Ar susitarsime? VILNIUS 2003

Transkriptio

1 1 AR SUSITARSIME?

2 2 AR SUSITARSIME?

3 3 Ar susitarsime? VILNIUS 2003

4 4 AR SUSITARSIME? ISBN Lietuvos studentø sàjunga, 2003 Lietuvos studentø atstovybiø sàjunga, 2003

5 5 Turinys PRATARMË GRUPË UÞ NACIONALINIO SUSITARIMO ÁGYVENDINIMÀ AR GALIMA SUSIGRÀÞINTI IÐVYKUSIUS SPECIALISTUS Konferencijos iðvados Konferencijos iðvadø aptarimas Kà ir kodël reikia daryti siekiant sumaþinti protø nutekëjimà ir sudaryti sàlygas norintiesiems gráþti (siûlymai ministerijoms) KOKIO SPECIALISTO REIKIA LIETUVOS VERSLUI IR ÛKIUI (konferencijos iðvados ir siûlymai) Konferencijos iðvados Konferencijos iðvadø aptarimas Kà reikia nedelsiant daryti, kad aukðtosiose mokyklose rengiami specialistai tenkintø verslo ir ûkio poreikius (siûlymai ministerijoms) MOKSLO IR STUDIJØ FINANSAVIMAS: LIETUVOS REALIJOS IR KITØ ÐALIØ PATIRTIS (konferencijos iðvados ir siûlymai) MTEP finansavimas ir personalas Mokslinës veiklos naðumas Aukðtojo mokslo finansavimas Studentø skaièius Iðvados ir problemos Siûlymai APIBENDRINAMOSIOS IÐVADOS PERTVARKOS SIÛLYMAI PERTVARKOS ETAPAI PRIEDAS DËL LIETUVOS MOKSLO TARYBOS NUOSTATØ PROJEKTO PRIEDAS DËL BÛTINYBËS KEISTI LIETUVOS AUKÐTOJO MOKSLO ÁSTATYMÀ

6 6 AR SUSITARSIME?

7 PRATARMË 7 Pratarmë Ðis leidinys tai vieða Grupës uþ Nacionalinio susitarimo ágyvendinimà (toliau Grupë) veiklos nuo jos atsiradimo iki 2003 metø pradþios ataskaita. Grupë atsirado kaip pilietinë iniciatyva rengiant Nacionalinio susitarimo siekiant ekonominës ir socialinës paþangos skyriø apie ðvietimà ir mokslà. Diskutuota gana audringai, nes ðvietimo ir mokslo sistema tiek Lietuvos, tiek uþsienio ekspertø vertinama labai prieðtaringai. Ði sistema labai inertiðka ir tai, matyt, viena ið prieþasèiø, kodël daugelis Lietuvos institucijø ir valstybiniø, ir ekspertiniø, yra linkusios laikytis neutraliai ir neprisiimti atsakomybës dël átakos savaiminiam ðios sistemos funkcionavimui. Taèiau suvokiant ðvietimo ir mokslo sistemos átakà bendrajai ðalies paþangai toks pasyvus proceso stebëjimas ið ðalies ir akivaizdþiø problemø bei paradoksø ignoravimas yra nepateisinami. Ðito padariniai dabartiniame dinamiðkame pasaulyje gali bûti praþûtingi. Lietuvos pasyvumas buvo pastebëtas praëjusiø metø pavasará Paryþiuje Pasaulio banko organizuotame Þiniø ekonomikos forume. Ji paminëta tarp labiausiai atsilikusiø Europos (ES ir kandidaèiø) valstybiø kuriant þiniø ekonomikà. Tik Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas savo iniciatyva pakvietë Pasaulio banko ekspertus nuodugniau ávertinti padëtá, tuo tarpu ministerijos ir ekspertinës institucijos Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslø akademija, Lietuvos universitetø rektoriø konferencija, ðito nepastebëjo ar nenorëjo pastebëti. Nei politikams, nei ekspertinëms institucijoms apie toká Lietuvos paminëjimà Paryþiuje nëra malonu girdëti (juo labiau kalbëti prieð rinkimus). Pastarøjø átaka Lietuvos mokslo politikai pagal Lietuvoje susiklosèiusià praktikà yra labai didelë jau visà deðimtmetá valdþios institucijos átakos svertus noriai atiduodavo ekspertinëms institucijoms. Taigi joms tenka didelë dalis atsakomybës uþ politikos padarinius. Ðioje apþvalgoje pateikiama trijø Grupës organizuotø konferencijø iðvados ir siûlymai bei argumentacija, kodël reikia keisti Lietuvos mokslo tarybos nuostatus ir Aukðtojo mokslo ástatymà. Grupës diskusijose iðaiðkëjæ keletas paradoksø, su kuriais turëtø bûti supaþindinti ir politikai, ir plaèioji visuomenë, buvo viena ið pagrindiniø ðio leidinio atsiradimo prieþasèiø.

8 8 AR SUSITARSIME? Nagrinëjant problemas ir kliûtis, kurios trukdo susigràþinti iðvykusius specialistus, aiðkëja, kad nei iðskirtiniø sàlygø sudarymas kokios nors grupës asmenims ið uþ sienos, nei jiems skirta tikslinë vienkartinë finansinë parama problemos neiðsprendþia. Kur kas svarbiau yra mokslo ir studijø institucijose sukurti deramà konkurencinæ aplinkà, grindþiamà tarptautinëje praktikoje seniai pasitvirtinusiø valdymo ir veiklos vertinimo principø ir kriterijø taikymu. Daugelis su verslo ir ûkio specialistø rengimu susijusiø problemø kyla ið per didelio studijø ir mokslo institucijø uþdarumo, jø atsiribojimo nuo socialiniø partneriø átakos. Lyginant Lietuvos ir kitø ðaliø ðvietimo, mokslo ir studijø finansavimo apimtá ryðkëja, kad Lietuvoje ne tik stinga lëðø, bet daug klausimø kyla vertinant jø skirstymo ir naudojimo efektyvumà. Konferencijose iðaiðkëjo reikðminga bendra problema: daugelis mokslo politikos sprendimø priimami neturint iðsamios padëties analizës. Tai akivaizdþiausiai atsiskleidë diskutuojant dël finansavimo apimties, lëðø naudojimo efektyvumo, studentø skaièiaus dinamikos. Lietuvos ir kitø ðaliø mokslo ir studijø veiklos indikatoriø lyginimas vienareikðmiðkai rodo, kad Lietuvos mokslo ir studijø sistemos struktûra nepakankamai racionali. Lietuva uþima pirmà vietà pasaulyje pagal nacionalinio biudþeto dalá, skiriamà ðvietimui ir aukðtajam mokslui. Pagal studentø skaièiø, tenkantá tûkstanèiui gyventojø, Lietuva patenka á pirmaujanèiøjø pasaulyje gretas, taèiau pagal vienam studentui skiriamas lëðas, net perskaièiavus pagal perkamosios galios paritetà, ji yra tarp labiausiai atsiliekanèiøjø. Lietuva taip pat priskiriama prie labiausiai atsiliekanèiøjø pagal mokslinës veiklos naðumà, moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros finansavimà, bet kartu Lietuvoje didþiausia pasaulyje asmenø, ágijusiø tais metais viduriná iðsilavinimà, dalis priimama á universitetines studijas, kurios neatskiriamos nuo efektyvios mokslinës veiklos. Biudþeto iðtekliø paskirstymas mokslo ir studijø sektoriams (disproporcija), vidinë (smulkiø padaliniø) universitetø struktûra, valdymo sistema neatitinka kitø Europos ðaliø istorijos patikrintø praktikos ir raidos tendencijø, per ilga studijø programø trukmë, studentø skaièius, jø pasiskirstymas (taip pat disproporcija) tarp universitetinio ir neuniversitetinio sektoriø neadekvatûs finansiniams ðalies iðtekliams.

