos prievolių vykdymą. 3.ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Siūloma skirti kompensacijas ūkio subjektams už kiekvieną nurodytą Alternatyva Nr. 1 atlikti buhalterinį išskaitymą. Siūloma skirti 50% kompensaciją ūkio subjektams už kiekvieną nurodytą Alternatyva Nr. 2 atlikti buhalterinį išskaitymą. 215

217 4. ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Nesiimant jokių veiksmų ūkio subjektai ir toliau turės nekompensuojamai vykdyti antstolių nurodytus atlikti buhalterinius išskaitymus. Alternatyva Nr. 1 Siūloma skirti kompensacijas ūkio subjektams už kiekvieną nurodytą atlikti buhalterinį išskaitymą. Įgyvendinant šią alternatyvą, ūkio subjektai būtų kompensuojami už sąnaudas, patirtas jų buhalteriams atliekant antstolių nurodytus atlikti buhalterinius išskaitymus. Tai sumažintų verslo patiriamą naštą apie eurus į metus 125. Alternatyva Nr. 2 Siūloma skirti 50% kompensaciją ūkio subjektams už kiekvieną nurodytą atlikti buhalterinį išskaitymą. Įgyvendinant šią alternatyvą, ūkio subjektai būtų kompensuojami 50 proc. sąnaudų, patirtų jų buhalteriams atliekant antstolių nurodytus atlikti buhalterinius išskaitymus. Tai sumažintų verslo patiriamą naštą apie eurus į metus. IŠVADA Pažymėtina, kad įgyvendinus alternatyva Nr. 1, verslui būtų kompensuotos visos sąnaudos susijusios su antstolio nurodytais atlikti buhalteriniais išskaitymais. Įgyvendinus alternatyvą Nr. 2 būtų kompensuota 50 proc. sąnaudų dalis. Rekomenduojama įgyvendinti alternatyvą Nr. 1, nes tai sumažina verslo patiriamą administracinę naštą ir labiau atitinka ekonominio teisingumo principą nei status quo ar alternatyva Nr Remiantis internetine apklausa laikytina, kad vienetai būtų kompensuojami už 20 min. laiko sąnaudas, patirtas antstolio nurodytam buhalteriniam išskaitymui atlikti. 216

218 Priedas Nr. 17. Poveikio vertinimas dėl NPD taikymo metinėse gyventojų pelno mokesčio deklaracijose Siekiant įvertinti verslo atstovų pateiktus siūlymus tobulinti mokesčio administravimo tvarką, perkeliant neapmokestinamojo pajamų dydžio deklaravimo prievolę gyventojams, buvo atliktas šis poveikio verslo sąlygoms vertinimas. Siekiant identifikuoti esamo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybes, galimas sprendimų alternatyvas, numatomą sprendimų poveikį ir išsiaiškinti suinteresuotų pusių (ūkio subjektų ir verslo priežiūrą atliekančių institucijų) požiūrį į minėtą reguliavimo tobulinimą, buvo analizuota konsultacijų metu iš ūkio subjektų gauta informacija apie NPD lengvatų pritaikymui skiriamą laiką. Taip pat buvo konsultuotasi su atstovais iš LR finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. Atkreipiame dėmesį, kad atliktas poveikio vertinimas nėra teisės akto projektas. Poveikio vertinimas buvo atliktas siekiant įvertinti ūkio subjekto pasiūlymus dėl galimo teisinio reguliavimo tobulinimo ir yra skirtas atsakingiems sprendimų priėmėjams. 1.PROBLEMA 1.1.Status quo Pagal galiojančią tvarką ūkio subjektai turi prievolę pritaikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį (toliau NPD) savo darbuotojams, kuriems ši pelno mokesčio lengvata gali būti taikoma įstatymais nustatyta tvarka. Todėl, įmonių samdomos buhalterės ar atitinkami paslaugų teikėjai turi atlikti buhalterinius veiksmus ir duomenų rinkimą, kuris nėra naudojamas verslo procese, tačiau sudaro ženklias sąnaudas dėl tam buhalterių skirto darbo laiko. PROBLEMA Verslo atstovų (Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos) požiūriu, pagal galiojančią tvarką pritaikius NPD gyventojų susigrąžinamų GPM sumos nėra itin ženklios (apytiksliai 12 Eur į mėnesį nuo minimalios algos), tačiau buhalteriai turi rinkti perteklinę (asmeninę) informaciją apie darbuotojus: jų deklaruotą gyvenamąją vietą, ar vaikui sukako 18 metų, ar vaikas lanko mokyklą, ar vyras ir žmona neišsiskyrę, kuriam iš buvusių sutuoktinių yra priteistas vaikas, ar jam suteiktas invalidumas ir kt. Šie duomenys nėra reikalingi buhalteriams ir įmonei verslo procese. Už tokių duomenų deklaravimą užsienio šalyse pvz. JAV yra atsakingi fiziniai asmenys. Be to, pagal galiojančią tvarką nėra efektyvaus būdo patikrinti, kurie gyventojai neteisėtai taiko NPD: VMI duomenimis pasitaiko daug piktnaudžiavimo/neteisingo deklaravimo atvejų: gyventojas taiko NPD pajamoms, gaunamoms dirbant daugiau nei viename darbe, arba abu sutuoktiniai taiko NPD už tą patį vaiką. VMI neefektyviai administruoja šią GPM lengvatą, nes neturi duomenų, kurie padėtų nustatyti ar NPD taikomas teisėtai. Pasitaiko atvejų, kad gyventojo pajamos (iš nekilnojamojo turto ar dividendų) yra ženklios, tačiau jam mokamos socialinės išmokos (pvz.. kompensacija už šildymą dėl mažų su darbo santykiais susijusių pajamų). Be to, remiantis teismų praktika, ūkio subjektai patiria neproporcingą riziką, jog VMI nustačius, kad ūkio subjektai netinkamai apskaičiavo ir darbuotojams pritaikė NPD, ūkio subjektai būtų priversti už darbuotoją sumokėti neteisingai apmokėtų mokesčių skirtumą. 217

219 2.TIKSLAS Gerinti mokesčių administravimo tvarką, mažinant administracinę naštą ūkio subjektams sumažinant verslo procese nenaudojamų bet įstatymiškai numatytų apskaitos prievolių vykdymą (arba skiriant už tai kompensacijas). 3. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Siūloma patvirtinti tvarką, pagal kurią gyventojai patys būtų atsakingi už Alternatyva Nr. 1 neapmokestinamojo pajamų dydžio (įskaitant NPD už vaikus) taikymą savo metinėse pajamų deklaracijose. Siūloma skirti kompensacijas ūkio subjektams už kiekvieną atliktą NPD Alternatyva Nr. 2 lengvatos pritaikymą. 4. ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Nesiimant jokių veiksmų ūkio subjektai ir toliau turės kaupti su verslu nesusijusius duomenis apie darbuotojus ir turės vykdyti apskaitos veiksmus, reikalingus pritaikyti NPD lengvatas darbuotojams. Alternatyva Nr. 1 Siūloma patvirtinti tvarką, pagal kurią gyventojai patys būtų atsakingi už neapmokestinamojo pajamų dydžio (įskaitant NPD už vaikus) taikymą savo metinėse pajamų deklaracijose. Įgyvendinant šią alternatyvą, ūkio subjektų buhalteriai nebetaikytų darbuotojams NPD, t. y. neberinktų NPD taikymui reikalingos informacijos apie darbuotojus, kuri verslo atžvilgiu yra perteklinė ir verslo procesuose nenaudojama. Šia alternatyva siūloma patvirtinti tvarką, pagal kurią gyventojai patys būtų atsakingi už neapmokestinamojo pajamų dydžio (įskaitant NPD už vaikus) taikymą savo metinėse pajamų deklaracijose. Gyventojui nusprendus, kad jis nori taikyti NPD lengvatą (t. y. susigrąžinti dalį GPM), jis būtų atsakingas už NPD prisitaikymą metinėse pajamų deklaracijose. Įgyvendinus siūlymą ūkio subjektų buhalteriai nebetaikytų darbuotojams NPD, t. y. neberinktų NPD taikymui reikalingos informacijos apie darbuotojus, kuri verslo atžvilgiu yra perteklinė ir verslo procesuose nenaudojama. Be to, metinėse pajamų deklaracijose pasimatytų neteisingai pritaikyti NPD atvejai ir VMI efektyviau administruotų šią GPM lengvatą. Tam, kad VMI galėtų efektyviau nei dabar administruoti šią GPM lengvatą (ir kontroliuoti teisėtą NPD deklaravimą) siūloma įgyvendinti technologinius sprendimus, kurie leistų VMI prie FM pasiekti Sodros duomenis, pvz.: kuriam iš buvusių sutuoktinių priteistas vaikas, kuris darbuotojas turi invalidumą ir t.t. Kadangi tokia tvarka leistų gyventojams susigrąžinti dalį GPM ne kas mėnesį, o kartą į metus, siūloma sudaryti galimybes gyventojams teikti prašymą dėl NPD taikymo bei GPM permokos susigrąžinimo kas 6 mėnesius (arba visuotinai kas metus, o turintiems invalidumą kas 3 mėn.). Įgyvendinus šią alternatyvą, verslas sutaupytų apie eurų į metus Remiantis internetine apklausa laikytina, kad vienetai sutaupytų apie 12,5 min. laiko NPD lengvatai pritaikyti. 218

220 Alternatyva Nr. 2 Siūloma skirti kompensacijas ūkio subjektams už kiekvieną atliktą NPD lengvatos pritaikymą. Įgyvendinus siūlymą ūkio subjektams būtų skiriamos kompensacijos už atliktus NPD lengvatos pritaikymus. Tam, kad būtų kompensuojama 100 proc. buhalterio sąnaudų, patiriamų pritaikyti NPD, kompensacijos turėtų būti skiriamos už pritaikytų NPD lengvatų skaičių, o kompensacijos apytiksliai turėtų siekti apie eurų į metus. IŠVADA Pažymėtina, kad įgyvendinus alternatyva Nr. 1 ir alternatyva Nr. 2 siūlomą reguliavimą verslas sutaupytų tiek pat kaštų. Tačiau įgyvendinti alternatyvą nr. 2 gali būti sudėtingiau nei alternatyvą nr. 1. Alternatyvos Nr. 1 įgyvendinimo atveju, verslas nebūtų atsakingas už verslo procese nenaudojamų duomenų rinkimą ir nesusijusių apskaitos veiksmų vykdymą. Gyventojai, norintys pasinaudoti NPD lengvata, ją prisitaikytų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje arba pirktų NPD pritaikymo paslaugas iš apskaitos paslaugas teikiančių įmonių. Rekomenduojama įgyvendinti alternatyvą Nr. 1, nes tai sumažina verslo patiriamą administracinę naštą ir labiau atitinka ekonominio teisingumo principą nei status quo. 219

221 Priedas Nr. 18. Poveikio vertinimas dėl avansinių pelno mokesčio ataskaitų deklaracijų atsisakymo Siekiant įvertinti verslo atstovų pateiktus siūlymus tobulinti mokesčio administravimo tvarką, kompensuojant už antstolių nurodytus atlikti buhalterinės apskaitos išskaitymus, buvo atliktas šis poveikio verslo sąlygoms vertinimas. Siekiant identifikuoti esamo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybes, galimas sprendimų alternatyvas, numatomą sprendimų poveikį ir išsiaiškinti suinteresuotų pusių (ūkio subjektų ir verslo priežiūrą atliekančių institucijų) požiūrį į minėtą reguliavimo tobulinimą, buvo analizuota konsultacijų metu iš ūkio subjektų gauta informacija apie minėtų formų pildymui skiriamą laiką. Taip pat buvo konsultuotasi su atstovais iš Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. Atkreipiame dėmesį, kad atliktas poveikio vertinimas nėra teisės akto projektas. Poveikio vertinimas buvo atliktas siekiant įvertinti ūkio subjekto pasiūlymus dėl galimo teisinio reguliavimo tobulinimo ir yra skirtas atsakingiems sprendimų priėmėjams. 1.PROBLEMA 1.1.Status quo Pagal galiojančią tvarką ūkio subjektai turi prievolę pildyti avansines pelno mokesčio ataskaitų deklaracijas. PROBLEMA Verslo atstovų (Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos) požiūriu, dabartinė prievolė ūkio subjektams pildyti avansines pelno mokesčio ataskaitų deklaracijas yra perteklinė administracinė našta. Avansinėse deklaracijose yra pažymimas metodas (pagal ankstesnius metus arba pagal prognozę), kurį ūkio subjektas naudoja avansiniam pelno mokesčiui apskaičiuoti. Dėl galiojančios tvarkos vyrauja praktika, pagal kurią ūkio subjektai avansinėse deklaracijose turi pakartotinai įrašyti skaičių, kuris jau būna deklaruotas VMI prie FM, padalinti jį iš 4 ir įrašyti keliuose skirtinguose laukeliuose. 2.TIKSLAS Gerinti mokesčių administravimo tvarką, mažinant administracinę naštą ūkio subjektams, atsisakant deklaracijų, kuriose yra teikiami besidubliuojantys duomenys. 3.ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Siūloma atsisakyti avansinių pelno mokesčio ataskaitų deklaracijų, jose Alternatyva Nr. 1 deklaruojamų duomenų laukelius perkelti į metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204). 220

222 4. ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Nesiimant jokių veiksmų ūkio subjektai ir toliau turės nekompensuojamai vykdyti antstolių nurodytus atlikti buhalterinius išskaitymus. Alternatyva Nr. 1 Siūloma atsisakyti avansinių pelno mokesčio ataskaitų deklaracijų, jose deklaruojamų duomenų laukelius perkelti į metinę pelno mokesčio deklaraciją (PLN204). Šia alternatyva siūloma atsisakyti avansinių pelno mokesčio ataskaitų deklaracijų, o metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (PLN204) siūloma suformuoti tris naujus laukelius. Pirmuose dvejuose laukeliuose ūkio subjektas varnele galėtų nurodyti pasirinktą avansinio pelno mokesčio skaičiavimo principą (pagal ankstesnius metus arba pagal prognozę), o trečiame laukelyje galėtų nurodytų pelno kitimą procentais. Tai leistų VMI prie FM automatizuotai sugeneruoti avansines pelno mokesčio deklaracijas ir paskaičiuoti avansinį pelno mokestį (praktinis sprendimo pavyzdys žemės mokesčio paskaičiavimas). Avansinės pelno mokesčio ataskaitų deklaracijos turėtų būti teikiamos tik kai ūkio subjektas nori patikslinti pasirinkto avansinio pelno mokesčio skaičiavimo principą iš ankstesnių metų į skaičiuojamą pagal prognozę. Tai sumažintų verslo patiriamą naštą apie eurus į metus 127. REKOMENDACIJA Rekomenduojama įgyvendinti alternatyvą Nr. 1, nes tai sumažina verslo patiriamą administracinę naštą lyginant su status quo. 127 Remiantis internetine apklausa laikytina, kad vienetai sutaupytų 6,67 min. laiko (2/3 laiko skiriamo FR0430 pildymui). 221

223 Priedas Nr. 19. Poveikio vertinimas dėl prievolės teikti FR0438 panaikinimo Siekiant įvertinti verslo atstovų pateiktus siūlymus tobulinti mokesčio administravimo tvarką, atsisakant prievolės teikti metines ataskaitas apie akcininkus (pildant FR0438 formą), buvo atliktas šis poveikio verslo sąlygoms vertinimas. Siekiant identifikuoti esamo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybes, galimas sprendimų alternatyvas, numatomą sprendimų poveikį ir išsiaiškinti suinteresuotų pusių (ūkio subjektų ir verslo priežiūrą atliekančių institucijų) požiūrį į minėtą reguliavimo tobulinimą, buvo analizuota konsultacijų metu iš ūkio subjektų gauta informacija apie šių formų pildymui skiriamą laiką. Taip pat buvo konsultuotasi su atstovais iš LR finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. Atkreipiame dėmesį, kad atliktas poveikio vertinimas nėra teisės akto projektas. Poveikio vertinimas buvo atliktas siekiant įvertinti ūkio subjekto pasiūlymus dėl galimo teisinio reguliavimo tobulinimo ir yra skirtas atsakingiems sprendimų priėmėjams. 1.PROBLEMA 1.1. Status quo Pagal galiojančią tvarką ūkio subjektai turi prievolę teikti metines ataskaitas apie akcininkus (pildant FR0438 formą). PROBLEMA Verslo atstovų (Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos) požiūriu, dabartinė prievolė ūkio subjektams pildyti deklaracijas FR0438 apie akcininkus yra perteklinė administracinė našta. Informacija apie akcininkus finansinėse ataskaitose yra teikiama Registrų centrui. Tačiau pagal galiojančią tvarką, ūkio subjektai privalo papildomai teikti besidubliuojančią informaciją pildydami metinę formą FR0438 ir ją kas metus atnaujinti. Ūkio subjektai, kurie nepateikia metinės deklaracijos FR0438, būna nubausti, nepaisant to, kad informacija nebūna pasikeitusi. Deklaracijoje pateikiama besidubliuojanti informacija apie akcininkus: vardas, pavardė, asmens kodas, adresas ir t.t. Be to, FR0438 formos versija yra be pagrindo dažnai atnaujinama, kas didina administracinę naštą verslui. 2.TIKSLAS Gerinti mokesčių administravimo tvarką, mažinant administracinę naštą ūkio subjektams, atsisakant deklaracijų, kuriose yra teikiami besidubliuojantys duomenys 3. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Alternatyva Nr. 1 Siūloma panaikinti prievolę ūkio subjektams teikti metines ataskaitas apie akcininkus pildant formą FR0438 jei akcininkų struktūra nesikeitė. Alternatyva Nr. 2 Siūloma panaikinti prievolę ūkio subjektams teikti metines ataskaitas apie akcininkus pildant formą FR ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). 222

224 Nesiimant jokių veiksmų ūkio subjektai ir toliau turės teikti metines ataskaitas apie akcininkus pildant formą FR0438 ir tais atvejais, kai akcininkų struktūra nesikeitė. Alternatyva Nr. 1 Siūloma panaikinti prievolę ūkio subjektams teikti metines ataskaitas apie akcininkus pildant formą FR0438 jei akcininkų struktūra nesikeitė. Šia alternatyva siūloma panaikinti prievolę ūkio subjektams teikti metines ataskaitas apie akcininkus pildant formą FR0438 jei akcininkų struktūra nesikeitė. Taip būtų panaikintas besidubliuojančios informacijos apie akcininkus deklaravimas. VMI prie FM pasiektų informaciją apie akcininkus iš Registro centro finansinių ataskaitų. Tais atvejais, kai akcininkų struktūra keitėsi, ūkio subjektai pildytų formą FR0438. Tai sumažintų verslo patiriamą naštą apie eurais į metus 128. Alternatyva Nr. 2 Siūloma panaikinti prievolę ūkio subjektams teikti metines ataskaitas apie akcininkus pildant formą FR0438. Šia alternatyva siūloma panaikinti prievolę ūkio subjektams teikti metines ataskaitas apie akcininkus pildant formą FR0438. Taip būtų panaikintas besidubliuojančios informacijos apie akcininkus deklaravimas. Be to, ūkio subjektai neturėtų pildyti FR0438 formos net jei keitėsi akcininkų struktūra. VMI prie FM pasiektų informaciją apie akcininkus iš Registro centro finansinių ataskaitų. Tai sumažintų verslo patiriamą naštą apie eurais į metus 129. IŠVADA Pažymėtina, kad įgyvendinus alternatyvą Nr. 2 verslas patirtų mažesnę administracinę naštą nei įgyvendinus alternatyvą Nr. 1. Todėl rekomenduojama įgyvendinti alternatyvą Nr Remiantis internetine apklausa laikytina, kad 2/3 vienetų (iš ) sutaupytų 15 min. laiko. 129 Remiantis internetine apklausa laikytina, kad vienetai sutaupytų 15 min. laiko. 223

225 Priedas Nr. 20. Poveikio vertinimas dėl prievolės teikti FR0471 panaikinimo Šis poveikio verslo sąlygoms vertinimas buvo atliktas siekiant įvertinti verslo atstovų pateiktus siūlymus tobulinti mokesčio administravimo tvarką, panaikinant prievolę įmonėms, atsiskaičiusioms už pirkimus iš individualią veiklą vykdančių asmenų, informuoti mokesčių mokėtoją apie tokias išmokas, pildant formą FR0471. Siekiant identifikuoti esamo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybes, galimas sprendimų alternatyvas, numatomą sprendimų poveikį ir išsiaiškinti suinteresuotų pusių (ūkio subjektų ir verslo priežiūrą atliekančių institucijų) požiūrį į minėtą reguliavimo tobulinimą, buvo analizuota konsultacijų metu iš ūkio subjektų gauta informacija apie šių formų pildymui skiriamą laiką. Taip pat buvo konsultuotasi su atstovais iš LR finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos. Atkreipiame dėmesį, kad atliktas poveikio vertinimas nėra teisės akto projektas. Poveikio vertinimas buvo atliktas siekiant įvertinti ūkio subjekto pasiūlymus dėl galimo teisinio reguliavimo tobulinimo ir yra skirtas atsakingiems sprendimų priėmėjams. 1.PROBLEMA 1.1.Status quo Pagal galiojančią tvarką įmonės, atsiskaičiusios už pirkimus iš individualią veiklą vykdančių asmenų, turi prievolę informuoti mokesčių administratorių apie tokias išmokas, pildant metinę formą FR0471. PROBLEMA Įmonės atsiskaitydamos su individualią veiklą vykdančiais gyventojais (jiems išmokėdamos B klasės pajamas), jų neapmokestina, - tokias pajamas gyventojas deklaruoja ir apmokestina savo metinėje GPM deklaracijoje. Tačiau, įmonės, išmokėjusios B klasės pajamas, pasibaigus kalendoriniams metams turi prievolę informuoti mokesčių administratorių apie tokias išmokas, pildant Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymą (formą FR0471). Verslo atstovų (Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos) požiūriu, GPMĮ numatyta prievolė įmonėms informuoti mokesčių administratorių apie visus pirkimus iš asmenų, kurie vykdo individualią veiklą, yra perteklinė našta. Įmonės vykdo itin daug tokio tipo mažos vertės sandorių pvz.: gėlių, puodelių, raktų gamybos paslaugų pirkimų. Tai lemia didelę apskaitos dokumentų apimtį ir resursus, kuriuos įmonės privalo paskirti pildant metinę formą FR0471 (pvz., suvedant individualios veiklos asmenų, iš kurių buvo vykdyti pirkimai, kodus ir sumas). Palyginti, asmenys, vykdantys individualią veiklą, neturi palyginamos prievolės informuoti mokesčių administratorių apie visus įvykdytus pirkimus iš įmonių. 3.TIKSLAS Gerinti mokesčių administravimo tvarką, mažinant administracinę naštą ūkio subjektams, atsisakant perteklinių ataskaitų teikimo. 224

226 4. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Siūloma panaikinti prievolę įmonėms, išmokėjusioms B klasės pajamas, pasibaigus kalendoriniams metams informuoti mokesčių administratorių Alternatyva Nr. 1 apie tokias išmokas, pildant Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymą (formą FR0471). Siūloma nustatyti tvarką, pagal kurią VMI prie FM kompensuotų įmonėms už kiekvieną pateiktą Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal Alternatyva Nr. 2 mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymą (formą FR0471). 5. ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Nesiimant jokių veiksmų įmonės, atsiskaičiusios už pirkimus iš individualią veiklą vykdančių asmenų, ir toliau turės prievolę informuoti mokesčių administratorių apie tokias išmokas, pildant formą FR0471. Alternatyva Nr. 1 Siūloma panaikinti prievolę įmonėms, išmokėjusioms B klasės pajamas, pasibaigus kalendoriniams metams informuoti mokesčių administratorių apie tokias išmokas, pildant Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymą (formą FR0471). Šia alternatyva siūloma panaikinti prievolę ūkio subjektams teikti metines ataskaitas apie akcininkus pildant formą FR0438 jei akcininkų struktūra nesikeitė. Taip būtų panaikintas besidubliuojančios informacijos apie akcininkus deklaravimas. VMI prie FM pasiektų informaciją apie akcininkus iš Registro centro finansinių ataskaitų. Tais atvejais, kai akcininkų struktūra keitėsi, ūkio subjektai pildytų formą FR0438. Tai sumažintų verslo patiriamą naštą apie eurais į metus 130. Alternatyva Nr. 2 Siūloma nustatyti tvarką, pagal kurią VMI prie FM kompensuotų įmonėms už kiekvieną pateiktą Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymą (formą FR0471). Įgyvendinus šią alternatyvą dėl skiriamų kompensacijų verslo patiriama našta taip pat sumažėtų apie eurais į metus. IŠVADA Pažymėtina, kad įgyvendinus alternatyva Nr. 1 ir Nr. 2 siūlomus reguliavimus, verslo patiriama našta sumažėtų tiek pat. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad alternatyva nr. 2 tikėtinai būtų sunkiau įgyvendinama, rekomenduojama įgyvendinti alternatyvą nr. 1. Alternatyva Nr. 1 sumažintų verslo patiriamą reguliavimo naštą ir labiau atitinka ekonominio teisingumo principą nei status quo. 130 Remiantis internetine apklausa laikytina, kad 2/3 vienetų (iš ) sutaupytų 60 min. laiko. 225

227 Priedas Nr. 21. Poveikio vertinimas Miško kirtimo atliekų terminologija 1.PROBLEMA LR teisės aktuose yra skirtingai traktuojamos miško kirtimo atliekos ir miškininkystės atliekos. Skirtingas traktavimas palieka galimybes patikros inspektoriams pritaikyti baudas verslo subjektams ir/arba versti šiuos užsiimti pertekline veikla, t.y. įsigyti Taršos leidimus ir užsiregistruoti atliekas tvarkančių įmonių registre. Detaliau: A) Termino miško kirtimo atliekos apibrėžimas ir paminėjimas: Atliekų tvarkymo įstatymas Nr. VIII-787: 1 str p.: Įstatymas netaikomas <...> mėšlui ir srutoms <...> taip pat šiaudams ir kitoms gamtinėms nepavojingoms žemės ūkio ar miškininkystės medžiagoms, naudojamoms ūkininkaujant, vykdant miškininkystės veiklą arba gaminant energiją iš šios biomasės procesais arba būdais, kurie nedaro žalos aplinkai ar nekelia grėsmės žmogaus sveikatai. 2 str. 6. p.: Atliekos medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Miško kirtimo taisyklės (LR Aplinkos ministro įsakymas 2010 m. sausio 27 d. Nr.D1-79): 5. Miško kirtimo atliekos kelmų antžeminė dalis, nuopjovos, susmulkinta pjūvių mediena, viršūnės, šakos, stiebai smulkių medžių, kurių skersmuo 1,3 m aukštyje yra 6 cm ir mažesnis, trako medžių ir krūmų stiebai. 48. Biokurui skirtos miško kirtimo atliekos sandėliuojamos tam skirtose vietose, prie valksmų ar kelių, laikantis priešgaisrinio saugumo ir miško sanitarinės apsaugos reikalavimų. Prekybos apvaliąja mediena taisyklės (LR Aplinkos ministro įsakymas 2011 m. gruodžio 16 d. Nr. D1-984): 25. AMEPS administratoriui paskelbus aukciono pradžios ir pabaigos laiką, aukciono tipą, pardavėjai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki aukciono pradžios AMEPS interneto tinklalapyje paskelbia pranešimą apie numatomus parduoti apvaliosios medienos sortimentus ir miško kirtimų atliekas, nurodydami miško kirtimų atliekų pardavimo vietą (pardavėjo sandėlyje ar kirtavietėje), pagal pardavėjo patvirtintą ir su Generaline miškų urėdija suderintą sortimentinį planą. B) Kito termino miškininkystės atliekos paminėjimas: Atliekų tvarkymo taisyklės (LR Aplinkos ministro įsakymas 2011 m. gegužės 3 d. Nr. D1-368): 5.6. Žaliosios atliekos sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos; 57. Atliekas tvarkančios įmonės, vykdančios bent vieną iš šių atliekų tvarkymo veiklų, privalo registruotis Atliekas tvarkančių įmonių registre (toliau Registras): atliekų surinkimas ir (ar) vežimas (įskaitant įvežimą (importą) ir išvežimą (eksportą); atliekų apdorojimas (įskaitant kai apdorojimo veiklai taikoma išimtis turėti Leidimą); prekyba atliekomis ir (ar) tarpininkavimas; pavojingųjų atliekų laikymas jų susidarymo vietoje ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų ilgiau kaip vienerius metus. 226

228 Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedas Atliekų sąrašas : žemės ūkio, sodininkystės, akvakultūros, miškininkystės, medžioklės ir žūklės atliekos miškininkystės atliekos medienos perdirbimo ir plokščių bei baldų gamybos atliekos medžio žievės ir kamščiamedžio atliekos * pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medienos drožlių plokštės ir fanera, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medienos drožlių plokštės ir fanera, nenurodyti medienos konservavimo atliekos medienos masės, popieriaus bei kartono gamybos ir perdirbimo atliekos medžio žievės ir medienos atliekos 227

229 Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės (LR Aplinkos ministro įsakymas 2014 m. kovo 6 d. Nr. D1-259) 1 priedo 1 priedėlis: Veiklos rūšys, kurioms taikomos išimtys turėti leidimo dalį dėl atliekų tvarkymo (taikoma įmonėms, kurios gamybos vietoje naudoja arba šalina, įskaitant paruošimą naudoti arba šalinti, tik savo ūkinės veiklos metu susidariusias nepavojingas atliekas): Eil.Nr. Ekonominės veiklos rūšys ir kodai 2. Miškininkystė ir medienos ruoša (A02) Atliekų pavadinimas Atliekų kodas Atliekų kiekis, t/mėn. Atliekų naudojimo ir šalinimo veikla Kodai Veiklų pavadinimai Trumpas veiklos apibūdinimas Miškininkystės atliekos R1 Naudojimas kurui ar kitais būdais energijai gauti. Medienos ruošimo įmonės medienos atliekas naudoja kurui savo katilinėse. 3. Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba, gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba (C16) Medžio žievės ir medienos atliekos R3 Organinių medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus) R1 Naudojimas kurui ar kitais būdais energijai gauti. Įvairių medžių šakų, kitų miškininkystės atliekų kompostavimas. Medienos apdirbimo įmonės medienos atliekas naudoja kurui savo katilinėse. Pjuvenos, drožlės, skiedros, mediena, medienos drožlių plokštės ir fanera, nenurodyti R1 228