9 PRATARMË 9 Visa tai rodo ðvietimo, mokslo ir studijø sistemos nedarnà lëðø skiriama santykiðkai daug, o rezultato nëra þiniø visuomenës ir ekonomikos poþiûriu Lietuva patenka tarp labiausiai atsilikusiø ðaliø. Grupës nariai su konferencijø iðvadomis supaþindino pagrindiniø valstybës valdþios institucijø, parlamentiniø frakcijø vadovybæ ir pakvietë kartu ieðkoti iðeities ið susidariusios padëties á diskusijas ir sprendimø paieðkà átraukiant visus, kas tuo suinteresuotas. Ðis leidinys, tikimës, padës tiems, kurie ðito siekia.

10 10 AR SUSITARSIME? Grupë uþ Nacionalinio susitarimo ágyvendinimà 2002 metø vasaros pradþioje didþiausios politinës partijos ir átakingiausios visuomeninës organizacijos inicijavo Nacionaliná susitarimà siekiant ekonominës ir socialinës paþangos. Tarp penkiø ðio susitarimo prioritetø buvo ávardyta ir ðvietimo bei mokslo pertvarka, kurios tikslas ðvietimo ir mokslo sistemà derinti prie þiniø visuomenës ir Europos aukðtojo mokslo ir tyrimø erdvës iððûkiø. Dalis ðá prioritetà rengusios darbo grupës nariø susibûrë á iniciatyvinæ Grupæ uþ Nacionalinio susitarimo ágyvendinimà, siûlanèià toliau diskutuoti, priþiûrëti, kaip ágyvendinamas susitarimas, ir informuoti visuomenæ apie ávykdytus ir neávykdytus valdþios institucijø ásipareigojimus. Prie grupës veiklos pamaþu prisidëjo daugiau nevyriausybiniø organizacijø atstovø. Grupë uþ Nacionalinio susitarimo ágyvendinimà: propaguoja Nacionalinio susitarimo idëjas svarbiausiais valstybës gyvenimo klausimais, detalizuoja Nacionalinio susitarimo vykdymà, teikia valdþios institucijoms Nacionalinio susitarimo ágyvendinimo rekomendacijas, informuoja visuomenæ apie Nacionalinio susitarimo ágyvendinimo rezultatus. Grupëje aktyviai veikia Lietuvos studentø sàjungos, Lietuvos studentø atstovybiø sàjungos, Lietuvos pramonininkø konfederacijos, Þiniø ekonomikos forumo, Vilniaus miesto ir apskrities verslininkø darbdaviø konfederacijos, Lietuvos jaunøjø mokslininkø sàjungos, Nacionalinës plëtros instituto, Asociacijos INFOBALT Lietuva, Lietuvos jaunimo organizacijø tarybos, Lietuvos moksleiviø sàjungos, AIESEC Lietuva, Lietuvos kolegijø direktoriø konferencijos, Prekybos, pramonës ir amatø rûmø, Tarptautinës aukðtosios vadybos ir kitø mokyklø atstovai, Lietuvos ir iðeivijos mokslininkai.

11 AR GALIMA SUSIGRÀÞINTI IÐVYKUSIUS SPECIALISTUS 11 Ar galima susigràþinti iðvykusius specialistus Konferencijos iðvados 2002 m. rugsëjo 9 d. Vilniaus pedagoginiame universitete ávyko konferencija Ar galima sugràþinti nutekëjusius specialistus?, kurià surengë Þiniø ekonomikos forumas, Lietuvos studentø sàjunga, Lietuvos studentø atstovybiø sàjunga, Lietuvos jaunøjø mokslininkø sàjunga, Nacionalinës plëtros institutas ir Grupë uþ Nacionalinio susitarimo ágyvendinimà. Èia pateikiama iðvados ir siûlymai remiantis konferencijoje iðsakytomis mintimis. Nemaþai Lietuvos studentø ir mokslininkø studijuoja ar staþuojasi uþsienio universitetuose ir mokslo institutuose. Manoma, kad daug jø lieka uþsienyje ir tampa emigrantais. Galima prognozuoti, kad Lietuvai vis labiau ásitraukiant á vieningos Europos procesus, tai ágis dar platesná mastà. Iki ðiol tai nëra analizuojama ir vertinama valstybës lygiu. Todël nëra ir aktyviø bei apgalvotø veiksmø, leidþianèiø veikti emigracijà ir siekti ið to naudos. Studentø ir mokslininkø studijas ir staþuotes uþsienio mokslo centruose reikëtø vertinti tik teigiamai. Toks specialistø rengimo bûdas valstybei beveik nieko nekainuoja. Ðitai bûtø ypaè naudinga toms mokslo sritims, kur nëra ðiuolaikinius mokslo reikalavimus atitinkanèiø mokslininkø. Dabar esanèius uþsienyje galima skirstyti á: apsisprendusius pasilikti visam laikui, gráðianèius ir gráðianèius tam tikromis sàlygomis. Deja, Lietuvoje egzistuoja nemaþai aplinkybiø, trukdanèiø norintiems sugráþti, o pasiliekantiems visam laikui palaikyti mokslinius ryðius su tëvynëje likusiais kolegomis. Akivaizdu, kad problemø sprendimà sunkina ir lëðø stoka bei neefektyvus jø naudojimas. Be to, daug kà galima ir bûtina padaryti be didesniø papildomø finansiniø investicijø. Ðvietimo ir mokslo ministerija ir kitos valdþios institucijos nedelsdamos turi pradëti ágyvendinti toliau vardijamas priemones, skirtas uþ-

12 12 AR SUSITARSIME? sienyje esanèiø mokslininkø kompetencijos panaudojimui Lietuvoje tiek virtualiu ryðiu, tiek sukuriant aplinkà, patrauklià reemigracijai, o bûtent: atlikti analizæ, ávertinanèià mokslininkø emigracijos ir imigracijos srautus. Ávertinti valstybës nuostolius, patiriamus dël protø nutekëjimo; uþmegzti ir palaikyti ryðius su iðeivijoje esanèiais lietuviø kilmës mokslininkais. Kaupti duomenø bazes, rengti elektronines konferencijas, kurti interneto puslapius, kad jie bûtø informuoti apie Lietuvoje skelbiamus konkursus, organizuojamus mokslo ir technologijø parkus, galimybes ir sàlygas steigti aukðtøjø technologijø ámones, rengiamus teisës aktus, reguliuojanèius mokslo ir studijø sistemà, galimybes dalyvauti elektroninëse konferencijose, kur svarstomos aktualios Lietuvos mokslo ir ûkio problemos; organizuoti grupiø, rengianèiø mokslo ir studijø sistemà reguliuojanèius teisës aktus, programø projektus, darbà elektroniniø konferencijø principu, kad galëtø dalyvauti Lietuvos mokslininkai, kiti ekspertai ir ðito pageidaujantys uþsienio lietuviai; susieti mokslininkø ir dëstytojø atlyginimus, biudþeto asignavimus universitetams, mokslo institutams (ir jø padaliniams) su profesiniais laimëjimais ir ðiuos vertinti pagal tarptautinius kriterijus. Siekiant áveikti Lietuvos mokslo bendruomenës uþdarumà, bûtina keisti peratestavimo ir konkursø laisvoms vietoms uþimti reikalavimus ir tvarkà áteisinant lemiamà mokslo laimëjimø reikðmæ. Konkursø komisijose palikti minimaliai konkursà paskelbusios ástaigos darbuotojø; gerinti mokslininkø rengimo kokybæ. Lietuvoje rengti daktarus tik tø mokslo krypèiø, kur yra tarptautinius kriterijus atitinkantys vadovai. Kitø mokslo krypèiø mokslininkus rengti reikiamo lygio uþsienio mokslo ir studijø centruose; skatinti aukðtøjø technologijø firmø kûrimàsi, verslo, susijusio su aukðtosiomis technologijomis, investicijas. Konferencijos siûlymai, jø ágyvendinimas bus aptariama Grupës uþ Nacionalinio susitarimo ágyvendinimà susitikimuose su politikais, asmenimis, rengianèiais sprendimø projektus ir priimanèiais sprendimus, susijusius su konferencijoje svarstyta problematika. Bus skelbiama (þiniaskaidoje, tinklalapyje informacija apie sprendimø rengimo, priëmimo procedûras ir paèius sprendimus. Vyks vieðos diskusijos, kas keièiasi ar nesikeièia pateikus konferencijos siûlymus.

13 AR GALIMA SUSIGRÀÞINTI IÐVYKUSIUS SPECIALISTUS 13 Konferencijos iðvadø aptarimas Tolesnëse diskusijose, vykusiose po konferencijos, suformuluotas konkreèiø priemoniø planas, kaip sumaþinti protø nutekëjimà. Tokio plano prieð susitikimà su Grupës atstovais papraðë ir Lietuvos Respublikos Vyriausybës kanceliarijos atstovai. Taèiau toks susitikimas iki ðio leidinio atidavimo spaudai neávyko. Minëtas planas tapo iðsamesnio plano, numatanèio þenklià mokslo ir studijø sistemos pertvarkà, sudedamàja dalimi. Konferencijos iðvados ir siûlymai ministerijoms aptarti Grupës atstovø susitikimuose su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku Artûru Paulausku, tuometiniais kandidatais á Lietuvos Respublikos prezidentus Rolandu Paksu, Eugenijumi Gentvilu, Ðvietimo ir mokslo ministerijos, Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto, Seimo socialdemokratø, liberalø, socialliberalø frakcijø atstovais. Kà ir kodël reikia daryti siekiant sumaþinti protø nutekëjimà ir sudaryti sàlygas norintiesiems gráþti (siûlymai ministerijoms) Siekiant mokslo ir studijø sistemà, institucijas padaryti patrauklias ir atviras aukðtos kvalifikacijos specialistams (tiek Lietuvos, tiek uþsienio), bûtina ágyvendinti tokius principus ir priemones: mokslinæ veiklà ir eksperimentinës plëtros darbus vertinti tarptautinës praktikos pripaþintais ir mûsø ðalá vertinant (uþsienio ekspertams) taikomais kriterijais; biudþeto lëðas institucijoms skirti pagal veiklos rezultatus, ávertintus vadovaujantis tarptautinei praktikai taikomais kriterijais, ir aiðkiai nustatytus ðalies, srities, ðakos, institucijos prioritetus; institucijø valdymà, darbuotojø atestavimo ir konkursø tvarkà pakeisti taip, kad vadovais taptø aukðèiausios vadybinës, mokslinës ar pedagoginës kvalifikacijos vertinant pagal tarptautinius kriterijus 1 1 Visame leidinyje, kai kalbama apie tarptautiniø kriterijø taikymà, orientuojamasi á fiziniø, biomedicinos, technologijos, socialiniø mokslø sritis; dël humanitariniø mokslø vertinimo bûtina diskutuoti atskirai.

14 14 AR SUSITARSIME? asmenys ir bûtø iðgyvendintas paþangà labiausiai stabdantis veiksnys pavaldiniai renkasi vadovà (katedros, laboratorijos, fakulteto); sutvarkyti informacinæ sistemà: kurti duomenø, apibûdinanèiø mokslo ir studijø sistemà, bazes (studentø, mokslininkø, mokslinës produkcijos, studijø programø), ið anksto skelbti konkursø studijuoti, eiti pareigas sàlygas ir reikalavimus; uþtikrinti skubos tvarka teikiamø teisës aktø rengimo procedûrø vieðumà, sudaryti realias galimybes bent elektroniniu bûdu diskutuoti dël rengiamø teisës aktø. Ágyvendinant minëtus principus, artimiausiu laiku reikia (toliau skliaustuose nurodomos ministerijos ar kitos þinybos, kurios turëtø bûti atsakingos uþ konkreèios priemonës ágyvendinimà): 1. Atlikti analizæ, ávertinanèià mokslininkø emigracijos ir imigracijos srautus, valstybës nuostolius, patiriamus dël protø nutekëjimo (Ðvietimo ir mokslo ministerija, Socialinës apsaugos ir darbo ministerija, Finansø ministerija). 2. Pakeisti peratestavimo ir konkursø eiti pareigas reikalavimus ir tvarkà áteisinant lemiamà mokslo laimëjimø reikðmæ ir konkursø komisijø sudarymo tvarkà paliekant jose minimaliai konkursà paskelbusios ástaigos darbuotojø ir átraukiant á jas naðiai dirbanèius vertinant pagal tarptautinius kriterijus kitø institucijø atstovus (Ðvietimo ir mokslo ministerija). 3. Ið esmës pakeisti doktorantûros teisës ir daktaro laipsnio suteikimo tvarkà. Lietuvoje rengti daktarus tik tø mokslo krypèiø, kuriø vadovai atitinka tarptautinius kriterijus. Kitø mokslo krypèiø mokslininkus rengti reikiamo lygio uþsienio mokslo ir studijø centruose (Ðvietimo ir mokslo ministerija). 4. Ið esmës pakeisti biudþeto lëðø skyrimo ir skirstymo tvarkà: Per dvejus metus pasiekti, kad biudþeto lëðos bûtø skiriamos pagal veiklos rezultatus: aukðtosioms mokykloms, mokslo institutams (ir jø padaliniams) skiriama atsiþvelgiant á mokslinës veiklos kokybæ, vertinamà pagal tarptautinius kriterijus, ir valstybës uþsakomø specialistø skaièiø, jø gebëjimà konkuruoti darbo rinkoje.

15 AR GALIMA SUSIGRÀÞINTI IÐVYKUSIUS SPECIALISTUS 15 Pirmiausia finansuoti mokslo darbø ir specialistø rengimà tø krypèiø, kuriø mokslo rezultatai diegiami konkurencingoje pramonëje, t. y. funkcionuoja grandinë: atliekami aukðto lygio moksliniai tyrimai, rengiami aukðèiausios kvalifikacijos specialistai, gaminama tarptautiniu mastu konkurencinga produkcija. Finansuoti projektus tø naujø mokslo ar studijø krypèiø, kurios bûtinos ðalies ekonominiam konkurencingumui palaikyti, socialiniams, kultûriniams poreikiams tenkinti. Á tokius projektus pritraukti uþsienyje tomis kryptimis dirbanèius tautieèius ar kitus specialistus sudarant tam bûtinas (iðskirtines) materialiàsias finansines sàlygas. Projektus finansuoti konkurso bûdu, pasitelkiant uþsienio ðaliø ekspertus. Keisti konkursinio mokslo darbø finansavimo tvarkà: didinti tokiam finansavimui skiriamø lëðø dalá, visus svarbiausius darbus teikti vertinti uþsienio ekspertams. Kol nëra didesnio mokslo darbø finansavimo konkurso, pakeisti mokslininkø ir dëstytojø darbo apmokëjimo tvarkà nustatant gerokai lankstesnæ sistemà ir atlyginti atsiþvelgiant á veiklos rezultatus, vertinti juos pagal tarptautinius kriterijus (Ðvietimo ir mokslo ministerija). 5. Parengti ir ágyvendinti priemones, kurios skatintø verslo, susijusio su aukðtosiomis technologijomis, investicijas, didintø privataus ir valstybinio sektoriaus firmø ir ámoniø suinteresuotumà investuoti á mokslinius tyrimus ir eksperimentinæ plëtrà, taip pat kurtø naujas aukðèiausios kvalifikacijos specialistø darbo vietas (Ûkio ministerija, Finansø ministerija, Ðvietimo ir mokslo ministerija). 6. Lietuvos ir iðeivijos mokslininkams sukurti mokslo ir studijø interneto puslapá, kuriame bûtø skelbiama: susisteminta informacija apie konkursø studijuoti, eiti pareigas sàlygas ir reikalavimus; teisës aktø projektai sudarant galimybæ diskutuoti dël jø elektroniniu bûdu; informacija apie kuriamus mokslo ir technologijø parkus, galimybes ir sàlygas steigti aukðtøjø technologijø ámones (Ûkio ministerija, Ðvietimo ir mokslo ministerija, Informacinës visuomenës plëtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës).