230 Kodėl priklausomai nuo termino miško kirtimo atliekos arba miškininkystės atliekos verslo subjektams taikomi skirtingi teisės aktai? Pavyzdys iš verslo praktikos: Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento inspektoriai patikrinimo metu nustatė pažeidimą ir pritaikė nuobaudą. Pateikiame ištrauką iš suformuoto administracinės teisės pažeidimo protokolo akto: Toks neapibrėžtumas teisės aktuose įgalina: A) Patikros inspektorius laisvai interpretuoti ir savo nuožiūra skirti nuobaudas už, neva, verslo subjektų atliktus pažeidimus. B) Verslo įmones patirti perteklinę reguliavimo naštą registruojantis į Atliekas tvarkančių įmonių registrą ir įsigyjant taršos leidimus, nors jos užsiima aplinkai nepavojingų miško kirtimo atliekų tvarkymu. Tai perteklinio reguliavimo atvejis ir turėtų būti keistina. LR Aplinkos ministerija raštu (17-2)-D patvirtino, kad miško kirtimo atliekoms, kaip gamtinėms nepavojingoms miškininkystės medžiagoms, naudojamoms vykdant miškininkystės veiklą arba gaminat energiją iš šios biomasės procesais arba būdais, taip pat nustatyta tvarka po miško kirtimo paliekamoms miške, netaikomi Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyti reikalavimai. Tačiau paliko išlygą Atkreipiame dėmesį, kad tais atvejais, kai veiklos vykdytojas įvardija, kad savo veikloje apdoroja miškininkystės atliekas (atliekų kodas ), o ne miškininkystės medžiagas ar miško kirtimo atliekas, jis vykdo atliekų naudojimo veiklą R12 (atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1 R11 veiklų), ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3 dalies 3.1 punkto reikalavimais atitinka nustatytus kriterijus, kuomet reikalingas Taršos leidimas. 229

231 2.TIKSLAS Siekiant išvengti nevienodo teisės aktų traktavimo ir to pasekoje - perteklinio verslo subjektų reguliavimo, siūloma panaikinti teisės aktuose vartojamų terminų miško kirtimo atliekos ir miškininkystės atliekos dviprasmiškumą. 1. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Apibrėžti miškininkystės atliekos terminą. Pakeisti miškininkystės atliekų laikymo susidarymo vietoje terminą. 4.ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Lietuvos biomasės energetikos asociacijos Litbioma teigimu Lietuvoje yra apie 60 verslo įmonių, kurios užsiima miško kirtimo atliekų tvarkymu. Prie šio skaičiaus dar galime pridėti ir visas miškų urėdijas, kurių yra 42. Tokiu atveju gauname apie 100 verslo subjektų, kuriuos gali paliesti aukščiau išdėstytas teisės aktų neapibrėžtumas ir kurie potencialiai patiria perteklinį reguliavimą. Alternatyva Nr. 1 Apibrėžti miškininkystės atliekos terminą. Pažymėtina, kad pagal ES Atliekų struktūros Direktyvą 2008/98/EC miškininkystės atliekos yra neįtraukiamos į atliekų kontrolę, o tiksliau neįtraukiamos natūralios nepavojingos agrokultūros ar miškininkystės atliekos, naudojamos/gaunamos iš žemės ūkio ir miškų kirtimų arba naudojamos energijai gaminti. Tiesa, tai galioja su išimtimi, kad atliekos turi būti naudojamos, o ne išmestos analogiška traktuotė perkelta į LR Atliekų tvarkymo įstatymą. Naujas termino apibrėžimas: Miškininkystės atliekos turėtų būti laikomos tik tos miško kirtimo atliekos, kurių turėtojas atsikrato, ketina arba privalo atsikratyti, kaip numatyta Atliekų tvarkymo įstatyme. Tam reikėtų pakeisti šiuos teisės aktus (atsakinga LR aplinkos ministerija): 1) Atliekų tvarkymo taisykles; 2) Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles. Alternatyva Nr. 2 Pakeisti miškininkystės atliekų laikymo susidarymo vietoje terminą. Šiuo metu miško kirtimo atliekų laikymo terminas yra ne ilgesni nei 1-eri metai yra nepakankamas, anot verslo atstovų, nes trunka tik nuo vieno žiemos sezono iki kito. Tikslinga būtų numatyti, kad miško kirtimo atliekos laikytinomis atliekomis, tiesiogine žodžio prasme, jeigu laikomos susidarymo vietoje ilgiau nei 3-eji metai (nepavojingas supūti miško medienai laikotarpis). Tam reikėtų pakeisti Atliekų tvarkymo taisykles (atsakinga LR aplinkos ministerija). Be to, rekomenduotina ten pat aiškiai apibrėžti miškininkystės atliekų terminą. 230

232 Priedas Nr. 22. Poveikio vertinimas Biokuro pirminė tvari gamyba ir plėtra Lietuvoje 1. PROBLEMA Lietuvoje vyksta šilumos ūkio perorientavimas iš dujinio į kūrenamą biokuru m. Lietuvos šilumos sektoriuje buvo suvartota 2646 kt ne energijos m. šilumos sektoriuje buvo suvartota 2523 ktne, o atsinaujinančių energetinių išteklių (toliau AEI) dalis sudarė 38 % arba 952 ktne. Numatomas tikslas, kad 2020 m. 45 proc. visos šilumos sektoriuje suvartojamos energijos būtų pagaminama iš AEI, t.y ktne/metus, skaičiuojant nuo 2012 m. suvartotos energijos. Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programoje (projektas) akcentuojamas AEI vartojimo skatinimas, kaip vienas iš veiklos prioritetų, tačiau, manome, kad neskiriama deramo dėmesio tų išteklių plėtojimui ir auginimui: Programos strateginis tikslas skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir pasiekti, kad 2020 metais atsinaujinantys energijos ištekliai sudarytų ženklią šalies pirminių energijos išteklių dalį 132. Lietuva iki 2020 m. yra įsipareigojusi (ES Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją) padidinti iš atsinaujinančių energetikos išteklių gaunamą suvartojamosios energijos kiekį iki 23% 2020 metais (2005 m. buvo 15%). Pagal Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (LR Seimo nutarimas Nr.XI- 2133) padidinti AEI dalį šildymo, transporto ir elektros gamybos sektoriuose 2020 m. yra numatoma: 1 lentelė. Lietuvos AEI sutartiniai įsipareigojimai 2020 m. Energija AEI dalis Elektra 20% iš AEI (biomasės, vėjo ir hidro energetika). Šildymas 60% centriniam šildymui sunaudotos energijos (iš biomasės). 133 Transportas 10% kuro iš AEI tvarus? Kyla klausimas, ar pajėgsime apsirūpinti biomase Lietuvos miškuose, ar toks apsirūpinimas bus Prognozuojamas biomasės poreikis 2020 m. bus ne mažiau kaip 1480 ktne (tūkstančių tonos naftos ekvivalentų) arba apie 8,9 mln. m 3 medienos Šaltinis: LR energetikos ministerija. Nacionalinė AEI plėtros programa. 132 LR Energetikos m-ja. Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros programa (projektas). 133 Pastaba: CŠT sektoriuje nustatytas tikslas AEI dalį kuro balanse padidinti iki 60 proc metais, bet Programoje šis tikslas didinamas iki 70%. Namų ūkiuose AEI dalį šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 74 %. 134 LR aplinkos ministerija. Numatomo teisinio reguliavimo 2014 m. prioritetinės teisėkūros iniciatyvos "Sukurti medienos biokuro mobilizavimo iš miškų sistemą" poveikio vertinimo pažyma. 231

233 Tuo tarpu miško kuro ir kito medienos kuro, įskaitant medienos pramonės atliekas, antrinį medienos panaudojimą, ne miškuose augančių medžių ir krūmų biomasės panaudojimą, maksimali pasiūla iš vietinių išteklių įvairiais skaičiavimais negalės viršyti 5-8 mln. m 3 arba ktne. Numanomas galimas biokuro trūkumas: ne mažiau kaip 120 ktne 640 ktne. VIDUTINIŠKAI 380 ktne/metus. Kitais skaičiavimais (žr. žemiau), galimas trūkumas ktne/metus. Problema: Biomasės paklausa greitai viršys ribotą vietinių biokuro žaliavos išteklių pasiūlą bei esamą potencialą ir kels grėsmę darnaus miškų ūkio principais paremtam miškų naudojimui. Kita vertus, Lietuvoje nėra vienos institucijos, kuri koordinuotų šios problemos sprendimą. Atsakomybės yra padalintos tarp LR aplinkos, LR energetikos ir LR žemės ūkio ministerijų. LR aplinkos ministerijos kuruojamoje Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros m. programoje AEI problemai skiriama nedaug dėmesio tik viena eilutė skirta padidinti Miško kirtimo atliekų ir smulkios nelikvidinės medienos panaudojimo biokurui gaminti apimtis 2020 m. iki 500 t. m 3 135, nenumatant jokių priemonių. 2. TIKSLAS Šiuo poveikio vertinimu pasiūlyti priemones (pirmiausiai, gaires) tvariam apsirūpinimui vietine biomase Lietuvoje bei užtikrinant biologinės įvairovės ir miškų ekosistemų išsaugojimą. Manytina, kad reiktų išplėsti AEI plėtros programą, kad nebūtų orientuota tik į AEI naudojimą. Taip pat pasiūlyti, kad būtų viena pagrindinė institucija Lietuvoje šiai problemai spręsti ir koordinuoti. Galbūt vieną iš ministerijų (LR aplinkos, LR energetikos arba LR žemės ūkio ministerija) paskirti koordinuojančia šiai problemai spręsti. Pažymėtina, kad biokuras tai vienintelis realus vietinis energijos išteklius šildymui, tuo pačiu ir atsinaujinantis. 3. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Šios alternatyvos atveju apskaičiuojama, kad 2020 m. vietinio biokuro trūkumas bus ktne /metus. Miško kirtimų atliekų sisteminis surinkimas iš Lietuvos miškų. Šią priemonę jau siūlo įgyvendinti LR Aplinkos ministerija) įgalins surinkti papildomai iki 2 mln. m3 biomasės ~= 340 ktne / metus. Tačiau galimas trūkumas ktne /metus. Vadinasi, paklausa bus nepatenkinta ~ 160 ktne/metus pesimistiniu vertinimu. Miško kirtimų atliekų sisteminis surinkimas iš Lietuvos miškų taikant papildomas priemones: 1. Miško kirtimų atliekų sisteminis surinkimas iš Lietuvos miškų; 2. Biokuras iš trumpos apyvartos energetinių plantacijų; 3. Kiti šaltiniai (komunalinės atliekos, šiaudai, tamsiosios durpės); 4. Programa (parama) individualių namų ūkiams atnaujinti įsigyti efektyvius biokuro katilus. 135 LR aplinkos ministerija. Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros metų programa. 232

234 4.ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo) m. medienos biomasės paklausa daugmaž atitinka pasiūlą, bet ilgalaikėje perspektyvoje augs sparčiau už pasiūlą. Tačiau šį skirtumą ypatingai didins paklausos augimas per artimiausius keletą metų (išaugs dvigubai) reikia pažymėti stambiausias biokatilines, kurios bus atidarytos Kaune 50 MW ir Vilniuje 150 MW. Kita vertus, didelė dalis biomasės šiuo metu gaunama valant Lietuvos apleistas vietoves, t.y. kertant medžius ir krūmus jose. Anot šio verslo atstovų tokių neišvalytų vietų Lietuvoje liko tik 2 metams į priekį. Sparčiai plečiant medienos biokuro naudojimą, rinka tiesiog nespės prisitaikyti prie poreikių ir tai didins žaliosios energijos kainas arba kietosios biomasės šalčiausiais mėnesiais tiesiog truks. Ar biomasės importas padės patenkinti paklausą (tarkime, iš Latvijos)? Klausimas atviras, nes Švedija pradėjo intensyviai plėtoti biokogeneracines elektrines (statoma 400 MW greta Stokholmo biomasės importui iš Baltijos jūros regiono rytų. Taip pat reiktų įvertinti skandinavų strategiją visur, kur įmanoma vartoti įvežtinę medieną ir biokurą, o savo - tausoti. Asociacijos Litbioma duomenimis: šiandien Lietuvoje centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje (CŠT) šiluma iš biokuro sudaro ~ 33,3 %, įvertinus esamus biomasės resursus Lietuvoje, realus biomasės panaudojimas iki 2020 metų gali siekti ~ %. Asociacijos duomenimis 136 : 2011 m. Lietuvoje suvartotas beveik 1 mln. tne. biokuro, m. planuojamas suvartoti kiekis - ~ 1,5 mln. tne. Paskutiniai biomasės resursų skaičiavimai (rodo, kad, vertinant medienos prieaugį, galimą panaudoti agrobiomasę bei komunalines atliekas, kasmetinis biokuro žaliavos prieaugis yra virš 2,2 mln. tne. Tai yra kur kas daugiau, nei numatomas m. poreikis. Biokuro naudojimas šalyje teikia ir didžiulę pridėtinę naudą, nes visa grandinė, pradedant nuo žaliavos surinkimo iki namų šildymo vyksta šalies viduje kuriamos darbo vietos, sumažėja socialinių išmokų poreikis, pagerėja eksporto/importo balansas, suaktyvėja regioninis vystymasis. Pagal M.Nagevičiaus pateikiamą studiją medienos biomasės potencialas: 2 lentelė. Biokuro rūšies 2025 m. potencialas Lietuvoje 6 Savikaina, Lt/m 3 Biokuro rūšis Potencialas 2025 m., m 3 Biokuras iš pramoninių atliekų ,0 Malkos energetikai (-malkos plaušo gamybai) ,0 45,0 Miško kirtimo atliekos ,4 89,1 Ne miško medienos kirtimų, antrinė mediena ,0 123,6 Biokuras iš baltalksnynų kirtimų ,7 74,4 Biokuras iš miško jaunuolynų ugdymo ,1 134,8 Biokuras iš trumpos apyvartos energetinių plantacijų ,7 158,2 Biokuro iš kelmų medienos potencialas ,0 147,0 136 Asociacija Litbioma studija Biokuro potencialo Lietuvoje įvertinimas, biokuro kainų prognozė, biokuro panaudojimo socialinės naudos įvertinimas ir biokuro panaudojimo plėtrai reikalingų Valstybės intervencijų pasiūlymai m. 233

235 VISO: ( tne) Kitais skaičiavimais potencialas nėra toks optimistinis. Pagal A.Tebėros pateikiamą studiją: 3 lentelė. Biokuro rūšies 2014 m. potencialas Lietuvoje 7. Biokuro rūšis Potencialas Potencialo išnaudojimas 2015 m m., mln. m 3 Malkinė mediena 1,8 Miško kirtimo atliekos kurui 0,8 Menkaverčių medynų mediena (nenaudojama) Jaunuolyno ugdymo atliekos 0,3 neišnaudojama Medienos pramonės atliekos 1,6 neišnaudojama Energetinių plantacijų ir kraštovaizdžio tvarkymo biomasė 0,6 0,5 neišnaudojama Panaudotų medienos gaminių atliekos 0,2 neišnaudojama VISO: 5,8 (1,0 mln. tne) Reikėtų pažymėti, kad šiuo metu panaudojamos tik pirmosios trys vietinio biokuro rūšis, t.y. apie 3,2 mln. m3 medienos, arba ~ 533 ktne m. pagal Nacionalinę energetikos strategiją, Biomasė tik šilumos gamybai 6083 Gwh (galingumas 2000 MW). Elektros energijos gamybai dar reiktų pridėti 1940 (355 MW) m. visas energijos suvartojimas Ktne, o 2020 m. numatytas Ktne. Vadinasi, jei pasieksime šilumos suvartojimui ~ 60% tenkančią iš vietinio biokuro, VISAS 100% potencialas tektų katilinėms, o dar ir pritrūktų ne mažiau kaip 200 Ktne / metus. Kiti duomenys jau pateikiami AEI programos projekte: Teorinis biokuro potencialas siekia iki kt ne ir yra pakankamas patenkinti visą centralizuotą šilumos tiekimo sistemos (toliau CŠT) sektoriaus šilumos poreikį (iki 900 kt ne ) 137. Biokuro pasiūla: Įvairiais vertinimais maksimali pasiūla iki ktne 138, optimistiškai, išnaudojus viską, kas įmanoma 2025 m.: ktne (M.Nagevičiaus studija). 4 lentelė. Biokuro paklausa 2012 m. iš AEI programos 9. Biokuras Dalis kuro balanse, Energijos ekvivalentas, 137 LR Energetikos m-ja. AEI Programa (projektas), 11 psl. 138 LR Aplinkos m-jos Numatomo teisinio reguliavimo 2014 m. prioritetinės teisėkūros iniciatyvos "Sukurti medienos biokuro mobilizavimo iš miškų sistemą" poveikio vertinimo pažyma. 234

236 Centralizuota tiekimo sistema šildymo % ktne Individualūs namai Nebuitiniai individualiai šildomi vartotojai VISO: Pastaba: 2013 m. Šilumos tiekimo įmonės biokuro suvartojo, anot Šilumos tiekėjų asociacijos 340 ktne., o individualūs namai 650 ktne. Vadinasi, pridėjus dar nebuitinius individualius vartotojus, gauname viso ktne. Biokuro paklausa: 2012 m. Lietuvoje centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje (CŠT) šiluma iš biokuro sudaro ~ 35 % (šaltinis Programa), arba 315 ktne (dalis nuo 900 ktne). Prie šito reiktų pridėti dar individualius namų ūkius. Individualiai šildomi namų ūkiai 2012 m. sunaudojo beveik trečdalį (822 ktne iš 2646 ktne) šilumos sektoriuje suvartoto kuro, o AEI dalis individualiai šildomų namų ūkių kuro balanse 2012 m. sudarė 68 proc arba 559 ktne 139 Suvartota biokuro 2012 m. CŠT + Individualūs namai = ktne = 874 ktne. O 2020 m. visos Lietuvos šilumos sektoriuje poreikis bus: jei skaičiuosime 45% nuo kt ne, tai ktne. Kitais skaičiavimais: vien CŠT 2020 m. poreikis (60 % nuo 900 ktne buvusio 2012 m.) = 540 ktne. Kur dar kuras privatiems namams, kur pagal Programą AEI sudarys 74%? Vadinasi, 2020 m. paklausa bus CŠT + individualūs namai: = ktne. Ir dar ne viskas: nebuitiniai individualiai šildomi šilumos vartotojai 2012 m. sunaudojo 36 proc. (950 kt ne iš 2646 kt ne ) viso šilumos gamybai suvartoto kuro, bet AEI dalis jų kuro balanse 2012 m. sudarė tik 14 proc. (133 kt ne ). Vadinasi, paklausa bus ne mažiau kaip ktne ktne = ktne /metus. 5 lentelė. Biokuro paklausa 2020 m. iš AEI programos 9 Biokuras Dalis kuro balanse, % Energijos ekvivalentas, ktne Centralizuota šildymo tiekimo sistema Individualūs namai Nebuitiniai individualiai šildomi vartotojai, 2012 m. duomenys VISO: LR energetikos ministerijaja. AEI Programa (projektas) 235

237 6 lentelė. Biokuro maksimali paklausa 2020 m. (Šilumos tiekėjų asociacija) Biokuras Dalis kuro balanse, % Energijos ekvivalentas, ktne Centralizuota šildymo tiekimo sistema Individualūs namai Nebuitiniai individualiai šildomi vartotojai, 2012 m. duomenys VISO: Išvada: Apskaičiuojame, kad 2020 m. biokuro trūkumas bus > 271 ktne /metus, palyginus 2020 m. biokuro paklausą (Lentelė 5) su A.Tebėros studijoje apskaičiuotu potencialu (Lentelė 3) (Pastaba: jeigu skaičiuotume, kad šiuo metu vietinio kuro reali pasiūla tik 533 ktne/metus, tuomet trūkumas 748 ktne/metus). Alternatyva Nr. 1 Miško kirtimų atliekų sisteminis surinkimas iš Lietuvos miškų. Šią priemonę jau siūlo įgyvendinti LR Aplinkos ministerija) įgalins surinkti papildomai iki 2 mln. m3 biomasės ~= 340 ktne / metus. Tačiau galimas trūkumas ktne /metus. Vadinasi, paklausa bus nepatenkinta ~ 160 ktne/metus pesimistiniu vertinimu. Papildomos priemonės: Priemonė 1. Miško kirtimų atliekų sisteminis surinkimas iš Lietuvos miškų 140. (Šią priemonę jau siūlo įgyvendinti LR aplinkos ministerija) Medienos paėmimas iš miško kirtimo vietų dažnai ribojamas įvažiavimo į miškus galimybių, todėl reguliariai pasitaiko biokuro tiekimo pertrūkių. Bendrai papildomai galimas panaudoti miško kuro potencialas, neskaitant medienos perdirbimo atliekų bei antrinio medienos panaudojimo apimties, bet įvertinant veikiančios medienos pramonės, namų ūkių ir kitus poreikius bei užtikrinant biologinės įvairovės ir miškų ekosistemų išsaugojimą, įvairių mokslinių darbų autorių nurodomas maždaug 1,5 2,5 mln. m 3 (vidutiniškai apie 2 mln. m 3 ). Šis potencialas, pirmiausiai, apima miško kirtimo atliekas, kurios jau keletą metų vis didėjančia apimtimi ruošiamos valstybiniuose miškuose (apie 300 tūkst. m m.) ir iš esmės nepanaudojamos privačiuose miškuose. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, atsižvelgiant į kirtimų apimtį, aplinkosauginius ir technologinius reikalavimus, pagrindinių kirtimų metu valstybiniuose ir privačiuose miškuose būtų galima panaudoti iki 0,8-1,0 mln. m 3 kirtimų atliekų per metus (žr. Lentelė 3. Biokuro rūšies 2014 m. potencialas 140 LR Aplinkos m-jos Numatomo teisinio reguliavimo 2014 m. prioritetinės teisėkūros iniciatyvos "Sukurti medienos biokuro mobilizavimo iš miškų sistemą" poveikio vertinimo pažyma. 236

238 Lietuvoje). Neišnaudotas potencialas privatūs miškai ir juose vykdomi pagrindiniai miško kirtimai, rezervuoti nuosavybės teisių atkūrimui miškai. Medienos biokuro gamybos iš kirtimo atliekų apimčių didinimas numatytas ir Nacionalinėje miškų ūko sektoriaus plėtros metų programoje, patvirtintoje LRV nutarimu Nr.569. Pagal šią programą metines miško kirtimo atliekų ir smulkios nelikvidinės medienos biokurui gaminti apimtį numatyta padidinti iki 500 tūkst. m metais. Dalis nepanaudojamo miško kuro potencialo (apie 0,3 mln. m 3 ) yra jaunuolynų ugdymo kirtimų metu miške liekančioje nelikvidinėje medienoje, kurią šiuo metu ruošti ir naudoti biokurui ekonomiškai neapsimoka. Nemaža dalis nepanaudojamo potencialo sudaro nepakankamai intensyviai naudojamuose minkštųjų lapuočių ir kituose medelynuose, ypač baltalksnynuose ir perbrendusiuose drebulynuose. Įvairiais vertinimais miško kuro potencialas gali siekti apie 1 mln. m 3. Daugiausiai tokių medelynų (pvz.: 2/3 baltalksnynų) yra nuosavybės teisėms atkurti skirtuose rezervuose miškuose. Tačiau šis procesas vyksta per daug lėtai dėl besitęsiančios žemės reformos. Apibendrinant, 2 mln. m 3 biomasės ~= 340 ktne / metus. Tačiau galimas trūkumas ktne /metus. Vadinasi, paklausa bus nepatenkinta ~ 160 ktne/metus pesimistiniu vertinimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė protokolu Nr.3 priėmė sprendimą dėl prioritetinės teisėkūros iniciatyvos Sukurti medienos biokuro iš miškų mobilizavimo sistemą, t.y. pritarti Aplinkos ministerijos siūlomai alternatyvai kasmet papildomai padidinti žaliavinės medienos biokurui paruošimo šalies miškuose apimtį iki 0,5 mln. m 3, netaikant subsidijavimo iš valstybės biudžeto, ir pavesti Aplinkos ministerijai parengti šią alternatyvą įgyvendinančius teisės aktus. Mūsų skaičiavimais, 0,5 mln. m 3 biomasės ~= 85 ktne / metus. Alternatyva Nr. 2 Miško kirtimų atliekų sisteminis surinkimas iš Lietuvos miškų taikant papildomas priemones: 1. Miško kirtimų atliekų sisteminis surinkimas iš Lietuvos miškų; 2. Biokuras iš trumpos apyvartos energetinių plantacijų; 3. Kiti šaltiniai (komunalinės atliekos, šiaudai, tamsiosios durpės); 4. Programa (parama) individualių namų ūkiams atnaujinti įsigyti efektyvius biokuro katilus. Priemonė Nr.2. Biokuras iš trumpos apyvartos energetinių plantacijų. Tai augalai, kurių augimo apyvartos ciklas yra iki 5 metų. Tai energetiniai gluosniai, tuopos. Švedijos specialistų išvestos gluosnių (Salix viminalis) veislės auga 8 kartus sparčiau nei įprastiniai medžiai. Užsodinus šiais gluosniais plantacijas, augintojas jau po 4-5 metų sulauks derliaus maždaug tonų gluosnių medienos iš kiekvieno hektaro. Po 3 metų ta pati plantacija vėl duotų panašų medienos kiekį. 237

239 Perskaičiavus tai į vieno ha metinio derlingumo optimistinį vidurkį, augintojas gautų 20 tonų medienos kasmet, t.y m 3 erdmetrio (nukirsta mediena su oro tarpais); o naudojant glaudumo koeficientą 0,4 iki 50% drėgnumo gluosniams, - 23 m 3 kietmetrio (vientisa mediena). 1 ha gluosnių energetinė vertė sudarytų apie 3,75 4,0 tne per metus (UAB Jūsų sodui gluosnių augintojų Lietuvoje duomenys). (Išreiškiant kitokia šilumine verte: 20 tonų gluosnių skiedrų duoda apie 40 MWh; 1 tne duoda 11,6 MWh energijos)). 1 diagrama. Gluosnių metinė energetinė išeiga. 1 ha gluosnių plantacija 20 t medienos m 3 erdmetrio 23 m 3 kietmetrio (drėgnumas iki 50%) 3,75 4,0 tne išeiga Kitų šaltinių (gluosnių augintojas UAB Renergija ) teigimu, toks vertinimas perdėm optimistinis. Jų teigimu realesnė yra 2 tne išeiga iš 1 ha gluosnių plantacijos. Lietuvoje yra ~ ha nenaudojamos žemės. Tai didelis neišnaudotas potencialas energetiniams augalams. Vadinasi, apytiksliai ha dirvonuojančios žemės potencialas yra apie 2 ktne (pesimistiniu UAB Renergija vertinimu), jei auginami energetiniai gluosniai, ar kiti energetiniai augalai. 238

240 Kad būtų pasiektas M.Nagevičiaus pateikiamas m 3 energetinių augalų biokuro potencialas, turėtų būti optimistiniu skaičiavimu~ ha tokių augalų plantacijų. Šiuo metu energetiniai gluosnių plantacijos Lietuvoje sudaro tik apie ha. Anot verslo atstovų, apsodinti gluosniais per artimiausius metus ~ ha nėra jokių realių galimybių nei Lietuvoje, nei pasitelkus Skandinavijos techninius pajėgumus. Dar svarbu, kad pirmas gluosnių derlius būtų ne anksčiau kaip po 4-5 metų, vadinasi, sunkiai įmanoma pasiekti tokią išeigą jau m. Išvada: Apie ha energetinių augalų plantacijos galėtų išspręsti Lietuvos biomasės trūkumą, t.y. pateikti apie 271 ktne biokuro per metus. Deja, tai labai ilgalaikis procesas ir įmanomas pasiekti sistemiškai plėtojant šią priemonę - sodinant po ha gluosnių plantacijas per metus ne anksčiau kaip po metų (sodinimo sezonas trumpas iki birželio mėn. 1 d., Lietuvoje sodinimo pajėgumai šiuo metu ha per metus). Didžiausia sukaupta patirtis yra Švedijoje. Todėl šios problemos sprendimu turėtų užsiimti viena koordinuojanti institucija Lietuvoje, turėtų būti parengta m. ilgalaikė energetinių augalų plėtros programa ir veikiama nedelsiant. Priemonė Nr. 3. Kiti šaltiniai (komunalinės atliekos, šiaudai, tamsiosios durpės). 7 lentelė. Teorinis kitų šaltinių biokuro potencialas Lietuvoje Biokuras Energijos ekvivalentas, ktne 40% Lietuvos šiaudų 440 Komunalinės atliekos 200 Tamsiosios durpės energijos gamybai VISO: Ar yra tinkamos sisteminės priemonės šiam potencialui išnaudoti? Priemonė Nr. 4. Programa (parama) individualių namų ūkiams atnaujinti įsigyti efektyvius biokuro katilus. 8 lentelė. Individualių namų ūkių biokuro naudojimas (po renovacijos naudingumo koeficientas 80%). Biokuras Metai Energijos ekvivalentas, Sutaupyta, ktne ktne Individualūs namai Individualūs nerenovuoti katilai namai, Individualūs namai, 25% renovuoti katilai Individualūs namai, 50% renovuoti katilai Individualūs namai, 100% renovuoti katilai

241 Šiuo metu vidutinis individualių namų biokuro katilų naudingumo koeficientas ne daugiau kaip 50% (Asociacijos Litbioma duomenimis). Pakeitus senus katilus ir krosnis į modernius, kur NVK būtų 80-85%, bendras efektyvumas padidėtų apie 60-65%. Netiesioginiai tokios programos privalumai: Oro taršos mažinimas Biokuro kainų mažėjimas (nes dėl efektyvumo sutaupyta žaliava keliauja į CŠT rinką) Nacionalinės pramonės palaikymas Darbo vietos, eksporto importo balansas, socialinė nauda. Analogiška programa, jeigu būtų taikoma ir nebuitiniams individualiai šildomiems vartotojams, 2020 m. leistų sutaupyti iki 50 ktne per metus (pagal Lenteles 5 ir 7). Reikia sukurti mechanizmą, kaip skirti tokią paramą fiziniams asmenims atnaujinti biokuro katilus. Taip pat, pirmiausiai, reiktų apskaičiuoti ir finansinių priemonių mąstą bei numatyti galimus šaltinius. REKOMENDACIJA Taip pat reikalinga pirminę biokuro gamybą koordinuojanti institucija. Turėtų būti parengta pirminio biokuro gamybos programa. Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros metų programa neapima pilno problemos sprendimo. 240