16 16 AR SUSITARSIME? Kokio specialisto reikia Lietuvos verslui ir ûkiui Konferencijos iðvados 2002 m. rugsëjo 20 d. Lietuvos pramonininkø konfederacijos patalpose ávyko konferencija Kokio specialisto reikia Lietuvos verslui ir ûkiui?!, surengta Lietuvos studentø sàjungos, Þiniø ekonomikos forumo, Lietuvos pramonininkø konfederacijos, Lietuvos universitetø rektoriø konferencijos ir Grupës uþ Nacionalinio susitarimo ágyvendinimà. Praneðimus skaitë Lietuvos pramonininkø konfederacijos viceprezidentas V. Ðleinota, Vilniaus miesto ir apskrities verslininkø darbdaviø konfederacijos prezidentas R. Jasinavièius, Kauno technologijos universiteto rektorius R. Bansevièius, Socialiniø tyrimø ir darbo instituto darbuotojas B. Gruþevskis ir Vilniaus universiteto Studentø atstovybës prezidentas M. Zabielskas. Iðklausæ praneðimus, gausiai susirinkæ darbdaviai, studentai ir universitetø bei kolegijø administracijø atstovai aktyviai diskutavo. Po konferencijos organizatoriai suformulavo iðvadas dël specialistø rengimo problemø ir siûlymus, kaip jas spræsti: Lietuvos ûkiui ir verslui reikia specialistø, kurie bûtø pajëgûs uþtikrinti ðalies konkurencingumà vykstant globalizacijai ir patrauklià socialinæ aplinkà jos gyventojams. Svarbiausias veiksnys plëtojantis þiniø ekonomikai yra ne áranga, ne ásimintos þinios, bet specialistas, gebantis nuolat perimti kaupiamas pasaulyje þinias, ágûdþius ir patirtá ir kûrybingai taikyti tai profesinëje veikloje. Todël itin daug dëmesio bûtina skirti rengiamo specialisto kûrybiðkumo, sisteminio ir analitinio màstymo ugdymui, o ne vien þiniø, kurias informacinës visuomenës laikais galima lengvai rasti, ásiminimui. Tokios kvalifikacijos specialistus ámanoma parengti tik glaudþiai bendradarbiaujant vidurininëms, aukðtosioms mokykloms, Ðvietimo ir mokslo ministerijai, socialiniams partneriams ir nevyriausybinëms organizacijoms. Taèiau ðito vis dar pasigendama. Didelá susirûpinimà kelia motyvacijos ir iniciatyvumo ugdymas vidurinëse mokyklose, kur apie 80 proc. moksleiviø savo bûsimà darbinæ veiklà sieja su valstybës tarnyba. Studentams irgi bûdingas sindromas valdþia

17 KOKIO SPECIALISTO REIKIA LIETUVOS VERSLUI IR ÛKIUI 17 turi pasirûpinti. Aukðtosios mokyklos ugdo ne bûsimuosius darbdavius, o samdomus darbuotojus. Ádiegus profiliná mokymà, nepasirûpinta mokiniø profesiniu orientavimu atsiþvelgiant á esamà ir prognozuojamà darbo jëgos poreiká ûkio ir socialiniame sektoriuose. Abiturientø uþsienio kalbos ir informaciniø technologijø pagrindai nepakankami mokykla neatlieka savo tiesioginës prievolës. Ðitai sunkina studijas ir reikalauja papildomø aukðtøjø mokyklø pastangø neraðtingumui likviduoti. Specialisto kvalifikacijai darbo rinkoje keliami reikalavimai apima kur kas daugiau nei vien gilios profesinës þinios. Labai svarbios specialisto savybës yra formalûs (pvz., analitinis, sisteminis, kûrybinis màstymas) ir socialiniai (gebëjimas dirbti komandoje, komunikabilumas ir kt.) ágûdþiai bei asmeninës savybës (savarankiðkumas, atsakingumas, iniciatyvumas). Itin svarbus profesinio rengimo elementas yra praktinio darbo patirtis. Jos trûkumas gerokai sumaþina absolvento galimybiø rasti vietà darbo rinkoje. Dar daug taisytina aukðtosiose mokyklose tobulinant kvalifikacijà ir ugdant gebëjimus. Þinoma, specialistams rengti stinga lëðø ir jos ne visada tinkamai naudojamos, bet daug kà galima padaryti ir be didesniø papildomø investicijø. Kai kurie taisytini dalykai susijæ su aukðtøjø mokyklø tarpusavio konkurencijos stoka ir nepakankamu jø bendradarbiavimu su socialiniais partneriais, jiems atstovaujanèiomis nevyriausybinëmis organizacijomis. Abejotina, ar ámanoma visavertë konkurencija nesant privataus kapitalo investicijø á jà. Be to, sudaromos ar keièiamos mokymo programos beveik nederinamos su darbdaviais, aukðtøjø mokyklø personalas nerodo iniciatyvos susipaþinti su ðiuolaikine pramonës ir verslo praktika, maþai dëmesio skiriama praktinio darbo ágûdþiø ugdymui, nepakankama kai kuriø dëstytojø kvalifikacija (tam daþnai turi átakos ir jø atestavimo tvarka, kai nedalyvauja socialiniai partneriai). Svarbus vaidmuo rengiant specialistà tenka studentui, jo motyvacijai. Sociologiniai tyrimai rodo, kad apie 70 proc. studentø siekia diplomo, o ne visokeriopo pasirengimo dirbti rinkos sàlygomis pagal specialybæ. Silpnëjant motyvacijai, kiti veiksniai materialioji bazë, dëstytojø kvalifikacija ir t. t., maþai gali padëti rengiant kvalifikuotà specialistà. Aukðtosios mokyklos administracija, darbdaviai, studentai skirtingai vertina aukðtosiose mokyklose vykstanèius procesus, trûkumus ir jø prieþastis. Diskusijose daþnai vadovaujamasi fragmentine informacija. Todël to-

18 18 AR SUSITARSIME? liau diskutuojant ginèytinais klausimais, reikëtø remtis atitinkamø duomenø visuma ir pasaulio patirties analize. Siekiant gerinti specialistø rengimà, pateikiamos kai kurios rekomendacijos. Ðvietimo ir mokslo ministerija turëtø nustatyti, kodël tiek daug mokiniø ir studentø orientuojasi ne á savarankiðkà verslà, o á darbà valstybës tarnyboje, kodël menka studentø motyvacija perimant profesines þinias ir rengiantis konkuruoti darbo rinkoje. Nustaèiusi prieþastis, Ðvietimo ir mokslo ministerija turëtø imtis priemoniø padëèiai taisyti: ágyvendinti priemones aukðtøjø mokyklø konkurencijai, veikiamai finansiniø svertø ir orientuojamai á galutiná rezultatà (ásidarbinimà pagal ágytà iðsilavinimà), uþtikrinti; inicijuoti tyrimà, ar ámanoma rengti kvalifikuotus specialistus esant nemokamam mokslui; uþtikrinti, kad visi su ðvietimu, mokslu ir studijomis susijæ sprendimai bûtø grindþiami esamos padëties ir pasaulio patirties analize. Siekiant sudaryti sàlygas studentø praktiniø ágûdþiø ugdymui, ámonëms, kuriose atliekama praktika, turëtø bûti teikiamos mokesèiø lengvatos. Aukðtøjø mokyklø personalas, dëstantis specialybës dalykus, turi tam tikrà laikà padirbëti pramonës, verslo ir paslaugø sektoriuose arba gerai susipaþinti su ðiuolaikine jø praktika. Á mokymà reikia átraukti ir praktikus. Bûtina neatidëliojant perþiûrëti ir suderinti su darbdaviais mokymo programas, kurios geriau atspindëtø specialistø, atitinkanèiø rinkos poreikius, rengimà, á aukðtøjø mokyklø valdymà, specialistø atestavimà kuo plaèiau átraukti socialiniø partneriø atstovus. Mokyklos turëtø uþtikrinti mokiniø profesiná orientavimà atsiþvelgdamos á ateities darbo rinkos poreikius. Itin daug dëmesio reikëtø skirti mokiniø motyvacijos ir savo vietos rinkos ekonomikos sàlygomis suvokimui. Aukðtosios mokyklos dëstymo metodikà turëtø pakeisti taip, kad paskaitose daugiausia dëmesio bûtø skiriama ne diktavimui, o aktyviam kurso studijavimui, ugdanèiam analitiná ir sisteminá studentø màstymà, kûrybingumà. Siekiant abipusio supratimo ir gerai pagrásto sprendimø priëmimo bei atsiþvelgiant á tai, kad rengiant ir ugdant specialistà dalyvauja daug grandþiø (vidurinë mokykla, aukðtoji mokykla, darbdaviai, studentai, Ðvietimo ir mokslo ministerija, kitos valdþios ir valdymo institucijos), bûtina nuolat derinti minëtø interesø grupiø ir joms atstovaujanèiø nevyriausybiniø organizacijø nuomonæ vadovaujantis patikima analitine medþiaga ir pasaulio patirtimi.

19 KOKIO SPECIALISTO REIKIA LIETUVOS VERSLUI IR ÛKIUI 19 Konferencijos iðvadø aptarimas Po ðios konferencijos vykusiose diskusijose Lietuvos Respublikos Vyriausybës kanceliarijos atstovø pageidavimu ministerijoms parengti konkretûs siûlymai, kokias priemones reikëtø ágyvendinti siekiant pagerinti specialistø rengimà. Konferencijos iðvados ir toliau pateikiami siûlymai aptarti ir Grupës atstovø susitikimuose su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku Artûru Paulausku, tuometiniais kandidatais á Lietuvos Respublikos prezidentus Rolandu Paksu, Eugenijumi Gentvilu, Ðvietimo ir mokslo ministerijos, Seimo Ðvietimo, mokslo ir kultûros komiteto, Seimo socialdemokratø, liberalø, socialliberalø frakcijø atstovais. Kà reikia nedelsiant daryti, kad aukðtosiose mokyklose rengiami specialistai tenkintø verslo ir ûkio poreikius (siûlymai ministerijoms) Siekdamos pagerinti specialistø rengimà, valdþios ir valdymo institucijos turëtø imtis tokiø priemoniø (toliau skliaustuose nurodomos ministerijos, kurios turëtø bûti atsakingos uþ konkreèios priemonës ágyvendinimà): 1. Á aukðtøjø mokyklø valdymà, specialistø atestavimà kuo plaèiau átraukti absolventø, socialiniø partneriø atstovus (Ðvietimo ir mokslo ministerija). 2. Iðanalizuoti padëtá ir nustatyti, kodël tiek daug mokiniø ir studentø orientuojasi ne á savarankiðkà verslà, o á darbà valstybës tarnyboje, kodël menka studentø motyvacija perimant profesines þinias ir rengiantis konkuruoti darbo rinkoje; nustaèius prieþastis, imtis priemoniø padëèiai taisyti (Ðvietimo ir mokslo ministerija). 3. Atlikti analizæ, ar ámanoma rengti kvalifikuotus specialistus esant nemokamam mokslui, mokamo ar nemokamo mokslo reformà tæsti atsiþvelgiant á tyrimo rezultatus (Ðvietimo ir mokslo ministerija). 4. Nustatyti ir ávertinti, kiek absolventø ásidarbina (kokias studijø programas baigæ ir kokiose mokyklose) pagal ágytà profesijà ir iðsilavinimo

20 20 AR SUSITARSIME? lygá; valstybës uþsakymà aukðtosioms mokykloms formuoti konkurencijos principu, atsiþvelgiant á tyrimo rezultatus, t. y. galutiná rezultatà (Ðvietimo ir mokslo ministerija). 5. Á aukðtøjø mokyklø personalo, dëstanèio specialybës dalykus, kvalifikacinius reikalavimus átraukti nuostatà tam tikrà laikà padirbëti pramonës, verslo ir paslaugø sektoriuose arba giliai susipaþinti su ðiuolaikine jø praktika (Ðvietimo ir mokslo ministerija). 6. Nustatyti, kad dalá studijø programø, pagal kurias tiesiogiai rengiami verslo ir pramonës specialistai, turi dëstyti praktikai (Ðvietimo ir mokslo ministerija). 7. Nustatyti mokesèiø lengvatas ámonëms, kur studentai atlieka praktikà (Finansø ministerija, Ðvietimo ir mokslo ministerija, Ûkio ministerija). 8. Paspartinti jau vykdomø mokymo, studijø programø (ypaè rengianèiø verslo ir pramonës specialistus) vertinimà á ekspertø grupes átraukiant darbdavius; su jais taip pat derinti naujai registruojamas programas (Ðvietimo ir mokslo ministerija). 9. Pasirûpinti, jog aukðtosios mokyklos dëstymo metodikà pakeistø taip, kad paskaitose daugiausia dëmesio bûtø skiriama ne diktavimui, o aktyviam kurso studijavimui, ugdanèiam analitiná, kûrybiná ir sisteminá studentø màstymà; ugdant socialinius ágûdþius (gebëjimà dirbti komandoje, komunikabilumà ir kt.) ir asmenines savybes (savarankiðkumà, atsakingumà, iniciatyvumà), studentas turi bûti mokomas ne tiek ásiminti, kiek perimti pasaulyje nuolat kaupiamas þinias, ágûdþius ir patirtá ir kûrybingai taikyti juos profesinëje veikloje (Ðvietimo ir mokslo ministerija). 10. Uþtikrinti, kad mokyklose bûtø vykdomas mokiniø profesinis orientavimas atsiþvelgiant á ateities darbo rinkos poreikius, itin daug dëmesio bûtø skiriama mokiniø motyvacijai ir savo vietos rinkos ekonomikos sàlygomis suvokimui (Ðvietimo ir mokslo ministerija). 11. Iðanalizavus tarptautinæ bakalauro ir magistro laipsniø suteikimo neuniversitetiniø aukðtøjø mokyklø studentams praktikà, sudaryti galimybes pageidaujantiems kolegijø absolventams siekti universitetinio iðsilavinimo (Ðvietimo ir mokslo ministerija). 12. Uþtikrinti, kad formuojant ðvietimo ir mokslo politikà bûtø nuolat derinama vidurinës mokyklos, aukðtosios mokyklos, darbdaviø, studentø, Ðvietimo ir mokslo ministerijos, kitø valdþios ir valdymo institucijø ir joms atstovaujanèiø nevyriausybiniø organizacijø nuomonë vadovaujantis patikima analitine medþiaga ir pasaulio patirtimi.

21 MOKSLO IR STUDIJØ FINANSAVIMAS 21 Mokslo ir studijø finansavimas: Lietuvos realijos ir kitø ðaliø patirtis (konferencijos iðvados ir siûlymai) 2002 m. gruodþio 12 d. Kauno technologijos universitete ávyko Grupës uþ Nacionalinio susitarimo ágyvendinimà ir Kauno technologijos universiteto studentø atstovybës organizuota konferencija Mokslo ir studijø finansavimas: Lietuvos realijos ir kitø ðaliø patirtis. Konferencijoje praneðimus skaitë Ðvietimo ir mokslo viceministras R. Vaitkus, Lietuvos studentø sàjungos prezidentas M. Reinikis, Grupës uþ Nacionalinio susitarimo ágyvendinimà atstovas V. Daujotis (bendras su R. Sliþiu praneðimas), Lietuvos mokslininkø sàjungos pirmininkas V. Gontis, Lietuvos kolegijø direktoriø konferencijos pirmininkas G. Braþiûnas, Kauno technologijos universiteto akademiniø reikalø prorektorius R. Ðiauèiûnas, Vilniaus miesto ir apskrities verslininkø darbdaviø konfederacijos prezidentas R. Jasinavièius, Tarptautinës aukðtosios vadybos mokykos (ISM) rektorius V. Kundrotas, Þiniø ekonomikos forumo Mokslo ir studijø komiteto pirmininkas A. Janulaitis. Po konferencijos organizatoriai, papildomai iðanalizavæ su konferencijos problematika susijusià statistinæ medþiagà, suformulavo iðvadas dël moksliniø tyrimø ir eksperimentinës plëtros (toliau MTEP) bei studijø finansavimo problematikos, MTEP personalo veiklos naðumo, studentø skaièiaus kitimo ir finansiniø iðtekliø priklausomybës atsiþvelgiant á kitø ðaliø politikà: Mokslui ir studijoms Lietuvoje stinga lëðø. Taèiau siekiant kuo dramatiðkiau parodyti padëtá Lietuvoje neretai imamasi nekorektiðkø priemoniø manipuliuojama veiklos rodikliais ir kitais statistiniais dydþiais. Toks manipuliavimas sustabdë bûtinas mokslo ir studijø reformas ir pavertë jas kosmetinëmis operacijomis. Neámanoma nurodyti konkreèiø mokslui ir studijoms reikalingø sumø, kurios visiðkai patenkintø studentijos, akademinës visuomenës ir darbdaviø poreikius. Mokslo ir studijø finansavimo apimtá, kaip, beje, ir lëðø naudojimo efektyvumà, galima ávertinti tik lyginant su kitø ðaliø.