242 Priedas Nr. 23. Poveikio vertinimas Naftos produktų atsargų saugojimo tvarkos pakeitimas Naftos produktų rinka LR energetikos ministerijos duomenimis, 2013 m. šalyje buvo sunaudota apie 2,4 mln. tonos naftos produktų. Iš šio skaičiaus apie 80 proc. suvartotų produktų buvo pagaminta AB ORLEN Lietuva ir apie 20 proc. importuota. Detalesni duomenys apie pagrindinių naftos produktų sunaudojimą Lietuvoje m. pateikiami lentelėje: 1 lentelė. Naftos produktų sunaudojimas Lietuvoje m. Pagrindinės naftos produktų rūšys 2009 m. ataskaita 2010 m. ataskaita Sunaudojimas, tūkst. tonų 2011 m. ataskaita 2012 m. ataskaita 2013 m. preliminari ataskaita Benzinas 367,7 295,7 258,4 231,4 208 Dyzelinas 897, , , , Gazoliai šildyti 20,4 28,3 28,3 93,3 94 Mazutas 358,7 286,6 198,5 285,9 75 Suskystintos naftos dujos 209,7 205,0 197,2 191,6 190 Žibaliniai reaktyviniai degalai ir aviacinis benzinas 39,8 52,3 58,0 64,0 71 Naftos bitumas 80,8 94,7 97,2 73,5 70 Pagrindiniai Lietuvos naftos rinkos dalyviai: AB ORLEN Lietuva ; AB Klaipėdos nafta ; keletas naftos gavybos bendrovių bei gerai išvystytas naftos produktų didmeninės ir mažmeninės prekybos tinklas, kurio pagrindiniai dalyviai yra: UAB Lukoil Lietuva ; UAB Statoil Lietuva ; UAB Neste Lietuva ; UAB Baltic Petroleum. Naftos produktų atsargos Nepertraukiamas, patikimas ir prieinamas naftos ir naftos produktų tiekimas yra viena svarbiausių stabilios valstybės ekonomikos prielaidų. Siekdamos užtikrinti šį stabilumą, valstybės privalo kaupti naftos ir naftos produktų atsargas, užtikrinti nepertraukiamą prieigą prie naftos resursų ir sumažinti galimus naftos tiekimo sutrikimų padarinius. Pagal 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvos 2009/119/EB, įpareigojančios valstybes nares išlaikyti žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, reikalavimus, ES valstybėje narėje nuolat turi būti išlaikytas 241

243 joms skirtas bendras naftos atsargų kiekis, kuris sudarytų ne mažiau kaip 90 dienų vidutinio dienos grynojo importo arba 61 dieną vidutinio dienos vidaus suvartojimo, priklausomai nuo to, kuris kiekis yra didesnis. 2 Lentelė. Naftos produktų atsargos 2012 m. Atsargos I kategorija II kategorija III kategorija Iš viso Atsargos, d t Atsargos, d t Atsargos, d t Atsargos, d t BE DK DE EL ES FR IE IT LU NL PT UK AT SE FI HU EUR-15 + HU CZ SI MT CY PL SK LV LT EE RO EUR Šaltinis: Europos Komisija 2012 m. birželio 12 d. priimtu Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pakeitimo įstatymu nustatyta, kad Valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra valstybės lėšomis kaupia ir tvarko specialiąsias naftos produktų atsargas, kurių įmonė turi kaupti tiek, kad jų pakaktų ne 242

244 mažiau kaip 30 dienų, skaičiuojant pagal vidutinį dienos vidaus suvartojimą per praėjusius kalendorinius metus. Likusią atsargų dalį kaupia įpareigotosios įmonės. Įpareigotosios įmonės naftos perdirbimo įmonės, naftos produktus ir (ar) naftą importuojančios įmonės ir įvežančios įmonės, išskyrus valstybės įmonę Lietuvos naftos produktų agentūrą, kurios pagal šio įstatymo nuostatas kaupia ir tvarko naftos produktų ir naftos atsargas ir kurių perdirbtų ar pagamintų, importuotų ar įvežtų naftos produktų ir naftos kiekis per metus viršija tonų pirmos ar trečios arba tonų antros kategorijos naftos produktų. Nurodyti kiekiai skaičiuojami sumuojant įpareigotųjų įmonių ir su jomis susijusių asmenų, kaip tai yra apibrėžta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, įmonių perdirbtų ar pagamintų, importuotų ar įvežtų naftos produktų ir naftos kiekį per metus. Apskaičiuojant praėjusių kalendorinių metų suvartojimą, atsižvelgiama į šias naftos produktų kategorijas: I kategorija variklių benzinas ir aviacinis kuras (aviacinis benzinas ir benzino tipo reaktyvinis kuras); II kategorija gazolis, dyzelinas, žibalas ir žibalo tipo reaktyvinis kuras; III kategorija mazutai. 1 paveikslas. Naftos produktų suvartojimas ir kauptinos atsargos Naftos produktų atsargas Lietuvos naftos produktų agentūra kaupia ir tvarko valstybės biudžeto asignavimais, numatytais atskirai programai Valstybės naftos produktų atsargų kaupimas ir tvarkymas. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 387,,Dėl valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūros paskyrimo agentūra paskirta atsakinga už valstybei nuosavybės teise priklausančių naftos produktų ir naftos atsargų kaupimą bei tvarkymą. Valstybės turtas agentūrai perduotas patikėjimo teise, 243

245 agentūra užtikrina laikomų naftos produktų kokybės atitikimą privalomųjų naftos produktų kokybės rodiklių, reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymu, agentūros veikla taip pat apima atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugų teikimą kitiems ūkio subjektams (naftos produktų valstybės atsargų kaupimas ir tvarkymas už įpareigotąsias įmones), įskaitant kitų ES valstybių narių įpareigotąsias įmones bei centrines saugyklas. 1. PROBLEMA Pagrindinė problema, su kuria susiduria naftos produktus importuojančios ir jais prekiaujančios įmonės, yra ribotos įpareigotųjų naftos įmonių galimybės joms privalomas atsargas kaupti kitose ES valstybėse narėse, kadangi LR Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatyme numatyta, kad užsienio valstybėse saugomų naftos produktų atsargų dalis negali būti didesnė nei 30 proc. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba šį reikalavimą įvardino kaip vieną iš esminių konkurenciją Lietuvos naftos produktų rinkoje ribojančių veiksnių, nes, pvz., Latvijoje bei Estijoje leidžiama saugoti iki 75 proc. valstybės atsargų kitose šalyse, o kitos Europos Sąjungos šalys vidutiniškai ne savo teritorijoje saugo apie 45 proc. rezervo. Konkurencijos tarybos nuomone, dėl to mažmeninės naftos produktų kainos Lietuvoje yra didesnės, nei kaimyninėse ES valstybėse narėse paveikslas. Naftos produktų atsargų dalis, laikoma užsienyje, proc. Šaltinis: Tarptautinė energijos agentūra. Siekiant išspręsti naftos produktų atsargų saugojimo kitose šalyse problemą, sumažinti naftos produktais prekiaujančių įmonių sąnaudas ir padidinti jų konkurencingumą, siūloma keisti Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymą, panaikinant apribojimą užsienio valstybėje saugoti iki 30 proc., atsargų. 141 Šaltinis: dau 244

246 2.ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Leidžiamą kaupti naftos produktų atsargų dalį užsienio šalyse padidinti iki 100 proc. Alternatyvos metu būtų panaikintas apribojimas kaupti naftos produktų atsargas ES šalyse. Leidžiamą kaupti naftos produktų atsargų dalį užsienio šalyse padidinti iki 50 proc. Alternatyvos metu leidžiamų naftos produktų atsargų užsienyje dalis padidėtų nuo 30 iki 50 proc. 3.ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Leidžiamą kaupti naftos produktų atsargų dalį užsienio šalyse padidinti Alternatyva Nr. 1 iki 100 proc. Alternatyvos metu būtų panaikintas apribojimas kaupti naftos produktų atsargas ES šalyse iki LR ūkio ministerijoje vyko konsultacijos su ūkio subjektais dėl naftos produktų ir naftos kaupiamųjų atsargų kiekio, laikomo užsienio valstybėse, reikalavimų. Apklausoje buvo klausiama, ar respondento įmonė veikia naftos produktų prekybos srityje; kokia, naftos produktų atsargų dalis galėtų būti laikoma kitų valstybių narių teritorijoje; kiek galėtų padidėti įmonės naftos atsargų, kaupiamų kitose valstybėse, dalis, jei užsienio šalyse būtų galima laikyti iki 100 proc. naftos produktų atsargų; kiek galėtų sumažėti įmonės naftos atsargų, kaupiamų kitose valstybėse, kaina, jei užsienio šalyse būtų galima laikyti iki 100 proc. naftos produktų atsargų; kiek galėtų padidėti naftos produktų importo dalis, jei užsienio šalyse būtų galima laikyti iki 100 proc. naftos produktų atsargų; kiek galėtų sumažėti benzino ir dyzelino kaina galutiniams vartotojams, padidėjus konkurencijai naftos produktų tiekimo rinkoje? Minėtu laikotarpiu buvo apklaustos pagrindinės šalyje veikiančios įmonės, vykdančios mažmeninę prekybą naftos produktais. Pusė respondentų atsakė, kad naftos produktų užsienio valstybėse nekaupia ir to daryti ateityje neketina. Kita dalis respondentų pateikė atsakymus, kad naftos produktų atsargų saugojimo užsienio valstybėse kaina galėtų būti mažesnė 50 proc. ir daugiau, naftos produktų atsargų dalis, laikoma užsienio šalyse, išaugtų iki 30 proc. 245

247 3 paveikslas. Ūkio subjektų apklausa 1. Tiesioginis poveikis, sumažėjus atsargų saugojimo kaštams LR energetikos ministerijos duomenimis, naftos produktų suvartojimas šalyje 2013 m. siekė 2,4 mln. t, naftos produktais prekiaujančios įmonės importuoja apie 10 proc. atsargų (240 tūkst. t), privalomos naftos produktų atsargos importuotojams turi siekti 90 d., taigi privalomos atsargos naftos produktus importuojančioms įmonėms būtų 240 * 90 / 365 = 59,2 tūkst. t. Lietuvos naftos produktų agentūra kaupia 30 d. atsargas, likusią dalį įpareigotosios įmonės. Skaičiuojama, kad naftos produktų saugojimo kaina yra 0,56 Lt/t per parą (Lietuvos naftos produktų agentūros naftos produktų saugojimo įkainiai) arba 204,4 Lt/t metams. Iš 246

248 viso saugojimas kainuoja 59,2 * 204,4 / 1000 = 12,1 mln. Lt. Remiantis apklausos duomenimis, užsienio šalyse naftos produktų saugojimas galėtų kainuoti 50 proc. pigiau (pvz., Suomijoje naftos produktų saugojimas kainuoja 0,28 Lt/t), naftos produktų atsargų dalis padidėtų apie 30 proc., vadinasi saugojimo kaštai sumažėtų 1,82 mln. Lt kasmet. 3 lentelė. Naftos produktų atsargų saugojimo kaštų sumažėjimas, mln. Lt Metai 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai 6 metai 7 metai 8 metai 9 metai 10 metai Iš viso Nauda Sutaupymai, mln. Lt 1,8 1,8 1,8 1,8 1,8 1,8 1,8 1,8 1,8 1,8 18,2 Lt. Bendra nauda dėl naftos produktų saugojimo kaštų sumažėjimo 10 metų laikotarpiu siektų 18,2 mln. 2. Netiesiogiai, padidėjus konkurencijai ir sumažėjus naftos produktų kainoms Esant galimybei laikyti atsargas užsienio šalyse, išaugtų konkurencija ir sumažėtų naftos produktų didmeninė ir mažmeninė kaina. Remiantis apklausos duomenimis, mažmeninė benzino ir dyzelino kaina galėtų sumažėti iki 5 centų ir priartėtų prie kaimyninių šalių kainų. 4 lentelė. Nauda dėl galutinės kainos sumažėjimo galutiniams vartotojams, mln. Lt Metai 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai 6 metai 7 metai 8 metai 9 metai 10 metai Iš viso Sutaupymai, mln. Lt Nauda 58,8 58,8 58,8 58,8 58,8 58,8 58,8 58,8 58,8 58,8 588,0 Bendra nauda dėl benzino ir dyzelino kainos sumažėjimo 10 metų laikotarpiu siektų 588,0 mln. Lt. Benzino kainos struktūroje mokesčiai (akcizai ir PVM) sudaro apie 50 proc., dyzelino apie 40 proc. 142 Skaičiuojama, kad sumažėjus benzino ir dyzelino kainoms, valstybė kasmet gautų 24,9 mln. Lt mažiau pajamų. Alternatyva Nr. 2 Leidžiamą kaupti naftos produktų atsargų dalį užsienio šalyse padidinti iki 50 proc. Tikėtina, kad naftos produktų atsargų, laikomų užsienio valstybėje, dalį padidinus iki 50 proc., esminių pokyčių naftos produktų rinkoje neatsirastų, konkurencija didmeninėje naftos produktų rinkoje neišaugtų ir kainos nesumažėtų. Skaičiuojama, kad naftos produktų saugojimo kaštai sumažėtų nežymiai, galutinė benzino ir dyzelino kaina vartotojui nesikeistų. 142 Šaltinis: LR finansų ministerija, Europos komisija oil/bulletin_en.htm 247

249 REKOMENDACIJA Atsižvelgiant į kitų ES šalių naftos produktų atsargų lygį kitose šalyse ir naudą, kurį būtų gauta dėl naftos produktų atsargų užsienio šalyse saugojimo apribojimų panaikinimo, rekomenduojama įgyvendinimo rinktis alternatyvą 1 Leidžiamą kaupti naftos produktų atsargų dalį užsienio šalyse padidinti iki 100 proc.. 5 lentelė. Diskontuoti kaštai ir nauda dėl naftos produktų saugojimo tvarkos pasikeitimo, mln. Lt Metai 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai 6 metai 7 metai 8 metai 9 metai 10 metai Iš viso Kaštai Metiniai kaštai -24,9-24,9-24,9-24,9-24,9-24,9-24,9-24,9-24,9-24,9-248,7 Diskonto normos įtaka kaštams Metinių kaštų grynoji dabartinė vertė 1,000 0,952 0,907 0,864 0,823 0,784 0,746 0,711 0,677 0,645-24,9-23,7-22,6-21,5-20,5-19,5-18,6-17,7-16,8-16,0-201,6 Nauda Metinė nauda 60,6 60,6 60,6 60,6 60,6 60,6 60,6 60,6 60,6 60,6 606,2 Diskonto normos įtaka naudai 1,000 0,952 0,907 0,864 0,823 0,784 0,746 0,711 0,677 0,645 Metinės naudos grynoji dabartinė vertė 60,6 57,7 55,0 52,4 49,9 47,5 45,2 43,1 41,0 39,1 491,5 Kaštai-nauda Metinė nauda - kaštai 35,7 34,0 32,4 30,9 29,4 28,0 26,7 25,4 24,2 23,0 289,8 Skaičiuojama, kad bendra nauda (nauda-kaštai) 10 metų laikotarpiu siektų 289,8 mln. Lt. 4 paveikslas. Sukaupta diskontuota nauda (nauda-kaštai), mln. Lt 248

250 2012 m. birželio 12 d. priimtu Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo pakeitimo įstatymo 10 str. 1 d. rekomenduojama išdėstyti taip: 10 straipsnis. Atsargų laikymas 1. Atsargos, išskyrus specialiąsias atsargas, gali būti laikomos kitų šalių narių teritorijoje laikomos kitų valstybių narių teritorijoje. Įpareigotosios įmonės kitų valstybių narių teritorijoje gali laikyti ne daugiau kaip 30 procentų visų atsargų. 249

251 Priedas Nr. 24. Poveikio vertinimas Atliekų susidarymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių pakeitimas 1.PROBLEMA 1.1.Teisinio reguliavimo sritis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2011 m. Lietuvoje susidarė apie 4,1 mln. tonų gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų (2,2 proc. daugiau nei 2010 m.), iš kurių 56,5 proc. buvo pašalinta sąvartynuose, 24,2 proc. panaudota/perdirbta, 15,7 proc. išvežta iš šalies, 2,6 proc. sudeginta, 1,0 proc. pašalinta kitais būdais. Atliekų susidarymo apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarką reglamentuoja LR Atliekų tvarkymo įstatymas, Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos LR Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklės (toliau taisyklės), patvirtintos LR Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 ir kiti teisės aktai. Atliekų susidarymo apskaitą turi vykdyti įmonės, atitinkančios bent vieną iš nurodytų kriterijų: 1. privalančios gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą; 2. dėl kurių vykdomos veiklos per kalendorinius metus susidaro daugiau nei 12 tonų nepavojingųjų atliekų ir (arba) 0,6 tonos pavojingųjų atliekų (į šį kiekį neįskaičiuojamos: mišrios komunalinės atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kodu ; atliekos, susidariusios atliekų tvarkymo metu ir atliekos apdorotos jų susidarymo vietoje); 3. atliekančios variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą; 4. turinčios 10 ir daugiau darbuotojų ir vykdančios žmonių ir gyvūnų sveikatos priežiūros ir vaistinių, ruošiančių ir parduodančių vaistus, veiklas, apimančias Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, patvirtinto Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo, 75, 86, 87 skyriuose ir klasėje nurodytas veiklos rūšis; 5. dėl kurių vykdomos veiklos susidaro alyvos atliekos; 6. įpareigotos vesti atliekų apskaitą vadovaujantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo. Atliekų susidarymo apskaitos žurnalo (taisyklių 4 ir 5 priedas) pildymo tvarką tvirtina įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, nurodant už kiekvieno atliekų susidarymo apskaitos žurnalo pildymą ir teisingą visų duomenų pateikimą atsakingus asmenis, žurnalo saugojimo vietą, žurnalų skaičių ir konkrečius padalinius ar įrenginius, kurių atliekos registruojamos. Susidaręs pavojingųjų atliekų kiekis atliekų susidarymo apskaitos žurnale registruojamas ne rečiau kaip kartą per 2 savaites, o nepavojingųjų kartą per mėnesį. Jei pavojingųjų atliekų susidaro rečiau kaip kartą per 2 savaites, o nepavojingųjų atliekų rečiau kaip kartą per mėnesį, susidaręs atliekų kiekis registruojamas iš karto, kai tik susidaro. Tvarkant atliekų susidarymo apskaitos žurnalo duomenis kompiuteriu, kartą per mėnesį turi būti atspausdinama ir atsakingų asmenų parašais patvirtinama atliekų susidarymo suvestinė. Atliekų susidarymo apskaitos žurnalas turi būti saugomas vykdomos veiklos 250

252 vietoje ir pateikiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitiems įgaliotiems pareigūnams, jiems pareikalavus. Atliekų susidarymo apskaitos žurnalo duomenų pagrindu kiekvienais kalendoriniais metais įmonės turi parengti atliekų susidarymo apskaitos metinę ataskaitą (taisyklių 6 ir 7 priedas). PROBLEMA Siekiant išsiaiškinti, su kokiomis problemomis susiduria verslo subjektai, vykdantys atliekų susidarymo apskaitą, LR Ūkio ministerija 2014 m. sausio-vasario mėn. atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta 80 šalies verslo įmonių, asociacijų. Respondentų buvo prašoma nurodyti, su kokiomis problemomis susiduriama, vykdant atliekų apskaitą, pildant atliekų susidarymo apskaitos žurnalus, metines ataskaitas. Apibendrinus apklausos duomenis, įmonėms, kurios privalo vykdyti atliekų susidarymo apskaitą, didžiausios problemos kyla dėl to, kad: 1) Atliekų susidarymo apskaitos žurnalo pildymas užima daug laiko, kadangi turi būti pildomas kartą per 2 savaites (pavojingoms atliekoms) arba kartą per mėnesį (nepavojingoms atliekoms), tačiau žurnalas priežiūros institucijoms nėra teikiamas. Vidutiniškai žurnalo užpildymas įmonių darbuotojams užtrunka apie 30 min. 2) Duomenys žurnale ir realus susidariusių atliekų kiekis ne visada sutampa, kadangi atliekų svėrimas įmonėse dažnai neatliekamas (pvz., esant darbuotojų trūkumui); atliekų kiekis svėrimo ir perdavimo atliekų tvarkytojams metu gali skirtis (pvz., susidariusių atliekų svoris esant skirtingoms oro temperatūros, drėgmės sąlygoms skiriasi). Perduodant susidariusias atliekas tvarkytojams ir patikslinus jų kiekius, būtina žurnalą atnaujinti, iš naujo jį atspausdinti ir pasirašyti. 3) Atliekų susidarymo apskaitos metinės ataskaitos ir atliekų susidarymo apskaitos žurnalų duomenys dubliuojasi. Ataskaitiniam laikotarpiui (metams) pasibaigus, atliekų susidarymo apskaitos metinėje ataskaitoje ūkio subjektai privalo pateikti duomenis apie susidariusį atliekų kiekį. Pateikiami duomenys dubliuojasi su duomenimis, nurodytais atliekų susidarymo apskaitos žurnaluose. Vidutiniškai metinių ataskaitų užpildymas įmonių darbuotojams užtrunka apie 4 val. 2. TIKSLAS Siūloma keisti Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisykles, patvirtintas LR Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367, siekiant pagerinti sąlygas ūkio subjektams, sumažinti administracinę naštą ir padidinti teigiamą poveikį įmonėms ir kontroliuojančioms institucijoms. 3. ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). neplanuojama keisti atliekų susidarymo apskaitos tvarkos Supaprastinti atliekų susidarymo apskaitos vedimo tvarką, atsisakant apskaitos žurnalų vedimo. Šios alternatyvos metu būtų atsisakyta atliekų susidarymo apskaitos žurnalų vedimo, kadangi visi duomenys apie susidariusias atliekas yra perduodami atliekų tvarkytojams. Papildomas poveikis ūkio subjektams pasireikštų tuo, kad nebereikėtų nustatinėti atliekų svorio susidarymo metu, nuolat atnaujinti, perspausdinti, pasirašinėti žurnalų. Siekiant patikrinti, koks atliekų kiekis susidarė ūkio subjektų veiklos metu, kontroliuojančios institucijos galėtų susipažinti su atliekų tvarkytojų pateiktais dokumentais ir išrašytomis sąskaitomis. Metų pabaigoje įmonės, kurios privalo vykdyti atliekų susidarymo apskaitą, kontroliuojančioms institucijoms, kaip ir anksčiau, pateiktų ataskaitas apie metų eigoje susidariusias ir perduotas sutvarkyti atliekas. 251

253 Alternatyva Nr. 2 Supaprastinti atliekų susidarymo apskaitos vedimo tvarką, atsisakant metinių ataskaitų pildymo. Šios alternatyvos metu būtų atsisakyta metinių ataskaitų pildymo atskiroje formoje, kadangi tokia ataskaita galėtų būti suformuojama automatiniu būdu pagal atliekų susidarymo žurnalų duomenis. Suformuotą atliekų apskaitos metinę ataskaitą ūkio subjektai, kaip ir anksčiau, galėtų pateikti kontroliuojančioms institucijoms. 4. ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Įgyvendinus Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių pakeitimus, atliekų susidarymo apskaita iš esmės nepasikeistų. Ūkio subjektai, kaip ir anksčiau, atliekas perduotų tvarkytojams, kurie išrašytų sąskaitas ir pateiktų kitus dokumentus apie susidariusius atliekų kiekius, atliekų rūšis ir kt. Metų pabaigoje verslo įmonės kontroliuojančioms institucijoms pateiktų atliekų susidarymo ataskaitą. Pakeitus Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisykles, ūkio subjektams sumažėtų administracinė našta, pildant atliekų susidarymo apskaitos žurnalus. Papildomas teigiamas poveikis pasireikštų tuo, kad įmonės darbuotojams nereikėtų papildomai nustatyti susidariusio atliekų svorio (tai būtų atliekama perdavimo atliekų tvarkytojams metu), nereikėtų pakartotinai tikslinti ir iš naujo spausdinti, pasirašyti žurnalų. Alternatyva Nr. 1 Supaprastinti atliekų susidarymo apskaitos vedimo tvarką, atsisakant apskaitos žurnalų vedimo. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2011 m. atliekų susidarymo metinę ataskaitą pateikė 2336 įmonių, (2014 m. kovo mėn. dar nebuvo surinkti duomenys už 2012 m., kadangi įmonės nespėjo prisitaikyti prie pasikeitusių teisės aktų ir nuo 2012 m. naudojamų naujų ataskaitų formų bei programinės įrangos ataskaitų įvedimui). Remiantis ūkio subjektų apklausos duomenimis, nustatyta, kad atliekų susidarymo apskaitos žurnalo pildymas vidutiniškai užtrunka 30 min. Skaičiuojama, kad tiek pat laiko trunka atliekų kiekio nustatymas, pakartotinis žurnalo pildymas, spausdinimas, pasirašymas ir kt. Įmonių veikloje atliekų susidarymo žurnalas paprastai pildomas kartą per 1-2 sav., BVP, tenkantis 1 dirbančiam asmeniui per valandą yra 49,72 Lt, taigi, bendra metinė nauda dėl atliekų susidarymo apskaitos supaprastinimo siektų 3,02 mln. Lt (2336 įmonės * 0,5 val. * 2 kartai * 26 savaitės * 49,72 Lt = 3,02 mln. Lt). Alternatyva Nr. 2 Supaprastinti atliekų susidarymo apskaitos vedimo tvarką, atsisakant metinių ataskaitų pildymo m. atliekų susidarymo metinę ataskaitą pateikė 2336 įmonės (2012 m. apie 2500 įmonių), remiantis ūkio subjektų apklausos duomenimis, nustatyta, kad atliekų susidarymo metinės ataskaitos pildymas vidutiniškai užtrunka 4 val. Skaičiuojama, kad atliekų susidarymo metinė ataskaita pildoma kartą per metus, BVP, tenkantis 1 dirbančiam asmeniui, per valandą yra 49,72 Lt, taigi, bendra metinė nauda dėl atliekų susidarymo apskaitos supaprastinimo siektų 0,5 mln. Lt (2336 įmonės * 4 val. * 1 kartas * 49,72 Lt = 0,46 mln. Lt). 252

254 Remiantis poveikio vertinimo metodika kitose ES šalyse (pavyzdžiui, poveikio vertinimo metodika Didžioji Britanijoje 143 ), alternatyvų kaštų ir naudos palyginimui naudojamas grynosios dabartinės vertės rodiklis, parodantis būsimų pinigų srautų vertę šiandien (diskonto norma pasirenkama 5 proc.). 1 lentelė. Alternatyvų grynoji dabartinė vertė, Lt 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai 6 metai 7 metai 8 metai 9 metai 10 metai Alternatyva Nr. 1 Nauda dėl atliekų apskaitos žurnalo atsisakymo, Lt Grynoji dabartinė vertė, Lt Diskontuota nauda, Lt Alternatyva Nr. 2 Nauda dėl atliekų apskaitos metinės ataskaitos pildymo atsisakymo, Lt Diskontuota nauda, Lt Palyginus 1 ir 2 alternatyvas, alternatyvos Nr. 1 nauda būtų grynoji dabartinė vertė 10 metų laikotarpiu būtų didesnė, negu alternatyvos Nr. 2, (atitinkamai 24,5 mln. Lt ir 3,8 mln. Lt). Įgyvendinus alternatyvą Nr. 1, kontroliuojančioms institucijoms toliau būtų teikiamos metinės atliekų susidarymo apskaitos ataskaitos ir nebūtų prarasta atliekų apskaitos kontrolė. 1 paveikslas. Alternatyvų nauda, Lt attachment_data/file/220541/green_book_complete.pdf 253

255 Poveikis valstybės finansams Įgyvendinus Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių pakeitimus, poveikis valstybės finansams nenumatomas. Poveikis administracinei naštai Įgyvendinus Atliekų susdarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių pakeitimus, kontroliuojančių institucijų administracinė našta nesikeis, kadangi joms bus pateikiamos tos pačios ataskaitos, kaip ir iki šiol. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitiems įgaliotiems pareigūnams pareikalavus pateikti dokumentus apie atliekų susidarymą, ūkio subjektai pateiktų duomenis (dokumentus, sąskaitas) apie atliekų tvarkytojams perduotas atliekas ir jų kiekius. REKOMENDACIJA Atsižvelgiant į poveikį verslui (nauda 3,02 mln. Lt per metus) ir galimybes kontroliuoti atliekų susidarymą įmonėse, siūloma įgyvendinimui rinktis alternatyvą Nr. 1. Supaprastinti atliekų susidarymo apskaitos vedimo tvarką, atsisakant apskaitos žurnalų vedimo. 254

256 Priedas Nr. 25. Poveikio vertinimas LR reklamos įstatymo pakeitimas 1.PROBLEMA 2014 m. kovo d. LR Ūkio ministerija atliko mažmeninės prekybos naftos produktais įmonių, asociacijų, savivaldybių apklausą, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti, kiek vienoje degalinėje vidutiniškai yra: 1. paslaugų pavadinimą ar jų teikimo vietą nurodančių užrašų (pvz., Oras, Dujos ); 2. koks yra po degalinės stogine esančių reklamų skaičius (išskyrus vėliavas ir iš tolo matomus kainų stovus); 3. kokia yra vidutinė rinkliava vienai degalinei už leidimų įrengti iškabas (paslaugų pavadinimą ar jų teikimo vietą nurodančius užrašus) ir po degalinės stogine esančią reklamą (išskyrus vėliavas ir iš tolo matomus kainų stovus) išdavimą. Iš degalinių buvo gauti atsakymai, kad užrašų Oras, Vanduo, Parduotuvė, Dujos, Dujų užpylimo instrukcija dažniausiai yra po vieną. Jei degalinėje yra plovykla, virš įvažiavimo ir išvažiavimo yra užrašai Plovykla, prie plovyklos įvažiavimo yra instrukcija Naudojimosi plovykla taisyklės ir Plovimo programos. Priklausomai nuo degalinės dydžio, yra skirtingas degalų kolonėlių skaičius. Greitaeigės ir žymėto dyzelinio kuro kolonėlės dažniausiai būna ne po stogine, prie greitaeigių degalų kolonėlių būna stendas su užrašu Sunkiajam transportui. Dažniausiai būna 3-5 modulinės degalų ir viena dujų kolonėlės, ant ir virš kiekvienos degalų kolonėlės yra užrašas su kolonėlės numeriu bei siūlomomis degalų rūšimis. Metinė rinkliava už leidimų įrengti išorinę reklamą degalinėse išdavimą priklauso nuo degalinėje esančių iškabų kiekio bei vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarkos skirtingose savivaldybėse. Vienai degalinei rinkliava už leidimo įrengti reklamą po stogine ir ant degalinės pastato išdavimą svyruoja nuo 200 iki 1200 Lt metams. LR energetikos ministerijos duomenimis, 2012 m. sausio 1 d. suskystintomis naftos dujomis automobiliams buvo prekiaujama 142 degalinėse, benzinu, dyzeliniu kuru buvo prekiaujama 193 skysto kuro degalinėse, degalais ir suskystintomis naftos dujomis automobiliams buvo prekiaujama 774 degalinėse. Skaičiuojama, kad degalinių skaičius šalyje yra 1109, vidutinis rinkliavos už degalinėje esančias iškabas ir reklamą po degalinės stogine dydis yra 670 Lt. Įgyvendinus planuojamos LR Reklamos įstatymo pakeitimus (degalinėse esantiems užrašams, kuriuose pateikiamas prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas, ir po degalinės stogine esančiai reklamai nebebūtų reikalingas leidimas), metinė nauda verslui siektų 743,0 tūkst. Lt. 2.POVEIKIS VERSLUI 1 lentelė. Poveikis verslui, Lt Skaičiavimas Degalinių skaičius Lietuvoje 1109 Vidutinė rinkliava už leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimą metams vienai degalinei Iš viso Lt REKOMENDACIJA Įgyventi LR reklamos įstatymo pakeitimus. 255