22 22 AR SUSITARSIME? Lietuvos ir kitø ðaliø mokslo ir studijø veiklos indikatoriø lyginimas vienareikðmiðkai rodo, kad mûsø mokslo ir studijø sistemos struktûra nepakankamai racionali, o tyrëjø darbo naðumas menkas, iðtekliø mokslo ir studijø sektoriams paskirstymas neatitinka kitø Europos ðaliø tendencijø, studentø skaièius, jø pasiskirstymas tarp universitetinio ir neuniversitetinio sektoriø neadekvatus finansiniams ðalies iðtekliams. MTEP finansavimas ir personalas ES uþsibrëþus tikslà iki 2010 metø MTEP iðlaidas padidinti iki 3 proc. BVP, Lietuvos MTEP finansavimo politika taip pat turëtø bûti formuojama atsiþvelgiant á ðá sieká. Pasaulyje 2 po gana nemaþo pakilimo metais ( m. metinis augimas sudarë 7 proc., m. 4,6 proc.) MTEP iðlaidos metais stabilizavosi. Skaièiuojant BVP procentais, jos sumaþëjo nuo 1,9 proc m. iki 1,6 proc metais metais sumaþëjo ir suminës iðlaidos nuo 97 iki 90 PPS (Purchasing Power Standards) ekiu 1990 metø kainomis pagal perkamosios galios paritetà skaièiuojant vienam gyventojui tenkanèias lëðas. Tokias MTEP finansavimo tendencijas lëmë tai, kad pasibaigus ðaltajam karui beveik visose ðalyse sumaþëjo gynybos iðlaidos. Ekonominio bendradarbiavimo ir plëtros organizacijos (EBPO) ðalyse, 1990 metais pasiekusiose maksimumà (2,3 proc. BVP), MTEP iðlaidos sumaþëjo iki 2,1 proc metais ir pakilo iki 2,2 proc metais 3. ES ðalyse suminës MTEP iðlaidos sumaþëjo nuo 2 proc. (1990 m.) iki 1,9 proc. BVP (1999 m.). Pagal ðá rodiklá ir vienam gyventojui tenkanèias iðlaidas ES atsilieka nuo ekonomiðkai stipriø Azijos ir Ðiaurës Amerikos ðaliø. Valstybiø biudþeto iðlaidos MTEP sumaþëjo nuo 0,97 proc. BVP 1986 metais iki 0,66 proc metais. Paskutiniame XX amþiaus deðimtmetyje pagrindiniu MTEP politikos principu tapo nuoseklus perëjimas nuo tiesioginio MTEP srities rëmimo prie ekonominio 2 Second European Report on S&T Indicators Office for Official publications of the European Communities. Luxembourg, Main Science and Technology Indicators. OECD, 2001, vol. 2;

23 MOKSLO IR STUDIJØ FINANSAVIMAS 23 MTEP veiklos sàlygø gerinimo. Biudþeto lëðø maþëjimà gerokai kompensavo padidëjusios verslo struktûrø iðlaidos nuo 1 proc. BVP iki 1,2 proc. BVP. Latvija (99) 0,41 Lietuva (00) 0,6 Slovakija (99) 0,66 Graikija (99) 0,68 Vengrija (99) 0,69 Estija (99) 0,75 Lenkija (99) 0,75 Portugalija (00) 0,76 Ispanija (00) 0,94 Italija (99) 1,04 Airija (99) 1,21 Èekija (99) 1,24 Slovënija (99) 1,51 Austrija (00) 1,8 D. Britanija (00) 1,86 Visos ES ðalys (00) 1,93 Belgija (99) 1,96 Olandija (99) 2,02 Danija (99) 2,06 Prancûzija (00) 2,15 Vokietija (00) 2,48 JAV (00) 2,69 Japonija (00) 2,98 Suomija (00) 3,37 Ðvedija (99) 3,78 0 0,5 1 1,5 2 2,5 3 3,5 4 1 pav. Visø MTEP iðlaidø BVP santykis procentais Pastaba: Skliaustuose prie valstybës pavadinimo nurodyti naudojamø duomenø metai. Ðaltiniai: Towards a European Research Area. Science, Technology and Innovation. Key Figures European Commission, 2002; ftp://ftp.cordis.lu/pub/rtd2002/docs/ind_kf2002.pdf; Mokslo darbuotojai ir jø veikla. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002; Lietuvos statistikos metraðtis Vilnius, 2001; Research and Development Council of Estonia; Ministry of Education and Science, Republic of Latvia; Estonian Science Statistics and Policy Resources; R&D in Estonia , Structure and Trends; Research and Development Council of Estonia, Tallinn 2001; Main Science and Technology Indicators. OECD, 2001, vol. 2;

24 24 AR SUSITARSIME? Lietuvos MTEP sektoriaus struktûra ir finansavimas labai panaðûs á kitø pokomunistiniø Vidurio ir Rytø Europos (VRE) ðaliø: visose vyrauja valstybinis sektorius; moksliniai tyrimai buvo sutelkti valstybiniuose mokslo institutuose; ilgai vyravo institucinis ( bazinis ) moksliniø tyrimø finansavimas; Suomija (00) Prancûzija (00) JAV (00) Vokietija (00) Olandija (00) Ðvedija (00) Danija (00) Visos ES ðalys (00) Ispanija (00) D. Britanija (00) Èekija (99) Japonija (00) Portugalija (00) Austrija (00) Italija (00) Belgija (00) Estija (99) Lenkija (00) Lietuva (01) Graikija (00) Lietuva (00) Airija (00) Latvija (99) 0,99 0,93 0,82 0,81 0,8 0,75 0,73 0,73 0,69 0,67 0,65 0,64 0,62 0,58 0,58 0,57 0,48 0,44 0,36 0,35 0,35 0,32 0,24 0 0,2 0,4 0,6 0,8 1 2 pav. MTEP biudþetinis finansavimas BVP procentais Pastaba: Skliaustuose prie valstybës pavadinimo nurodyti naudojamø duomenø metai. Ðaltiniai: Towards a European Research Area. Science, Technology and Innovation. Key Figures European Commission, 2002; ftp://ftp.cordis.lu/pub/rtd2002/docs/ind_kf2002.pdf; Mokslo darbuotojai ir jø veikla. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002; Lietuvos statistikos metraðtis Vilnius, 2001; Ministry of Education and Science, Republic of Latvia; Estonian Science Statistics and Policy Resources; R&D in Estonia , Structure and Trends; Research and Development Council of Estonia, Tallinn 2001; Main Science and Technology Indicators. OECD, 2001, vol. 2;

25 MOKSLO IR STUDIJØ FINANSAVIMAS 25 iki 1990 m. MTEP sektoriaus finansavimas prilygo europiniam, taèiau paskui gerokai sumaþëjo; po 1990 m. santykiðkai padidëjo fundamentiniø moksliniø tyrimø dalis. Lietuvoje suminës iðlaidos MTEP sektoriui, iðreikðtos BVP procentais, yra daugiau kaip tris kartus maþesnës uþ ES ðaliø vidurká ir maþesnës uþ VRE ðaliø 4 iðlaidas (þr. 1 pav.). Ðiuo rodikliu (2000 m. 0,6 proc. BVP) ið Graikija (99) Airija (99) Austrija (00) Latvija (99) Italija (99) Belgija (99) Danija (00) Ðvedija (00) Portugalija (00) Ispanija (99) D. Britanija (99) Vokietija (00) Lenkija (00) Visos ES ðalys (99) Estija (98) Suomija (00) Èekija (99) Lietuva (99) Olandija (00) Japonija (00) JAV (99) Prancûzija (00) 0,76 0,77 1,19 1,3 1,36 1,36 1,37 1,4 1,47 1,83 1,87 1,9 1,9 1,99 2,1 2,11 2,71 2,76 3,25 3,86 4,2 4, pav. MTEP biudþetinis finansavimas biudþeto procentais Pastaba: Skliaustuose prie valstybës pavadinimo nurodyti naudojamø duomenø metai. Ðaltiniai: Towards a European Research Area. Key Figures Special edition. Indicators for Benchmarking of National Research Policies, European Commission, 2001; comm/research/area/benchmarking2001.pdf; Mokslo darbuotojai ir jø veikla. Vilnius: Statistikos departamentas, 2001; Ministry of Education and Science, Republic of Latvia; R&D in Estonia , Structure and Trends; Research and Development Council of Estonia, Tallinn 2001; 4 Main Science and Technology Indicators. OECD, 2001, vol. 2.

26 26 AR SUSITARSIME? Lietuva (00) 12,1 57,9 3,7 26,3 Latvija (99) Portugalija (00) Graikija (97) Estija (99) 14,8 21,3 22,6 23,9 57,4 70,2 53,9 64,7 Lenkija (99) Vengrija (99) Austrija (00) Italija (99) Olandija (98) Ispanija (99) D. Britanija (99) 38,1 38,5 40,4 43,9 48,6 48,9 49,4 58,5 53,2 38,2 51,1 37,9 40,8 27,9 Slovakija (99) Èekija (99) Visos ES ðalys (98) Prancûzija (99) Danija (99) 49,9 52,6 53,9 54,2 56,2 47,9 42,6 36,9 36,3 36 Vokietija (00) JAV (99) Suomija (00) Ðvedija (97) Airija (97) Belgija (99) Japonija (98) 65,1 66,8 67,4 67,8 69,2 70,1 72,6 32,3 29, ,8 22,2 23,8 19,3 0% 20% 40% 60% 80% 100% verslas valstybë uþsienis kita 4 pav. Visø MTEP iðlaidø finansavimo ðaltiniai procentais Pastabos: Skliaustuose prie valstybës pavadinimo nurodyti naudojamø duomenø metai. Lietuvos statistikoje: uþsakovø lëðos, kurias skyrë verslo ir valstybës biudþetu disponuojanèios institucijos, pateiktos kaip verslo lëðos; uþsienio lëðos tai lëðos, gautos ið dalyvavimo tarptautinëse mokslo programose; á kitas lëðas patenka ir verslo ámoniø lëðos, iðleistos MTEP paèiø ámoniø viduje. Ðaltiniai: Towards a European Research Area. Key Figures Special edition. Indicators for Benchmarking of National Research Policies, European Commission, 2001; comm/research/area/benchmarking2001.pdf; Mokslo darbuotojai ir jø veikla. Vilnius: Statistikos departamentas, 1999, 2001; Lietuvos statistikos metraðtis Vilnius, 2001; Ministry of Education and Science, Republic of Latvia; Estonian Science Statistics and Policy Resources; R&D in Estonia , Structure and Trends; Research and Development Council of Estonia, Tallinn 2001; Main Science and Technology Indicators. OECD, 2001, vol. 2;

27 MOKSLO IR STUDIJØ FINANSAVIMAS 27 iðanalizuotø ðaliø Lietuva lenkia tik Latvijà metais suminës iðlaidos Lietuvoje padidëjo iki 0,68 proc. BVP. Pagal valstybës biudþeto iðlaidas MTEP skirtumas nuo ES ðaliø maþesnis nuo ES vidurkio Lietuva atsilieka maþdaug du kartus skaièiuojant pagal BVP (þr. 2 pav.). Pagal biudþeto dalá, skiriamà MTEP, Lietuva net virðija ES ðaliø vidurká (þr. 3 pav.). Bet tai padarinys, kad per biudþetà Lietuvoje perskirstoma maþesnë nei kitose ES ðalyse BVP dalis. Palyginus Latvija (99) 1,4 Èekija (99) 2,6 Italija (99) 2,8 Vengrija (99) 3,1 Graikija (99) 3,3 Lenkija (99) 3,3 Portugalija (00) 3,31 Slovakija (99) 3,9 Estija (99) 4,3 Ispanija (00) 4,56 Austrija (98) 4,88 Lietuva* (98) 4,9 Airija (99) 5,05 Olandija (99) 5,15 Visos ES ðalys (99) 5,4 D. Britanija (98) 5,49 Prancûzija (99) 6,2 Vokietija (99) 6,45 Danija (99) 6,46 Belgija (99) 6,95 JAV (97) 8,08 Ðvedija (99) 9,1 Japonija (00) 9,26 Suomija (00) 13, pav. Tyrëjø skaièius (VDDE), tenkantis tûkstanèiui darbo jëgos vienetø *) Lietuvoje tik mokslo darbuotojai Pastaba: Skliaustuose prie valstybës pavadinimo nurodyti naudojamø duomenø metai. Ðaltiniai: Towards a European Research Area. Science, Technology and Innovation. Key Figures European Commission, 2002; ftp://ftp.cordis.lu/pub/rtd2002/docs/ind_kf2002.pdf; Mokslo darbuotojai ir jø veikla. Vilnius: Statistikos departamentas, 2001, 2002; Lietuvos statistikos metraðtis Vilnius, 2001; Research and Development Council of Estonia; Ministry of Education and Science, Republic of Latvia;

28 28 AR SUSITARSIME? biudþetinio finansavimo dalá, skiriamà MTEP, su atitinkama biudþeto dalimi, skiriama ðvietimui (aukðtajam mokslui), tiek pagal biudþeto (þr. 3, 13 pav.), tiek pagal BVP procentà (þr. 2, pav.), matyti, kad ðis santykis neatitinka ekonomiðkai stipriø ðaliø tendencijø: aukðtasis mokslas finansuojamas MTEP sàskaita. Taèiau pagrindinë Lietuvos, kaip ir kitø Baltijos ir VRE ðaliø, atsilikimo nuo ES ðaliø prieþastis yra labai menkas verslo indëlis (Lietuvoje 2000 m. 12,1 proc.) á MTEP finansavimà (þr. 4 pav.) ekonomiðkai stipriose ðalyse verslo indëlis sudaro daugiau kaip pusæ suminiø iðlaidø (ES ðaliø verslo indëlio vidurkis 54 proc., t. y. daugiau nei 1 proc. BVP). Lietuvos oficialioje statistikoje verslo iðlaidos MTEP sektoriuje gali bûti sumaþintos Lietuvos ámonëms mokslo tiriamuosius ir bandomosios plëtros darbus naudingiau rodyti kaip gamybos iðlaidas. Japonija Japonija Ðvedija Suomija 0,45 0,45 0,56 1,50 1,87 2,57 3,09 3,40 3,46 5,96 5,96 4,79 8,50 8,40 8,40 9,20 JAV Norvegija Danija 0,36 0,99 6,67 1,33 2,23 4,09 1,29 2,15 2,63 6,10 7,60 8,10 Prancûzija 0,94 2,13 2,79 6,00 EBPO vid. 0,52 1,55 3,73 5,90 Vokietija Belgija 0,24 0,94 1,65 3,33 2,38 2,72 5,40 5,

29 MOKSLO IR STUDIJØ FINANSAVIMAS 29 D. Britanija Airija ES vid. 0,43 0,20 0,72 1,65 2,90 5,10 1,46 3,31 5,10 1,80 2,43 5,00 Olandija Lietuva (98) 1,02 1,62 2,25 1,70 3,10 0,07 5,00 4,90 Korëja 0,57 0,90 3,23 4,70 Slovakija Ispanija Italija Lenkija Vengrija Portugalija Graikija Èekija Turkija 0,64 0,59 0,68 0,59 0,46 0,98 1,64 1,34 0,98 1,05 0,76 0,89 0,55 0,99 0,10 0,60 0,14 0,80 1,50 1,20 1,50 0,24 1,88 0,74 1,91 0,64 1,66 0,42 2,80 2,70 2,60 2,40 3,30 3,30 3,20 4, valstybinis sektorius aukðtojo mokslo sektorius verslas visi sektoriai 6 pav. Tyrëjø skaièius tûkstanèiui darbo jëgos vienetø pagal sektorius 1997 metais Ðaltiniai: OECD, MSTI database (STI, EAS Division), May 2001; Lietuvos statistikos metraðtis Vilnius, 2001.