257 Priedas Nr. 26. Poveikio vertinimas Permokėto PVM grąžinimo termino trumpinimas 1.PROBLEMA 1.1. Viešosios politikos kontekstas Statybos sektoriuje remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1K-397 patvirtintu Lietuvos Respublikos finansų ministerijos metų strateginių veiklos plano punktu, vienas iš Vyriausybės prioritetų vykdyti tikslines priemones, skirtas pajamoms apskaičiuoti ir tinkamam PVM prievolių vykdymui užtikrinti, užkirsti kelią sukčiavimui, nepagrįstai PVM apskaitai, nepagrįstam 0 procentų PVM tarifo taikymui ir privačių poreikių tenkinimui įmonių lėšomis. Taip pat, šiais metais tęsiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos projektas Atsakinga statyba, kurio tikslas užtikrintų visų statybos proceso dalyvių nuo vystytojų iki statybininkų pajamų apskaitymą, leidžiamų atskaitymų pagrįstumą ir teisingą mokesčių deklaravimą bei sumokėjimą laiku. Šio projekto metu tikrinami PVM, pelno, gyventojų pajamų bei nekilnojamojo turto mokesčiai. Atsižvelgiant į šiuos Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos uždavinius buvo imtasi priemonių, leidžiančių užtikrinti jų įgyvendinimą. Kaip viena iš priemonių buvo priimta PVM mokesčio įstatymo pataisa, kuria įtvirtinama, kad už statinio (pastato) statybos metu atliekamus darbus, t.y. teikiamas paslaugas, prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM įgyja Statybos įstatymo 3 straipsnyje numatytas statytojo teises įgyvendinantys asmenys ir (arba) rangovai, statybos darbams atlikti samdantys subrangovus. Šia priemone tikimasi užtikrinti PVM surinkimą į valstybės biudžetą, užkirsti kelią kurtis fiktyvioms statybos bendrovėms ir vykdyti schemas, padedančias slėpti ir vengti PVM sumokėjimo Tačiau įsigaliojus aptartai PVM pataisai bendrovėms atliekančioms statybos darbus pritrūksta apyvartinių lėšų, nes iš užsakovų PVM negauna, o už nupirktas statybinei veiklai skirtas prekes PVM gali atgauti tik kalendoriniam pusmečiui pasibaigus, t.y. 2 kartus per metus. 1.2.Status quo Pagal dabartini reglamentavimą už statinio (pastato) statybos metu atliekamus darbus, t.y. teikiamas paslaugas, prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM įgyja Statybos įstatymo 3 straipsnyje numatytas statytojo teises įgyvendinantys asmenys ir (arba) rangovai, statybos darbams atlikti samdantys subrangovus. Tai numato PVM įstatymo 96 straipsnio 1 dalis: 1. PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą: 1) PVM, apskaičiuotą už nuosavybės teisės objektus, perimtus kaip turtinis įnašas arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo, t. y. PVM mokėtojas, perimantis nuosavybės teisės objektus kaip turtinį įnašą arba dėl kito PVM mokėtojo reorganizavimo; 2) šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto prekių tiekimo atveju apskaičiuotą PVM už perduodamą pastato (statinio) esminį pagerinimą, t. y. PVM mokėtojas pagerinto pastato (statinio) daikto savininkas; 3) PVM, apskaičiuotą už šio Įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai; 4) kitais Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais apskaičiuotą PVM, kai PVM už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas išskaito ir sumoka į biudžetą šių prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas), jeigu jis yra PVM mokėtojas. Tai yra PVM pinigų srautas nepereina per statybos bendrovę. O statybos bendrovė teisę atgauti pirkimo PVM turi tik du kartus per metus pagal PVM įstatymo 91 straipsnio 3 dalį: 91 straipsnis. Grąžintinos iš biudžeto PVM sumos įskaitymas ir grąžinimas 256

258 1. PVM permoka ir už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidaręs PVM skirtumas įskaitomi (grąžinami) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, atsižvelgus į šiame straipsnyje nurodytas išimtis ir apribojimus. 2. Už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidariusi ir grąžinama PVM skirtumo suma negali būti didesnė už: 1) sąlyginę 21 procento PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, kurioms pritaikytas 0 procentų PVM tarifas, ir 2) sąlyginę 21 procento PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų, nurodytų šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir 3) PVM sumą, per mokestinį laikotarpį atskaitytą už įsigytą ilgalaikį turtą (išskyrus į PVM atskaitą įtrauktą importo PVM sumą, įskaitytą vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, taip pat pirkimo PVM sumą už pasigamintą ilgalaikį materialųjį turtą), ir 4) PVM sumą, per mokestinį laikotarpį atskaitytą už įsigytas ir (arba) importuotas medžiagas, žaliavas ir (arba) paslaugas, skirtas ilgalaikiam turtui pasigaminti ir (arba) nebaigtai statybai (išskyrus į PVM atskaitą įtrauktą importo PVM sumą, įskaitytą vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis), ir 5) PVM sumą, per mokestinį laikotarpį atskaitytą už įsigytus ir (arba) importuotus degalus, trąšas, sėklas, pašarus, priemones nuo kenkėjų ir piktžolių (išskyrus į PVM atskaitą įtrauktą importo PVM sumą, įskaitytą vadovaujantis šio Įstatymo 94 straipsnio nuostatomis). Šis punktas taikomas tik PVM mokėtojams, kurių pajamos iš žemės ūkio produkcijos tiekimo ir (arba) paslaugų teikimo praėjusiais kalendoriniais metais sudarė ne mažiau kaip 50 procentų visų pajamų. 3. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas neįskaityta ir negrąžinta iki kalendorinio pusmečio pabaigos susidariusio PVM skirtumo suma PVM mokėtojui gali būti grąžinta tam kalendoriniam pusmečiui pasibaigus, tačiau tik tuo atveju, jeigu asmuo buvo įregistruotas PVM mokėtoju ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki to kalendorinio pusmečio pabaigos. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi PVM mokėtojams, atitinkantiems centrinio mokesčių administratoriaus nustatytus reikalavimus. 5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti apribojimai netaikomi grąžinant metinėje PVM deklaracijoje nurodytą grąžintiną PVM sumą, taip pat jeigu PVM mokėtojas likviduojamas arba apmokestinamasis asmuo išregistruojamas iš PVM mokėtojų. 6. PVM skirtumo grąžinimas ar įskaitymas sustabdomas, kai įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui pateikia duomenis apie pradėtą PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, jeigu tai yra susiję ar gali būti susiję su netinkamu PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą ir įskaitymą). Jeigu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas arba iškelta baudžiamoji byla nutraukti ar baudžiamojoje byloje įsiteisėja išteisinamasis nuosprendis, PVM skirtumas grąžinamas (įskaitomas) šio ir Mokesčių administravimo įstatymų nustatyta tvarka. Įgaliotos tirti nusikaltimus institucijos mokesčio administratoriui privalo pateikti duomenis apie pradėtą PVM mokėtojo veiklos tyrimą dėl nusikalstamos veikos, jeigu tai susiję ar gali būti susiję su netinkamu PVM mokėtojo prievolių vykdymu (įskaitant neteisėtą PVM skirtumo grąžinimą bei įskaitymą). PROBLEMA Kadangi Statybos bendrovės perka statybines prekes su PVM, o atsiskaitymą gauna iš užsakovo be PVM, joms (ypač nedidelėms) atliekančioms darbus pritrūksta apyvartinių lėšų atsiskaitymams su darbuotojais, socialinio draudimo mokesčiams, garantiniam fondui, patalpų nuomai, buhalterinėms paslaugoms ir pan., o PVM permoką gali atgauti tik kalendoriniam pusmečiui pasibaigus, t.y. 2 kartus per 257

259 metus. Pažymėtina, kad PVM mokėtojas automatiškai po pusmečio neatgauna PVM permokos. Tam reikia rašyti prašymą, kas gali trukti iki dviejų mėnesių, tad PVM permokos grąžinimas gali užtukti iki 8 mėnesių. Kyla rizika, gal kai kurios bendrovės siekdamos sumažinti apyvartinių lėšų trūkumą pradės rašytis dviejų tipų sutartis su užsakovais medžiagų pardavimo (išpučiant jų kainas) ir darbų atlikimo (mažinant darbo užmokesčio įkainius). Taip pat didieji nekilnojamojo turto vystytojai pradės statybines medžiagas pirktis patys ir taip mažins mokėtiną PVM. 2.TIKSLAS Pagerinti statybos verslo subjektams sąlygas sklandžiai vykdyti statybos darbus, nesukeliant kliūčių dėl finansinių srautų, kurie atsiranda mokant bei susigrąžinant PVM. 3.POVEIKIS VERSLO SĄLYGOMS Pakeitus reguliavimą, kad PVM permoka PVM mokėtojui būtų grąžina ne po kalendorinio pusmečio, o per 1 mėnesį, nenutrūktų finansiniai srautai ir statybos galėtų būti tęsiamos. Nes daugelis atsiskaitymų (darbo užmokestis, nuoma, buhalterinės paslaugos) vyksta kas mėnesį. Žemiau pateiktoje lentelėje matomas hipotetinis pavyzdys kaip įmonei atsiranda apyvartinių lėšų trūkumas. 1 lentelė. Pavyzdys: įmonės apyvartinių lėšų trūkumas Pajamos Po atvirkštinio PVM Išlaidos Eur Eur Darbų kaina PVM Kaina PVM Viso Atlikti darbai Medžiagos darbams atlikti Atlyginimai Sodros ir kiti mokesčiai Buhalterijos paslaugos, nuoma Viso: Skirtumas Jei dalysime prielaidą, kad įmonė eurų skolinasi 8 mėnesiams, su 3 procentų banko marža bei EURIBOR 0,5 proc. norma, tai jai papildomai kainuos *3,5 proc.*8/12 = 215 eurų. Tai sudaro 215/5100 = 4,2 proc. įmonės pelno. Tačiau reikia turėti omenyje, kad maržą bakų taikoma yra skirtinga ir priklausanti nuo daug faktorių, ji gali siekti ir 10 procentų. Jei darysime prielaidą, kad banko marža įmonėms - 10 procentų, tai papildomai kainuos *10,5 proc.*8/12 = 609 eurai. Tai sudarytų 609/5100 = 12 proc. įmonės pelno. Skaičiavimai atlikti remiantis esama EURIBOR norma, kur šiuo metu yra žemiausia ir ateityje prognozuojama, kad kils, kas iš esmės reiškia, kad įmonės patirs dar daugiau nuostolių dėl laukimo gražinti PVM permoką. 258

260 4.POVEIKIS KONKURENCIJOS SĄLYGOMS Kadangi ši problema daugiau aktuali mažesnį kapitalą turinčioms įmonėms, kurios turi mažesnius pinigų srautus, tai pakeitus reguliavimą išnyktų tam tikri konkurenciniai barjerai, kai vienos įmonės priverstos skolintis, o kitos gali naudoti vidinius resursus. IŠVADA Kadangi įstatymas įsigaliojo visai neseniai, vertinti kitas alternatyvas nėra galimybių, tačiau sprendimas yra būtinas. Kaip viena iš alternatyvų būtų trumpinti gražintino PVM terminą nuo 6 mėnesių iki 1 mėnesio. Taivienaiįmonei leistų sutaupyti nuo 6,3 proc. iki 18 proc. pelno. O mažoms statybų bendrovėms reikštų išsigelbėjimą nuo bankroto. 259

261 Priedas Nr. 27. Poveikio vertinimas Infrastruktūros plėtros įstatymo projektas 1. PROBLEMA 1.1. VIEŠOSIOS POLITIKOS KONTEKSTAS Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau Teritorijų planavimo įstatymas) nuostatomis, vienas esminių teritorijų planavimo tikslų - darnus teritorijų vystymas, kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Siekiant įgyvendinti šį tikslą labai svarbus infrastruktūros kūrimo mechanizmo nustatymas. Šis mechanizmas nustatytų infrastruktūrą organizuojančių ir joje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Didžioji dalis Europos išsivysčiusių šalių reglamentuoja infrastruktūros plėtros sukūrimą pagal siūlomą modelį. Svarbu atsižvelgti į ateities perspektyvas, kuomet nereglamentuojant infrastruktūros plėtros, ji vyksta chaotiškai, neplanuotai, neretai dubliuojant struktūros elementus, kur galima būtų naudotis vienus (pvz. tiesiami du užmiesčio keliai vienas šalia kito) STATUS QUO Šiuo metu galiojantys teisės aktai reguliuoja tik atskirus infrastruktūros plėtros etapus, ir neapima inžinerinės infrastruktūros plėtros santykių visumos, nenustato vienodų veiklos principų inžinerinės infrastruktūros procese dalyvaujantiems subjektams. (Teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ar atskirų infrastruktūros šakų plėtrą (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas)). Dėl to nėra infrastruktūrą plėtrą organizuojančių ir joje dalyvaujančių subjektų teisių, pareigų bei atsakomybės. PROBLEMA Nepakankamas santykių reguliavimas lemia problemą keleto problemų visumą: Nesureguliuotas socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros ir įrengimo mechanizmas, todėl socialinės ir inžinerinės infrastruktūros sprendiniai lieka neįgyvendinami. Daugelyje užsienio šalių, siekiant kokybiško miesto teritorijų urbanistinio suplanavimo privačios nuosavybės sąlygomis, žemė yra pertvarkoma. Pertvarkant žemę sujungiamos savanoriškos bei priverstinės teritorijų planavimo priemonės, kurios leidžia į teritorijų planavimą įsitraukti savininkams ir kartu užtikrinti visuomenės interesą. Viena iš efektyviausių ir paprasčiausių miesto žemės pertvarkymo procedūrų yra pagrįsta žemės sklypų pertvarkymu pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Žemės sklypų pertvarkymas pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius taikomas Vokietijoje, Suomijoje, Turkijoje. Šiuo metu inžinerinės infrastruktūros plėtros reguliavimas yra nustatytas teritorijoms, kuriose jau yra įrengti komunaliniai inžineriniai tinklai ir bendro naudojimo susisiekimo komunikacijos, taikomas ir teritorijoms, kuriose minėta infrastruktūra nėra įrengta ir kurioms turi būti taikomi specialūs teisinio reguliavimo principai, atspindintys specifines šių teritorijų problemas (žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų nebuvimas, atskirų subjektų interesų derinimas ir kita). Atsižvelgiant į skirtingas sąlygas, siūlytina atskirti urbanizuotų teritorijų, kuriose yra komunaliniai inžineriniai tinklai bei bendro naudojimo susisiekimo komunikacijos, urbanizuojamų ir neurbanizuotų teritorijų, kuriose minėta infrastruktūra nėra įrengta, 260

262 infrastruktūros plėtros reguliavimo principus. Toks reguliavimas negali būti taikomas skirtingo išvystymo teritorijoms, nes urbanizuotų teritorijų infrastruktūra praranda vertę, iš esmės iškraipoma rinka. Nepakankamai reguliuojami inžinerinės infrastruktūros plėtros organizavimo klausimai ir viešojo sektoriaus atsakomybė. Siūlytina nustatyti institucijas, atsakingas už inžinerinės infrastruktūros plėtros organizavimą ir koordinavimą bei reglamentuoti detalius inžinerinės infrastruktūros plėtros organizatoriaus steigimo ir veiklos tikslus, principus ir sąlygas. Dėl to visa infrastruktūra plečiama chaotiškai. Neretai pasitaiko atvejų, kai į vienkiemius neturinčius kelių negali privažiuoti būtinosios pagalbos tarnybos (greitoji pagalba, ugniagesiai) Nepakankamai detaliai reguliuojamas prisijungimas prie inžinerinių tinklų urbanizuotose teritorijose (inžinerinių tinklų savininkų ir naudotojų pareigos ir kita). Siūlytina nurodyti prisijungimo prie komunalinių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų nuostatas urbanizuotose ir neurbanizuotose teritorijose bei sudaryti galimybes savivaldybėms nustatyti teritorijų inžinerinės infrastruktūros išvystymo lygį. Kompensacijos dydis, mokamas už naudojimąsi administraciniu teisės aktu nustatytu žemės servitutu ar atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą žemę, yra tapęs nuolatiniu ginčų objektu tarp infrastruktūros plėtros vykdytojų ir žemės sklypų savininkų, neretai komplikuojančiu teritorijų planavimo procedūras ir ženkliai prailginančiu valstybei svarbių ekonominių projektų įgyvendinimą. Esamos kompensacijos apskaičiavimo metodikos galimai netiksliai atspindi situaciją nekilnojamojo turto rinkoje ir, atskirais atvejais jos pagrindu apskaičiuota kompensacija, galimai neįvertina visų neigiamų aplinkybių, su kuriomis po servituto nustatymo gali susidurti žemės sklypo savininkas. Siūlytina kompleksiškai spręsti šią problemą, įskaitant ir tobulinant Turto ir verslo vertinimo metodiką, Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką ir kitus su žemės savininkams skaičiuojamų nuostolių kompensavimu susijusius teisės aktus. 2. TIKSLAS Globaliai žiūrint pagrindinis tikslas - reglamentuoti infrastruktūros plėtros santykius, reguliuojančius socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrą, užtikrinančią visuomenės ekonominį vystymąsi. Siekiant šio tikslo būtų įgyvendinti konkretesni tikslai: Kompaktiški miestai. Koncentruoti objektų prijungimą prie sukurtų infrastruktūrų, vengiant salos principu išsibarsčiusių pastatų, kurių negali pasiekti būtinųjų poreikių tarnybos (gaisrinės, greitosios pagalbos ir pan.); Užtikrinta subalansuota plėtra statyba be infrastruktūros negalima; Išsprendžiama servitutų problema. Teritorijų planavimo dokumentuose ir žemės valdos projektuose numatytiems gatvių komunikacijų koridoriams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų teritorijoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka būtų nustatomi servitutai; Skaidrus infrastruktūros mokesčio administravimas. 3. POVEIKIS VERSLO SĄLYGOMS Infrastruktūros plėtros mokestis būtų vienkartinis, savivaldybių tarybų sprendimu renkamas iš fizinių ir juridinių asmenų, kuriems yra išduodamas leidimas naujai statybai, taip pat pastatų rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui, jų paskirties keitimui arba išplėtimui, siekiant kompensuoti dalį patirtų inžinerinės infrastruktūros plėtros išlaidų ir tenkinti naujus socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtros poreikius. Mokesčio tarifą nustatytų savivaldybių tarybos. Siūloma mokestinį tarifą diferencijuoti pagal pastatų paskirtį ir rajoną (zoną, teritoriją) kurioje pastatas statomas. Mokestis būtų sumokamas iki pastato pridavimo 261

263 eksploatacijai. Savivaldybių administracijoms reikės savarankiškai administruoti infrastruktūros plėtros mokesčio surinkimą ir panaudojimą. Mokesčio administravimo sąnaudos bus dengiamos iš infrastruktūros mokesčio pajamų. Savivaldybės patiriamos infrastruktūros plėtros išlaidos dengiamos iš infrastruktūros plėtros mokesčio. Jei infrastruktūros plėtros mokesčio pagalba surenkamų lėšų neužtektų planuojamai infrastruktūros plėtrai užtikrinti, infrastruktūros plėtra galėtų būti finansuojama iš kitų šaltinių, neprieštaraujančių galiojantiems teisės aktams. Galimam mokesčio tarifo skaičiavimui pasirinktas Gulbinų gyvenvietės (mikrorajono) infrastruktūros išvystymo modelis. Skaičiavimai preliminarūs, atlikti remiantis Vilniaus m. savivaldybės patvirtintas Gulbinų plėtros koncepcija, parengtais ir/ar rengiamais detaliaisiais planais, kitais teritorijų planavimo dokumentais. Gulbinų rajonas yra naujai planuojamas Vilniaus mikrorajonas, kurio didžioji dalis teritorijos iki detaliųjų planų patvirtinimo buvo žemės ūkio paskirties žemė, todėl šiame rajone beveik nėra išvystyta miesto infrastruktūros. Naujai urbanizuotinas plotas 324 ha. Infrastruktūros poreikis, kuriam pagal kurį išvystyti gyvenvietės (324 ha) infrastruktūrą išlaidos sudarytų eurų ( litų). Atitinkamai vienam arui tenkanti išlaidų dalis sudaro 1624 eurai (5608 litų). Infrastruktūros mokesčio kaina (1 kv.m), atsižvelgiant į užstatymo intensyvumą 144 (UI) apskaičiuojama pagal formulę: Infrastruktūros kaina vienam arui: EUR/(324ha*100)=1.624EUR/arui X=5608:100:UI Intensyvumo Vienam arui tenkanti išlaidų dalis Infrastruktūros plėtros mokestis kv. m. užstatymas (UI) Eur Lt Eur Lt 0, , , , Pažymėtina, jog šie skaičiavimai atlikti įskaitant PVM. Nėra įskaičiuotas administravimo, projekto valdymo mokestis. Taip pat nepateikti socialinės infrastuktūros kaštai (mokyklos, darželiai, kt.), elektra dujos, silpnosios srovės (ryšiai). Skaičiavimai atlikti su sąlyga, kad reikalinga infrastruktūrai žemė yra paimama ar naudojama neatlygintinai. Oficialios statistikos duomenimis 2013 m. leistų naujai statyti gyvenamųjų pastatų plotas sudaro kv.m 145, o leistų naujai statyti negyvenamųjų pastatų plotas sudaro kv.m 146. Atitinkamai 2014 m. per pirmus tris ketvirčius leistų naujai statyti gyvenamųjų pastatų plotas sudaro kv.m 147, o leistų naujai statyti negyvenamųjų pastatų plotas sudaro kv.m 148. Naujai vystomų daugiabučių namų kvartalų miestuose užstatymo intensyvumas yra didesnis negu 0,8, tačiau naujų vienbučių (dvibučių) namų kvartalų intensyvumas yra apie 0, m. naujai leistų statyti vienbučių (dvibučių) pastatų plotas sudarė kv.m, daugiabučių namų plotas sudarė kv.m, tad 2013 m. leistų statyti naujų daugiabučių namų plotas sudaro tik 25 % bendro naujai leistų statyti gyvenamųjų 144 Užstatymo intensyvumas visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu. LR teritorijų ir planavimo įstatymas. 145 Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga per internetą: < Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga per internetą: < 147 Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga per internetą: Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga per internetą: 262

264 pastatų ploto. Iš šių duomenų galima daryti išvada, jei visi gyvenamieji pastatai 2013 m. būtų buvę statomi teritorijose, kuriose neišvystyta infrastruktūra, infrastruktūros įrengimo išlaidos sudarytų EUR ( kv.m *20EUR kv.m *81EUR) litų. Atkreiptinas dėmesys, kad nauji pastatai statomi ir teritorijose, kuriose išvystyta infrastruktūra, todėl infrastruktūros įrengimo išlaidos turėtų būti ženkliai mažesnės. Vertinant infrastruktūros mokesčio biudžetui dydį, daryta prielaida, kad infrastruktūros plėtros mokestis yra 30 Lt/kv.m, tad 2013 m. metais bendra mokesčio suma sudarytų litų, o jei infrastruktūros plėtros mokestis būtų 70 Lt/m2, metinė mokesčio suma sudarytų litų. Infrastruktūros plėtros mokestis pareikalautų iš valstybės biudžeto papildomų lėšų naujų valstybinių įstaigų pastatų statybos atveju infrastruktūros mokesčiui sumokėti bei infrastruktūros plėtros politikos formavimo reikalingų etatų išlaikymui m. leistų naujai statyti įstaigų pastatų plotas sudarė m2, tad taikant 30 lt/m2 mokesčio tarifą, papildomai valstybės biudžete būtų reikėję numatyti apie 1 mln. litų bei litų kiekvienais metais valstybės tarnautojų išlaikymui. 4.POVEIKIS KONKURENCIJOS SĄLYGOMS Nekilnojamojo turto vystytojai investuoja į infrastruktūros sukūrimą, tačiau išlaidos nėra kompensuojamos, tad siūlomas infrastruktūros plėtros mokesčio ir infrastruktūros sukūrimo modelis taikant kompensacinę tvarką nekilnojamojo turto vystytojams yra naudingas. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą Nekilnojamojo turto vystytojas sukuria naują infrastruktūrą, investuoja į tai savo lėšas. Tuomet pastato nekilnojamąjį turtą, prijungia prie sukurtos infrastruktūros ir jį vėliau parduoda. Į to nekilnojamojo turto pardavimo kainą yra įskaičiuoti ir infrastruktūros kaštai. Naujas nekilnojamojo turto vystytojas pastato kitą nekilnojamąjį objektą ar objektus ir prijungia prie tos pačios infrastruktūros. Šio vystytojo nekilnojamasis turtas bus ženkliai pigesnis, nes nereikės įskaičiuoti infrastruktūros kaštų. Tokiu būdu pirmasis vystytojas atsiduria ženkliai prastesnėje konkurencinėje padėtyje, nes privestas pradavinėti nekilnojamąjį turtą už kainą, kurią sudaro ir infrastruktūros plėtros kaštai. Todėl nekilnojamojo turto vystytojams neapsimoka pirmiems kurti naują infrastruktūra. Tokiu būdu stabdomas naujų infrastruktūrų kūrimas. Tuo tarpu taikant kompensacinį infrastruktūros modelį antrasis nekilnojamojo turto vystytojas prisijungdamas prie išvystytos infrastruktūros privalės mokėti infrastruktūros plėtros mokestį nuo statomų pastatų ploto ir iš to mokesčio per savivaldybės sukurtus fondus bus padengta dalis pirmo vystytojo infrastruktūros kaštų. Tokiu būdu išsilygins pirmojo nekilnojamo turto vystytojo ir vėlesnių vystytojų, prisijungusių prie sukurtos infrastruktūros, konkurencinė padėtis. IŠVADA Infrastruktūros plėtros subjektų teisių ir pareigų nustatymas bei paties mechanizmo apibrėžimas santykių turės teigiamą poveikį nekilnojamojo turto vystytojams, nes jie galės susigrąžinti dalį investuotų lėšų į infrastruktūros plėtrą, taip pat padidins konkurenciją tarp šio sektoriaus subjektų. Reguliavimas orientuotas į koncentruotą miestų vystymąsi, todėl, tikėtina, bus mažiau chaotiško vystymosi ir plėtros į užmiestį. Nustačius infrastruktūros mokesčio surinkimo mechanizmą, bus skaidrus administravimas ir visuotinis privalomumas, be galimybės jo išvengti. 263

265 Priedas Nr. 28. Poveikio vertinimas Deklaracijos apie statybų užbaigimą 1.PROBLEMA 1.1.Teisinio reguliavimo sritis Remiantis šiuo metu galiojančio Statybų įstatymo 24 str. 1 d., statinių statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad vieno ar dviejų butų namų ir jų priklausinių statyba užbaigiama statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau VTPSI). Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Tik nesudėtingų statinių statyba, užbaigiama statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri nėra tvirtinama VTPSI. Remiantis Statybų įstatymo 2 str., nesudėtingas statinys paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Vadovaujantis 2010 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-828 Dėl statybos techninio reglamento STR :2010 Statybos užbaigimas patvirtinimo (toliau įsakymas) statytojas, Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais užbaigęs statybos darbus ar pakeitęs statinio (patalpos) paskirtį, surašo ir Padaliniui, esančiam toje apskrities teritorijoje, kurioje yra statinys, pateikia tvirtinti Deklaraciją. Padalinys tvirtina Deklaraciją (ir ją įregistruoja) šiais atvejais: pastačius naują 1 ar 2 butų namą; pastačius naują ypatingą ar neypatingą pagalbinio ūkio paskirties statinį; rekonstravus 1 ar 2 butų pastatą; rekonstravus ypatingą ar neypatingą pagalbinio ūkio paskirties statinį; rekonstravus nesudėtingą pastatą į 1 ar 2 butų namą; rekonstravus nesudėtingą statinį į ypatingą ar neypatingą pagalbinio ūkio paskirties statinį; atlikus ypatingo ar neypatingo statinio kapitalinį remontą. PROBLEMA Remiantis dabartiniu reglamentavimu, abejotina deklaracijų dėl statybų užbaigimo tvirtinimo VTPSI nauda, kadangi surašant deklaraciją dėl statybų užbaigimo, statytojas atsako už pateiktų duomenų teisingumą ir visa atsakomybė dėl statinio atitikimo normatyviniams reikalavimams tenka statybų proceso dalyviams. Šiuo metu vertinama galimybė atsisakyti deklaracijų dėl statybų užbaigimo tvirtinimo VTPSI. Įgyvendinus tokį pasiūlymą, būtų supaprastinta statybų užbaigimo tvarka verslo subjektams ir fiziniams asmenims, taip pat sumažėtų administracinė našta VTPSI. Ūkio subjektai kviečiami pateikti savo nuomonę ir pasiūlymus. 264

266 2.ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Neplanuojama keisti deklaracijų apie statybos užbaigimą tvarkos. Deklaracijos apie nesudėtingų statinių bei nedidelių 1 ar dviejų 2 butų namų statybos užbaigimą nėra tvirtinamos VTPSI. Šios alternatyvos atveju, atsisakoma reikalavimo tvirtinti deklaracijas apie 1 ar 2 butų namų, kurių bendras plotas neviršija 300 kv. m., statybos užbaigimą. Ūkio subjektams užbaigus statinio statybą, reikėtų tik užpildyti ir įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, tačiau nereikėtų teikti papildomų dokumentų, kurie pagal dabartinį reglamentavimą teikiami kartu su deklaracija, norint ją patvirtinti. 1 ar 2 butų namų, kurių bendras plotas viršija 300 kv. m. deklaracijos apie statybos užbaigimą ir toliau būtų teikiamos tvirtinti VTPSI. Deklaracijos apie nesudėtingų statinių bei 1 ar dviejų 2 butų namų statybos užbaigimą nėra tvirtinamos VTPSI. Šios alternatyvos atveju, visais atvejais atsisakoma reikalavimo tvirtinti deklaracijas apie statybos užbaigimą VTPSI. Ūkio subjektams užbaigus nesudėtingo statinio ar 1 ar 2 butų namo statyba reikėtų tik užpildyti ir įregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą. 3.ALTERNATYVŲ VERTINIMAS 3.1.Poveikis verslui Alternatyva Nr. 1 Deklaracijos apie nesudėtingų statinių bei nedidelių 1 ar dviejų 2 butų namų statybos užbaigimą nėra tvirtinamos VTPSI iki LR ūkio ministerijoje vyko konsultacijos su ūkio subjektais dėl galimybės supaprastinti statybų užbaigimo tvarką. Apklausoje buvo klausiama kokių statinių statyba, ūkio subjektų nuomone, turėtų būti baigiama statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą; koks galėtų būti maksimalus vieno ar dviejų butų namų, kurių statyba baigiama surašant deklaraciją apie statybų užbaigimą, visų aukštų plotas; kiek laiko (valandomis) vidutiniškai užtrunka užpildyti deklaraciją apie statybų užbaigimą; kiek laiko (valandomis) vidutiniškai užtrunka parengti visus dokumentus ir priedus, kurie teikiami VTPSI su deklaracija apie statybų užbaigimą, siekiant ją patvirtinti ir įregistruoti; koks turėtų būti deklaracijų apie statybų užbaigimą turinys; kokių duomenų, jūsų nuomone, deklaracijoje galima būtų atsisakyti arba kokius papildomus duomenis reikėtų teikti; kokius papildomus kaštus patiria ūkio subjektai, tvirtinant ir registruojant deklaraciją. Minėtu laikotarpiu buvo apklaustos pagrindinės šalyje veikiančios statybos įmonių asociacijos. Apie 70% respondentų atsakė, kad nesudėtingų statinių bei 1 ar 2 butų namų deklaracijos apie statybos užbaigimą neturėtų būti tvirtinamos VTPSI, trečdalis iš jų kad 1 ar 2 butų namų maksimalus bendras plotas neturėtų būti ribojamas. Kita dalis respondentų pateikė atsakymus, kad deklaracijų apie statybos užbaigimą neturėtų būti keičiama, arba reikalavimai mažinamai labai nežymiai. 265

267 3 paveikslas. Ūkio subjektų apklausa Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pateiktais duomenimis apie patvirtintas deklaracijas apie statybos užbaigimą, nuo 2012 m. vidutiniškai per metus patvirtinama 5600 deklaracijų apie statybos užbaigimą (2012 m. patvirtintos 4564, 2013 m. 5904, o 2014 m. I pusmetį 3166 deklaracijos apie statybos užbaigimą). Remiantis ūkio subjektų apklausos duomenimis, nustatyta, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą pildymas vidutiniškai trunka apie 1-2 val., tačiau visų dokumentų ir priedų, kurie teikiami kartu su deklaracija apie statybų užbaigimą, užpildymas vidutiniškai trunka apie 9 valandas. Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, vidutinės vienos dirbtos valandos sąnaudos pramonės ir statybos sektoriuose 2013 m. buvo 20,36 Lt, vidutinis baigto statyti 1 ar 2 butų statinio naudingasis plotas 2013 m. siekė 158,3 kv. m. Skaičiuojama, kad atsisakius reikalavimo VTPSI tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą 1 ar 2 butų pastatams, kurių bendras plotas neviršija 300 kv. m., nauda ūkio subjektams siektų iki 1,02 mln. Lt kasmet (5600 deklaracijų * 9 val. * 20,36 Lt). Alternatyva Nr. 2 Deklaracijos apie nesudėtingų statinių bei 1 ar dviejų 2 butų namų statybos užbaigimą nėra tvirtinamos VTPSI. 266

268 Remiantis Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, vidutinis baigto statyti 1 ar 2 butų statinio naudingasis plotas 2013 m. siekė 158,3 kv. m., todėl visais atvejais atsisakius reikalavimo tvirtinti deklaracijas apie statybos užbaigimą VTPSI, nauda ūkio subjektams didėtų nežymiai ir būtų apie 1,02 mln. Lt per metus. Alternatyvų kaštų ir naudos palyginimui naudojamas grynosios dabartinės vertės rodiklis, parodantis būsimų pinigų srautų vertę šiandien (diskonto norma pasirenkama 5 proc.). 1 lentelė. Numatomos naudos grynoji dabartinė vertė, Lt 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai 6 metai 7 metai 8 metai 9 metai 10 metai Iš viso Metinė nauda Diskonto normos įtaka naudai 1,000 0,952 0,907 0,864 0,823 0,784 0,746 0,711 0,677 0,645 Metinės naudos grynoji dabartinė vertė OPTIMALI ALTERNATYVA Atsižvelgiant į panašų poveikį ūkio subjektams (nauda iki 1,02 mln. Lt per metus), siūloma įgyvendinimui rinktis alternatyvą Nr. 2 Deklaracijos apie nesudėtingų statinių bei nedidelių 1 ar dviejų 2 butų namų statybos užbaigimą nėra tvirtinamos VTPSI. 267

269 Priedas Nr. 29. Poveikio vertinimas privalomo finansinių ataskaitų audito ūkio subjektams, dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose 1.PROBLEMA Siekiant įvertinti konsultacijų metu Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktus siūlymus keisti ūkio subjektų, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, tvarką, jiems nuo tam tikros metinių viešųjų pirkimų pasiūlymų vertės įvedant reikalavimą turėti nepriklausomų atestuotų auditorių audituotas metines finansines ataskaitas, buvo atliktas šis poveikio verslo sąlygoms vertinimas. Siekiant identifikuoti esamo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybes, galimas sprendimų alternatyvas, numatomą sprendimų poveikį ir išsiaiškinti suinteresuotų pusių (ūkio subjektų ir verslo priežiūrą atliekančių institucijų) požiūrį į reikalavimą viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantiems ūkio subjektams turėti audituotas metines finansines ataskaitas, buvo analizuota Viešųjų pirkimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta informacija, taip pat buvo konsultuotasi su atstovais iš Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos. Atkreipiame dėmesį, kad atliktas poveikio vertinimas nėra teisės akto projektas. Poveikio vertinimas dėl privalomo audito ūkio subjektams, dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose, buvo atliktas siekiant įvertinti Finansų ministerijos pasiūlymus dėl galimo teisinio reguliavimo tobulinimo ir yra skirtas atsakingiems sprendimų priėmėjams. 1.1.Susiję teisės aktai Pagrindinis teisės aktas, nustatantis ūkio subjektų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose tvarką yra Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, o reikalavimus ūkio subjektams atlikti auditą Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas ir Lietuvos Respublikos audito įstatymas. 1.2.Status quo Lietuvoje galiojantys teisės aktai nenurodo prievolės ūkio subjektams, dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose, turėti atestuoto auditoriaus audituotas metines finansines ataskaitas. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr ( ) 20 str. metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliktas ūkio subjektams 149 jeigu jų ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius: 1) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus 12 mln. Lt (3,475 mln. Eur); 2) balanse nurodyto turto vertė 6 mln. Lt (1,738 mln. Eur); 3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus 50. PROBLEMA Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto ir Finansų ministerijos atstovų požiūriu, šiuo metu metinių finansinių ataskaitų audito prievolė yra taikoma nepakankamai plačiai t. y. ūkio subjektų, kuriems galioja prievolė audituoti metines finansines ataskaitas, dalis yra sąlyginai maža: už 2013 m. privalomą auditą atliko (4,2 proc.) iš įmonių. Manytina, jog ūkio subjektų, kuriems netaikoma minėta prievolė, finansinės ataskaitos dažnai yra žemesnės kokybės nei ūkio subjektų, kurie turi atestuoto 149 Uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose, ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės. 150 Remiantis Juridinių Asmenų Registru viso buvo įmonių, tačiau remiantis Lietuvos Statistikos departamentu

270 auditoriaus audituotas finansines ataskaitas. Ūkio subjektų neaudituotos finansinės ataskaitos gali būti parengtos nesilaikant visų finansinės buhalterinės apskaitos taisyklių ir standartų. Dėl šios priežasties nėra užtikrinama, kad neaudituotose finansinėse ataskaitose yra parodoma tikra ir teisinga ūkio subjektų finansinė būklė, pagal kurią finansinių ataskaitų informacijos naudotojai galėtų priimti teisingus sprendimus. Finansų ministerijos atstovų teigimu ženkli ūkio subjektų dalis Juridinių asmenų registrui pateikia teisės aktų reikalavimų neatitinkančias finansines ataskaitas; didelė jų dalis pateikia skirtingus finansinių ataskaitų duomenis valstybės institucijoms, viešųjų pirkimų konkursams ir bankams. Be to, ūkio subjektų neaudituotos finansinės ataskaitos gali lemti jų tam tikra dalimi neteisingai apskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius. Pažymėtina, kad 2013 m. 861 įmonė (arba 1,55 proc. iš viso įmonių) atliko auditą savanoriškai 151, t. y. pagal galiojančią tvarką neturint prievolės atlikti auditą. Tai gali būti vertinama kaip ūkio subjektų pripažinimas, jog finansinės ataskaitos, kurios yra audituotos atestuoto auditoriaus, yra labiau patikimos ir taip suteikia naudą ūkio subjektui bei jo finansinių ataskaitų informacijos naudotojams. Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto ir Finansų ministerijos nuomone neaudituotų finansinių ataskaitų mažesnio patikimumo už audituotas ataskaitas problema yra itin ryški viešųjų pirkimų srityje, kadangi Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenurodo prievolės ūkio subjektams, dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose, turėti audituotas finansines ataskaitas. Dabartinis reguliavimas neužtikrina lygių konkuravimo galimybių ūkio subjektams, dalyvaujantiems viešųjų pirkimų konkursuose. Įgyvendinus prievolę ūkio subjektams, dalyvaujantiems viešuosiuose pirkimuose, turėti audituotas finansines ataskaitas, būtų suvienodintas finansinių ataskaitų skaidrumas ir patikimumas, o tai leistų lygesnes konkuravimo viešuosiuose konkursuose galimybes. 2.TIKSLAS Gerinti finansinių ataskaitų kokybę bei patikimumą ir užtikrinti lygesnes konkuravimo viešųjų pirkimų konkursuose sąlygas. 3.ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Alternatyva Nr. 3 Alternatyva Nr. 4 Alternatyva Nr. 5 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Įvesti prievolę atlikti auditą arba peržvalgą visiems ūkio subjektams, dalyvaujantiems viešųjų pirkimų konkursuose. Įvesti prievolę ūkio subjektams atlikti auditą arba peržvalgą, kai teikiamų metinių paraiškų dėl viešųjų pirkimų suma yra nuo Eur. Įvesti prievolę ūkio subjektams atlikti auditą arba peržvalgą, kai teikiamų metinių paraiškų dėl viešųjų pirkimų suma yra nuo Eur. Įvesti prievolę ūkio subjektams atlikti auditą arba peržvalgą, kai teikiamų metinių paraiškų dėl viešųjų pirkimų suma yra nuo Eur. Įvesti prievolę ūkio subjektams atlikti auditą arba peržvalgą, kai teikiamų metinių paraiškų dėl viešųjų pirkimų suma yra nuo Eur. 4.ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Neįgyvendinus prievolės ūkio subjektams, teikiantiems paraiškas viešiesiems pirkimams nuo tam tikros nustatytos vertės, turėti audituotas finansines ataskaitas, nebūtų įgyvendinti šie tikslai: 151 Lietuvos respublikos Finansų ministerija. 269

271 finansinių ataskaitų skaidrumo ir patikimumo didesnis suvienodinimas, užtikrinant lygesnes konkuravimo viešuosiuose konkursuose galimybes; geresnės finansinių ataskaitų kokybės užtikrinimas, ataskaitose perteikiant tikrą ir teisingą ūkio subjektų finansinę būklę, pagal kurią finansinių ataskaitų informacijos naudotojai galėtų priimti teisingus sprendimus; didesnės ūkio subjektų, kuri teisingai apskaičiuotų ir sumokėtų mokesčius, dalies užtikrinimas. Įvesti prievolę atlikti auditą arba peržvalgą visiems ūkio subjektams, Alternatyva Nr. 1 dalyvaujantiems viešųjų pirkimų konkursuose. Remiantis 2013 m. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, ūkio subjektų, dalyvavusių viešuosiuose pirkimuose buvo Siekiant apskaičiuoti nagrinėjamo reguliavimo naštos intervalo viršutinę ribą buvo naudojamas ūkio subjektų skaičius. Pagal turimus duomenis neįmanoma nustatyti kuri dalis iš ūkio subjektų nepriklausomai nuo nagrinėjamo reikalavimo yra audituotos. Todėl nagrinėjamo reguliavimo naštos intervalo apatinė riba bus apskaičiuota iš ūkio subjektų atėmus ūkio subjektus, kurie pagal Finansų ministerijos duomenis 2013 m. privalomai ir savanoriškai atliko auditą. Jeigu būtų įvesta prievolė atlikti auditą visiems ūkio subjektams, kurie dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose, jų patiriama bendra metinė našta apytiksliai siektų: Nuo Iki Intervalo vidurkis Eur Eur Eur ( Lt) ( Lt) ( Lt) Jeigu būtų įvesta prievolė atlikti finansinių ataskaitų peržiūrą visiems ūkio subjektams, kurie dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose, jų patiriama bendra metinė našta apytiksliai siektų: Nuo Iki Intervalo vidurkis Eur Eur Eur ( Lt) ( Lt) ( Lt) Būtina pažymėti tai, kad įgyvendinus alternatyva Nr. 1 siūlomą reguliavimą verslas patirtų itin didelius kaštus, kurie nebūtų proporcingi ir pagrįsti siūlomam tikslui įgyvendinti. Alternatyva Nr. 1 siūlomas reikalavimas yra brangus ir paliestų itin ženklų ūkio subjektų skaičių, o siūlomas įpareigojimas nėra tokio pobūdžio ir apimties, kuri yra būtina siektinam tikslui pasiekti. Alternatyva Nr. 2 Įvesti prievolę ūkio subjektams atlikti auditą arba peržvalgą, kai teikiamų metinių paraiškų dėl viešųjų pirkimų suma yra nuo Eur. Remiantis 2013 m. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, ūkio subjektų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis, kurių metinė pirkimų vertė buvo lygi arba viršijo Eur ( Lt) buvo arba apytiksliai 64 proc. visų ūkio subjektų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis. Siekiant apskaičiuoti nagrinėjamo reguliavimo naštos apatinę intervalo ribą buvo naudojamas ūkio subjektų skaičius. Viešųjų pirkimų Tarnyba negalėjo pateikti patikimų 152 duomenų apie ūkio subjektų, 152 Viešųjų pirkimų tarnyba, pateikė statistiškai patikimus duomenis apie 2013 m ūkio subjektų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis, pirkimų vertes. Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad 2013 m. viso buvo ūkio subjektai, kurie teikė paraiškas viešųjų 270

272 teikusių paraiškas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, skaičiaus ir jų pateiktų pasiūlymų verčių statistinį pasiskirstymą. Todėl alternatyva Nr. 2 siūlomo reguliavimo naštos verslui apatinė riba bus apskaičiuota remiantis duomenimis apie ūkio subjektų skaičių, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis. Taip apskaičiuotą naštą galima laikyti nagrinėjamo reguliavimo naštos apatine intervalo riba, kadangi tokiu būdu apskaičiuota nagrinėjamo reguliavimo našta tikėtinai bus ženkliai mažesnė nei faktinė našta, kurią įvedus nagrinėjamą reguliavimą patirtų ne tik viešųjų pirkimų konkursų laimėtojai, bet ir kiti ūkio subjektai, kurie teikia atitinkamų verčių paraiškas viešųjų pirkimų konkursams. Siekiant apskaičiuoti nagrinėjamo reguliavimo naštos viršutinę intervalo ribą buvo naudojamas ūkio subjektų skaičius, gautas padauginus ūkio subjektus, 2013 m. teikusius paraiškas viešųjų pirkimų konkursuose, iš apytiksliai 64 proc., t. y. ūkio subjektų, kurie pagal turimus faktinius duomenis 2013 m. pasirašė viešųjų pirkimų sutartis, kurių metinė pirkimų vertė buvo lygi arba viršijo Eur ( Lt), dalies nuo visų ūkio subjektų, kurie pasirašė viešųjų pirkimų sutartis. Taigi, šio skaičiavimo metodika 153 remiasi prielaida, kad ūkio subjektų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis už tam tikrą vertę, dalis nuo visų ūkio subjektų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis, yra tokia pat, kaip ūkio subjektų, viešųjų pirkimų konkursams pateikusių paraiškas už analogišką vertę, dalis nuo visų ūkio subjektų, viešųjų pirkimų konkursams pateikusių paraiškas. Kadangi nežinome kiek audituotų ūkio subjektų iš dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, viršijančiuose nagrinėjamą pirkimų vertę, šiuo atveju pagal turimus duomenis neįmanoma pakoreguoti nagrinėjamo reguliavimo naštos intervalo apatinės ir viršutinės ribos reikšmių pagal ūkio subjektus, kurie nepriklausomai nuo nagrinėjamo reikalavimo yra audituoti. Jeigu būtų įvesta prievolė atlikti auditą tiems ūkio subjektams, kurių metinė viešųjų pirkimų pasiūlymų vertė viršija Eur sumą, jų patiriama bendra metinė našta 154 apytiksliai siektų: Nuo Iki Intervalo vidurkis Eur Eur Eur ( Lt) ( Lt) ( Lt) Jeigu būtų įvesta prievolė atlikti finansinių ataskaitų peržiūrą tiems ūkio subjektams, kurių metinė viešųjų pirkimų pasiūlymų vertė viršija Eur sumą, jų patiriama bendra metinė našta 155 apytiksliai siektų: Nuo Iki Intervalo vidurkis Eur Eur Eur ( Lt) ( Lt) ( Lt) pirkimų konkursams, tačiau jų turimi duomenys apie ūkio subjektų konkursuose pasiūlytas vertes yra nepatikimi, nes daugeliu atveju nurodomos ne pasiūlymų bendros vertės, o jų įkainiai. 153 Kadangi reguliavimo tikslais yra reikalinga, kad ūkio subjektų finansinių ataskaitų auditas arba peržvalga būtų atliktas iki finansinių ataskaitų patvirtinimo ir viešo paskelbimo, šia alternatyva siūlomas reguliavimas galiotų ne tik viešųjų pirkimų konkursų laimėtojams bet ir kitiems dalyviams, kurie viešųjų pirkimų konkursuose yra teikę paraišką. Reguliavimo naštos negalima tiksliai apskaičiuoti, nes nėra duomenų apie ūkio subjektų, teikusių paraiškas dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, suskirstymą pagal viešųjų pirkimų vertes. Tačiau pažymėtina, kad ūkio subjektų, kurie 2013 m. dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose buvo 68 proc. daugiau nei tiekėjų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis. Todėl, yra pagrindo teigti, kad reguliavimo našta ženkliai viršytų alternatyvos Nr. 2 reguliavimo naštos intervalo minimumą. 154 Prievolės atlikti metinių finansinių ataskaitų auditą našta buvo apskaičiuota remiantis Lietuvos auditorių rūmų leidinyje 2013 metų audito rinkos apžvalga nurodyta vieno audito vidutine kaina, kuri 2013 m. siekė 4 116,31 Eur (14 212,80 Lt). 155 Prievolės atlikti metinių finansinių ataskaitų peržiūrą (supaprastintą auditą) našta buvo apskaičiuota remiantis Finansų ministerijos duomenimis, pagal kuriuos tokios peržiūros kaina yra apytiksliai 30 proc. mažesnė nei metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito kaina. 271

273 Reikia pažymėti, kad įgyvendinus alternatyva Nr. 2 siūlomą reguliavimą verslas patirtų itin didelius kaštus, kurie nebūtų proporcingi ir pagrįsti siūlomam tikslui įgyvendinti. Alternatyva Nr. 2 siūlomas reikalavimas yra brangus ir paliestų itin ženklų ūkio subjektų skaičių, o siūlomas įpareigojimas nėra tokio pobūdžio ir apimties, kuri yra būtina siektinam tikslui pasiekti. Tikslas galėtų būti efektyviau pasiektas pritaikius mažiau ribojančias priemones arba reguliavimą taikant tik didžiausios rizikos ūkio subjektams, pvz., įvedus aukštesnę metinių viešųjų pirkimų pasiūlymų vertę, nuo kurios galiotų prievolė atlikti finansinių ataskaitų auditą arba peržiūrą. Įvesti prievolę ūkio subjektams atlikti auditą arba peržvalgą, kai teikiamų Alternatyva Nr. 3 metinių paraiškų dėl viešųjų pirkimų suma yra nuo Eur. Pagal 2013 m. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenis, ūkio subjektų, dalyvavusių viešuosiuose pirkimuose, kurių metinė pirkimų vertė buvo lygi arba viršijo Eur ( Lt) buvo arba apytiksliai 50 proc. visų ūkio subjektų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis. Siekiant apskaičiuoti nagrinėjamo reguliavimo naštos apatinę intervalo ribą buvo naudojamas ūkio subjektų skaičius. Viešųjų pirkimų Tarnyba negalėjo pateikti patikimų 152 duomenų apie ūkio subjektų, teikusių paraiškas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, skaičiaus ir jų pateiktų pasiūlymų verčių statistinį pasiskirstymą. Todėl alternatyva Nr. 3 siūlomo reguliavimo naštos verslui apatinė riba bus apskaičiuota remiantis duomenimis apie ūkio subjektų skaičių, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis. Taip apskaičiuotą naštą galima laikyti nagrinėjamo reguliavimo naštos apatine intervalo riba, kadangi tokiu būdu apskaičiuota nagrinėjamo reguliavimo našta tikėtinai bus ženkliai mažesnė nei faktinė našta, kurią įvedus nagrinėjamą reguliavimą patirtų ne tik viešųjų pirkimų konkursų laimėtojai, bet ir kiti ūkio subjektai, kurie teikia atitinkamų verčių paraiškas viešųjų pirkimų konkursams. Siekiant apskaičiuoti nagrinėjamo reguliavimo naštos viršutinę intervalo ribą buvo naudojamas ūkio subjektų skaičius, gautas padauginus ūkio subjektus, 2013 m. teikusius paraiškas viešųjų pirkimų konkursuose, iš apytiksliai 50 proc., t. y. ūkio subjektų, kurie pagal turimus faktinius duomenis 2013 m. pasirašė viešųjų pirkimų sutartis, kurių metinė pirkimų vertė buvo lygi arba viršijo Eur ( Lt), dalies nuo visų ūkio subjektų, kurie pasirašė viešųjų pirkimų sutartis. Taigi, šio skaičiavimo metodika 156 remiasi prielaida, kad ūkio subjektų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis už tam tikrą vertę, dalis nuo visų ūkio subjektų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis, yra tokia pat, kaip ūkio subjektų, viešųjų pirkimų konkursams pateikusių paraiškas už analogišką vertę, dalis nuo visų ūkio subjektų, viešųjų pirkimų konkursams pateikusių paraiškas. Kadangi nežinome kiek audituotų ūkio subjektų iš dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, viršijančiuose nagrinėjamą pirkimų vertę, šiuo atveju pagal turimus duomenis neįmanoma pakoreguoti nagrinėjamo reguliavimo naštos intervalo apatinės ir viršutinės ribos reikšmių pagal ūkio subjektus, kurie nepriklausomai nuo nagrinėjamo reikalavimo yra audituoti. Jeigu būtų įvesta prievolė atlikti auditą tiems ūkio subjektams, kurių metinių viešųjų pirkimų pasiūlymų vertė viršija Eur sumą, jų patiriama bendra metinė našta 154 apytiksliai siektų: 156 Kadangi reguliavimo tikslais yra reikalinga, kad ūkio subjektų finansinių ataskaitų auditas arba peržvalga būtų atliktas iki finansinių ataskaitų patvirtinimo ir viešo paskelbimo, šia alternatyva siūlomas reguliavimas galiotų ne tik viešųjų pirkimų konkursų laimėtojams bet ir kitiems dalyviams, kurie viešųjų pirkimų konkursuose yra teikę paraišką. Reguliavimo naštos negalima tiksliai apskaičiuoti, nes nėra duomenų apie ūkio subjektų, teikusių paraiškas dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, suskirstymą pagal viešųjų pirkimų vertes. Tačiau pažymėtina, kad ūkio subjektų, kurie 2013 m. dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose buvo 68 proc. daugiau nei tiekėjų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis. Todėl, yra pagrindo teigti, kad reguliavimo našta ženkliai viršytų alternatyvos Nr. 3 reguliavimo naštos intervalo minimumą. 272

274 Nuo Iki Intervalo vidurkis Eur Eur Eur ( Lt) ( Lt) ( Lt) Jeigu būtų įvesta prievolė atlikti finansinių ataskaitų peržiūrą tiems ūkio subjektams, kurių metinių viešųjų pirkimų pasiūlymų vertė viršija Eur sumą, jų patiriama bendra metinė našta 155 apytiksliai siektų: Nuo Iki Intervalo vidurkis Eur Eur Eur ( Lt) ( Lt) ( Lt) Pažymėtina, kad įgyvendinus alternatyva Nr. 3 siūlomą reguliavimą verslas patirtų itin didelius kaštus, kurie nebūtų proporcingi ir pagrįsti siūlomam tikslui įgyvendinti. Alternatyva Nr. 3 siūlomas reikalavimas yra brangus ir paliestų itin ženklų ūkio subjektų skaičių, o siūlomas įpareigojimas nėra tokio pobūdžio ir apimties, kuri yra būtina siektinam tikslui pasiekti. Tikslas galėtų būti efektyviau pasiektas pritaikius mažiau ribojančias priemones arba reguliavimą taikant tik didžiausios rizikos ūkio subjektams, pvz., įvedus aukštesnę metinių viešųjų pirkimų pasiūlymų vertę, nuo kurios galiotų prievolė atlikti finansinių ataskaitų auditą arba peržiūrą. Alternatyva Nr. 4 Įvesti prievolę ūkio subjektams atlikti auditą arba peržvalgą, kai teikiamų metinių paraiškų dėl viešųjų pirkimų suma yra nuo Eur. Remiantis 2013 m. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, ūkio subjektų, dalyvavusių viešuosiuose pirkimuose, kurių metinė pirkimų vertė buvo lygi arba viršijo Eur ( Lt) buvo arba apytiksliai 25 proc. visų ūkio subjektų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis. Siekiant apskaičiuoti nagrinėjamo reguliavimo naštos apatinę intervalo ribą buvo naudojamas ūkio subjektų skaičius. Viešųjų pirkimų Tarnyba negalėjo pateikti patikimų 152 duomenų apie ūkio subjektų, teikusių paraiškas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, skaičiaus ir jų pateiktų pasiūlymų verčių statistinį pasiskirstymą. Todėl alternatyva Nr. 4 siūlomo reguliavimo naštos verslui apatinė riba bus apskaičiuota remiantis duomenimis apie ūkio subjektų skaičių, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis. Taip apskaičiuotą naštą galima laikyti nagrinėjamo reguliavimo naštos apatine intervalo riba, kadangi tokiu būdu apskaičiuota nagrinėjamo reguliavimo našta tikėtinai bus ženkliai mažesnė nei faktinė našta, kurią įvedus nagrinėjamą reguliavimą patirtų ne tik viešųjų pirkimų konkursų laimėtojai, bet ir kiti ūkio subjektai, kurie teikia atitinkamų verčių paraiškas viešųjų pirkimų konkursams. Siekiant apskaičiuoti nagrinėjamo reguliavimo naštos viršutinę intervalo ribą buvo naudojamas ūkio subjektų skaičius, gautas padauginus ūkio subjektus, 2013 m. teikusius paraiškas viešųjų pirkimų konkursuose, iš apytiksliai 25 proc., t. y. ūkio subjektų, kurie pagal turimus faktinius duomenis 2013 m. pasirašė viešųjų pirkimų sutartis, kurių metinė pirkimų vertė buvo lygi arba viršijo Eur ( Lt), dalies nuo visų ūkio subjektų, kurie pasirašė viešųjų pirkimų sutartis. Taigi, šio skaičiavimo metodika 157 remiasi prielaida, kad ūkio subjektų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis už tam tikrą vertę, dalis nuo visų ūkio 157 Kadangi reguliavimo tikslais yra reikalinga, kad ūkio subjektų finansinių ataskaitų auditas arba peržvalga būtų atliktas iki finansinių ataskaitų patvirtinimo ir viešo paskelbimo, šia alternatyva siūlomas reguliavimas galiotų ne tik viešųjų pirkimų konkursų laimėtojams bet ir kitiems dalyviams, kurie viešųjų pirkimų konkursuose yra teikę paraišką. Reguliavimo naštos negalima tiksliai apskaičiuoti, nes nėra duomenų apie ūkio subjektų, teikusių paraiškas dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, suskirstymą pagal viešųjų pirkimų vertes. Tačiau pažymėtina, kad ūkio subjektų, kurie 2013 m. dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose buvo 68 proc. daugiau nei tiekėjų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis. Todėl, yra pagrindo teigti, kad reguliavimo našta ženkliai viršytų alternatyvos Nr. 4 reguliavimo naštos intervalo minimumą. 273

275 subjektų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis, yra tokia pat, kaip ūkio subjektų, viešųjų pirkimų konkursams pateikusių paraiškas už analogišką vertę, dalis nuo visų ūkio subjektų, viešųjų pirkimų konkursams pateikusių paraiškas. Kadangi nežinome kiek audituotų ūkio subjektų iš dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, viršijančiuose nagrinėjamą pirkimų vertę, šiuo atveju pagal turimus duomenis neįmanoma pakoreguoti nagrinėjamo reguliavimo naštos intervalo apatinės ir viršutinės ribos reikšmių pagal ūkio subjektus, kurie nepriklausomai nuo nagrinėjamo reikalavimo yra audituoti. Jeigu būtų įvesta prievolė atlikti auditą tiems ūkio subjektams, kurių metinių viešųjų pirkimų pasiūlymų vertė viršija Eur sumą, jų patiriama bendra metinė našta 154 apytiksliai siektų: Nuo Iki Intervalo vidurkis Eur Eur Eur ( Lt) ( Lt) ( Lt) Jeigu būtų įvesta prievolė atlikti finansinių ataskaitų peržiūrą tiems ūkio subjektams, kurių metinių viešųjų pirkimų pasiūlymų vertė viršija Eur sumą, jų patiriama bendra metinė našta 155 apytiksliai siektų: Nuo Iki Intervalo vidurkis Eur ( Lt) Eur ( Lt) Eur ( Lt) Pažymėtina, kad įgyvendinus alternatyva Nr. 4 siūlomą reguliavimą verslas patirtų itin didelius kaštus, kurie nebūtų proporcingi ir pagrįsti siūlomam tikslui įgyvendinti. Alternatyva Nr. 4 siūlomas reikalavimas yra brangus ir paliestų itin ženklų ūkio subjektų skaičių, o siūlomas įpareigojimas nėra tokio pobūdžio ir apimties, kuri yra būtina siektinam tikslui pasiekti. Tikslas galėtų būti efektyviau pasiektas pritaikius mažiau ribojančias priemones arba reguliavimą taikant tik didžiausios rizikos ūkio subjektams, pvz., įvedus aukštesnę metinių viešųjų pirkimų pasiūlymų vertę, nuo kurios galiotų prievolė atlikti finansinių ataskaitų auditą arba peržiūrą. Alternatyva Nr. 5 Įvesti prievolę ūkio subjektams atlikti auditą arba peržvalgą, kai teikiamų metinių paraiškų dėl viešųjų pirkimų suma yra nuo Eur. Viešųjų pirkimų tarnybos 2013 m. duomenimis, ūkio subjektų, dalyvavusių viešuosiuose pirkimuose, kurių metinė pirkimų vertė buvo lygi arba viršijo Eur ( Lt) buvo 715 arba apytiksliai 15 proc. visų ūkio subjektų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis. Siekiant apskaičiuoti nagrinėjamo reguliavimo naštos apatinę intervalo ribą buvo naudojamas 715 ūkio subjektų skaičius. Viešųjų pirkimų Tarnyba negalėjo pateikti patikimų 152 duomenų apie ūkio subjektų, teikusių paraiškas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, skaičiaus ir jų pateiktų pasiūlymų verčių statistinį pasiskirstymą. Todėl alternatyva Nr. 5 siūlomo reguliavimo naštos verslui apatinė riba bus apskaičiuota remiantis duomenimis apie ūkio subjektų skaičių, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis. Taip apskaičiuotą naštą galima laikyti nagrinėjamo reguliavimo naštos apatine intervalo riba, kadangi tokiu būdu apskaičiuota nagrinėjamo reguliavimo našta tikėtinai bus ženkliai mažesnė nei faktinė našta, kurią įvedus nagrinėjamą reguliavimą patirtų ne tik viešųjų pirkimų konkursų laimėtojai, bet ir kiti ūkio subjektai, kurie teikia atitinkamų verčių paraiškas viešųjų pirkimų konkursams. Siekiant apskaičiuoti nagrinėjamo reguliavimo naštos viršutinę intervalo ribą buvo naudojamas ūkio subjektų skaičius, gautas padauginus ūkio subjektus, 2013 m. teikusius paraiškas viešųjų pirkimų konkursuose, iš apytiksliai 15 proc., t. y. ūkio subjektų, kurie pagal turimus faktinius duomenis 2013 m. 274