30 30 AR SUSITARSIME? MTEP personalo dydis yra svarbus veiksnys lyginant MTEP finansavimo ir tyrëjø naðumo santyká ávairiose ðalyse. Skaièiuojant visos darbo dienos ekvivalentais (toliau VDDE) gyventojø ir darbo jëgos vienetø, Lietuva nedaug atsilieka nuo ES vidurkio pagal viso MTEP personalo ir tyrëjø skaièiø 5 6 (þr. 5 pav.). Tai geri rodikliai. Taèiau Lietuvoje beveik visas personalas sutelktas valstybiniame ir aukðtojo mokslo sektoriuose. Skaièiuojant VDDE: pagal viso MTEP personalo skaièiø tûkstanèiui gyventojø valstybiniame sektoriuje Lietuva daugiau kaip du kartus virðija ES vidurká, o aukðtojo mokslo sektoriuje ES vidurkis virðijamas pusantro karto 7 ; svarbiausios MTEP personalo dalies tyrëjø (t. y. mokslininkø ir inþinieriø, nors Lietuvoje skaièiuojama tik dalis tyrëjø mokslo darbuotojai) skaièius tûkstanèiui darbo jëgos vienetø Lietuvos valstybiniame sektoriuje net 2,4 karto, o aukðtojo mokslo sektoriuje 1,7 karto virðija ES vidurká; tiek viso personalo, tiek tyrëjø Lietuvos versle yra katastrofiðkai maþai (þr. 6 pav.); po 1990 m. gerokai sumaþëjo bendras MTEP personalas, taèiau kaip ir kitose VRE ðalyse, iðskyrus Bulgarijà ir Rusijà, tyrëjø (mokslininkø ir inþinieriø) skaièius sumaþëjo ne taip smarkiai; esant pakankamai tyrëjø, MTEP sektorius versle yra nepakankamas. Kadangi iðlaidos Lietuvos MTEP sektoriuje yra vienos ið maþiausiø Europoje, o santykinis moksliniø darbuotojø skaièius prilygsta ES ðaliø vidurkiui, tenkantis vienam tyrëjui finansavimas (net atsiþvelgus á perkamosios galios paritetà) yra net dvylika kartø maþesnis uþ vidutiná dydá ES ðalyse 8. Pagal ðá rodiklá ið aptartø ðaliø Lietuva lenkia tik Turkijà ir labai nedaug Latvijà. Atkreiptinas dëmesys, kad universitetø mokslinës veiklos apskaitoje vienas pedagogas prilyginamas 0,33 tyrëjo, skaièiuojant VDDE. Sprendþiant ið pedagogø mokslinës veiklos intensyvumo visai galimas daly- 5 Towards a European Research Area. Science, Technology and Innovation. Key Figures European Commission, 2002; ftp://ftp.cordis.lu/pub/rtd2002/docs/ind_kf2002.pdf; 6 Sliþys R. Mokslo ir studijø finansavimo Europos ðalyse ir Lietuvoje palyginimas; Ten pat. 8 Ten pat.

31 MOKSLO IR STUDIJØ FINANSAVIMAS 31 kas, kad ið tikrøjø ðis daugiklis yra gerokai maþesnis nei 0,33. Taigi tyrëjø skaièius universitetuose yra padidintas. Taèiau tai kelia dar svarbesná klausimà: kiek universitetiniø aukðtøjø mokyklø ið tiesø atitinka toká statusà? Mokslinës veiklos naðumas Pagal mokslines publikacijas tarptautiniu mastu vertinamuose (ISI sàraðø) leidiniuose Lietuvos mokslininkai nuo ES ðaliø vidurkio atsilieka daugiau nei penkis kartus (þr. 7 pav.), Estija pagal ðá rodiklá lenkia Lietuvà daugiau kaip pustreèio karto metais Lietuvos mokslo darbuotojai ISI sàraðø þurnaluose paskelbë apie penkis ðimtus straipsniø. Publikacijø daugëja, taèiau, palyginti su estais, reformà pradëjusiais tomis paèiomis sàlygomis, rezultatai netenkina (þr. 8 pav.). Jø, beje, kaip ir daugelyje VRE ðaliø, pasiekta nedidelës dalies mokslo darbuotojø. Lietuvoje vien mokslininkø yra per penkis tûkstanèius. Taigi tarptautiniu mastu pripaþintoje spaudoje deðimt Lietuvos mokslininkø vidutiniðkai paskelbia vienà mokslinæ publikacijà. ES ekspertø iðvadose pabrëþiama per didelë VRE ðaliø moksliniø tyrimø orientacija á fundamentinius mokslinius tyrimus. Kitas ES taikomas produktyvumo rodiklis Europos ir JAV patentø tarnybø iðduotø patentø skaièius 1 mln. gyventojø. Lietuvos mokslo ir studijø institucijose ðis rodiklis yra lygus nuliui (þr. 9 pav.), o ES ðaliø vidurkis 2000 metais yra 139 patentai 1 mln. gyventojø (þr. 10 pav.). Keletas patentø, kuriø bendraautoriai yra Lietuvos tyrëjai, deja, registruoti uþsienio institucijø vardu. Menkas moksliniø tyrimø finansavimas turi átakos tyrimø lygiui. Ðiuo poþiûriu Lietuva atsilieka ne tik nuo ES, bet ir nuo VRE ðaliø bei Estijos. Kita svarbi menko vidutinio tyrimø lygio prieþastis nepaprastai þemi atestaciniai reikalavimai moksliniø darbuotojø pareigybëms. Mokslinës kompetencijos lygis lemia ir mokslininkø dalyvavimo ES mokslo programose sëkmæ. Yra poþymiø, kad Lietuva mokslininkai per vykdomus Penktosios bendrosios ES moksliniø tyrimø programos (5FP) projektus neatsiims Lietuvos sumokëto ánaðo á ðià programà. Pagal projektø, dël kuriø vykdymo jau pasiraðytos sutartys, skaièiø Lietuva nuo kaimyniniø ðaliø atsilieka ne tik santykiniais rodikliais, t. y. projektø skaièiumi,

32 32 AR SUSITARSIME? tenkanèiu tyrëjø, bet ir absoliuèiu dydþiu metø pradþios duomenimis, Lietuvos mokslininkai vykdë 103 5FP projektus, Latvijos 111, Estijos 150. Ðvedija (01) Suomija (01) Danija (01) D. Britanija (01) Olandija (01) JAV (01) Belgija (01) Austrija (01) Visos ES ðalys (01) Vokietija (01) Prancûzija (01) Japonija (01) Ispanija (01) Airija (01) Italija (01) Graikija (01) Èekija* (01) Vengrija* (01) Estija* (01) Slovakija* (01) Portugalija (01) Lenkija* (01) Liuksemburgas (01) Lietuva* (01) Latvija* (01) Rumunija* (01) pav. Moksliniø publikacijø þurnaluose, átrauktuose á Mokslinës informacijos instituto (ISI, JAV) sàraðà, skaièius, tenkantis milijonui gyventojø *) nurodytais metais referuotø ISI duomenø bazëse moksliniø publikacijø skaièius, tenkantis milijonui gyventojø Pastaba: Skliaustuose prie valstybës pavadinimo nurodyti naudojamø duomenø metai. Ðaltiniai: Towards a European Research Area. Science, Technology and Innovation. Key Figures European Commission, 2002; ftp://ftp.cordis.lu/pub/rtd2002/docs/ind_kf2002.pdf; ISI Web of Knowledge;