276 pasirašė viešųjų pirkimų sutartis, kurių metinė pirkimų vertė buvo lygi arba viršijo Eur ( Lt), dalies nuo visų ūkio subjektų, kurie pasirašė viešųjų pirkimų sutartis. Taigi, šio skaičiavimo metodika 158 remiasi prielaida, kad ūkio subjektų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis už tam tikrą vertę, dalis nuo visų ūkio subjektų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis, yra tokia pat, kaip ūkio subjektų, viešųjų pirkimų konkursams pateikusių paraiškas už analogišką vertę, dalis nuo visų ūkio subjektų, viešųjų pirkimų konkursams pateikusių paraiškas. Kadangi nežinome kiek audituotų ūkio subjektų iš dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, viršijančiuse nagrinėjamą pirkimų vertę, šiuo atveju pagal turimus duomenis neįmanoma pakoreguoti nagrinėjamo reguliavimo naštos intervalo apatinės ir viršutinės ribos reikšmių pagal ūkio subjektus, kurie nepriklausomai nuo nagrinėjamo reikalavimo yra audituoti. Jeigu būtų įvesta prievolė atlikti auditą tiems ūkio subjektams, kurių metinių viešųjų pirkimų pasiūlymų vertė viršija Eur sumą, jų patiriama bendra metinė našta 154 apytiksliai siektų: Nuo Iki Intervalo vidurkis Eur Eur Eur ( Lt) ( Lt) ( Lt) Jeigu būtų įvesta prievolė atlikti finansinių ataskaitų peržiūrą tiems ūkio subjektams, kurių metinių viešųjų pirkimų pasiūlymų vertė viršija Eur sumą, jų patiriama bendra metinė našta 155 apytiksliai siektų: Nuo Iki Intervalo vidurkis Eur ( Lt) Eur ( Lt) Eur ( Lt) Pažymėtina, kad įgyvendinus alternatyva Nr. 5 siūlomą reguliavimą verslas patirtų ženkliai mažesnius kaštus nei alternatyvų Nr. 1-4 atvejais, o šie kaštai būtų santykinai labiau proporcingi ir pagrįsti siūlomam tikslui įgyvendinti. IŠVADA Pažymėtina, kad įgyvendinus alternatyva Nr. 5 siūlomą reguliavimą verslas patirtų ženkliai mažesnius kaštus nei alternatyvų Nr. 1-4 atvejais, o šie kaštai būtų santykinai labiau proporcingi ir pagrįsti siūlomam tikslui įgyvendinti. Alternatyva Nr. 5 siūlomas reikalavimas verslui sukeltų mažesnius kaštus, nes būtų taikomas ūkio subjektams, kuriems nagrinėjamos prievolės įvedimas būtų veiksmingiausias siekiant, kad būtų padidintas teisingai apskaičiuotų mokesčių sumokėjimas bei būtų užtikrintos lygesnės konkuravimo viešuosiuose konkursuose galimybės (t. y. kad viešųjų pirkimų vykdytojai galėtų priimti teisingus sprendimus, remiantis finansinėse ataskaitose pateikta tikra ir teisinga ūkio subjektų finansine būkle). Manytina, kad mažiau ribojantis reguliavimas, būtų nepakankamai veiksmingas dėl to, kad tam tikra ūkio subjektų dalis atlieka finansinių ataskaitų auditą nepriklausomai nuo to, ar jiems būtų taikomas alternatyva Nr. 5 siūlomas reguliavimas. 158 Kadangi reguliavimo tikslais yra reikalinga, kad ūkio subjektų finansinių ataskaitų auditas arba peržvalga būtų atliktas iki finansinių ataskaitų patvirtinimo ir viešo paskelbimo, šia alternatyva siūlomas reguliavimas galiotų ne tik viešųjų pirkimų konkursų laimėtojams bet ir kitiems dalyviams, kurie viešųjų pirkimų konkursuose yra teikę paraišką. Reguliavimo naštos negalima tiksliai apskaičiuoti, nes nėra duomenų apie ūkio subjektų, teikusių paraiškas dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, suskirstymą pagal viešųjų pirkimų vertes. Tačiau pažymėtina, kad ūkio subjektų, kurie 2013 m. dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose buvo 68 proc. daugiau nei tiekėjų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis. Todėl, yra pagrindo teigti, kad reguliavimo našta ženkliai viršytų alternatyvos Nr. 5 reguliavimo naštos intervalo minimumą. 275

277 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad labiau ribojantis reguliavimas, pavyzdžiui, alternatyvos Nr. 4 taikymas, padidintų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose kaštus dideliam ūkio subjektų skaičiui, kas tikėtinai neigiamai veiktų viešųjų pirkimų konkurenciją (t. y. mažintų konkursuose dalyvaujančiųjų aktyvumą). Tai yra aktualu, nes remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2013 m. ūkio subjektų, kurie teikė paraiškas viešųjų pirkimų konkursams buvo sąlyginai maža dalimi, t. y. 68 proc., daugiau nei ūkio subjektų, kurie pasirašė viešųjų pirkimų sutartis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įgyvendinti alternatyva Nr. 5 siūlomą reguliavimą. Be to, įvertinus šio reguliavimo poveikį praėjus 2 metams po jo įgyvendinimo, siūlytina pakartotinai svarstyti dėl labiau ribojančių priemonių (pavyzdžiui alternatyva Nr. 4 siūlomo reguliavimo) įgyvendinimo. Todėl atsakingoms institucijoms siekiant gerinti finansinių ataskaitų kokybę bei patikimumą ir užtikrinti lygesnes konkuravimo viešųjų pirkimų konkursuose sąlygas rekomenduojama atsižvelgti į šio poveikio vertinimo rezultatus. PAPILDOMI KOMENTARAI Vienas iš pagrindinių trūkumų, su kuriais būtų susidurta jei būtų įgyvendintas nagrinėjamas siūlymas yra tai, kad ūkio subjektai, kurie neplanuotai teiktų paraiškas viešųjų pirkimų konkursams už vertę, nuo kurios galiotų siūlomas reguliavimas, potencialiai nespėtų atlikti auditą arba peržvalgą ir dėl tos priežasties rizikuotų, kad jų paraiškos būtų atmestos. Jeigu teisės akto projektas apimtų šioje poveikio vertinimo ataskaitoje nagrinėjamas alternatyvas, rekomenduojama jame nurodyti, kad tokiais atvejais nebūtų neatmestos tokių ūkio subjektų paraiškos, tačiau sulaukus neigiamų audito ar peržiūros rezultatų, Viešųjų pirkimų tarnyba kartu su Audito ir apskaitos tarnyba turėtų tam tikrų įspėjimų ir sankcijų skyrimo galimybę. Toks reguliavimas veiktų efektyviau, nei, pavyzdžiui, taip suformuotas siūlymas: įvesti prievolę ūkio subjektams, atlikti auditą arba peržvalgą ūkio subjektams už tuos metus, kuriais jų teiktų metinių paraiškų viešųjų pirkimų vertė yra nuo tam tikros sumos. Priešingai nei pastaruoju, ankstesniu siūlymo atveju viešųjų pirkimus vykdančios institucijos daugeliu atveju tikėtinai galėtų priimti spendimus remiantis jau audituotais tiekėjų finansiniais duomenimis. Kitas nagrinėjamo siūlymo trūkumas potencialiai gali būti sudėtinga tokio reguliavimo kontrolė pavyzdžiui tais atvejais, kai ūkio subjektų viešųjų pirkimų vertės būtų nurodytos už tiekiamas prekes, teikiamas paslaugas ar atliekamus darbus daugiau nei vieneriems metams (t. y. būtų reikalingas verčių suskirstymas vieneriems metams). PAPILDOMAI REKOMENDUOJAMOS MAŽIAU RIBOJANČIOS PRIEMONĖS Kartu su alternatyva Nr. 5 siūlomu reguliavimu galėtų būti svarstomi kiti mažiau ribojantys siūlymai: buhalterio profesionalo vardo įteisinimas (t. y. buhalterio priklausymas profesinei organizacijai, esančiai IFAC nare) ir prievolė kad didesnių nei labai mažų įmonių finansinės ataskaitos būtų pasirašytos buhalterio profesionalo; prievolė, taikoma bet kokio dydžio ūkio subjektui atlikti ateinančių trijų metų finansinių ataskaitų peržiūrą, jei VMI ūkio subjektui surašė protokolą už aplaidų ir apgaulingą apskaitos tvarkymą, ir jis per pastaruosius tris metus dalyvavo viešuosiuose pirkimuose. PRIEDAS: INFORMACIJA APIE SUDARYTŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VERTES IR METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO IR PERŽIŪROS KAINAS Remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis bendra viešųjų pirkimų sudarytų sutarčių vertė 2013 m. siekė 3 829,5 mln. Eur (13 222,6 mln. Lt). Tiekėjų (t. y. fizinių asmenų, įmonių, užsienio įmonių ir ūkio subjektų grupių, kurios teikė jungtines paraiškas), su kuriais buvo pasirašytos viešųjų pirkimų sutartys, 2013 m. buvo

278 Toliau pateiktoje lentelėje nurodytas tiekėjų, kurie 2013 m. pasirašė viešųjų pirkimų sutartis teikti paslaugas, tiekti prekes ar atlikti darbus, statistinis pasiskirstymas. Lentelės pirmame stulpelyje viešųjų pirkimų tiekėjų dalis yra suskirstyta pagal atitinkamą pirkimų vertę, kuriai tų tiekėjų metinių pirkimų suma buvo lygi arba didesnė. Lentelėje taip pat yra paskaičiuoti naštos minimalūs dydžiai, kuriuos ūkio subjektai patirtų dėl prievolės atlikti metinių finansinių ataskaitų auditą arba peržiūrą nuo tam tikros jų metinių viešųjų pirkimų pasiūlymų vertės. Tai yra naštos intervalo apatinės vertės, nes pateikti dydžiai yra apskaičiuoti iš duomenų, kurie neapima visų viešųjų pirkimų dalyvių, tačiau apima tik ūkio subjektus, kurie 2013 m. sudarė viešųjų pirkimų sutartis. VP tiekėjų proc. VP tiekėjų skaičius Viešojo pirkimo vertė Prievolės atlikti auditą metinė našta Prievolės atlikti peržiūrą metinė našta Lt Eur Lt Eur Lt Eur Pavyzdžiui, 20 procentų tiekėjų, 2013 m. sudariusių viešųjų pirkimų sutartis, kurių suminė metinių pirkimų vertė buvo lygi arba viršijo Eur ( Lt) sumą, buvo 956. Jeigu būtų įvesta prievolė atlikti auditą tiems ūkio subjektams, kurių metinių viešųjų pirkimų pasiūlymų vertė viršija minėtą sumą, jų patiriama bendra metinė reguliavimo našta siektų nuo Eur ( Lt). Jeigu būtų įvesta prievolė atlikti finansinių ataskaitų peržiūrą tiems ūkio subjektams, kurių metinių viešųjų pirkimų pasiūlymų vertė viršija minėtą sumą, jų patiriama bendra metinė našta siektų nuo Eur ( Lt). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal turimus duomenis neįmanoma tiksliai apskaičiuoti reguliavimo naštos, kurią patirtų ūkio subjektai. Aukščiau pateikti naštos skaičiavimų rezultatai yra apskaičiuoti pagal vidutinę audito kainą ir ūkio subjektų, pasirašiusių viešųjų pirkimo sutartis, viršijančias atitinkamas sumas, 277

279 skaičių. Kadangi reguliavimo tikslais yra reikalinga, kad ūkio subjektų finansinių ataskaitų auditas arba peržvalga būtų atliktas iki finansinių ataskaitų patvirtinimo ir viešo paskelbimo, siūlomos prievolės galiotų ne tik viešųjų pirkimų konkursų laimėtojams bet ir kitiems dalyviams, kurie viešųjų pirkimų konkursuose yra teikę paraišką. Reguliavimo naštos negalima apskaičiuoti tiksliai, nes nėra patikimų duomenų apie ūkio subjektų, teikusių paraiškas dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, suskirstymą pagal viešųjų pirkimų vertes. Tačiau pažymėtina, kad ūkio subjektų, kurie 2013 m. dalyvavo viešųjų pirkimų konkursuose, buvo 68 proc. daugiau nei tiekėjų, pasirašiusių viešųjų pirkimų sutartis. Todėl, yra pagrindo teigti, kad reguliavimo našta būtų ženkliai didesnė nei nurodyta lentelėje aukščiau. Pažymėtina ir tai, kad reguliavimo našta gali būti mažesnė nei nurodyta lentelėje tais atvejais, kai viešojo pirkimo vertė yra itin didelė, kadangi tokių pirkimų tiekėjai paprastai yra didieji ūkio subjektai, kurie tikėtinai atitinka turto, apyvartos ir darbuotojų skaičiaus kriterijus, kuriuos viršijantys ūkio subjektai pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus nepriklausomai nuo siūlomo reguliavimo privalo atlikti metinių finansinių ataskaitų auditą. DUOMENŲ ŠALTINIAI Sudarant aukščiau pateiktą lentelę ir siekiant suskirstyti tiekėjų skaičius pagal jų viešųjų pirkimų vertes, buvo naudoti Viešųjų pirkimų tarnybos duomenys apie ūkio subjektus, kurie 2013 m. sudarė viešųjų pirkimų sutartis. Prievolės atlikti metinių finansinių ataskaitų auditą našta buvo apskaičiuota remiantis Lietuvos auditorių rūmų leidinyje 2013 metų audito rinkos apžvalga nurodyta vieno audito vidutine kaina, kuri 2013 m. siekė 4 116,31 Eur (14 212,80 Lt). Prievolės atlikti metinių finansinių ataskaitų peržiūrą (supaprastintą auditą) našta buvo apskaičiuota remiantis Finansų ministerijos duomenimis, pagal kuriuos tokios peržiūros kaina yra apytiksliai 30 proc. mažesnė nei metinių finansinių ataskaitų rinkinio audito kaina. 278

280 Priedas Nr. 30. Poveikio vertinimas dėl keleivių vežimo deklaravimo tvarkos tobulinimo Siekiant įvertinti konsultacijų dėl teisės aktų tobulinimo metu verslo atstovų (Lietuvos turizmo asociacijos, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos Linava ) pateiktus siūlymus supaprastinti Keleivių vežimo lapų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. sausio 16 d. įsakymu Nr Dėl keleivių vežimo lapų formos, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo, panaikinant keleivių vežimo lapus ar kitomis priemonėmis palengvinant sąlygas verstis keleivių pervežimu transporto priemonėmis, buvo atliktas šis poveikio vertinimas. Siekiant identifikuoti esamo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybes, galimas sprendimų alternatyvas, numatomą vieno ar kito sprendimo poveikį ir išsiaiškinti suinteresuotų pusių (ūkio subjektų ir verslo priežiūrą atliekančių institucijų) požiūrį į keleivių vežimo lapų naudojimą praktikoje, buvo analizuota Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie LR Susisiekimo ministerijos (toliau VKTI), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (toliau VMI) pateikta informacija, taip pat buvo atlikta telefoninė apklausa dvidešimties ūkio subjektų, kurie 2013 m. įsigijo keleivių vežimo lapų ne mažiau kaip du kartus (iš viso buvo 36 iš 196 ūkio subjektų, kurie keleivių vežimo lapų 2013 m. įsigijo pakartotinai). Pažymėtina, kad telefoninėje apklausoje savo nuomonę dėl keleivių vežimo lapų pateikė tiek smulkūs ūkio subjektai, turintys vos 2-4 darbuotojus, tiek stambesni (nuo 20 darbuotojų ir daugiau). Atkreipiame dėmesį, kad atliktas poveikio vertinimas nėra teisės akto projektas. Poveikio vertinimas dėl keleivių vežimo lapų buvo atliktas siekiant įvertinti verslo atstovų pasiūlymus dėl galimo teisinio reguliavimo alternatyvų ir jas pateikti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai susipažinti. 1. STATUS QUO Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą, šiuo metu šalyje keleiviai yra vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais, taip pat maršrutiniais taksi ir lengvaisiais automobiliais taksi. Keleivių vežimo lapai yra privalomi vežėjams, keleivius vežantiems užsakomaisiais reisais lengvaisiais automobiliais ir autobusais Lietuvos Respublikos teritorijoje bei lengvaisiais automobiliais tarptautinio susisiekimo maršrutais (toliau vežėjai). Pažymėtina, kad Europos Sąjungos lygmeniu keleivių vežimo lapai yra privalomi tik keleivius vežant tarptautinio susisiekimo maršrutais, o keleivių vežimo lapų naudojimas vykdant keleivių vežimo paslaugas šalies teritorijoje yra nacionalinio lygmens teisinio reguliavimo objektas. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalį, užsakomaisiais reisais vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, konferencijas, seminarus, koncertus, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus (keleivių vežimo lapai nebūtini tik tais atvejais, kai keleivių grupės vežamos į tame pačiame mieste vykstančius renginius). Draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Pažymėtina, kad vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Keleivių vežimo lapų naudojimo tvarką reglamentuoja 2003 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr patvirtintas Keleivių vežimo lapų blankų užsakymo, gamybos, 279

281 technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo, apskaitos ir sunaikinimo tvarkos aprašas, (toliau Aprašas) privalomai taikomas aukščiau minėtiems vežėjams ir keleivių vežimo lapų blankais prekiaujantiems subjektams. Pagal galiojantį Aprašą, vežėjai, be nustatytos formos ir užpajamuotų keleivių vežimo lapų negali vykdyti veiklos, o siekiantys jų įsigyti, šiuo metu tai gali padaryti tik dviem būdais įsigyti iš spaustuvės pagal VKTI pateiktus užsakymus arba iš keleivių vežimo lapų blankais prekiaujančio subjekto VšĮ Linavos mokymo centro. Vieno keleivių vežimo lapo kaina vežėjui VšĮ Linavos mokymo centro duomenimis yra 0,70 Lt (+ pridėtinės vertės mokestis). Pažymėtina, kad keleivių vežimo lapus pagal keleivių vežimo lapo blankui privalomus technologinės apsaugos reikalavimus šiuo metu gamina tik viena spaustuvė (UAB Ukmergės spaustuvė ). Paskaičiuota, kad iš viso visa našta, susijusi su keleivių vežimo lapų įsigijimo, naudojimo ir jų apskaitos reikalavimų laikymusi, 2013 m. 196 ūkio subjektams bendrai galėjo sudaryti nuo 61 tūkst. litų per metus. 2.PROBLEMA Verslo atstovų požiūriu, šiandien keleivių vežimo lapai yra perteklinė, verslo sąlygas apsunkinanti papildoma finansinė našta. Keleivių vežimo lapai buvo įvesti 2003 m. siekiant sustiprinti užsakomuosius reisus vykdančių vežėjų priežiūrą bei sutramdyti neteisėta veikla užsiimančius vežėjus, kurie, prisidengdami užsakomųjų reisų sąvoka, prie autobusų stočių rinkdavo ir veždavo keleivius. Siekiant sukontroliuoti, ar užsakomuoju reisu buvo vežamos iš anksto sudarytos keleivių grupės, keleivių vežimo lapuose buvo privaloma rašyti keleivių pavardes, tačiau 2010 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr reikalavimas pildyti keleivių vežimo lapus surašant keleivių pavardes buvo panaikintas. Pasak verslo atstovų, keleivių pavardžių surašymas keleivių vežimo lapuose buvo esminė priemonė kontrolei vykdyti, todėl panaikinus minėtą reikalavimą keleivių vežimo lapo reikšmė kontrolei ženkliai sumažėjo. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos Linava, taip pat Lietuvos turizmo asociacijos nuomone, šiuo metu šis dokumentas neatlieka savo funkcijos, todėl siūloma panaikinti keleivių vežimo lapus arba supaprastinti Aprašo reikalavimus atsisakant prievolės keleivių vežimo lapų blankus gaminti kaip technologiškai apsaugotus dokumentus ir sudaryti galimybę keleivių vežimo lapus ūkio subjektams pasirengti patiems. Taip pat pažymėtina, kad nors reikalavimai, susiję su keleivių vežimo lapų pildymu atsisakant pavardžių rašymo buvo sumažinti, tačiau reikalavimai keleivių vežimo lapų apskaitai liko nepakitę ir dalis galiojančių 2003 m. priimtų Aprašo nuostatų neatitinka šiuolaikinio verslo sąlygų, todėl būtų prasminga jas peržiūrėti, ypač dėl: technologinės apsaugos reikalavimų; reikalavimo 5 metus saugoti keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus; vesti keleivių vežimo lapų blankų apskaitos knygą, kurioje registruojami įsigyti, atskaitingiems asmenims išduoti, atskaitingų asmenų sunaudoti ir grąžinti keleivių vežimo lapai; reikalavimo keleivių vežimo lapų du egzempliorius pildyti rašalu ar tušu taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi, ir kt. 3. TIKSLAS Atsisakyti perteklinių, verslo sąlygas apsunkinančių reikalavimų. 280

282 4.ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Alternatyva Nr. 3 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Panaikinti keleivių vežimo lapus vykdant keleivių pervežimus šalies viduje. Suteikti galimybę keleivių vežėjams elektroniniu būdu deklaruoti numatomus vykdyti pervežimus ir elektroniniu būdu deklaruosiantiems keleivių vežėjams panaikinti prievolę naudoti technologiškai apsaugotus keleivių vežimo lapų blankus. Suteikti galimybę keleivių vežėjams elektroniniu būdu deklaruoti numatomus vykdyti pervežimus ir elektroniniu būdu deklaruosiantiems keleivių vežėjams panaikinti prievolę naudoti technologiškai apsaugotus keleivių vežimo lapų blankus. Taip pat panaikinti prievolę reiso metu vairuotojui turėti paslaugų teikimo sutarties kopiją ir panaikinti prievolę keleivių vežimo lape turėti užsakovo parašą. 5.ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo) Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Nesiimant jokių veiksmų situacija nepasikeistų ir vežėjai toliau būtų priversti laikytis jų požiūriu neproporcingų reikalavimų jų veiklai vykdyti ir tikslas atsisakyti perteklinių ir finansinę naštą sukeliančių reikalavimų dėl keleivių vežimo lapų nebūtų pasiektas. Alternatyva Nr. 1 Panaikinti keleivių vežimo lapus vykdant keleivių pervežimus šalies viduje. Remiantis VKTI duomenimis, veždamas keleivius užsakomaisiais reisais vairuotojas, be kitų privalomų turėti dokumentų, kontrolės teisę turinčiam pareigūnui privalo pateikti: keleivių vežimo sutartis, sudarytas tarp vežimo paslaugos užsakovo ir vežėjo, dėl iš anksto sudarytos keleivių grupės vežimo; keleivių vežimo lapus. Pažymima, kad keleivių vežimo lape dalis informacijos pateikiama analogiškai kaip ir sutartyje (maršrutas, stotelės, keleivių skaičius). Todėl, verslo nuomone, keleivių vežimo lapai nėra reikalingi ir keleivių vežimas užsakomaisiais reisais šalies viduje galėtų būti vykdomas turint tik pagrindinį dokumentą sutartį. Tokią nuomonę išsakė 85 proc. telefoninėje apklausoje dalyvavusių ūkio subjektų. Taip pat telefoninės apklausos metu paaiškėjo, kad dalis ūkio subjektų ne tik kaupia keleivių pervežimo sutartis, sąskaitas faktūras, tačiau ir veda vidinę apskaitą, pildo vidinius, ūkio subjekto patvirtintos formos kelionės dokumentus, todėl keleivių vežimo lapas daugumai vežėjų yra tik papildoma našta. Paskaičiuota, kad iš viso bendra našta, susijusi su keleivių vežimo lapų ir jų apskaitos reikalavimų laikymusi, ūkio subjektams gali sudaryti nuo 61 tūkst. litų per metus (iš čia pačių keleivių vežimo lapų įsigijimo išlaidos ~ Lt, su keleivių vežimo lapų apskaita susijusių reikalavimų (registracijos, kaupimo, inventorizacijos, mėnesinių ataskaitų pildymo) laikymosi išlaidos ~ Lt). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Aprašo 24 punktu, sugadintų keleivių vežimo lapų blankų komplektai, panaudoti keleivių vežimo lapų egzemplioriai ir vežimo sutartys vežėjų saugomi 5 metus. Tačiau keleivių vežimo lapas nėra pirminis buhalterinės apskaitos dokumentas, kuris pagal Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę, patvirtintą 2011 m. kovo 9 d. Lietuvos Vyriausiojo archyvaro įsakymu Nr. V-100 Dėl Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo turi būti saugojamas 10 metų, o visi kiti ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos 281

283 pajamų ir išlaidų orderiai ir kita), taip pat transporto priemonių ridos ir kuro sąnaudų apskaičiavimo dokumentai įmonėje yra saugomi dešimt metų. Vis tik VMI teigimu, mokesčių administratoriui keleivių vežimo lapai yra labai svarbūs siekiant įvertinti faktiškas vežėjo gaunamas pajamas ir mokėtinus mokesčius, nes juose fiksuojamas pervežtų keleivių skaičius, maršrutas, transporto priemonės markė, modelis, valstybinis numeris ir kt. Atsisakius naudoti technologinės apsaugos lygiui ir polygiui priskirtus saugiuosius dokumentų blankus keleivių vežimo lapus, pakeitus reglamentuojamą tvarką, atsiras galimybė juos sunaikinti, keisti kitais, nuslepiant gaunamas pajamas, nesumokant mokesčių. VKTI duomenimis, per 2013 m. iš viso buvo nustatyti 32 atvejai, kai vežėjai pažeidė Aprašo nuostatas, per 2014 m. pirmąjį pusmetį tik 9 atvejai. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, ir į per 2013 m. parduotų keleivių vežimo lapų skaičių , darytina prielaida, kad šiuo metu licenciją turintys vežėjai laikosi nustatytų reikalavimų, ir mokesčių kontrolės požiūriu keleivių vežimo lapai gali būti efektyvi priemonė. Telefoninės apklausos metu, respondentų paklausus, ar jų nuomone keleivių vežimo lapų panaikinimas galėtų sąlygoti nelegalių vežėjų skaičiaus padidėjimą, didžioji dauguma (70 proc.) respondentų atsakė Ne, kadangi visais atvejais yra sudaroma keleivių vežimo sutartis ir šiuo metu vežėjai, savo veiklą vykdantys legaliai, tą darys ir ateityje. Tačiau dalis respondentų (30 proc.) įžvelgė tokią grėsmę ir teigė manantys, kad keleivių vežimo lapų panaikinimas galėtų pabloginti jų padėtį. Todėl pasirinkus keleivių vežimo lapo panaikinimo alternatyvą, neturint kito alternatyvaus kontrolės mechanizmo, laikantis VMI požiūrio, vežėjams galėtų atsirasti galimybė slėpti gautas pajamas už keleivių vežimą, ir dėl to šis sprendimas galimai nepasiteisintų. Alternatyva Nr. 2 Suteikti galimybę keleivių vežėjams elektroniniu būdu deklaruoti numatomus vykdyti pervežimus ir elektroniniu būdu deklaruosiantiems keleivių vežėjams panaikinti prievolę naudoti technologiškai apsaugotus keleivių vežimo lapų blankus. Kaip minėta, dauguma telefonu apklaustų ūkio subjektų vadovų ir darbuotojų atsakė, kad dabar naudojami keleivių vežimo lapai yra perteklinis reikalavimas, kadangi yra sudaroma keleivių vežimo sutartis, o už suteiktas paslaugas išrašoma sąskaita faktūra. Taip pat pas dažną ūkio subjektą, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus, organizuojant keleivių vežimą yra pildomi vidiniai dokumentai ir vedama vidinė apskaita, kurios duomenų turėtų pakakti verslo priežiūrą atliekančių pareigūnų veiksmams siekiant įvertinti faktiškas vežėjo gaunamas pajamas ir mokėtinus mokesčius. VšĮ Linavos mokymo centro duomenimis, šiuo metu vieno keleivių vežimo lapo kaina yra 0,70 Lt (+ PVM). Šią sumą sudaro 0,38 Lt keleivių vežimo blanko pirkimo kaina iš spaustuvės, likusi dalis 0,32 Lt dengia su keleivių vežimo lapų platinimu susijusias VšĮ Linavos mokymo centro išlaidas (pvz. sąskaitų faktūrų išrašymo, darbuotojų darbo laiko ir kt.). Iš viso per 2013 m. 196 vežėjai įsigijo keleivių vežimo lapų, vien tik jų įsigijimo našta verslui sudarė apie Lt (su PVM). Vidutinis vieno keleivių vežimo lapų užsakymo kiekis ~ 200 vnt. Pažymėtina, kad remiantis VšĮ Linavos mokymo centro interneto tinklapyje pateikta informacija, pagamintą produkciją galima atsiimti Vilniuje arba ji gali būti pristatyta įmonės nurodytu adresu. Atsižvelgiant į tai, skaičiuotinos ir keleivių vežimo lapų įsigijimo sąnaudos. Remiantis VšĮ Linavos mokymo centro duomenimis, net 36 vežėjai į mokymo centrą kreipėsi daugiau nei vieną kartą, 4 iš jų po tris kartus, 3 vežėjai net po penkis kartus. Taigi šių 36 vežėjų keleivių vežimo lapų įsigijimo kaštai galėjo papildomai išaugti priklausomai ir nuo ūkio subjekto buveinės geografinės padėties. Galimos vidutinės vienkartinės vieno vežėjo keleivių vežimo lapų įsigijimo sąnaudos galėtų sudaryti ~ 257 Lt. 282

284 1 lentelė. Galimos vidutinės vienkartinės keleivių vežimo lapų įsigijimo sąnaudos vienam vežėjui Vieno užsakymo, nuvykimoparvykimo kaštai (skaičiuojant 2 val. trukmę, vadybininko vidinį tarifą 16,74 Lt) Vidutinės kuro sąnaudos lengvajam automobiliui vienam šimtui kilometrų Keleivių vežimo lapų vnt. įsigijimo kaštai Įsigytų keleivių vežimo lapų sutikrinimas ir registracija 33,48 ~ 40 Lt 169, 40 Lt 10,45 Lt 4,18 Lt Iš viso 257,51 Keleivių vežimo lapų inventorizacijos akto supildymas (kai vežėjas jau buvo įsigijęs keleivių vežimo lapų) 45 proc. telefonu apklaustų ūkio subjektų, paklaustų ar sutiktų su elektroninio deklaravimo sistema vietoje popierinių keleivių vežimo lapų, atsakė, kad pritartų elektroninio deklaravimo/pranešimo sistemos diegimui su ta sąlyga, jei tai nebūtų privaloma nuostata ir būtų išlaikyta galimybė ūkio subjektams patiems pasirinkti, kokia forma keleivių vežimo lapais ar elektroninio deklaravimo sistema naudotis. Su visiška elektroninio deklaravimo sistema atsisakant keleivių vežimo lapų sutiktų tik apie trečdalis respondentų, o bet kokio elektroninio pranešimo formoms iš esmės nepritartų 25 proc. respondentai. Ar sutiktumėte su elektroninio deklaravimo/pranešimo sistema ir apie planuojamą vykdyti keleivių vežimą informuoti elektroniškai? 25% 45% 30% Taip Taip, jei būtų galima pasirinkti Ne Kaip pagrindiniai elektroninio deklaravimo/pranešimo trūkumai respondentų buvo paminėti šie: būtų nepatogu naudotis savaitgaliais, kuomet įmonėje nėra atsakingo darbuotojo; būtų nepatogu naudotis reaguojant į skubius užsakymus, kai pvz. sugestų kito vežėjo transporto priemonė; galėtų sudaryti papildomus kaštus siekiant apmokyti darbuotojus naudotis elektroninėmis priemonėmis, ypač jei elektroninio deklaravimo/pranešimo apie planuojamą vykdyti keleivių vežimą sistema būtų sudėtinga; būtų papildomi kaštai siekiant, kad vairuotojai su savimi turėtų kompiuterį ir interneto ryšį; būtų papildomos laiko sąnaudos atsiradus sistemos gedimams. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta ir turint omenyje pagrindinį tikslą atsisakyti perteklinių, verslo sąlygas apsunkinančių reikalavimų, bei skirtingus ūkio subjektų poreikius, svarstytina alternatyva sudaryti sąlygas vidinę apskaitos sistemą įsidiegusiems ūkio subjektams keleivių vežimo lapus pasirengti patiems ir apie planuojamą vykdyti maršrutą informuoti VKTI (pagal poreikį ir VMI) priimtinu būdu ir terminais, pvz.: el. paštu (pvz. uzsakomasis@vkti.gov.lt); 159 Remiantis 2013 m. populiariausio automobilio šalyje Volkswagen Passat (2002 m.) vidutinius rodiklius (naudota skaičiuoklė: 283

285 deklaruojant elektroninių paslaugų svetainėje e. VKTI (t. y. praplėsti dabar esamą svetainės teikiamų paslaugų sąrašą); įdiegus anketinio tipo elektroninį sprendimą (pvz. sukūrus tam skirtą el. puslapį kuriame anketos pagrindu vežėjai turėtų užpildyti privalomus laukelius ir nuspaudus siųsti šie duomenis iš karto būtų nusiunčiami VKTI, VMI, ir pagal poreikį saugomi serveryje. integravus keleivių deklaravimo elektroninę posistemę į VMI įgyvendinamą I.VAZ sistemą. Elektroniniam deklaravimui turėtų būti sudarytos sąlygos identifikuoti vežėjo tapatybę tam, kad būtų užtikrinti VMI ir VKTI reikalavimai tokiam deklaravimui. Tik tokiu būdu būtų sudaryta lygiavertė alternatyva technologiškai apsaugotiems keleivių vežimo lapams. Sudarius galimybę elektroniniu būdu deklaruoti keleivių vežimą, verslui būtų sumažinta finansinė našta keleivių vežimo lapų įsigijimo atžvilgiu, neliktų reikalavimų keleivių vežimo lapus pildyti rašalu, juos saugoti 5 metus, o tuo pačiu elektroninio deklaravimo principu būtų išlaikytas instrumentas keleivių vežimo apskaitos priežiūrai vykdyti (siekiant išvengti galimybių vežėjams sunaikinti duomenis ar juos keisti), gautoms pajamoms apskaityti. Elektroninio pranešimo/deklaravimo sistemos sukūrimo ir išlaikymo kaštai priklausytų nuo elektroninio sprendimo pasirinkimo nuo nieko nekainuojančios papildomos elektroninio pašto dėžutės sukūrimo iki kelių šimtų per metus anketinio tipo elektroninio deklaravimo puslapiui išlaikyti. Pažymėtina, kad nenorintys ar neturintys galimybių elektroninėmis priemonėmis deklaruoti/pranešti apie ketinamą vykdyti vežimą, galėtų toliau naudotis patvirtintais technologiškai apsaugotais keleivių vežimo lapų blankais. POVEIKIO VERTINIMO SANTRAUKA Laikydamiesi geresnio reglamentavimo politikos, poveikio vertinimo ekspertai atliko politikos alternatyvų poveikio vertinimą. Atliekant poveikio vertinimą paaiškėjo, kad keleivių vežimo lapai buvo įvesti 2003 m. siekiant sustiprinti užsakomuosius reisus vykdančių vežėjų priežiūrą bei sutramdyti neteisėta veikla užsiimančius vežėjus, kurie, prisidengdami užsakomųjų reisų sąvoka, prie autobusų stočių rinkdavo ir veždavo keleivius. Tačiau šiuo metu keleivių vežimo lapai nebeatitinka pagrindinio tikslo, yra praradę savo reikšmingumą užsakomuosius reisus vykdančių vežėjų kontrolei ir yra naudojami šalutiniu tikslu yra svarbūs mokesčių administratoriui įvertinant faktiškas vežėjo gaunamas pajamas ir mokėtinus mokesčius. Nagrinėtos tokios alternatyvos; (0) išlaikyti status quo; (1) panaikinti keleivių lapą vykdant keleivių pervežimus šalies viduje; (2) suteikti galimybę keleivių vežėjams elektroniniu būdu deklaruoti numatomus vykdyti pervežimus ir elektroniniu būdu deklaruosiantiems keleivių vežėjams panaikinti prievolę naudoti technologiškai apsaugotus keleivių vežimo lapų blankus; (3) suteikti galimybę keleivių vežėjams elektroniniu būdu deklaruoti numatomus vykdyti pervežimus ir elektroniniu būdu deklaruosiantiems keleivių vežėjams panaikinti prievolę naudoti technologiškai apsaugotus keleivių vežimo lapų blankus. Taip pat panaikinti prievolę reiso metu vairuotojui turėti paslaugų teikimo sutarties kopiją ir panaikinti prievolę keleivių vežimo lape turėti užsakovo parašą. Poveikio vertinimas parodė, kad išlaikant status quo, situacija nepasikeistų, nebūtų atsisakyta ūkio subjektų požiūriu perteklinių, verslo sąlygas apsunkinančių reikalavimų ir ūkio subjektai toliau būtų įpareigoti per VšĮ Linavos mokymo centrą ar VKTI įsigyti technologiškai apsaugotus keleivių vežimo lapus, kurių įsigijimo, naudojimo ir apskaitos kaštai 2013 m. ūkio subjektams galėjo sudaryti nuo 61 tūkst. Lt per metus naštą. 284

286 Tačiau pasirinkus Alternatyvą Nr. 1 ir panaikinus keleivių vežimo lapus vykdant keleivių pervežimus šalies viduje, ūkio subjektams būtų sumažinta našta, tačiau mokesčių administratorius netektų svarbaus instrumento siekiant įvertinti faktiškas vežėjo gaunamas pajamas ir mokėtinus mokesčius ir valstybės biudžetą galimai nepatektų lėšų, gautų už keleivių vežimo paslaugas, galimai pablogėtų konkurencinė aplinka, todėl abejotina, ar šis sprendimas pasiteisintų. Alternatyvos Nr. 2 atveju, kuria vežėjams būtų sudaryta galimybė apie planuojamą vykdyti vežimą deklaruoti/pranešti elektroniškai VKTI/VMI, verslui būtų sumažinta finansinė našta keleivių vežimo lapų įsigijimo atžvilgiu, neliktų reikalavimų keleivių vežimo lapus pildyti rašalu, juos saugoti 5 metus, vesti keleivių vežimo lapų blankų apskaitos knygos ir kt., o tuo pačiu elektroninio deklaravimo/pranešimo principu būtų išlaikytas instrumentas keleivių vežimo apskaitos priežiūrai vykdyti, gautoms pajamoms apskaityti, taip išvengiant galimybės vežėjams sunaikinti keleivių vežimo duomenis ar juos keisti. Pažymėtina, kad taip pat būtų išlaikoma pasirinkimo laisvė ūkio subjektams patiems nuspręsti, kokia forma keleivių vežimo lapais ar elektroninio deklaravimo sistema naudotis, kadangi ne visais atvejais elektroniniai sprendimai yra patogi ir lanksti priemonė veiklai vykdyti. Alternatyvos Nr. 3 atveju, būtų sudaryta galimybė elektroniniu būdu deklaruoti keleivių vežimą, o taip pat būtų panaikinta prievolė reiso metu vairuotojui turėti paslaugų teikimo sutarties kopiją ir panaikinta prievolė keleivių vežimo lape turėti užsakovo parašą. IŠVADA Atsižvelgiant į pagrindinį tikslą atsisakyti perteklinių, verslo sąlygas apsunkinančių reikalavimų, bei siekį rasti optimaliausią sprendimą visoms suinteresuotoms pusėms ūkio subjektams ir verslo priežiūrą atliekančioms institucijoms manytina, kad Alternatyvos Nr. 3 siūlomos priemonės būtų arčiausiai siekiamo tikslo. Rekomendacija: VKTI ir VMI peržiūrėti savo galimybes dėl elektroninio deklaravimo/pranešimo apie planuojamą vežimą sprendimo alternatyvų, taip pat atsakingai institucijai svarstant teisinio reguliavimo tobulinimo galimybes atsižvelgti į šio poveikio vertinimo rezultatus. 285

287 Priedas Nr. 31. Poveikio vertinimas dėl transporto priemonių mokesčio administravimo tvarkos tobulinimo Siekiant įvertinti verslo atstovo pateiktus siūlymus tobulinti transporto priemonių mokesčio administravimo tvarką, panaikinant mokesčio dubliavimąsi vedant išankstinę techninę apžiūrą arba išregistruojant N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemonę, buvo atliktas šis poveikio verslo sąlygoms vertinimas. Siekiant identifikuoti esamo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybes, galimas sprendimų alternatyvas, numatomą sprendimų poveikį ir išsiaiškinti suinteresuotų pusių (ūkio subjektų ir verslo priežiūrą atliekančių institucijų) požiūrį į minėtą reguliavimo tobulinimą, buvo analizuota VĮ Regitra ir asociacijos Tuvlita pateikta informacija, taip pat buvo konsultuotasi su atstovais iš asociacijos Linava, asociacijos Tuvlita ir atstovais iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos bei atstovais iš Susisiekimo ministerijos. Atkreipiame dėmesį, kad atliktas poveikio vertinimas nėra teisės akto projektas. Poveikio vertinimas buvo atliktas siekiant įvertinti ūkio subjekto pasiūlymus dėl galimo teisinio reguliavimo tobulinimo ir yra skirtas atsakingiems sprendimų priėmėjams. 1.PROBLEMA 1.1.Teisinės bazės analizė Pagrindinis teisės aktas, nustatantis transporto priemonių mokesčio administravimo tvarką, yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. 447 Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo (Žin., 2005, Nr , 2006, Nr , 2007, Nr , 2011, Nr ). 1.2.Status quo Transporto priemonių mokestis (patvirtintas LR Vyriausybės nutarimu Nr. 447, toliau - TPM) yra mokamas VMI kasmet tačiau ne už kalendorinius metus, o skaičiuojant nuo vienos transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros iki kitos. Tolimų reisų krovinių pervežimo įmonės, kurios dėl veiklos specifikos praveda techninę apžiūrą nesibaigus jos galiojimui (kai tik sunkvežimis dėl kitų priežasčių grįžta į Lietuvą), pagal dabartinę tvarką privalo sumokėti transporto priemonių mokestį už metus į priekį nuo naujos techninės apžiūros. Tokia prievolė reiškia, jog transporto priemonių mokestis yra mokamas du kartus už periodą nuo naujos išankstinės techninės apžiūros įsigaliojimo datos iki anksčiau praeitos techninės apžiūros galiojimo pabaigos datos. Be to, išregistravus N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemones dabartiniu reguliavimu nekompensuojama šio mokesčio dalis už nepanaudotą galiojimo laikotarpį. PROBLEMA N2/N3 ir O4 kategorijų krovininių kelių transporto priemonių savininkai ar valdytojai kasmet moka transporto priemonių mokestį, skirtą kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti. Tačiau galiojanti tvarka neužtikrina ekonominio teisingumo principo, kadangi vedant išankstinę techninę apžiūrą arba išregistruojant transporto priemonę susidaro nekompensuojama permoka. Išankstinę techninę apžiūrą dažnai veda įmonės, teikiančios krovinių vežimo tarptautiniais tolimaisiais reisais paslaugas. Sunkvežimiams planuotai grįžti dėl tech. apžiūros ekonomiškai nenaudinga: praktikoje 286

288 įprasta didelę jų dalį laikyti užsienio šalyse (pvz., jų eksploatavimui ES šalyse), o pakaitiniai vairuotojai iki sunkvežimių būna transportuojami ekonomiškesniais būdais. Ūkio subjektai, išregistravę N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemones, praranda transporto priemonių mokesčio dalį už nepanaudotą laikotarpį dėl įvairių priežasčių: pvz. parduodant sunkvežimį į užsienį, dėl autoįvykio arba transporto priemonę pavogus. Todėl vežėjai minėtais atvejais susiduria su šio mokesčio permoka ir patiria tokio reguliavimo naštą. Be to, vežėjai veikiantys kitose šalyse, kur šis mokestis yra administruojamas efektyviau, turi tam tikrą konkurencinį pranašumą lyginant su vežėjais Lietuvoje. Problema aktuali, nes transporto priemonės mokesčiai vilkikui siekia apie 145 eurų, puspriekabei eurų. 2.TIKSLAS Gerinti transporto priemonių administravimo tvarką, išvengiant ūkio subjektų patiriamų šio mokesčio permokų, susidarančių šį mokestį administruojant ne pagal ekonominio teisingumo principą. 3.ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Alternatyva Nr. 3 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Vedant išankstinę techninę apžiūrą N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemonėms sudaryti galimybę nemokėti transporto priemonių mokesčio permokos už laikotarpį nuo išankstinės techninės apžiūros datos iki techninės apžiūros galiojimo datos (kai pastaroji yra vėlesnė). Išregistruojant N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemones sudaryti galimybę nemokėti transporto priemonių mokesčio permokos už laikotarpį nuo išregistravimo datos iki senos techninės apžiūros galiojimo datos (kai pastaroji yra vėlesnė). Jungtinis Alternatyvos Nr. 1 ir Nr. 2 siūlymas. 4. ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Nesiimant jokių veiksmų tolimų reisų krovinių pervežimo įmonės ir toliau privalės mokėti transporto priemonių mokestį (toliau - TPM) už N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemones du kartus už periodą nuo naujos išankstinės techninės apžiūros įsigaliojimo datos iki anksčiau praeitos techninės apžiūros galiojimo pabaigos datos. Be to, išregistravus N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemonę ir toliau nebus kompensuojama šio mokesčio dalis už nepanaudotą galiojimo laikotarpį. Alternatyva Nr. 1 Vedant išankstinę techninę apžiūrą N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemonėms sudaryti galimybę nemokėti transporto priemonių mokesčio permokos už laikotarpį nuo išankstinės techninės apžiūros datos iki techninės apžiūros galiojimo datos (kai pastaroji yra vėlesnė). Įgyvendinant šią alternatyvą, siūloma apskaičiuoti mokėtiną transporto priemonių mokestį kai yra vedama išankstinė techninė apžiūra (nepasibaigus TPM galiojimo laikotarpiui) pagal šią formulę: Auščiau pateiktoje formulėje m žymi panaudotų mėnesių skaičių nuo paskutinės techninės apžiūros datos. Remiantis asociacijos Transeksta pateiktais statistiniais duomenimis, buvo apskaičiuota, jog 2014 m. 2 ketvirtį buvo 668 N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemonės, kurioms buvo atlikta išankstinė techninė 287

289 apžiūra. Transporto priemonėms, kurioms buvo atlikta išankstinė techninė apžiūra, tai vidutiniškai buvo atliekama 1,48 mėnesių likus iki techninės apžiūros datos. Laikant, kad transporto priemonės mokesčiai vilkikui siekia apie 145 eurų, puspriekabei eurų, buvo nustatyta, jog verslas 2014 m. sumokėjo ,82 eurų už laikotarpį nuo naujos techninės apžiūros datos iki senos techninės apžiūros datos. Tai yra reguliavimo našta, kurios verslas nepatirtų, įgyvendinus Alternatyvą Nr. 1. Alternatyva Nr. 2 Išregistruojant N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemones sudaryti galimybę nemokėti transporto priemonių mokesčio permokos už laikotarpį nuo išregistravimo datos iki senos techninės apžiūros galiojimo datos (kai pastaroji yra vėlesnė). Remiantis VĮ Regitra m. pateiktais statistiniais duomenimis, buvo apskaičiuota, jog išregistravus N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemones, ūkio subjektai prarasdavo toliau nurodytas TPM sumas už nepanaudotą galiojimo laikotarpį: Našta verslui Metai Eur Vidutiniškai m. Taigi įgyvendinus alternatyvą Nr. 2 ūkio subjektai sutaupytų apie eurų į metus. Tai sudaro 2,56 proc. nuo eurų 2014 m. surinkto TPM į Valstybės biudžetą 160. Alternatyva Nr. 3 Jungtinis Alternatyvos Nr. 1 ir Nr. 2 siūlymas. Alternatyvos Nr. 1 ir Nr. 2 papildo skirtingais dvejais atvejais ekonominio teisingumo principo neatitinkančius TPM administravimo tvarkos tobulinimus. Todėl, siūloma įgyvendinti jas abi t. y. priimti alternatyvą Nr. 3. Tokiu atveju, verslui reguliavimo našta sumažėtų apie eurų į metus. IŠVADA Pažymėtina, kad įgyvendinus alternatyva Nr. 3 siūlomą reguliavimą verslas patirtų ženkliai mažesnius kaštus nei alternatyvų Nr. 1-2 atvejais. Įgyvendinus tik Alternatyvą Nr. 2, verslas patirtų ženkliai mažiau naštos nei įgyvendinus tik alternatyvą nr. 1. Nepaisant to, abi alternatyvos papildo viena kitą skirtingais dvejais atvejais sumažinant naštą verslui, patiriamą dėl šiuo metu ekonominio teisingumo principo neatitinkančios TPM administravimo tvarkos. Todėl atsakingoms institucijoms siekiant gerinti verslo aplinką bei konkurencines sąlygas N2/N3 ir O4 kategorijų transporto priemonių valdytojams ir savininkams rekomenduojama atsižvelgti į šio poveikio vertinimo rezultatus ir įgyvendinti Alternatyva Nr. 3 siūlomą reguliavimą. 160 Šaltinis: VMI prie FM, Mokesčių apskaitos departamento Įmokų tvarkymo skyriaus pateikta informacija. 288

290 Priedas Nr. 32. Poveikio vertinimas dėl naštos, susijusios su įmonių bankroto administravimo tvarka, mažinimo (bankroto administravimo tvarkos tobulinimo iniciatyva nr. 1) Siekiant įvertinti verslo atstovų pateiktus siūlymus tobulinti įmonių bankroto administravimo tvarką, mažinant perteklinę naštą, kurią patiria įmonės vykdžiusios pirkimo sandorius iš bankrutuojančių subjektų, buvo atliktas šis poveikio verslo sąlygoms vertinimas. Siekiant identifikuoti esamo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybes, galimas sprendimų alternatyvas, numatomą sprendimų poveikį ir išsiaiškinti suinteresuotų pusių (ūkio subjektų ir verslo priežiūrą atliekančių institucijų) požiūrį į minėtą reguliavimo tobulinimą, buvo analizuota konsultacijų metu iš ūkio subjektų gauta informacija apie susiduriant su reguliavimo sunkumais skiriamu laiku ir resursais. Taip pat buvo konsultuotasi su atstovais iš Finansų ministerijos ir Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos. Atkreipiame dėmesį, kad atliktas poveikio vertinimas nėra teisės akto projektas. Poveikio vertinimas buvo atliktas siekiant įvertinti ūkio subjekto pasiūlymus dėl galimo teisinio reguliavimo tobulinimo ir yra skirtas atsakingiems sprendimų priėmėjams. PROBLEMA 1,1,Status quopagal galiojančią tvarką ūkio subjektai, kurie vykdė pirkimo sandorius iš bankrutuojančio subjekto, patiria perteklinę naštą kai bankroto administratorius, laisva forma, neturėdamas debitorių sąrašą patvirtinančių apskaitos dokumentų (pvz., apskaitos registrų, didžiosios knygos, skolų analitikos), nepagrįstai įtraukia tokį ūkio subjektą į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą. Tai ūkio subjektams sukelia neproporcingą naštą. PROBLEMA Verslo atstovų (Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos) požiūriu dabartinė tvarka, pagal kurią bankrutuojančių įmonių debitorių sąrašas nėra tvirtinamas teismo yra neefektyvi ir verslo sąlygas apsunkinanti finansinė našta. Dabartinis reguliavimas turi teisinę spragą, kuri leidžia bankroto administratoriui laisva forma, neturint debitorių sąrašą patvirtinančių apskaitos dokumentų (pvz., apskaitos registrų, didžiosios knygos, skolų analitikos), nusistatyti bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą. Teisinėje praktikoje yra pavyzdžių, kai bankroto administratorius, neturėdamas debitorių sąrašą patvirtinančių apskaitos dokumentų ir remdamasis tik pvz. senesnėmis nei 5 metų pardavimo sąskaitomis, grasino paduoti arba padavė į teismą bankrutuojančios įmonės prekių/paslaugų pirkėjus. Dabartinis reguliavimas palieka galimybę bankroto administratoriams piktnaudžiauti, kadangi iš ūkio subjektų, kurie nuo pareikalavimo pateikti apskaitos dokumentą patvirtinantį apmokėjimą per 14 d. jo neranda, pirkimo dokumentuose nurodyta suma yra pakartotinai priteisiama. Verslo atstovai nurodo, kad praktikoje yra susiduriama ir su tiesioginiu bankroto administratorių piktnaudžiavimu: bankroto administratorius neturėdamas debitorių sąrašą patvirtinančių apskaitos dokumentų susisiekia su bankrutuojančios įmonės prekių/paslaugų pirkėjais, remiantis pvz. senesnėmis nei 5 metų pardavimo sąskaitomis (pvz. kurios neviršija 100 eurų) ir pasiūlo sumokėti bent pusę sumos, kad nebūtų paduoti į teismą. Ūkio subjektai praktikoje yra linkę sumokėti antrą kartą už prekę/paslaugą, kadangi net radę apskaitos dokumentą, patvirtinantį apmokėjimą už senai įvykdytą pirkimą, advokato kvalifikuoto atsakymo teismui parengimas dažnai kainuotų daugiau nei bankroto administratoriaus siūlomas pilnas arba dalinis atsiskaitymas. Minėtos advokatų paslaugos sąnaudos gali viršyti sąlyginai mažų ginčijamų pirkimų vertę. Be kita ko, net laimėjus bylą dėl tokių sąnaudų išieškojimo, su ūkio subjektu nebus atsiskaityta tuo atveju, kai bankrutuojančios įmonės turtas yra nepakankamas (pvz. nepadengia kreditorių ieškinių). 289

291 Taigi praktikoje minėta našta verslui kyla dėl aplaidaus bankroto administratoriaus darbo (apskaitos nevedimo arba nemokėjimo skaityti apskaitos dokumentų). Bankroto administratoriai piktnaudžiaudami minėtu būdu surenka bankrutuojančiai įmonei pinigus, išsimoka atlygį, neveda apskaitos kiek surinko pinigų ir kokį atlygį išsimokėjo sau ir įmonę uždaro nepateikiant jokių ataskaitų. Dėl tokių bankroto administratoriaus veiksmų į Valstybės biudžetą nepatenka dalis įplaukų, nes VMI negali nustatyti kokius mokesčius bankroto administratorius už tą įmonę turi sumokėti nuo padarytų išmokų. 2.TIKSLAS Gerinti įmonių bankroto administravimo tvarką, mažinant atvejus, kai bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius nepagrįstai įtraukia kitą ūkio subjektą, turėjusį pirkimo sandorių iš bankrutuojančios įmonės, į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą. Taip pat siektina, mažinti nepagrįstai į šiuos sąrašus įtrauktų įmonių bylinėjimosi sąnaudas, kurias tam tikrais bankroto administratoriaus neatsakingos veiklos atvejais galėtų būti iš bankroto administratoriaus priteistos. 3.ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Siūloma bankrutuojančių įmonių debitorių sąrašą patvirtinti teisme (pagal galiojančią tvarką teismas tvirtina tik kreditorių sąrašą). Įgyvendinus siūlymą bankroto administratorius galėtų iškelti bylas tik debitoriams, kurie yra patvirtinti teismo, ir negalėtų keisti debitorių sąrašo be tesimo patvirtinimo. Siūloma įtvirtinti tvarką, pagal kurią, tais atvejais kai bankroto administratorius paduoda ūkio subjektą į teismą kaip bankrutuojančios įmonės debitorių be pagrindo (neturint debitorių sąrašą patvirtinančių apskaitos dokumentų) ir ūkio subjektas yra išteisinamas, bankroto administratorius turėtų atlyginti patirtas advokato bei bylinėjimosi išlaidas arba būtų kitaip nubaustas už aplaidų darbą. 4.ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Nesiimant jokių veiksmų ūkio subjektai ir toliau turės kaupti su verslu nesusijusius duomenis apie darbuotojus ir turės vykdyti apskaitos veiksmus, reikalingus pritaikyti NPD lengvatas darbuotojams. Alternatyva Nr. 1 Siūloma bankrutuojančių įmonių debitorių sąrašą patvirtinti teisme (pagal galiojančią tvarką teismas tvirtina tik kreditorių sąrašą). Įgyvendinus siūlymą bankroto administratorius galėtų iškelti bylas tik debitoriams, kurie yra patvirtinti teismo, ir negalėtų keisti debitorių sąrašo be tesimo patvirtinimo. Įgyvendinant šią alternatyvą, ūkio subjektų našta dėl bankroto administratoriaus nepagrįsto jo įtraukimo į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą, sumažėtų apie eurus į metus 161. Alternatyva Nr. 2 Siūloma įtvirtinti tvarką, pagal kurią, tais atvejais kai bankroto administratorius paduoda ūkio subjektą į teismą kaip bankrutuojančios įmonės debitorių be pagrindo (neturint debitorių sąrašą patvirtinančių apskaitos dokumentų) ir ūkio subjektas yra išteisinamas, bankroto administratorius turėtų atlyginti patirtas advokato bei bylinėjimosi išlaidas 161 Remiantis internetine apklausa laikytina, kad 11,11 proc. (iš vienetų= 7 231) sutaupytų apie 70 proc. kvalifikuoto advokato rašto parengimo teismui sąnaudų (nuo 120eurų=84 eurai). 290

292 arba būtų kitaip nubaustas už aplaidų darbą. Įgyvendinant šią alternatyvą, ūkio subjektų našta dėl bankroto administratoriaus nepagrįsto jo įtraukimo į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą, būtų kompensuojama t. y. sumažėtų apie eurais į metus. IŠVADA Pažymėtina, kad įgyvendinus alternatyva Nr. 1 ir alternatyva Nr. 2 siūlomą reguliavimą verslas sutaupytų tiek pat sąnaudų. Tačiau įgyvendinti alternatyvą nr. 2 gali būti sudėtingiau nei alternatyvą nr. 1. Rekomenduojama įgyvendinti alternatyvą Nr. 1, nes tai sumažina verslo patiriamą reguliavimo naštą ir labiau atitinka ekonominio teisingumo principą nei status quo. 291

293 Priedas Nr. 33. Poveikio vertinimas dėl įmonių bankroto administravimo tvarkos pažeidimų prevencijos tobulinimo (bankroto administravimo tvarkos tobulinimo iniciatyva nr. 2) Siekiant įvertinti verslo atstovų pateiktus siūlymus tobulinti įmonių bankroto administravimo tvarkos pažeidimų prevenciją, buvo atliktas šis poveikio verslo sąlygoms vertinimas. Siekiant identifikuoti esamo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybes, galimas sprendimų alternatyvas, numatomą sprendimų poveikį ir išsiaiškinti suinteresuotų pusių (ūkio subjektų ir verslo priežiūrą atliekančių institucijų) požiūrį į minėtą reguliavimo tobulinimą, buvo analizuota konsultacijų metu iš ūkio subjektų gauta informacija apie susiduriant su reguliavimo sunkumais skiriamu laiku ir resursais. Taip pat buvo konsultuotasi su atstovais iš Finansų ministerijos ir Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos. Atkreipiame dėmesį, kad atliktas poveikio vertinimas nėra teisės akto projektas. Poveikio vertinimas buvo atliktas siekiant įvertinti ūkio subjekto pasiūlymus dėl galimo teisinio reguliavimo tobulinimo ir yra skirtas atsakingiems sprendimų priėmėjams. 1.PROBLEMA 1.1.Status quo Pagal galiojančią tvarką bankroto administratoriai negali būti nubausti už aplaidžios apskaitos vedimą, nes nėra apibrėžtas apskaitos registrų turinys ir dokumentų skaičius, kurių turėjimas užtikrintų, kad bankrutuojančios įmonės minimali būtina apskaita egzistuoja. PROBLEMA Verslo atstovų (Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos) požiūriu pagal galiojančią tvarką nėra apibrėžtas minimalus apskaitos registrų turinys, kurio turėjimas užtikrintų, kad įmonės minimali būtina apskaita egzistuoja. Šiuo metu nėra aišku, kurių apskaitos registrų neturėjimas kelia atsakomybę dėl aplaidžios apskaitos vedimo. Minėta problema galioja ne tik veikiančioms, bet ir bankrutuojančioms įmonėms. Taigi teisės aktuose nėra apibrėžta, kokius dokumentus privalo pateikti bankrutuojančios įmonės atstovai bankroto administratoriui. Taip pat, nėra numatyta kokius apskaitos registrus bankroto administratorius baigdamas uždaryti bankrutuojančią įmonę privalo pateikti už įmonės bankroto administravimo periodą. Dėl galiojančių teisinių spragų bankroto administratorius nėra baudžiamas už tai, kad neteikia finansinių ataskaitų Registrų centrui, o teismas leidžia išregistruoti įmonę, nepateikus finansinių ataskaitų. Ūkio ministerijos bankroto departamentas yra nepajėgus suvaldyti situacijos, nes jis nekontroliuoja ar bankroto administratorių įmonės pateikia privalomas finansines ataskaitas registrų centrui. 2.TIKSLAS Gerinti įmonių bankroto administravimo tvarką, mažinant atvejus, kai bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius nepagrįstai įtraukia kitą ūkio subjektą, turėjusį pirkimo sandorių iš bankrutuojančios įmonės, į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą. Taip pat siektina, mažinti nepagrįstai į šiuos sąrašus įtrauktų įmonių bylinėjimosi sąnaudas, kurias tam tikrais bankroto administratoriaus neatsakingos veiklos atvejais galėtų būti iš bankroto administratoriaus priteistos. 292

294 3.ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Alternatyva Nr. 2 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Siūloma numatyti dokumentus, išvardinant apskaitos registrų turinį ir dokumentų skaičių, kurių turėjimas užtikrintų, kad įmonės minimali būtina apskaita egzistuoja, o jų neturint grėstų byla dėl aplaidžios apskaitos vedimo. Siūloma pavesti Ūkio ministerijos bankroto departamentui prievolę kontroliuoti ar bankroto administratorių įmonės pateikia privalomas finansines ataskaitas registrų centrui. 4.ALTERNATYVŲ VERTINIMAS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Nesiimant jokių veiksmų ūkio subjektai, kurie buvo bankroto administratoriaus nepagrįstai įtraukti į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą, negalės teismo keliu patraukti bankroto administratorių atsakomybėn už aplaidų bankrutuojančios įmonės apskaitos vedimą ir nepagrįstą to subjekto įtraukimą į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą. Alternatyva Nr. 1 Siūloma numatyti dokumentus, išvardinant apskaitos registrų turinį ir dokumentų skaičių, kurių turėjimas užtikrintų, kad įmonės minimali būtina apskaita egzistuoja, o jų neturint grėstų byla dėl aplaidžios apskaitos vedimo. Įgyvendinant šią alternatyvą, ūkio subjektų našta dėl bankroto administratoriaus nepagrįsto jo įtraukimo į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą, sumažėtų apie eurais į metus 162. Alternatyva Nr. 2 Siūloma pavesti Ūkio ministerijos bankroto departamentui prievolę kontroliuoti ar bankroto administratorių įmonės pateikia privalomas finansines ataskaitas registrų centrui. Įgyvendinant šią alternatyvą, ūkio subjektų našta dėl bankroto administratoriaus nepagrįsto jo įtraukimo į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą, sumažėtų apie eurais į metus 163. Šis rezultatas apskaičiuotas taikant prielaidą, kad bankroto administratorius turėtų prievolę užtikrinti minimalią bankrutuojančios įmonės apskaitą. Tai, neleistų nepagrįstai įtraukti ūkio subjektus į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą. IŠVADA Pažymėtina, kad įgyvendinus alternatyva Nr. 1 ir Nr. 2 siūlomus reguliavimus, verslo patiriama našta sumažėtų tiek pat. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad alternatyva nr. 2 tikėtinai būtų sunkiau įgyvendinama, rekomenduojama įgyvendinti alternatyvą nr. 1. Alternatyva Nr. 1 sumažintų verslo patiriamą reguliavimo naštą ir labiau atitinka ekonominio teisingumo principą nei status quo. 162 Remiantis internetine apklausa laikytina, kad 11,11 proc. (iš vienetų= 7 231) sutaupytų apie 15 proc. kvalifikuoto advokato rašto parengimo teismui sąnaudų (nuo 120 eurų=18 eurų). 163 Remiantis internetine apklausa laikytina, kad 11,11 proc. (iš vienetų= 7 231) sutaupytų apie 15 proc. kvalifikuoto advokato rašto parengimo teismui sąnaudų (nuo 120eurų=18 eurų). 293

295 Priedas Nr. 34. Poveikio vertinimas dėl įmonių bankroto administravimo tvarkos pažeidimų prevencijos tobulinimo (bankroto administravimo tvarkos tobulinimo iniciatyva nr. 3) Siekiant įvertinti verslo atstovų pateiktus siūlymus tobulinti įmonių bankroto administravimo tvarkos pažeidimų prevenciją, buvo atliktas šis poveikio verslo sąlygoms vertinimas. Siekiant identifikuoti esamo teisinio reguliavimo tobulinimo galimybes, galimas sprendimų alternatyvas, numatomą sprendimų poveikį ir išsiaiškinti suinteresuotų pusių (ūkio subjektų ir verslo priežiūrą atliekančių institucijų) požiūrį į minėtą reguliavimo tobulinimą, buvo analizuota konsultacijų metu iš ūkio subjektų gauta informacija apie susiduriant su reguliavimo sunkumais skiriamu laiku ir resursais. Taip pat buvo konsultuotasi su atstovais iš Finansų ministerijos ir Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos. Atkreipiame dėmesį, kad atliktas poveikio vertinimas nėra teisės akto projektas. Poveikio vertinimas buvo atliktas siekiant įvertinti ūkio subjekto pasiūlymus dėl galimo teisinio reguliavimo tobulinimo ir yra skirtas atsakingiems sprendimų priėmėjams. 1.PROBLEMA 1.1.Status quo Pagal galiojančią tvarką bankroto administratoriai negali būti nubausti už aplaidžios apskaitos vedimą (pvz. nevedant apskaitos), nes nėra apibrėžta, jog bankroto administratoriui perimant bankrutuojančios įmonės dokumentus jos elektroniniai apskaitos registrai įmonės bankroto administravimo tikslais būtų laikomi tinkamais naudoti. Dėl tokio reguliavimo nukenčia kiti ūkio subjektai, kurie bankroto administratoriaus būna nepagrįstai įtraukti į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. PROBLEMA Verslo atstovų (Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos) požiūriu galiojančiuose teisės aktuose (įskaitant Įmonių bankroto įstatymą) nėra apibrėžta, kad elektroniniai apskaitos registrai yra lygiaverčiai popieriniams apskaitos registrams ir tik tokių registrų turėjimas užtikrina įmonės minimalios būtinos apskaitos turėjimą, o jų neturėjimas neštų atsakomybę dėl aplaidžios apskaitos vedimo. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos požiūriu praktikoje pasitaiko pavyzdžių, kai bankroto administratorius neveda apskaitos bankrutuojančiai įmonei ir siekdamas apsiginti nuo kaltinimų dėl aplaidžios apskaitos vedimo grindžia tuo, kad bankrutuojančios įmonės atstovai jam nepateikė apskaitos registrų, nepaisant to, kad jis iš bankrutuojančios įmonės perėmė kompiuterius su elektroniniais apskaitos registrais (įskaitant licenciją, reikalingą elektroninės buhalterinės programos naudojimui). Tai, kad minėtu atveju bankroto administratorius nenaudoja esamų elektroninių apskaitos registrų prieštarauja gerajai apskaitos kokybės kontrolės praktikai, pagal kurią pvz. mokesčių inspektorių patikrinimo metu prieinama prie įmonių elektroninių apskaitos registrų. Be to, remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymu jei už praeitą laikotarpį nėra vesta apskaita, turi būti atlikta inventorizacija, nustatyti likučiai ir privalo būti vedami apskaitos registrai, t. y. aplaidus apskaitos vedimas vykdytas įmonėje iki jos valdymo perdavimo bankroto administratoriui nesuteikia jam teisės toliau nerengti finansinių ataskaitų. 294

296 2.TIKSLAS Gerinti įmonių bankroto administravimo tvarką, mažinant atvejus, kai bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius nepagrįstai įtraukia kitą ūkio subjektą, turėjusį pirkimo sandorių iš bankrutuojančios įmonės, į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą. Taip pat siektina, mažinti nepagrįstai į šiuos sąrašus įtrauktų įmonių bylinėjimosi sąnaudas, kurias tam tikrais bankroto administratoriaus neatsakingos veiklos atvejais galėtų būti iš bankroto administratoriaus priteistos. 3.ALTERNATYVOS Alternatyva Nr. 0 Alternatyva Nr. 1 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Siūloma įtvirtinti Įmonių bankroto įstatymo pataisą, pagal kurią elektroniniai apskaitos registrai (t. y. kompiuterinėje programoje vedama apskaita) būtų laikomi tinkamais apskaitos registrais. Taip būtų apibrėžti apskaitos dokumentai, kuriuos bankroto administratorius privalo naudoti tęsiant apskaitos tvarkymą. 4.VERTINIMAS Alternatyva Nr. 0 Nesiimti jokių naujų veiksmų (išlaikyti status quo). Nesiimant jokių veiksmų ūkio subjektai, kurie buvo bankroto administratoriaus nepagrįstai įtraukti į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą, negalės teismo keliu patraukti bankroto administratorių atsakomybėn už aplaidų bankrutuojančios įmonės apskaitos vedimą ir nepagrįstą to subjekto įtraukimą į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą. Alternatyva Nr. 1 Siūloma įtvirtinti Įmonių bankroto įstatymo pataisą, pagal kurią elektroniniai apskaitos registrai (t. y. kompiuterinėje programoje vedama apskaita) būtų laikomi tinkamais apskaitos registrais. Taip būtų apibrėžti apskaitos dokumentai, kuriuos bankroto administratorius privalo naudoti tęsiant apskaitos tvarkymą. Įgyvendinant šią alternatyvą, ūkio subjektų našta dėl bankroto administratoriaus nepagrįsto jo įtraukimo į bankrutuojančios įmonės debitorių sąrašą, sumažėtų apie eurais į metus 164. IŠVADA Pažymėtina, kad lyginant su status quo, įgyvendinus alternatyva Nr. 1 siūlomą reguliavimą verslas sutaupys apie eurus į metus. Rekomenduojama įgyvendinti alternatyvą Nr. 1, nes tai sumažina verslo patiriamą reguliavimo naštą ir labiau atitinka ekonominio teisingumo principą nei status quo. 164 Remiantis internetine apklausa laikytina, kad 11,11 proc. (iš vienetų= 7 231) sutaupytų apie 15 proc. kvalifikuoto advokato rašto parengimo teismui sąnaudų (nuo 120eurų=18 eurų). 295

297 Priedas Nr. 35. Poveikio vertinimas Nacionalinis MVĮ konsultantų tinklas. 1.PROBLEMA Pagrindinė problema Lietuvoje yra žemas verslumo lygis, palyginus su ES-27 vidurkiu. Kita problema, kad Lietuvoje po pirmųjų metų tęsia veiklą tik 58% naujai įsisteigusių įmonių, o po 3- jų metų po steigimo aktyvios išlieka tik 50 proc. įmonių 165. Bene, pagrindinės to priežastys aukšti įėjimo į rinkas barjerai ir informacijos trūkumas. Viena iš galimų nesėkmių priežasčių informacijos apie verslo pradžią ir konsultacijų fragmentiškumas asmenims, ketinantiems pradėti savo verslą ir neseniai veikiantiems. Lietuvoje, kitaip nei V.Europos šalyse, iki šiol nebuvo verslo konsultantus apjungiančio tinklo (toliau - Tinklo). Toks Tinklas pagelbėja užtikrinti ir įvertinti verslo konsultantų darbo kokybę, sukonsoliduoti konsultacinę informaciją, apjungiant visas verslo sritis ir stadijas. Pagal m. ES Paramos Lietuvai prioritetą Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas yra numatytos eilė priemonių, skirtų MVĮ verslo konsultacijoms Verslo konsultantas LT, Expo konsultantas LT, Eco konsultantas LT. ES Parama pagal vieną priemonę Verslo konsultantas LT (14,5 mln. EUR) bus pradėta teikti jau 2015 m. pabaigoje. Siekiant tikslingai gauti ir kryptingai panaudoti šias ES Paramos lėšas, reikalinga V.Europos šalių pavyzdžiu įsteigti Nacionalinį konsultantų tinklą. 2. TIKSLAS Problemų sprendimo tikslai: 1. Optimaliausiai suteikiant kokybiškas verslo konsultacijas padidinti verslumo ir ekonominio išprusimo lygį tarp pradedančiųjų MVĮ verslo atstovų. 2. Vienoje vietoje (IT platforma interneto portalas) sukonsoliduoti informaciją apie verslo konsultantas, jų patirtį, kuruojamas specifines sritis ir tokį verslo konsultantų Tinklą padaryti prieinamą besikuriančiam ir neseniai veikiančiam (iki 5 m.) mažam ir vidutiniam verslui. 3. Užtikrinti tikslingą ir kokybišką m. ES Paramos panaudojimą pagal priemones, skirtas MVĮ verslo konsultacijoms pirmiausiai: Verslo konsultantas LT, vėlesniais laikotarpiais: Expo konsultantas LT, Eco konsultantas LT. Šio PV tikslas: Nustatyti, kokia turi būti optimaliausia Tinklo forma, IT platforma bei, kokius pasiūlyti atrankos kriterijus ir akreditacijos būdus, kad kokybiškai atrinkti konsultantus ir suformuoti jų bazę. Visa tai įgalintų pradedantiesiems verslininkams efektyviausiai pasinaudoti konsultacinėmis paslaugomis. STATUS QUO Šiuo metu informacija internete apie verslo konsultantus ir jų teikiamas paslaugas Lietuvoje yra fragmentiška ir išsibarsčiusi daugelio asociacijų ir pačių verslo konsultantų tinklapiuose. Vienas labiausiai visapusiškų internetinių portalų pradedančiajam verslui yra administruojamas VŠĮ Versli Lietuva : ir Informacija patogiai struktūrizuota

298 etapiškai pagal verslo planavimą, verslo pradžią ir verslo plėtrą bei pagal sritis: verslo formos ir modeliai, steigimas, darbuotojai, mokesčiai ir apskaita, finansavimo šaltiniai, rinkodara ir verslo scenarijai bei išskirta dalis, skirta eksportui. Versli Lietuva taip pat periodiškai organizuoja renginius pradedantiesiems verslininkams, kurių metu ekonomistai, mokesčių, ES paramos ekspertai skaito pranešimus, teikia individualias konsultacijas, dalinasi kontaktine informacija bei sėkmės istorijomis. Kita Versli Lietuva gera iniciatyva pradedantiesiems verslininkams dalina verslo krepšelius, kurie įgalina gauti nemokamas konsultacijas ir mokymus. Verslo konsultacijas teikia Versli Lietuva atrinkti/laimėję konkursus konsultantai (praktikuojantys konsultantai, verslininkai, dėstytojai) pagal temas: 1) Parama verslui; verslo finansavimo galimybės; 2) Buhalterinės apskaitos vedimo ir finansų apmokymai; 3) Marketingo klausimai; 4) Verslo plano klausimai; 5) Derybų klausimai; 6) Verslo procesų klausimai; 7) Strateginio įmonės valdymo klausimai; 8) Darbo teisės ir saugos klausimai; 9) Raštvedybos dokumentų tvarkymo klausimai; 10) Sutarčių sudarymo klausimai. Apibendrinant, Versli Lietuva turi sukaupusį savo verslo konsultantų tinklą, su kuriais bendradarbiauja pagal įvairius projektus. Tikėtina, kad šio tinklo pagrindu bus vykdoma atranka į Nacionalinį konsultantų Tinklą ir formuojamas pats Tinklas. Verslo konsultantų asociacijos taip pat yra sukaupusios savo konsultantų tinklus, kurie galėtų būti integruoti į kuriamą Tinklą. Šiuo metu prie LR ūkio ministerijos yra įsteigta Darbo grupė Tinklo sukūrimui. VšĮ Versli Lietuva yra įpareigota sukurti naują verslininkų konsultacinės paramos instrumentą - Nacionalinį verslo konsultantų tinklą (NVKT) ir jo veiklos principus. Ši platforma užtikrintų nuolat veikiantį konsultacinės paramos mechanizmą, leidžiantį bet kuriam verslininkui Lietuvoje lengvatinėmis sąlygomis gauti konsultacijas įvairiais verslo organizavimo klausimais. 297

299 1 diagrama. Nacionalinio MVĮ konsultantų tinklo sistema. MVĮ interesantas 3.Prašymas Invega Finansuojanti institucija 4.Čekis paslaugai 6.Konsultacija 5. Pasirenka Verslo konsultantų tinklas (IT platforma) Verslo konsultantas 1.Paraiška Versli Lietuva Administruojanti institucija 2.Akreditacija 1 lentelė. Darbo grupės MVĮ konsultantų tinklui įkurti numatyti darbai Terminas Darbo pobūdis 2015 m. sausio mėn. Paviešinti Nacionalinio verslo konsultantų tinklo tvarkos aprašo projektą, verslo pradžios ir plėtros konsultacijų temas bei kvalifikacinių reikalavimų verslo konsultantams projektus 2015 m. kovo mėn. Pateikti Ūkio ministrui tvirtinti Nacionalinio verslo konsultantų tinklo tvarkos aprašą 2015 m. gegužės mėn. Atlikti fiksuotųjų įkainių tyrimus (kiek rinkoje kainuoja 1 konsultacijų valanda), patvirtinti priemonės Verslo konsultantas Lt finansavimo sąlygų aprašą 2015 m. liepos mėn. Paskelbti verslo konsultantų atranką į NVKT 2015 m. rugsėjo mėn. Paskelbti kvietimą teikti paraiškas pagal priemonę Verslo konsultantas Lt 298

300 Pagal LR ūkio ministejos parengtą Nacionalinio verslo konsultantų tinklo organizavimo ir administravimo tvarkos aprašo projektą (toliau Aprašas) bei darbinę darbo grupės informaciją numatoma, kad konsultacijos skirsis į dvi grupes: A) Verslo pradžios konsultacijos (MVĮ, veikiančioms iki 1-erių metų); B) Verslo plėtros konsultacijos (MVĮ, veikiančioms nuo 1-erių iki 5-erių metų). Priklausomai nuo konsultacijų pobūdžio skirsis ir konsultacijų temų sąrašas bei pačių konsultantų atrankos kriterijai. Darbo grupė Apraše pateikia savo siūlymus, kokie (-ios) turėtų būti: 1. Konsultacijų temos; 2. Verslo konsultantų atrankos kriterijai; 3. Tinklo IT platformos modelis. Šiuo PV siekiame išanalizuoti šių trijų elementų galimas alternatyvas ir jų poveikį verslo aplinkai. ALTERNATYVA Nr.1 Alternatyva Nr. 1 Verslo konsultantais galės būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Pagal Aprašą numatoma: 2 lentelė. Verslo konsultacijų temos pagal verslo konsultacijų pobūdį. Verslo pradžios konsultacijų temos 1. Verslo planavimas. 2. Mokesčiai ir buhalterinė apskaita. 3. Parama verslui, verslo finansavimo šaltiniai. 4. Produkto, paslaugos vystymas. 5. Pardavimai. 6. Marketingas ir rinkodara. 7. Sutarčių sudarymas ir valdymas. 8. Raštvedyba ir dokumentų valdymas. 9. Personalo valdymas, darbo teisė ir sauga. 10. Licencijos ir leidimai. Verslo plėtros konsultacijų temos 1. Įmonės strategija; 2. Įmonės veiklos procesai ir veiklos efektyvumas. 3. Rinkodara, įmonės įvaizdžio formavimas 4. Įmonės finansų valdymas. 5. Pardavimai ir derybos. 6. Investicijos ir finansavimo šaltiniai. 7. Teisiniai aspektai. 3 lentelė. Verslo konsultantų atrankos kriterijai pagal verslo konsultacijų pobūdį. Verslo konsultantų atrankos kriterijai Nėra iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla. 2. Neturi įsiskolinimų VMI ir Sodrai. Neturi rimtų profesinių pažeidimų paskutinius 1- ius metus. 3. Pajamos iš verslo konsultacijų. daugiau kaip EUR /metus. 4. Pakankamai administraciniai ir techniniai Verslo konsultantų atrankos kriterijai 1. Nėra iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla. 2. Neturi įsiskolinimų VMI ir Sodrai. Neturi rimtų profesinių pažeidimų paskutinius 1- ius metus. 3. Pajamos iš verslo konsultacijų. daugiau kaip EUR /metus. 4. Pakankamai administraciniai ir techniniai 166 Pastaba. Atrankos kriterijai taikomi arba kandidatui (fiziniam arba juridiniam asmeniui), arba jo darbuotojui. 299

301 ištekliai konsultacijoms teikti. 5. Aukštasis išsilavinimas. 6. Ne mažesnė nei 2-ų metų konsultacinio darbo patirtis. 7. Per paskutinius 3 metus turi būti konsultavęs daugiau kaip 20 ūkio subjektų ne mažiau kaip 600 val. konkrečia konsultavimo srities tema ištekliai konsultacijoms teikti. 5. Aukštasis išsilavinimas. 6. Ne mažesnė nei 2-ų metų konsultacinio darbo patirtis. 7. Per paskutinius 3 metus turi būti konsultavęs daugiau kaip 20 ūkio subjektų ne mažiau kaip 600 val. konkrečia konsultavimo srities tema 8. Kandidatas arba jo darbuotojas turi atitikti bent vieną: a. turėti tarptautinę verslo konsultavimo paslaugų teikimo patirtį konkrečia konsultavimo srities tema b. būti įgijęs kvalifikaciją arba kėlęs kvalifikaciją konkrečia konsultavimo srities tema c. turi turėti ne mažiau kaip 10 įmonių, konsultuotų konkrečia konsultavimo srities tema, rekomendacijas Anot Darbo grupės šiuos atrankos kriterijus turėtų atitikti konsultantų Lietuvoje, kurie galėtų būti akredituoti į Tinklą. Lietuvoje iki šiol nebuvo akredituojami arba kitaip licencijuojami verslo konsultantai. Kaip įvertinti visą potencialų verslo konsultantų skaičių? 4 lentelė. Galimai atitinkantys atrankos kriterijus konsultantai Verslo pradžios konsultantai Verslo konsultantas LT lėšos m., mln. EUR Verslo plėtros konsultantai Verslo konsultantas LT lėšos m., mln. EUR 7,25 = 14,5/2 7,25 = 14,5/2 Kokia potenciali visa rinka tokioms konsultacijoms? Lietuvoje kasmet įsisteigia apie 13 tūkst. naujų įmonių 167. Verslo įmonių, veikiančių nuo 1-ių iki 5-ių metų skaičius turėtų apjungti tik išlikusias po pirmųjų metų apie 58% įmonių padauginus iš per metus įsisteigiančių 13 tūkst. įmonių bei iš metų skaičiaus ( * 4 metai * 58% = vnt.) 5 lentelė. Naujai besisteigiančios ir neseniai veikiančios įmonės Lietuvoje. Verslo įmonių iki 1-ių metų skaičius Verslo įmonių nuo 1-ių iki 5-ių metų skaičius Viso:

302 Kiek naujai besisteigiančių įmonių ieško konsultacijų savo verslo pradžioje? Tokių duomenų nėra. Galime teigti tik empiriškai, kad bankuose įmonės, besisteigiančios ir atsidarančios sąskaitas visada bankuose gauna pirminę informaciją ir būna apklausiamos dėl tolimesnės konsultacijos poreikio. Norinčių tolimesnių konsultacijų būna apie 20 % įmonių. Galbūt galėtume ir čia vadovautis Pareto principu ir empiriškai teigti, koks būtų konsultantų skaičius. Dar pažymėtina, kad verslo pradžios kompensacijos bus 100% apmokamos iš ES lėšų, o verslo plėtros jau tik 50 85%. Vadinasi, verslo plėtros skaičius dar mažės ne mažiau kaip 80 %. 6 lentelė. Potencialūs konsultacijų klientai per 1-erius metus - naujai besisteigiančios ir veikiančios įmonės Lietuvoje. Verslo įmonių iki 1-ių metų skaičius Verslo įmonių nuo 1-ių iki 5-ių metų skaičius Viso: Kitas būdas nustatyti teorinį konsultantų skaičių numanoma konsultacijų kaina pagal priemonę Verslo konsultantas LT EUR (6.000 LTL) 168. Tuomet jeigu visas fondo lėšas tūkst. EUR ( tūkst. LTL) padaliname iš konsultacijų kainos, gautume: tūkst. EUR / EUR = vnt. konsultacijų arba 952 vnt. įmonių konsultacijų per metus (ES parama 7-eri metai: m) Primenu numatomą specialų atrankos kriterijų: 7. Per paskutinius 3 metus turi būti konsultavęs daugiau kaip 20 ūkio subjektų ne mažiau kaip 600 val. konkrečia konsultavimo srities tema. Iš atrankos kriterijaus seka, kad: 1. Konsultantas vidutiniškai per metus turi konsultuoti 6,7 vnt. įmonių pagal vieną konsultacijų temą. 2. Vienos įmonės konsultacija pagal vieną sritį trunka 30 val. Iš to galime gauti ir konsultanto darbo valandos kainą EUR / 30 = 57,9 EUR (200 LTL). 3. Viso konsultuotų 952 vnt. / 6,7 vnt. = 142 vnt. konsultantų. Reziumuojant, kol nėra tikslių duomenų apie konsultantų skaičių, kainas ir potencialiai konsultuotinas įmones, aukščiau pateiktais skaičiais galime vadovautis tik kaip orientaciniais. Pagal šią alternatyvą konsultacijų kainos yra numatomos fiksuotos ir bus nustatytos po mėn. vyksiančių rinkos tyrimų konsultanto kaina už vieną darbo valandą nustatyti. Dabar galiu teigti, kad pagal verslo apklausas ir internetinių portalų analizę (pvz.: vidutinė MVĮ verslo konsultantų darbo valandos kaina yra EUR ( LTL)

303 Pagal šią alternatyvą, atskiras IT sprendimas Tinklui kuriamas nebus, o bus plečiama esama portalų verslilietuva.lt ir verslovartai.lt bazė, įtraukiant vieną puslapį su verslo konsultantų kontaktine informacija ir jų konsultuojamomis temomis. Registracija šiame Tinkle bus nemokama. ALTERNATYVA NR.2 Alternatyva Nr. 2 Sėkmingi praktikos pavyzdžiai iš Vakarų Europos šalių. Remiantis gerąją ES analogiškų Nacionalinių konsultantų tinklų praktika, verta išnagrinėti labai panašų Airijos pavyzdį ( Yra sukurtas atskiras IT portalas, kurį kuruoja bendrovė Enterprise Ireland ( Versli Lietuva analogas). 1 paveikslas. Nacionalinio Airijos konsultantų tinklo portalas. Esminiai Consulting Ireland skirtumai nuo 1-ojoje alternatyvoje aprašomo modelio: 1. Konsultantams nėra numatyti atitikties reikalavimai ir barjerai įstoti į Tinklą; 2. Konsultantų paieška vykdoma pagal sekančius pjūvius: 302

304 a. Paslaugų pobūdį (verslo konsultantų paslaugų grupės: inžinierinės, IT, vadybos, finansų ir mokesčių, teisės); b. Pagal verslo sektorių (žemės ūkis; transportas ir infrastruktūra; telekomunikacijos ir IT; energetika; aplinkosauga; sveikatos apsauga; švietimas, kultūra ir įdarbinimas; prekyba; pramonė; finansai; standartizavimas; krizių valdymas); c. Pagal regioną. 6 lentelė. Konsultantų specializacijos sritys pagal Institute Of Consulting tinklą D.Britanijoje. Inžinierinės konsultacijos IT konsultacijos Vadybos konsultacijos Finansų ir mokesčių konsultacijos Teisinės konsultacijos Verslo konsultacijų temos ir specializacija: 1. Architektūra; 2. Civilinė inžinerija; 3. Elektro-energetika; 4. Aplinkos inžinerija; 5. Geologinės ir geoterminės paslaugos; 6. Mechanika; 7. Procesų inžinerija; 8. Projektų vadyba; 9. Žemės valdyba planavimas. 10. E-verslas / e-prekyba; 11. E-valdžia; 12. Hardware planavimas; 13. IT saugumas; 14. Multi media; 15. Tinklai ir sistemų integracija; 16. Programavimas; 17. Telekomunikacijos. 1. Strateginis valdymas ir planavimas; 2. Ekonomika; 3. Marketingas; 4. Inovacijos; 5. Susijungimai ir įsigijimai; 6. Verslo procesų planavimas; 7. Logistika; 8. Personalas; 9. Projektų valdymas; 10. Pokyčių valdybas; 11. Kokybės vadyba; 12. Tiekimas. 13. Korporatyviniai finansai; 14. Verslo struktūra ir įmonės planavimas; 15. Due diligence verslo įvertinimas; 16. Įsigijimai ir susijungimai bei reorganizacijos; 17. Projektų finansavimas ir privatizavimas; 18. Rizikos valdymas; 19. Mokesčių konsultacijos. 20. Alternatyvūs ginčų sprendimai; 21. Verslo teisė; 22. Konkurencija; 23. Žmonių teisės; 24. Projekto finansavimas / restruktūrizavimas; 25. Valstybinis reguliavimas. Kiti Consulting Ireland skirtumai nuo Alternatyva Nr.1aprašomo modelio: 1. Konsultantams nėra numatyti reikalavimai ir barjerai įstoti į Tinklą; 2. IT portale sukurta duomenų bazė, įgalinanti paieškas pagal atskiras kompetencijas, atliktus darbus; 3. Tinklo nariams konsultantams pateikiami patogūs konkursai jų paslaugos įsigyti pagal pagrindines sritis; 303

305 4. Pagalba pasiruošiant ir dalyvaujant konkursuose dėl paslaugų teikimo. 5. Tinklo narių konsultantų reklama potencialiems klientams vietiniu ir tarptautiniu mastu; 6. Pateikiami rinkos tyrimai pagal sektorius, informacija apie galimus finansavimo resursus vietiniu, ES ir pasauliniu lygiu; 7. Pateikiamos rekomendacijos nariams bei potencialių partnerių - kontaktų tinklas įvairiose šalyse; 8. Organizuojami nariams reguliarūs seminarai bei mentorystės programos; 9. Įvairi verslo konsultacijų metodinė literatūra, tarpusavio pagalba verslo konsultantams. Panašūs tinkliniai sprendimai, kaip pvz.: Institute Of Consulting ( ) D.Britanijoje taip pat numato galimybę visiems konsultantams (tiek patyrusiems, tiek ne) registruotis į tinklą ir taip neužkerta įėjimo į rinką naujiems dalyviams; juos sertifikuoja ir suteikia tam tikrą konsultanto lygį ( Level ), priklausomai nuo jų patyrimo. 2 paveikslas. Nacionalinio D.Britanijos konsultantų tinklo portalas. Dalyvavimas šiame tinkle yra mokamas (50 GBP įvertinimo ir akreditacijos mokestis; GBP metinis abonementinis mokestis priklausomai nuo konsultanto sertifikuoto lygio). 7 lentelė. Konsultantų atrankos kriterijai į Institute Of Consulting Tinklą D.Britanijoje. Konsultanto lygis Atrankos kriterijai Patirtis Kaina, 304